Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

1) D. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam D. B. paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, nuteistajam D. B. atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas 1 metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – jo gyvenamosios vietos adresu, ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra nuteistajam D. B. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirtos pareigos: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2) D. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam D. R. paskirta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu D. R. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir D. R. paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, nuteistajam D. R. atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas 1 metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – jo gyvenamosios vietos adresu, ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra nuteistajam D. R. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirtos pareigos: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu D. B. ir D. R. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad jie 2022 m. spalio 21 d., apie 19.08 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, veikdami bendrininkų grupe, pateko į neužrakintą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 6 655 eurai, su automobilio salone rastu rakteliu užvedė jo variklį ir pasikėsino jį pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi D. B. pajudėjusios transporto priemonės suvaldyti nesugebėjo, dėl ko abu iš važiuojančios transporto priemonės iššoko ir pabėgo.

2. Apeliaciniu skundu civilinis ieškovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendį, pripažįstant, kad D. B. ir D. R. padarė veiką, numatytą BK 22 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, paskirti nuteistiesiems bausmes, atitinkančias BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį bei pripažinti civiliniam ieškovui teisę ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje yra aptariamos BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veikų požymiai bei atsakomybės ribos, tačiau akivaizdu, kad teismas netinkamai juos aiškino ir vertino surinktų įrodymų kontekste. Pagrindinis argumentas, lėmęs nuteistiesiems inkriminuojamos veiklos perkvalifikavimą į švelnesnį nusikaltimą, buvo tas, kad neva grobiamas automobilis buvo neužrakintas, patekimas į jį buvo nesuvaržytas ir laisvas, todėl į jį objektyviai įsibrauti nereikėjo.

2.2. Civilinio ieškovo nuomone, teismas padarė grubią teisės taikymo klaidą, nes nesivadovavo aukštesnių teismų suformuota praktika bei aiškinimo taisyklėmis, kurios analogiškų bylų aplinkybes neabejotinai pripažįsta nusikalstamomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį:

2.2.1. Pirmiausiai, pagal pareikštus kaltinimus bei pačių nuteistųjų pripažintas aplinkybes akivaizdu, kad nusikaltimo objektas buvo automobilis, todėl niekaip nesuprantama, kodėl teismas šio kvalifikuojančio požymio visiškai nevertino ir jį eliminavo;

2.2.2. Be to, skunde atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog nuteistieji į transporto priemonę įsibrovė patekę į saugojamą teritoriją gerokai po darbo valandų (apie 19 val.), nebūdami niekaip susiję su nukentėjusia įmone, t. y. neturėdami jokio pagrindo lankytis teritorijoje ir naudotis automobiliu. Maža to, pagal nuteistųjų paaiškinimus jų tyčia pagrobti automobilį kilo dar iki atvykstant į teritoriją, jie privalėjo įvertinti, kad vykdant vagystę, privalės pirmiausiai įsibrauti į transporto priemonę. Tai, kad automobilis galėjo būti neužrakintas, niekaip nekeičia nuteistųjų tyčios ir veiksmų kryptingumo.

2.3. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad dėl padarytų kvalifikavimo klaidų nuteistiesiems neteisingai buvo paskirtos ir bausmės, kadangi BK 178 straipsnio 2 dalyje aptartas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių kategorijos, o jame nurodytos sankcijos yra ženkliai griežtesnės. Pažymima, kad nuteistieji per palyginti trumpą laiko tarpą yra teisti už įvairių nusikaltimų įvykdymą, naują nusikalstamą veiką padarė netrukus po to, kai išėjo iš įkalinimo įstaigos (D. R. paleistas 2022 m. liepos 29 d.), o paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės jokios įtakos jų elgesiui nepadarė. Iš bylos medžiagos matyti, kad jie nedirba (arba formaliai įsidarbina iki teismo procesų pabaigos), yra nuolat baudžiami administracine tvarka, pas antstolius yra atliekami vykdymo veiksmai dėl nukentėjusiems priteistų skolų išieškojimo ir pan. Teismas nenurodė ir nepripažino kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybes to, kad nusikaltimas buvo daromas iš savanaudiškų paskatų, veiką padarė asmenys apsvaigę nuo alkoholio, nes jos neužbaigė būtent dėl to, kad buvo girti ir nesugebėjo suvaldyti transporto priemonės, todėl įvertinus šias aplinkybes, nuteistiesiems turėtų būti skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, kurios būtų didesnės už bausmės vidurkį.

2.4. Civilinis ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog civilinis ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas, ko pasekoje civilinį ieškinį atmetė, kadangi neturėjo galimybės dėl jo pasisakyti teisminio nagrinėjimo metu, nes nebuvo kviestas į posėdį. Apelianto nuomone, tokį teismo sprendimą galėjo lemti pagreitintas procesas, kuris pažeidė civilinio ieškovo teisę būti išklausytam, reikalui esant pateikti papildomus duomenis apie patirtą žalą ir pan. Tokiu teismo sprendimu akivaizdžiai liks patenkinti nuteistieji, kadangi savo veiksmais padarytos žalos jie neprivalės atlyginti (primintina, kad įvykio metu buvo apgadintas ne tik civilinio ieškovo automobilis, bet dar trys transporto priemonės). Esant aptartoms aplinkybėms civilinio ieškovo nuomone, teismas privalėjo bent pripažinti civiliniam ieškovui teisę ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą dalyje dėl civilinio ieškinio, o kitoje dalyje skundo netenkinti, nuteistojo D. B. gynėjas skundą dalyje dėl kaltės ir bausmės prašė atmesti, o dalyje dėl civilinio ieškinio – paliko spręsti teismui, nuteistojo D. R. gynėja ir nuteistieji prašė apeliacinį skundą atmesti, civilinio ieškovo įgaliotas atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti pilnai.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis (nutartis) yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

5. Apeliacinio skundo nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, tačiau ne daugiau, negu to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendį apskundė tik civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Civilinio ieškovo atstovo apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį pripažįstant, kad nuteistieji padarė veiką, numatytą BK 22 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, paskirti nuteistiesiems bausmes, atitinkančias BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį ir pripažinti civiliniam ieškovui teisę ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka.

6. Vadovaujantis BPK 312 straipsnio 3 dalimi, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus tik dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Taigi šioje normoje įtvirtinta ribota apeliacijos teisė joje išvardytiems asmenims, suteikiant jiems teisę ginčyti tik civilinio ieškinio dydį, jo priteisimo pagrįstumą, su civiliniu ieškiniu susijusius įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2012). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateikto civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinio skundo turinio, juo prašoma iš esmės pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo būtų ne tik pripažinta teisė civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, bet ir išspręstas nuteistųjų D. B. bei D. R. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir jiems paskirtos bausmės klausimas. Tokiu būdu civilinis ieškovas viršijo jam BPK 312 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės paduoti apeliacinius skundus ribas. Analizuojamu atveju civiliniam ieškovui peržengus apeliacinio skundo ribas, apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir jiems paskirtos bausmės individualizavimo, neanalizuojami.

7. Civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje klausimai reglamentuojami BPK 115 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio 1, 2 dalimis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, jį atmesdamas, taip nepagrįstai apribodamas civilinio ieškovo teisę kreiptis teisminės gynybos civiline tvarka, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

9. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas civilinį ieškinį, netinkamai taikė ir aiškino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, kai civilinis ieškinys pareiškiamas baudžiamojoje byloje. Todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas ir civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, taip neužkertant galimybės civiliniam ieškovui galimai pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka.

10. Teisė dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Viena iš šios teisės realizavimo formų yra žalos atlyginimo siekis baudžiamojoje byloje teikiant civilinį ieškinį. Pagal BPK 109 straipsnį teismas civilinį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį.

11. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį pateikė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 58-59) ir 2023 m. kovo 1 d. nutarimu pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 60-62). Nors BPK 109 straipsnyje nurodom kad kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį, tačiau akivaizdu, kad jokie dokumentai, patvirtinantys žalos dydį, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti. Ši aplinkybė konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje, pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad į bylą nebuvo pateikta jokių civiliniu ieškiniu prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, dėl ko Kauno apylinkės teismas sprendė, jog civilinis ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas ir tuo pagrindu atmestinas.

12. Remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime suformuluotomis oficialiomis konstitucinės doktrinos nuostatomis, teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, atlikti tam tikrus proceso veiksmus; nagrinėdamas baudžiamąją bylą jis turi veikti taip, kad būtų teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas; teismas privalo būti lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims; teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas; teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Nagrinėjamu atveju, Kauno apylinkės teismas priėmė skundžiamą nuosprendį, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs sutrumpinto proceso tvarka, nedalyvaujant civilinio ieškovo atstovui (3 t., b. l. 98-103). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių civilinį ieškinį pagrindžiančių duomenų, turėjo būti aktyvus, remiantis BPK 110 straipsnio 3 dalies 2 punktu, reikalauti civilinio ieškovo pateikti civilinį ieškinį pagrindžiančius duomenis ir tik tada išspręsti civilinio ieškinio klausimą iš esmės.

13. Minėta, kad civilinis ieškinys gali būti atmestas tik tais atvejais, kai civilinis ieškinys ir jo dydis nepagrįstas (apkaltinamojo nuosprendžio atveju), arba, jei neįrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (išteisinamojo nuosprendžio atveju). Kadangi tokių aplinkybių skundžiamame Kauno apylinkės teismo nuosprendyje nenustatyta, teismas nepagrįstai nutarė civilinio ieškovo ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į tai, jog BPK 112 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad, jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka, todėl aukštesniojo teismo nuomone, Kauno apylinkės teismas nepagrįstai atmesdamas civilinio ieškovo ieškinį, užkirto kelią ateityje jam ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Remiantis išdėstytu, civilinio ieškovo skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis keistinas.

14. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistajam D. R. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad D. R. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 152, 52 Eur. Taip pat Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 5 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistajam D. B. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad D. B. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 76, 67 Eur.

15. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno koordinatorių, prašant D. R. ir D. B. parinkti gynėjus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno koordinatorius parinko gynėjus advokatus Jurgitą Jablonskienę ir Arvydą Montrimą, atitinkamai Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi jie buvo paskirti D. R. ir D. B. gynėjais.

16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistiesiems D. R. ir D. B. gynėjus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistųjų nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio pakeisti.

Nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas, panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistųjų D. R. ir D. B. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.