- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- 1-630-1111/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40472-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius
- Kaltinamasis
- S. K.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, turintis autošaltkalvio profesiją, vedęs, vykdantis individualią veiklą (autošaltkalvis), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.
S. K. 2021 m. lapkričio 19 d., apie 20.53 val., (duomenys neskelbtini), vairavo R. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARAA-0127, patikros sertifikato Nr. 1527493, 20.58 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, 21.15 val. nustatytas 2,05 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis S. K. teisme prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir parodė, kad labai gailisi, nežino kaip čia jam taip išėjo. Buvo krepšinio varžybos, draugas jo paprašė, kad ateitų ir padėtų patikrinti galimybių pasus. Per pertrauką prie jo priėjo iš matymo pažįstami trys vaikinai ir pasiūlė eiti pas juo į automobilį išgerti pusę litro. Išgėrė degtinės, parūkė, pažiūrėjo dar vieną kėlinį, po to išgėrė alaus. Buvo atvykęs su automobiliu, galvojo automobilį palikti prie Bartuvos progimnazijos, tuo labiau, kad iki namų keli šimtai metrų. Nežino kas šovė į galvą, sėdo už vairo, važiuojant sustabdė policija. Nuo progimnazijos, kurioje vyko varžybos, iki jo namų apie 100-200 metrų atstumas. Kodėl vairavo, nežino, neįsivaizduoja. Prie mokyklos susirenka jaunimas, būna, kad apibraižo automobilius, kad praduria padangas, gal todėl norėjo parvažiuoti iki namų, kad būtų saugiau. Yra baustas du kartus už tai, kad viršijo greitį, paskutinį kartą 2020 metais sūnus vairavo jo automobilį. Buvo nedaug viršijęs, prisiėmė kaltę sau. 2002 m. teistas už vairavimą esant neblaiviam. Jis vykdo individualią veiklą, mėnesio pajamos apie 1000 eurų. Žmona dirba (duomenys neskelbtini), ji turi pasiėmusi paskolą to automobilio pirkimui. Turi tris išlaikomus vaikus, vienas mokosi (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini), žmonos vyresnioji dukra mokosi (duomenys neskelbtini). Vyriausias jo vaikas gyvena savarankiškai Klaipėdoje. Žmonos vyriausias sūnus gyvena Vilniuje, taip pat savarankiškai. Dėl laidavimo. Žmona baigusi didelius mokslus, ji jam daro įtaką. Dėl šio įvykio jam gėda šeimos nariams į akis pažiūrėti. Su žmona yra susituokę 8 metus. Žmona apie visus jo teisės pažeidimus žino. Jo su žmona santykiai nuostabūs, veda bendrą ūkį, augina jo ir žmonos vaikus, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, lankosi renginiuose. Su žmona sutaria labai gerai. Žmona yra pasiėmusi paskolą automobilio pirkimui, o jis turi paskolą dantų taisymui. Už automobilį mokėjo 2600 eurų, jo remontui įdėjo lėšų, remontavo pats. Tą vakarą išeinant iš namų buvo blaivus, sutuoktinė namuose buvo. Kodėl sutuoktinės neišsikvietė, kad parvairuotų namo automobilį, nežino, bijojo. Paskola 2019 m. imta automobiliui įsigyti 7000 eurų. Šiai dienai neišmokėtos paskolos likutis 1500 eurų. Paskola paimta 7000 eurų, nes norėjo pirkti kitą automobilį, bet pasitaikė šis. Jį apžiūrėjo, įvertino, kad tų pinigų pakaks ir jį atstatyti.
Liudytoja R. K. parodė, kad tai pirmas toks įvykis per tuos 8 metus, jai buvo labai netikėta. Išeidamas iš namų sutuoktinis buvo blaivus, kad važiuos su automobiliu ji net nežinojo. Šiuo žmogumi žavėjosi kaip vienišu tėvu, kuris likęs našlys vienas augina tris vaikus. Su juo gerai sutaria, neskaitant kai kurių smulkmenų, kurių, mano, visiems pasitaiko. Dėl administracinių nusižengimų, gyvenant su vyru kartu, jis du kartus yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą. Kad jis 2002 m. yra teistas nežinojo, kol negavo iš prokuratūros dokumentų dėl šios bylos. Laidavimą supranta, kad bus dalinai atsakinga už jį, kad turės daryti jam gerą įtaką, kad ateityje nesikartotų nusikaltimai. Mano, kad gali jam daryti gerą įtaką. Nuo 2004 m. dirbo (duomenys neskelbtini). Dirbo vadovaujantį darbą, vadovavo 30 žmonių kolektyvui. Dabar dirba (duomenys neskelbtini), taip pat turi pavaldžių asmenų. Yra baigusi du universitetus, turi psichologinių žinių. Tiki, kad gali padaryti jam gerą įtaką. Dėl užstato sumokėjimo galimybių nėra. Santaupų neturi, tebemoka paskolą po 207 eurus, vyras moka paskolą, kurią buvo pasiėmęs dantų tvarkymui. Turi išlaidų, nes yra trys išlaikomi vaikai, du moksleiviai, viena jos dukra studentė, bet jai reikia teikti išlaikymą. Taip pat turėjo išlaidų už tralo paslaugas, saugojimo aikštelę. Šeimoje viską bando spręsti bendrai, bet dažniausiai sprendimus priima ji. Su jos sprendimais vyras sutinka, klauso. Jų santykiai paremti pasitikėjimu, pagarba. Augina kartu jo tris vaikus ir jos du vaikus, viską sprendžia kartu. Po to įvykio pasitikėjimas vyru subliuško, bet mato kaip jis gailisi. Laisvalaikį leidžia kartu, kur nors išvažiuoja, eina, būna gamtoje, lanko koncertus, renginius, dalyvauja (duomenys neskelbtini). Vyras ne dažnai išgeria, nepiktnaudžiauja alkoholiu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
S. K. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta ir tikrai nuoširdžiai gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. 2021 m. lapkričio 19 d. 19.00 val. vyko vyrų krepšinio varžybos, adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, (duomenys neskelbtini). L. M. paprašė, kad jis atvažiuotų truputį ankščiau, t. y. 18.15 val., kad padėtų patikrinti galimybių pasus. Pasiliko sporto salėje žiūrėti krepšinio varžybas. Kai atvažiavo buvo blaivus. Per krepšinio ilgąją pertrauką išėjo į lauką parūkyti. Stovint lauke, iš matymo pažįstami vaikinukai, kurių vardų nežino, pasiūlė nueiti pas jų ir išgerti degtinės. Trise išgėrė 0,5 litro talpos degtinės butelį. Kai išgėrė degtinę išėjo į sporto salę toliau žiūrėti krepšinio. Tada per kitą trumpesnę pertraukėlę vėl išėjo į lauką parūkyti. Tie patys jo iš matymo pažįstami vaikinukai pasiūlė išgerti alaus. Tada išgėrė dvi 0,5 litro talpos skardines alaus ir išėjo toliau žiūrėti krepšinio. Kai pasibaigė krepšinis lipo į automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo link savo namų, adresu (duomenys neskelbtini). Važiuodamas link namų matė stovintį policijos pareigūnų automobilį. Juos pravažiavus, jie pradėjo važiuoti iš paskos jo ir įsijungę mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius jį sustabdė. Jis jau buvo spėjęs parvažiuoti iki savo namų. Iš viso pavažiavo apie 100 metrų, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, nes tik tiek yra nuo (duomenys neskelbtini). Nežino kodėl taip kvailai pasielgė, kas jam šovė į galvą, juk namai buvo visai šalia. Dar pagalvojo, kad pėsčias pareis namo, o ryte atsikėlęs eis pavedžioti šunį ir automobilį parsivarys į savo kiemą. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi. Automobilis nuosavybės teise priklauso sutuoktinei R. K.. Minėtą automobilį pirko 2019 metais liepos viduryje ir už jį mokėjo apie 3000 eurų. Automobilis buvo daužtas, todėl jo kaina ir buvo žemesnė. Pats jį susitvarkė. Sutuoktinė pasiėmė iš banko paskolą, todėl automobilis ir yra registruotas jos vardu. Su savo sutuoktine sutaria labai gerai. Ji daro teigiamą poveikį ir ji galėtų būti jo laiduotoja. Su ja susituokę jau 8 metus. Ji dirba (duomenys neskelbtini) ir yra labai pareiginga. Vairuotojo pažymėjimą yra įgijęs jau seniai, nuo 1995 metų. Kai buvo jaunas ir 2002 metais vairavo automobilį būdamas neblaivus, tada jam vairuotojo pažymėjimą buvo paėmę tik 3 mėnesiams ir po to grąžino, perlaikyti nereikėjo (b. l. 73-74).
Liudytoja R. K. parodė, kad jos sutuoktinis S. K. yra pasižadėjęs savo draugui L. M. padėti krepšinio varžybose. Saulius jam padėdavo patikrinti žiūrovų galimybių pasus. Šis penktadienis, t. y. 2021 m. lapkričio 19 d., buvo jau trečias kartas kai S. padeda L. M. krepšinio varžybose. Krepšinio varžybos vyksta (duomenys neskelbtini), kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). S. visada nueidavo pėsčiomis iki minėtos salės, nes nuo jų namų iki salės yra tik 100-200 metrų, ji tiksliai negali nurodyti koks tai yra atstumas, bet ji yra visai šalia. Jis tą penktadienį išvažiavo automobiliu „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kodėl jis automobiliu išvažiavo, nežino, į tai net neatkreipė dėmesio. Ji tą vakarą liko namie žiūrėti televizorių ir jai automobilis nebuvo reikalingas, todėl jo net nepasigedo. Saulius į varžybas išvyko apie 18.00 val. Jis tą vakarą išeidamas iš namų buvo blaivus, todėl jai net nekilo jokių minčių, kad kas negero gali atsitikti. Apie 21.00 val. jai paskambino S. ir pasakė, kad jį sulaikė policija ir jis užtruks. Pagalvojo, kad jis pajuokavo. Po kelių minučių nuėjo pasižiūrėti pro langą ir pamatė, kad kieme stovi policijos tarnybinis automobilis. Tą vakarą su S. nieko nebekalbėjo, nes buvo supykusi ant jo dėl tokio elgesio. Ryte S. išmiegojęs pradėjo jos atsiprašinėti dėl savo tokio elgesio. Jo paklausė kodėl važiavo su automobiliu, jeigu buvo išgėręs, jis pasakė, kad lijo. Taip pat nurodė, kad netoli važiuoti ir galvojo, kad nieko neatsitiks. Automobilis, kurį vairavo S. nuosavybės teise priklauso jai, tačiau jį naudoja abu. Jį pirko 2019 m. liepos 11 d. ir už jį mokėjo 2280 eurų. Automobilio kaina žema, nes į jį reikėjo dar daug investuoti. Kadangi S. pats remontuoja automobilius, tai kainavo tik automobilio detalės. Automobilį registravo jos vardu, nes ji pasiėmė iš banko vartojamąją paskolą, kurią dar nėra atidavusi. Norėtų būti S. laiduotoja. Mano, kad jam darytų teigiamą poveikį. Jiedu su S. susituokė daugiau nei prieš 8 metus, tarpusavyje sutaria gerai. Per tuos 8 metus toks įvykis atsitiko pirmą kartą ir ji sieks, kad daugiau taip nebepasikartotų. Jiedu turi 5 vaikus, iš kurių 3 dar yra išlaikomi. Ji teisę vairuoti transporto priemones turi įgijusi nuo 2002 metų. Automobilis yra reikalingas darbui. Ji neteista, administracinių nusižengimų taip pat neturi (b. l. 30-31).
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 19 d. 20.53 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), už mokyklos prie sporto salės aikštelėje stovi automobilis „Volvo“, juodos spalvos, kurio vairuotojas S. K. yra neblaivus, ketina važiuoti. Nuvykus nurodytu adresu pastebėtas (duomenys neskelbtini) važiuojantis „Volvo“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įjungus tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, sustabdytas. Automobilio vairuotojas sustojo (duomenys neskelbtini), ir nelaukęs kol jie prieis iš automobilio išlipo. Pavijus asmenį jį sustabdė, asmens paklausė ar jis yra vartojęs alkoholio, asmuo atsakė teigiamai bei patikslino, kad alkoholį vartojo maždaug prieš valandą. Nustatyta, kad automobilį vairavo S. K., kuriam alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARAA-0127, metrologinės patikros sertifikato Nr. 1527493, 20.58 val. buvo nustatytas 1,84 prom. neblaivumas, 21.15 val. nustatytas 2,05 prom. neblaivumas (b. l. 1)
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnalo kopijoje nurodyta, kad S. K. neblaivumas 2021 m. lapkričio 19 d. 20.58 val., 1,84 prom., 21.15 val., 2,05 prom. (b. l. 8-10).
VĮ „Regitra“ informacijoje apie transporto priemonę nurodyta, kad automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė-valdytoja yra R. K. (b. l. 42).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė benzininio automobilio „Volvo XC90“, 2011 m. laidos, 3200 cm³ variklio darbinio tūrio, 179 kW (243 AG) variklio galios, kaina Lietuvoje yra 6250 eurų su PVM (b. l. 46).
Pirmiau nurodyti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, įrodo, kad kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Kaltinamojo sutuoktinė R. K. pateikė teismui prašymą perduoti kaltininką S. K. jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 93-94).
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).
Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).
Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Laikoma, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (2002 m. vasario 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 246¹ straipsnio 1 dalį už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo nusikalstama veika žala nebuvo padaryta.
Pirmiau minėta, kad kaltinamasis buvo nuteistas 2002 m., t. y. beveik prieš 20 m. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nėra linkęs į nusikalstamų veikų darymą. Kaltinamasis padarydamas nusikalstamą veiką padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra reikalinga atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį nuo (duomenys neskelbtini), tarp kurių yra nedidelis atstumas. Kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų kaltinamasis jau buvo parvažiavęs iki savo namų, vairuojant žala niekam nebuvo padaryta. Teismas sprendžia, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sąlyginai yra mažiau pavojinga. 2020 m. ir 2018 m. kaltinamasis buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalį už nustatyto greičio viršijimą. Paskirtos baudos yra sumokėtos, nuobaudos yra negaliojančios. Kaltinamasis parodė, kad dėl 2020 m. padaryto nusižengimo prisiėmė atsakomybę už sūnų, tačiau teismas sprendžia, kad tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Įvertinus duomenis apie kaltinamojo padarytus administracinius nusižengimus taip pat galima daryti išvadą, kad kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, pažymima, kad aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo piktnaudžiavimą alkoholiu. Dėl to teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamojo sutuoktinė R. K. yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini). Darbdavio charakterizuojama teigiamai, pažymima, kad aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje. Tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė teisme parodė, kad jie šeimoje gerai sutaria, kaltinamasis klauso sutuoktinės. Teismas sprendžia, kad R. K. yra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja ir turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui S. K..
Apibendrinant nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad yra pagrindas kaltinamąjį S. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. K. atsakomybei. Įvertinus visas pirmiau paminėtas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo šeimos padėtį, laidavimo terminas nustatomas 1 metams, laidavimas skiriamas be užstato. Baudžiamoji byla nutrauktina.
Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis minėta teise 1 metus ir 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo kaltinamajam paskyrimo 2021 m. lapkričio 23 d. Nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą atsižvelgiama į pirmiau paminėtus duomenis dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atstumą, kurį buvo vairuojamas automobilis (BK 68 straipsnis).
BK 72 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).
Įgyvendinant suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų aiškinimo dėl atsakomybės taikymo už teisei priešingas veikas kontekstą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).
Turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).
Nusikalstamos veikos padarymo metu S. K. vairavo R. K. vardu registruotą automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis įsigytas santuokos metu, todėl laikytina, kad jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pripažįstama, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Dėl to teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis minėtą automobilį gali dar kartą panaudoti nusikalstamai veikai padaryti. Taip pat R. K. turi vairuotojo pažymėjimą ir pati vairuoja minėtą automobilį. Konfiskavus automobilį R. K. dėl to visiškai nepelnytai patirtų neigiamas konfiskavimo pasekmes. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažįstama, kad automobilį konfiskuoti būtų netikslinga, nes tai neatitiktų proporcingumo principo, todėl spręstinas klausimas dėl jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltininko.
VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė tokio benzininio automobilio kaina Lietuvoje yra 6250 eurų su PVM. R. K. parodė, kad automobilis buvo pirktas už 2280 Eur, kaltinamasis, kad už 2600 Eur. Abu parodė, kad automobiliui buvo reikalingas remontas, todėl į jį reikėjo investuoti piniginių lėšų. Kadangi kaltinamasis yra autošaltkalvis tai automobilį susiremontavo pats. Byloje nėra duomenų apie tai, kiek buvo investuota į automobilį. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad VĮ „Regitra“ duomenyse apie transporto priemonę nurodyta, kad automobilis įsigytas 2019 m. gegužės 27 d., o registruotas 2021 m. gegužės 22 d. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad automobilis buvo remontuojamas. Kaip minėta VšĮ „Emprekis“ duomenyse nurodyta vidutinė tokio benzininio automobilio kaina. Kaltinamasis parodė, kad į automobilį yra sumontuota dujų įranga, kuri kainavo 1000 Eur ir turi tai patvirtinančius dokumentus. Į bylą šie dokumentai nepateikti, tačiau transporto priemonės duomenyse yra nurodyta, kad automobilio naudojami degalai – benzinas/dujos. S. K. teisme parodė, kad jis uždirba apie 1000 Eur per mėn. Kaltinamasis yra paėmęs 4000 Eur kreditą, kuris mokamas po 111,06 Eur iki 2024 m. rugsėjo. R. K. darbo užmokestis yra apie 1100 Eur per mėn. R. K. yra paėmusi 7000 Eur kreditą. Kreditas mokamas po 207,54 Eur per mėn. iki 2023 m. sausio. Šeimoje yra nepilnametis vaikas D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų gimimo liudijimų matyti, kad kiti kaltinamojo ir R. K. vaikai yra pilnamečiai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl automobilio vertės, kaltinamojo ir jo šeimos turtinę padėtį, pirmiau paminėtas aplinkybes dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, ir vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš kaltinamojo išieškoti valstybei dalį, tai yra ½ konfiskuotino automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 3125,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
S. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies pagrindu pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos R. K. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 23 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš S. K. išieškoti valstybei konfiskuotino automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 3125,00 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 00 ct).
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
S. K. išaiškinti, kad BK 40 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
S. K. išaiškinti, kad BK 40 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
R. K. išaiškinti, kad BK 40 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.