- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-667-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18183-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- Nordea Bank AB Lietuvos skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovėms antstolei J. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Miesto NT“ dėl varžytynių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo – Nordea Bank AB Lietuvos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis nekilnojamojo turto – 83,72 kv. m ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 18 d. varžytynes, nes nekilnojamasis turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, negu ji turi būti nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.
2016 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovo atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties su prašymu atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Prašymas dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo grįstas tuo, kad ieškovui dėl ligos buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo tęsiamas iki 2016 m. gruodžio 6 d., be to, ieškovui tik 2016 m. lapkričio 25 d. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties.
Teismas nustatė, kad paskutinė diena atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties paduoti buvo 2016 m. lapkričio 14 d., ieškovas sirgti pradėjo tik paskutiniąją termino atskirajam skundui paduoti dieną. Teismas pažymėjo, kad liga nėra laikytina svarbia priežastimi terminui atnaujinti, manė, kad, net pripažinus ieškovo sveikatos būklės pablogėjimą svarbia priežastimi, ieškovas turėjo pakankamą terminą suderinti savo poziciją su savo atstove ir pateikti atskirąjį skundą nepraleidęs įstatyme nustatyto termino, liga neatėmė iš ieškovo galimybės kontaktuoti su atstove elektroninio ar telefoninio ryšio priemonėmis. Teismas sprendė, kad ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-3251-13593 antrinė teisinė pagalba buvo suteikta 12 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d., todėl ieškovui nebuvo pagrindo kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių, kaip jo sveikatos būklės pablogėjimas galėjo lemti procesinių terminų praleidimą, nes iš VGTPT Kauno skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-4935-19936 matyti, jog ieškovo sveikatos būklė leido jam 2016 m. lapkričio 18 d. (nedarbingumo laikotarpiu) VGTPT Kauno skyriui pateikti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad terminą atskirajam skundui paduoti jis praleido dėl svarbių priežasčių.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad VGTPT advokatą vienu sprendimu skiria tik vienai bylos instancijai, kuris baigiasi su toje instancijoje teismo priimto sprendimo ar nutarties priėmimo data. Tai reiškia, kad VGTPT sprendimo Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-3251-13593 galiojimas pasibaigė ne 2017 m. rugpjūčio 24 d., bet Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties priėmimo dieną. Dėl to teismo nutartį privalėjo gauti ieškovas ir tik nuo tos dienos turėjo būti skaičiuojamas nutarties apskundimo terminas. Norint gauti naują VGTPT sprendimą dėl procesinių dokumentų surašymo ir atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, reikia iš naujo surinkti reikalaujamus dokumentus ir užpildyti prašymą, VGTPT naują sprendimą paruošia per 5 darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Dėl to per teismo nurodytą terminą ieškovas neturėjo techninių galimybių pateikti kvalifikuotai paruoštą atskirąjį skundą ar prašymą terminui pratęsti. Ieškovas pradėjo blogai jaustis nuo lapkričio 11 dienos, todėl iki ligos jis nespėjo priduoti dokumentus VGTPT, o šeimos gydytojas tą dieną jau buvo baigęs darbą, todėl ieškovas buvo užregistruotas pirmadieniui, t. y. 2016 m. lapkričio 14 dienai. VGTPT per įgaliotus asmenis nepriima dokumentų ir neišduota sprendimo, todėl kai 2016 m. lapkričio 18 d. ieškovas lankėsi pas šeimos gydytoją dėl sveikatos būklės įvertinimo, jis ryžosi įteikti paruoštus dokumentus VGTPT tam, kad kol sirgs, neužsitęstų laikas priimant sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo atskirajam skundui paruošti.
Atsiliepimas
Atsakovė antstolė J. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutarties nekeisti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas ir pakankamai didelį laikotarpį. Ieškovas ar jo atstovė galėjo prašyti teismo dėl svarbių priežasčių pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti, bet šia teise nesinaudojo. Ieškovo nurodytos atskirojo skundo padavimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos pakankamai svarbiomis.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir atskirąjį skundą atsisakyti priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. gruodžio 6 d. pažymą apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus Nr. KA-PZ2-2312, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. vasario 13 d. raštą Nr. (2.1)NO-2-1319 su ieškovo 2017 m. vasario 6 d. prašymu. Atsižvelgęs į tai, kad byloje jau yra pateikti duomenys apie ieškovo nedarbingumo laikotarpius (pranešimai apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus), apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. gruodžio 6 d. pažymą apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus Nr. KA-PZ2-2312. Kiti ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai gali būti reikšmingi vertinant atskirojo skundo argumentus ir skundžiamos nutarties pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ieškovo A. B. atskirojo skundo
Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato tam tikros trukmės procesinius terminus. CPK 75 straipsnyje numatyta, jog teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimas apeliacine tvarka yra procesinis veiksmas, kuris turi būti atliktas per CPK 335 straipsnyje nustatytą terminą. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Šį terminą praleidus, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis) ir gali būti realizuojama tik tuo atveju, jeigu šis praleistas procesinis terminas yra atnaujinamas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka. Remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, nutarties kopija VGTPT Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1-(NTP-2-)16-T3251-13593 ir jo 2016 m. rugpjūčio 30 d. papildymu Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-P-3251-13880 paskirtai ieškovo atstovei advokatei E. G. įteikta 2016 m. lapkričio 7 d. Taigi paskutinė atskirojo skundo dėl nurodytos teismo nutarties pateikimo diena buvo 2016 m. lapkričio 14 d. Ieškovas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties teismui padavė 2016 m. gruodžio 7 d., t. y. 23 dienas praleidęs įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti. Kaip svarbias priežastis atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimui ieškovas nurodė aplinkybes, kad jis sirgo nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., ieškovui valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo suteikta tik 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbiomis termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastimis.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, kopija buvo išsiųsta ieškovo atstovei advokatei E. G. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad nurodytos nutarties kopija turėjo būti siunčiama jam asmeniškai. Iš VGTPT Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. šio sprendimo papildymo matyti, kad advokatė E. G. paskirta teikti antrinę teisinę pagalbą ieškovui civilinėje byloje dėl antstolės J. Ž. veiksmų apskundimo vykdant išieškojimą bei varžytynių pripažinimo neteisėtomis, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti privalomo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka bei pirmosios instancijos teisme. Kadangi advokatė E. G. buvo paskirta atstovauti ieškovą pirmosios instancijos teisme, ieškovas raštu nebuvo nurodęs, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pats, Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties kopija pagrįstai buvo išsiųsta ieškovo atstovei (CPK 118 straipsnio 1 dalis) ir jai įteikta 2016 m. lapkričio 7 d. Vadovaujantis CPK 118 straipsnio 2 dalimi, atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Ieškovas neteigė, kad jo atstovė advokatė E. G. neįvykdė pareigos pranešti ieškovui apie gautą 2016 m. spalio 28 d. nutartį, todėl laikytina, kad ieškovas apie minėtą nutartį sužinojo taip pat 2016 m. lapkričio 7 d.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad VGTPT Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. šio sprendimo papildymo pagrindu advokatė E. G. negalėjo ieškovo vardu pateikti atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties. Skundo padavimu prasideda apeliacinis procesas (CPK 301, 338 straipsniai), o advokatė E. G. buvo paskirta teikti antrinę teisinę pagalbą ieškovui ir jį atstovauti tik pirmosios instancijos teisme, taigi jai nebuvo suteikta teisė apskųsti nutartį. Pažymėtina, kad VGTPT Kauno skyrius 2017 m. vasario 13 d. rašte Nr. (2.1)NO-2-1319 nurodo, kad atskirojo skundo dėl teismo nutarties (kuria byla nebuvo išnagrinėta iš esmės) parengimas patenka į sprendimo teikti antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme apimtį. Nutartimi, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, byla nėra išnagrinėjama iš esmės, vadinasi, VGTPT Kauno skyriaus nuomone, dėl tokios nutarties ieškovo atstovė advokatė E. G. turėjo teisę parengti atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu, ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovui dėl nutarties apskundimo nebuvo pagrindo kreiptis į VGTPT Kauno skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Nepaisant šios išvados, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti apeliacine tvarka peržiūrimos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, kadangi kitos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas neįrodė, jog terminą atskirajam skundui paduoti jis praleido dėl svarbių priežasčių.
Viena iš ieškovo nurodytų aplinkybių, kurią jis prašė pripažinti svarbia termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastimi, buvo ieškovo liga. Iš byloje esančių pranešimų apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą matyti, kad ieškovas sirgo nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. Taigi laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki ligos pradžios ieškovas turėjo galimybę kreiptis į VGTPT Kauno skyrių su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Nors ieškovas nurodo, kad blogai jaustis jis pradėjo nuo 2016 m. lapkričio 11 d., tačiau nepateikia šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, todėl jis vertintinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 9 d. ieškovas pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą išduoti jam bylos medžiagos kopijas, ieškovas pasirašė, jog kopijas gavo 2016 m. lapkričio 9 d. Taigi ieškovas neabejotinai žinojo apie jam nepalankaus procesinio sprendimo priėmimą, o galimybės jį ginčyti netekimą šiuo atveju lėmė paties ieškovo netinkamas naudojimasis savo procesinėmis teisėmis. Nors ieškovas apie Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį sužinojo 2016 m. lapkričio 7 d. (vėliausiai 2016 m. lapkričio 9 d.), tačiau iš VGTPT Kauno skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo matyti, kad į VGTPT Kauno skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo jis kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 18 d. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta atskirojo skundo argumentą, kad ieškovo kreipimasis į VGTPT Kauno skyrių užtruko ne tik dėl ieškovo ligos, bet ir dėl būtinybės iš naujo surinkti reikalaujamus dokumentus. Ieškovo pateiktame VGTPT Kauno skyriaus 2017 m. vasario 13 d. rašte Nr. (2.1)NO-2-1319 nurodyta, kad dokumentas, įrodantis asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, yra metinė pajamų ir turto deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti. VGTPT Kauno skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nurodyta, kad pareiškėjo turtinę padėtį patvirtina tarnyboje gauta 2016 m. rugpjūčio 23 d. metinė pajamų ir turto deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. Tos pačios metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti pagrindu buvo sprendžiama apie ieškovo turtinę padėtį VGTPT Kauno skyriui priimant 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas nerinko jokių naujų dokumentų antrinei teisinei pagalbai, vienintelis dokumentas, kurį ieškovui reikėjo užpildyti, buvo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą. Jau minėtame ieškovo pateiktame VGTPT Kauno skyriaus 2017 m. vasario 13 d. rašte Nr. (2.1)NO-2-1319 nurodyta, kad prašymą suteikti antrinę pagalbą gali padėti užpildyti pirminę teisinę pagalbą teikiantys specialistai, prašymo formą taip pat galima gauti atvykus į tarnybą arba internete adresu www.teisinepagalba.lt. Atskirojo skundo argumentas, kad dokumentus VGTPT Kauno skyriui galima pateikti tik tiesiogiai į jį atvykus, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos galima gauti taip pat tik VGTPT Kauno skyriuje, vertintinas kaip nepagrįstas. VGTPT internetinėje svetainėje nurodyta, kad prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai taip pat gali būti pateikiami paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu asmuo turi elektroninį parašą, o VGTPT Kauno skyriaus 2017 m. vasario 13 d. rašte Nr. (2.1)NO-2-1319 pažymėta, kad sprendimas pareiškėjui gali būti išsiunčiamas paprasta pašto siunta. Ieškovas jau ne pirmą kartą kreipėsi į VGTPT Kauno skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, todėl nėra pagrindo manyti, kad be šios tarnybos darbuotojų pagalbos negalėjo pateikti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nusiųsdamas jį paštu ar elektroninėmis priemonėmis. Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas prašymą VGTPT Kauno skyriui pateikė nedarbingumo laikotarpiu, o tai leidžia spręsti, jog ieškovo sveikatos būklė leido jam atlikti tam tikrus veiksmus. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad, VGTPT Kauno skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovui suteikus antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties apskundimo, atskirasis skundas Kauno apylinkės teisme gautas tik 2016 m. gruodžio 7 d., t. y. praėjus 12 dienų. Nurodytu sprendimu teikti antrinę teisinę pagalbą ieškovui paskirta advokatė E. G., kuri jį atstovavo ir pirmosios instancijos teisme. Taigi advokatei visos bylos aplinkybės buvo žinomos ir nebuvo kliūčių atskirąjį skundą parengti per maksimaliai trumpą laiko tarpą. Aplinkybė, kad ieškovas sirgo, šiuo atveju pripažintina nereikšminga, nes atskirąjį skundą ieškovo vardu pirmosios instancijos teismui galėjo paduoti advokatė E. G. VGTPT Kauno skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindu.
CK 1.137 straipsnyje reglamentuojamas civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Šioje normoje įtvirtinta pagrindinė privatinės teisės nuostata – asmenų galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis. Naudojimasis teisėmis reiškia asmens elgesį, atitinkantį turimų teisių turinį, reiškiantį tam tikrų veiksmų atlikimą arba susilaikymą nuo jų. Savo nuožiūra laisvas naudojimasis teisėmis reiškia naudojimąsi įvertinant galimus savo elgesio variantus, neperžengiant turimų civilinių teisių ribų, t. y. asmuo turi teisę nuspręsti, ar ginti savo pažeistą teisę, gali pasirinkti teisių gynimo būdą, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų. Gindamas savo teises teismine tvarka, asmuo privalo laikytis kreipimąsi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Nustačius, kad ieškovas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai, spręstina, kad jam tenka visos su tuo susijusios teisinės pasekmės.
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jeigu apeliacinio apskundimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-135/2010; 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007). Iš šio išaiškinimo akivaizdu, kad sprendžiant klausimą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, svarbu įvertinti paties byloje dalyvaujančio asmens procesinį elgesį bei jo realias galimybes sužinoti apie skundžiamos nutarties priėmimo datą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, gavęs procesinius dokumentus, delsė kreiptis į VGTPT Kauno skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir pateikti atskirąjį skundą, terminą atskirajam skundui paduoti praleido net 23 dienas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atskirojo skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo įvardintų aplinkybių pagrįstai nelaikė svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties paduoti, todėl apeliacine tvarka peržiūrima teismo nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.