- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- e2-627-880/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00521-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- I. M.
- Advokatai
- Aivaras Gilys, Česlovas Bakasėnas
- Kategorijos
- 5.2.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovei I. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 1000 Eur neturtinę žalą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad 2013 m. gegužės 1 d., apie 18.30 - 19.00 val. ieškovę bei jos sūnų sodų bendrijoje „Rasa“, esančioje Černiškių k., Širvintų r., užpuolė ir apkandžiojo atsakovei priklausantis šuo. Ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sužalojimas. Ikiteisminis tyrimas dalyje dėl ieškovės sužalojimo buvo nutrauktas, kadangi baudžiamasis kodeksas nenumato baudžiamosios atsakomybės už neatsargų nežymų sveikatos sužalojimą. Likusioje dalyje (dėl ieškovės nepilnamečio sūnaus sužalojimo) ikiteisminis tyrimas buvo perduotas į teismą. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka 2015 m. balandžio 21 d. priėmė naują nuosprendį, kuriuo atsakovė buvo nuteista pagal BK 139 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Iš atsakovės nukentėjusiajam ieškovės sūnui priteista 75,41 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prejudiciniais teismų nuosprendžiuose nustatytais faktais yra įrodyta, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji, būdama mišrūno šuns vardu Runis savininkė, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir 2013 m. gegužės 1 d., apie 18.30 val., elgdamasi neatsargiai, neužtikrino, kad šuo Runis būtų voljere jos namų, Širvintų raj., Černiškių k., kieme. Dėl to mažamečiui ieškovės sūnui ir jo motinai ieškovei einant viešu Černiškių k., Širvintų r., keliu, šuo Runis iššoko iš voljero, pabėgo bei užpuolė ir apkandžiojo tiek mažametį, tiek ir jo motiną ieškovę. Būtent dėl šių neteisėtų atsakovės veiksmų buvo padaryta žala ieškovei - jai buvo sutrikdyta sveikata bei padaryta neturtinė žala. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga šiuo atveju netaikytina, kadangi už gyvūnų padarytą žalą asmuo atsako be kaltės. Nagrinėjamu atveju nėra atsakovės civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, todėl ji privalo pilnai atlyginti padarytą žalą. Ieškovei nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas: padaryta kastinė žaizda kairės alkūnės sąnario srityje bei kraujuosrūva dilbyje, dėl kurio ji patyrė fizinį skausmą. Be to, būtent kairę ranką po visų patirtų onkologinio gydimo procedūrų, nualinusių ieškovės organizmą, sužalojo atsakovės šuo. Dėl to ieškovė be fizinio skausmo patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus dėl savo sveikatos būklės ir šio sužalojimo įtakos jos onkologinės ligos galimam progresavimui. Be to, ieškovės patirtas šokas susijęs ir su jos vaiko žiauriu apkandžiojimo jos, kaip motinos akivaizdoje, vaiko sveikatos ir psichinės būklės pablogėjimu po patirto sužalojimo bei ieškovės nerimu dėl savo sūnaus, kadangi ne tik dėl savo pačios patirto fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų, tačiau ir matydama, kaip šuo užpuolė ir kandžiojo jos vaiką, ieškovė patyrė didžiulius neigiamus emocinius išgyvenimus bei šoką. Nerimas dėl sūnaus ir supratimas, kad menkai jam tegali padėti, ieškovei sukelia papildomas dvasines kančias ir rūpestį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 1000 Eur dydžio neturtinė žala, kuri atitinka įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ji nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dalyje dėl ieškovės sužalojimo buvo nutrauktas, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių. Atsakovė jau buvo nuteista ir dėl ieškinyje nurodytos nusikalstamos veikos padaryta turtinė bei neturtinė žala jau atlyginta. Atsakovės veiksmai šioje situacijoje buvo neatsargūs, kadangi šuo nebuvo palikęs namų valdos. Ieškovės fiziniai skausmai dėl jos sveikatos nėra sietini su sužalojimais padarytais 2013 m. gegužės 1 d., nes jau ir iki šio atvejo ieškovė skundėsi kairės rankos ribotais, skausmingais judesiais, tirpstančiais kairės rankos pirštais. Taip pat jokiais duomenimis neparemtas ieškinyje esantis teiginys neva atsakovės šuns padarytas sužalojimas galėjo turėti įtakos jos onkologinės ligos galimam progresavimui. Nuo įvykio jau praėjo daug laiko - daugiau nei 3 metai, tad ieškovės nurodyta kraujosruva nepaliko jokių išliekamųjų pasekmių. Ieškovę sužalojęs šuo buvo šeimos gyvūnas ir tiek bausmė, tiek turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas nukreiptas tik į atsakovę nepagrįstai ir tai prieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis atsakovei yra labai didelis. Atsakovės šiuo metu gaunamas didžiausias darbo užmokestis yra 257 Eur, ji neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Neturtinės žalos dydis šiuo atveju atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, sveikatos sužalojimo laipsnį, atsakovės turtinę padėtį ir kaltės laipsnį prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. gegužės 1 d., apie 18 val. 30 min., mažamečiui V. B. ir jo motinai ieškovei N. B. einant viešu Černiškių kaimo, Širvintų r., keliu, atsakovės šuo „Runis“ iššoko iš voljero ir pabėgo bei užpuolė ir apkandžiojo ieškovę ir ieškovės sūnų. Ieškovei buvo padaryta kąstinė žaizda su nubrozdinimais kairios rankos alkūnės sąnario srityje ir kraujosruva dilbyje. Remiantis teismo medicinos specialisto išvada šie sužalojimai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu, o ieškovės sūnui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl ieškovės sūnaus sveikatos sutrikdymo atsakovė buvo nuteista Vilniaus apygardos teismo, kuris šioje byloje taip pat iš atsakovės ieškovės sūnui priteisė 1500 Eur neturtinės žalos. Ieškovei žala nebuvo atlyginta, todėl ji kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo iš atsakovės jai priteisti 1000 Eur neturtinės žalos.
Byloje nėra ginčo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nes jie konstatuoti teismo nuosprendžiu, ir to, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, tačiau atsakovė nesutinka su ieškovės prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu ir prašo jį mažinti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Kita vertus, įstatymo numatyta pinigine satisfakcija siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).
Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Vis dėlto, teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-417/2013).
Ieškovė nurodo, kad dėl šuns sukandžioji ji patyrė skausmą, nes buvo sužalota jos ranka, rankoje liko randas, dėl rando rankoje jai negali imti iš kairės rankos kraujo, o sergant onkologine liga tai daroma labai dažnai, dėl sūnaus apkandžiojimo ji taip pat patyrė daug neigiamų emocijų, nes negalėjo atginti sūnaus, jam jos akivaizdoje nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, todėl ji nuolat jautė nerimą dėl sūnaus. Teismas atsižvelgdamas į teismų praktiką analogiškose bylose, į ieškovės patirtus išgyvenimus, nedidelius liekamuosius reiškinius, į tai, kad žalą atsakovė padarė netyčiniais veiksmais, sprendžia, jog šiuo atveju protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus atitinkantis neturtinės žalos dydis yra 750 eurų. Ši suma ir priteisiama ieškovei iš atsakovės. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, kurį padaro šuo apkandžiodamas žmogų (Žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2451-392/2012, Šiaulių apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-55-267/2014, Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1211-390/2014 ir kt.).
Šiuo atveju teismas atmeta kaip neįrodytus ieškovės argumentus, jog dėl įkandimo paūmėjo jos onkologinė liga, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių medicininių dokumentų ar kitų įrodymų.
Ieškinį patenkinus 75 procentais, proporcingai paskirstomos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė už atstovavimą sumokėjo 250 eurų, o atsakovė 200 eurų. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 187,5 euro atstovavimo išlaidų, o atsakovei iš ieškovės 50 eurų atstovavimo išlaidų. Šią sumą išskaičius, ieškovei iš atsakovės priteistina 137,5 eurų atstovavimo išlaidų.
Kadangi iš šalių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 eurų suma, todėl jos iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 ir 307 straipsniais,
nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei N. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 750 eurų neturtinės žalos ir 137,5 euro atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.