Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, Sodros duomenimis, (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis Ž. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent 2026-01-20 17.00 val. miško keliuke, Juozapavos k. Širvintų sen., Širvintų r. vairavo automobilį „VW Amarok“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,18 promilės neblaivumą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo Ž. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis Ž. P. 2026-01-20 17.00 val. miško keliuke, esančiame Juozapavos k., Širvintų sen., Širvintų r., vairavo automobilį „VW Amarok“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,18 promilės neblaivumas.

Kaltinamojo Ž. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Nagrinėjamu atveju Ž. P. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Ž. P. teistumas pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 1995-03-10 nuosprendį yra išnykęs, todėl jis šiai dienai yra laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis), anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per paskutinių 3 metų laikotarpį baustas administracine tvarka 20 kartų, iš jų 15 kartų – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau analogiškų šioje byloje aptariamam nėra padaręs, o padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, visos paskirtos nuobaudos yra įvykdytos, juolab teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad didesnį Kelių eismo taisyklių pažeidimų kiekį lėmė ne ta aplinkybė, kad jis yra piktybinis pažeidėjas, bet aplinkybės, kad per dieną dėl vykdomos veikos jam tenka dažnai vairuoti transporto priemones, nuvažiuoti ilgus atstumus. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu Ž. P. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nevengė atsakomybės, kas lengvina jo atsakomybę, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, padarė tinkamas išvadas, savo nusikalstamą elgesį vertina neigiamai. Todėl spręstina, kad jo padaryta nusikalstama veika padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo kontekste buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Šiuo metu Ž. P. dirba, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, sukūręs šeimą. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad Ž. P. ateityje vis tik laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nepažeidinės įstatymų. Teisiamojo posėdžio metu J. Č. pateikė teismui prašymą atleisti Ž. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu J. Č. iš esmės patvirtino kaltinamojo teigiamą asmenybę, apibūdino jį kaip nuoširdų, rūpestingą ir darbštų asmenį, visuomet atsižvelgiantį į jo nuomonę ir patarimus. Bylos duomenimis, J. Č. yra neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nepradėti, kelis kartus baustas administracine tvarka, tačiau padaryti nusižengimai nėra šiurkštūs, o paskirtos nuobaudos įvykdytos, dirbantis saugos įmonės vadovu ir pagal darbo vietą charakterizuojamas tik teigiamai, įgijęs ilgametę darbo patirtį dirbdamas vadovaujančiu policijos pareigūnu ir dėl to puikiai suprantantis nusikaltimų prevencijos paskirtį ir tikslus, jos taikymo metodus, palaiko nuolatinius santykius su kaltinamuoju, yra jo ilgametis bičiulis. Todėl, teismo vertinimu, J. Č. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui bei užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, Ž. P. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo J. Č. atsakomybėn. Atsižvelgdamas tiek į kaltinamojo, tiek į laiduotojo teigiamas asmenybes, į padarytos nusikalstamos veikos daugiau atsitiktinį pobūdį, teismas nemato pagrindo griežtinti taikytino laidavimo piniginiu užstatu ar nustatant ilgesnį laidavimo terminą, todėl aptariamu atveju taiko laidavimą be užstato ir nustato minimalų vienerių metų laidavimo terminą.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas - paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu – pagal laidavimą), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš jų – uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį (BK 67 straipsnio 6 dalis).

Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-136-699/2018, Nr. 2K-287-1073/2018, Nr. 2K-186-648/2019, Nr. 2K-112-942/2021 ir kt.).

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju Ž. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonėmis. Jis tyčia nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, juos pažeidė šiurkščiai, o jo padaryta veika yra ypač pavojinga, kelianti didelį pavojų tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, nes transporto priemonę jis vairavo žinodamas ir suprasdamas, kad yra neblaivus, stiprų alkoholį vartojo prieš pat sėsdamas už automobilio vairo, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą (nustatytas 2,18 promilės neblaivumas), transporto priemonę neblaivus vairavo ir automagistralėje ir dienos metu, kuomet eismo intensyvumas yra didesnis. Šios aplinkybės rodo lengvabūdišką ir visiškai neatsakingą kaltinamojo požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą, abejingumą daromai nusikalstamai veikai. Remiantis tuo, Ž. P. taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į aptartas nusikalstamos veikos aplinkybes ir jos sunkumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir sunkinančių nebuvimą, iš esmės teigiamą kaltinamojo asmenybę, tačiau atsainų kaltinamojo požiūrį į daromą nusikalstamą veiką, į nustatytą neblaivumą (2,18 promilės), aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas didesnis už minimalų - dveji metai (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2026-01-20. Paskirta poveikio priemone šioje konkrečioje situacijoje siekiama užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti Ž. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Kaip minėta anksčiau, nusikalstamą veiką Ž. P. padarė veikdama tiesiogine tyčia ir panaudodamas automobilį „VW Amarok“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Aptariamu atveju Ž. P. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles bei buvo abejingas daromai nusikalstamai veikai, vairavo apsvaigęs ir be jokios būtinos priežasties, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti kaltinamojo atžvilgiu ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nes priešingu atveju nebus atimta galimybė dar kartą transporto priemonę panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat nebus daromas atitinkamas prevencinis poveikis. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju yra ne tik tikslingas, bet ir suderintas su kita kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemone – draudimu vairuoti transporto priemones. Neskyrus aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, būtų formuojama asmens nebaudžiamumo nuotaika bei nepagarba baudžiamajam įstatymui bei sudarytos sąlygos pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.

Bylos duomenimis, automobilis „VW Amarok“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise faktiškai priklauso trečiajam asmeniui - (duomenys neskelbtini). BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti pagrindai, leidžiantys konfiskuoti ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį turtą, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne. Aptariamu atveju šie pagrindai byloje nenustatyti. Tokiu atveju BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis (VšĮ „Emprekis“ duomenys), aptariamos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė yra 17 810 Eur (su PVM), o iš kaltinamojo pateiktos transporto priemonės vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilio „VW Amarok“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 13 500 Eur (su PVM). Teismų praktikoje pažymėta, kad konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-12-495/2020 ir kt.). Transporto priemonių rinkos vertės nustatymas, vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, yra laikomas tinkamu tokios vertės nustatymo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Konfiskuotino turto vertė turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-19 nutartis byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytos transporto priemonės „VW Amarok“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nustatyta atlikus individualų transporto priemonės vertinimą, atsižvelgiant į transporto priemonės gamyklinius duomenis, techninę būklę, panaudojimo paskirtį, išlaikymą, papildomą įrangą, defektus, todėl laikytina realesne verte nei nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje. Todėl tikrajai turto vertei nustatyti teismas vadovaujasi pateiktos transporto priemonės vertinimo ataskaitos duomenimis ir iš kaltinamojo valstybės naudai išieško konfiskuotino turto vertę pinigais – 13 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis jokių įstatyme įtvirtintų piniginių sankcijų ar turtinių įpareigojimų nepatirs, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirbantis, gauna nuolatines pajamas, 13 500 Eur vertės išieškojimas laikytinas proporcingu tiek jo padarytai veikai, tiek ir jo asmenybei.

Kaltinamojo gynėjas prašė neskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių – draudimo vairuoti transporto priemones ir turto konfiskavimo/konfiskuotino turto vertės išieškojimo, o paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nes teisės vairuoti ir pati transporto priemonė kaltinamajam yra būtina įmonės veikloje ir asmeniniams/šeimos poreikiams tenkinti. Teismas pažymi, kad nors skirti įmoką asmenims, padariusiems BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nėra draudžiama, tačiau šia baudžiamojo poveikio priemone, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą nukentėjusiesiems asmenims, o šiuo atveju padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui, todėl tokia baudžiamojo poveikio priemonė nagrinėjamu atveju neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio bei nebūtų teisinga ir veiksminga siekiant baudžiamojo poveikio priemonių tikslų. Taip pat teismas pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonių pasekmės, susijusios su patirsiančiais nepatogumais, nėra priežastis baudžiamojo poveikio priemonių kaltinamajam neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turi sukelti kaltininkui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad prieš sėsdamas už vairo apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinamasis žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones ir pati transporto priemonė jam yra būtinos siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, pasirūpinti tiek savo, tiek šeimos narių poreikių patenkinimu, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos tam, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamos veikos padarymo. Todėl kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas vairuoti transporto priemones ir konfiskuotino turto vertės išieškojimas yra adekvačios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, kaltinamojo asmenybei bei proporcingos pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės apimčiai.

Prokuroras taip pat siūlo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nors aptariamu atveju kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau ši aplinkybė šiuo atveju yra viena iš būtinų nusikalstamos veikos požymių, be kurios nustatymo nusikalstama veika apskritai nebūtų padaryta. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų, kad kaltinamasis būtų priklausomas nuo alkoholinių gėrimų ir ši priklausomybė būtų pagrindinė priežastis, paskatinusi kaltinamąjį vairuoti automobilį apsvaigus. Be to, byloje nėra ir duomenų, kad kaltinamasis anksčiau būtų teistas ar baustas administracine tvarka už vairavimą apsvaigus ar būdamas neblaivus būtų padaręs kitus teisės pažeidimus. Šios aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad aptariamos nusikalstamos veikos padarymas yra daugiau atsitiktinis ir nesusijęs su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų priklausomybe, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė laikytina pertekline ir kaltinamajam netaikoma.

Prokuroras taip pat siūlo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kaip minėta anksčiau, ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama smurtinių nusikaltimų padarymo atvejais. Šiuo atveju kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, šios veikos padarymo metu žala kitiems asmenims nebuvo padaryta, padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo kontekste yra laikytina daugiau atsitiktinio pobūdžio. Be to, kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam yra skiriamos dvi su jo padaryta nusikalstama veika tiesiogiai susijusios ir tarpusavyje suderintos baudžiamojo poveikio priemonės, privalės atlyginti valstybei konfiskuotinos transporto priemonės vertę pinigais, kuri nagrinėjamu atveju yra pakankamai didelė. Todėl teismas laiko, kad dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios su finansiniais įsipareigojimais, paskyrimas bus perteklinis ir neproporcingas kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir kaltinamojo asmenybei, todėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių kaltinamajam neskiria.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Ž. P. vairuotojo pažymėjimas perduodamas jį išdavusiai įstaigai - AB „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis „VW Amarok“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikomas grąžintu savininkei (duomenys neskelbtini).

Dėl proceso išlaidų

Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

atleisti Ž. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo J. Č. atsakomybei be užstato ir nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą Ž. P. nutraukti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Taikant BK 68 straipsnį, skirti Ž. P. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti Ž. P. 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2026-01-20.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalį, skirti Ž. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš Ž. P. valstybės naudai automobilio „VW Amarok“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) individualią vertę atitinkančią pinigų sumą – 13 500 (trylika tūkstančių penkis šimtus) Eur.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Ž. P. vairuotojo pažymėjimą perduoti jį išdavusiai įstaigai - AB „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „VW Amarok“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti grąžintu savininkei (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) paskirta 13 500 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma privalo būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB “Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba bet kurią kitą www.vmi.lt nurodytą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610. Mokant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą būtina nurodyti bylos numerį. Banko kvitą ar mokėjimo internetu pavedimo patvirtinimą būtina pristatyti į teismą. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta suma bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti laiduotojui J. Č., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.