- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-03
- Bylos Nr.
- 2A-202-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-02373-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- G. R.
- Ieškovas
- G. R.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. G. ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja G. R. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė 2011 m. rugpjūčio 10 d. mirusios motinos B. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) palikimą. Nurodė, kad dėl nežinojimo po mamos mirties į notarų biurą dėl palikimo bylos užvedimo kreipėsi praleidusi 3 mėnesių terminą (b. l. 3-4).
Atsiliepimas
Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, jei pareiškėja teismui pateiks patvirtinančius įrodymus (b. l. 22).
Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškimą atmetė ir priteisė iš G. R. į valstybės biudžetą 18 Lt, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 71-72).
Motyvuose nurodė, nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad G. R. priėmė palikėjos B. Ž. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Tai, kad pareiškėja priėmė mirusios mamos skareles, vazeles, laikroduką, nesudaro pagrindo konstatuoti fakto, kad palikimas buvo priimtas, kadangi drabužių, laiškų ir kitų asmeninių daiktų paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje priėmimas nelaikomas palikimo priėmimu. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad po B. Ž. mirties ji per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir juo rūpintis kaip savo turtu.
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai:
Šalies argumentai
Pareiškėja (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė mirusios mamos palikimą (b. l. 75-77).
Motyvuose nurodė, kad su Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu nesutinka. Teismas priimdamas ginčijamą sprendimą nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Ji su seserimi visą laiką prižiūrėjo mamą, savo lėšomis ją palaidojo, prižiūri jos kapą, su seserimi pasidalino motinos asmeninius daiktus, nes daugiau turto nebuvo. Atmesdamas pareiškimą, teismas atėmė teisę paveldėti mamai grąžintą, bet neįregistruotą, žemę, kuri buvo senelių nuosavybė. Priėmus tokį neteisėtą sprendimą žemė antrą kartą bus nusavinta (kaip sovietiniu laikotarpiu buvo nacionalizuota).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir pareiškimą patenkinti (b. l. 84-86).
Motyvuose nurodė, kad G. R. po motinos mirties atliko aktyvius veiksmus ir pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo – paėmė mamos asmeninius daiktus, palaidojo ją ir prižiūri jos kapą. Teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo kriterijais. B. Ž. buvo įgaliojusi pareiškėją tvarkyti žemę, ja rūpintis, tačiau ji neturėjo galimybių baigti tvarkyti nuosavybės teisių į žemės sklypus dėl sunkios motinos būklės. Pareiškėja yra susitarusi su pusbroliu R. K., kad šis minėtus sklypus du kartus per metus nušienautų.
Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo klausimą dėl apeliantės skunde pateikto prašymo spręsti teismo nuožiūra (b. l. 88-89).
Motyvuose nurodė, jog norint pripažinti, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiniu valdymu, turi būti nustatyta, kad ji atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus per įstatymo nustatytą terminą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. mirė pareiškėjos G. R. ir suinteresuoto asmens J. G. mama B. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)). Įpėdinės dėl paveldimo turto per įstatymo nustatytą terminą į notarą nesikreipė, nes mirties dieną mama jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturėjo, turėjo tik asmeninius daiktus (lova, televizorius, skarelės, laikrodukas, vazelė ir pan.), kuriuos abi seserys pasidalino. Pareiškėja ją palaidojo savo lėšomis, dabar prižiūri kapą. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja palikimą priėmė po mamos mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti, nes neturi kitų galimybių susitvarkyti paveldėjimo dokumentų į mamos vardu atkurtas nuosavybės teises (daiktinės teisės neįregistruotos) į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) , Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (b. l. 12-15).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad palikėjo drabužių, asmeninių daiktų pasidalijimas ar pasiėmimas negali būti laikomas palikimo priėmimu, nes įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes (CPK 185 str.), dėl ko padarė nepagrįstas, neatitinkančias teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, išvadas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartimi Nr. 3K-3-247/2006, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo minimoje nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. nagrinėjamu atveju kitokio turto, išskyrus asmeninio naudojimo daiktus, palikėja neturėjo bei likusius daiktus įpėdiniai pasidalino, tvirtindami, jog taip perėmė mamos turtą, kai minimoje nutartyje buvo nekilnojamojo turto, dėl kurio įpėdinis neišreiškė jokios valios, o dėl palikimo priėmimo tarp įpėdinių yra ginčas.
Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).
Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad vienintelis palikėjos turtas, kurį galima buvo faktiškai pradėti valdyti, juo rūpintis kaip savu, buvo jos asmeniniai daiktai, todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės susijusios su šių palikėjos daiktų (turto) paėmimu, valdymu ir rūpinimusi. Priešingai svarstant, susidarytų situacija, kad palikėjui turint tik asmeninius daiktus (neturint nekilnojamųjų ar kilnojamųjų registruotinų daiktų) nėra galimybės įgyvendinti įstatyme numatytą įpėdinių teisę priimti palikimą faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustačius, jog pareiškėja palaidojo mamą, prižiūri jos kapą, rūpinosi ir rūpinasi žemės sklypais, į kuriuos yra atkurtos (bet neįregistruotos) mamos vardu nuosavybės teisės (tą patvirtina suinteresuotas asmuo J. G.), po mamos mirties pasiėmė asmeninius mamos daiktus (skarelę, vazelę, laikroduką ir kt.), tarp įpėdinių nėra ginčo, jog pareiškėja priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, yra pagrindas pripažinti nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos mirties pareiškėja priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 str., 5.51 str., CPK 444 str. 1 d. 8 p.). Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinės teises į paveldimą turtą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškimą patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Bylinėjimosi išlaidos.
Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.). Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos) iš suinteresuotų asmenų nepriteistinos, nes J. G. prašė patenkinti pareiškimą (buvo pareiškėjos pusėje), o Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, pareiškimo pagrįstumo klausimą palikusi spręsti teismui, atstovavo valstybės interesus (CPK 96 str.5 d., 6 d., 99 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmė atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinės teises į paveldimą turtą.