Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) direktoriaus V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties, priimtos D. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. P. 2019 m. gegužės 27 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą t. y. už tai, kad jis Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotam pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas administracinis nusižengimas, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „(duomenys neskelbtini)”, kuri valdo transporto priemonę „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vadovu, nenurodė duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemonę, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris 2018 m. kovo 8 d., 15.14 val., ties pastatu adresu A. M. g. 42, Kaune, šį automobilį pastatė ir laikė kelio ženklo Nr. 528, su papildoma lentele Nr. 840, zonoje, nesumokėjęs vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą, pažeisdamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-208 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų“ 12 punktą ir ANK 418 straipsnį.

2. Institucijos vyriausiosios specialistės B. A. 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. SAVAD-19-ANR_N-3446-2019, D. P. už nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta 520,00 eurų dydžio bauda. Nesutikdamas su šiuo nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. P. pateikė dėl jo skundą apylinkės teismui.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi D. P. skundas buvo tenkintas iš dalies, Institucijos vyriausiosios specialistės B. A. 2019 m. liepos 10 d. nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_N-3446-2019, administracinio nusižengimo byloje panaikintas, o administracinio nusižengimo byla grąžinta Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui. Apylinkės teismas konstatavo, kad aptariamu nutarimu D. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn Institucijai netinkamai pritaikius ANK 431 straipsnio 2 dalį ir nenustačius visų ANK 431 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui reikšmingų aplinkybių, todėl šis nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad siekiant tinkamai išspręsti D. P. administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnį už Institucijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. bei 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešimais reikalautų duomenų nepateikimą klausimą, yra reikalinga atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o teismas neturi galimybių nustatyti šias aplinkybes.

4. Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį ir prašo ją panaikinti.

4.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog tai, kad 2019 m. gegužės 27 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. SAVAD-19-ANR_P-7418-2019, kurio pagrindu surašytas aptariamas nutarimas, nebuvo nurodyta administracinio nusižengimo padarymo data yra esminę reikšmę ANK 431 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui turinti aplinkybė, dėl kurios neegzistavimo šiuo atveju D. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra laikytini neteisėtais. Pažymėta, kad 2019 m. gegužės 28 d. administracinio nusižengimo protokole yra aiškiai nurodyta, jog D. P. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį ir tokiu būdu padarė ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą t. y. aptariamame protokole yra aiškiai nurodytas teisinis pagrindas - konkreti teisės norma, kuri buvo pažeista ir teisės norma, numatanti atsakomybę už minėtą teisės pažeidimą. Taip pat teigiama, jog vien tik aplinkybė, kad minėtam administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta, kad konkreti pareikalavimo data yra 2019 m. rugsėjo 28 d. (registruotu laišku įmonės adresu direktoriui siųsto pranešimo data), nekeičia faktinės aplinkybės, kad pranešimas 2019 m. rugsėjo 28 d. buvo tinkamai įteiktas D. P., tokiu būdu jį informuojant apie Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą pateikti duomenims apie asmenį nurodytu laiku vairavusį transporto priemonę, su kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas. Apeliantės manymu, minėtos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad iš aptariamo protokolo turinio administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suvokė dėl kokio teisės pažeidimo jis nubaustas.

4.2. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatytas trijų dienų terminas yra nustatytas automobilio savininkui, įstatymo leidėjo nustatytos pareigos įgyvendinimui. Teigiama, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog administracinio nusižengimo protokolas privalo būti surašytas per protingą terminą, maksimaliai sudarant galimybes automobilio savininkui įgyvendinti jo pareigą, pranešant institucijai apie automobilį vairavusį ir nusižengimą padariusį asmenį. Nurodoma, kad ANK 39 straipsnyje imperatyviai nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos, todėl vadovaujantis šia įstatymine norma, laikytina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nepažeidė nei administracinio nusižengimo, nei nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje surašymo terminų. Netgi priešingai - būtent D. P. naudai, tikintis jo geranoriško bendradarbiavimo Viešosios tvarkos skyriaus specialistai tiek registruotais laiškais, tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu teikė informaciją apie D. P. pareigą pranešti apie nusižengimą padariusį asmenį, sudarydami jam palankias sąlygas išvengti administracinės atsakomybės.

4.3. Be to, apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nesuteikimas informacijos apie pranešime nurodytus administracinius nusižengimus nepriklausomai nuo jų skaičiaus, turėjo būto vertinamas ne kaip keli atskiri pareigos pranešti apie automobilį naudojusį asmenį pažeidimai, o kaip vienas administracinis nusižengimas, kvalifikuotinas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalyje, teigiant, jog D. P. žinodamas apie keturis atskirus administracinius nusižengimus, neįvykdęs pareigos atskleisti asmenis, kurie galimai padarė keturis administracinius nusižengimus, pats padarė keturis atskirus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 431 straipsnyje. Taip pat teigiama, kad minėta, apylinkės teismo padaryta, išvada prieštarauja aiškinamajame rašte (2010-03-19 XIP-1839) dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir ANK 415, 589, 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nurodytiems ANK 611 straipsnio pakeitimais siekiamiems teigiamiems rezultatams - užtikrinti greitą, mažai darbo sąnaudų ir materialinių išteklių reikalaujantį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą, siekiant užkirsti vairuotojų padariusių nusižengimus atsakomybės neišvengiamumą.

4.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-325-954/2018 Kauno apylinkės teismas pasisakė dėl ANK 431 straipsnio nuostatų taikymo, situacijoje kuomet įmonės vadovas vienu užklausimu buvo informuotas dėl pareigos pranešti apie du teisės pažeidimus padariusius asmenis. Nors minėtos įmonės atstovas teismini bylos nagrinėjimo metu ir teigė, kad transporto priemone priklausančia ir vairuojama pareiškėjo buvo padaryti pažeidimai, todėl juos galima traktuoti kaip vieną nepranešimą, dėl ko turėjo būti surašytas vienas nutarimas ir paskirta viena nuobauda, tačiau teismas su tokiu teisės aiškinimu nesutiko ir vadovavosi ANK 38 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kai tais atvejais, kuomet vienas asmuo padaro du ar daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Be to šioje administracinio nusižengimo byloje teismas išaiškino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė du atskirus administracinius nusižengimus dėl atskirų nepranešimų už atskirus teisės pažeidimus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis juos bendrinti.

4.5. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog nagrinėjamu atveju, vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto gatvėmis pažeidimai užfiksuoti ne vienu metu, o atskirai. Taip pat pažymėta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius siuntė pranešimą D. P. dėl informacijos suteikimo apie asmenį, padariusį administracinius nusižengimus elektroniniu paštu uab(duomenys neskelbtini)@gmail.com, kuris yra oficialus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įmonės elektroninis paštas, be to D. P. asmeniškai buvo informuotas apie administracinius nusižengimus telefoninio pokalbio metu, o galiausiai registruotu laišku adresuotu juridinių asmenų registre nurodytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu siunčiamame rašte Nr. 64-2-7985, kuris buvo įteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovui A. E. P.. Pranešimuose buvo išvardintos atskirai kiekvieno nusižengimo datos, laikai, nusižengimo padarymo vietos, transporto priemonės, nusižengimo padarymo esmės dėl kurių D. P. turėjo pateikti asmenų duomenis, kurie keturių atskirų nusižengimų padarymo metu naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis transporto priemonėmis, tačiau to nepadarė iki šiol. Todėl, Institucijos atstovo manymu D. P. skunde išdėstyti teiginiai, kad pranešimas dėl duomenų pateikimo turėjo būti įteiktas asmeniškai, tačiau tuo pačiu metu nurodymas, jog 2018 m. sausio 2 d. įmonės administratorė R. R. buvo įgaliota pateikti duomenis Viešosios tvarkos skyriui apie įmonės automobilius vairavusiu įmonės darbuotojus, kadangi jis dėl užimtumo dažnai nebūna įmonės administracinėse patalpose ir yra išvykęs į komandiruotes, absoliučiai prieštarauja vienas kitam. Atsižvelgiant į tokius D. P. teiginius, kyla pagrįsta abejonė, ar jis kaip įmonės vadovas supranta juridinio asmens statusą, įmonės vadovui tenkančias teises ir pareigas, atsakomybę bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kad būtent vadovas yra atsakingas už visą bendrovės veiklos organizavimą. Akivaizdu, jog prisidengdamas įgaliojimu, kuris nebūtinai buvo surašytas 2018 m. sausio 2 d., D. P. siekia išvengti administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnį, tai patvirtina ir byloje surinkta medžiaga iš kurios matyti, kad dėl vėlesnių administracinių nusižengimų, dėl kurių D. P. nebuvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnį pats D. P., o ne R. R. pateikė asmens duomenis, kuris nusižengimų padarymo metu naudojosi įmonės automobiliais. Todėl D. P. skundo argumentai turi būti kritiškai vertinami ir laikytini jo gynybine versija bei siekiu išvengti administracinės atsakomybės už keturių administracinių nusižengimų neatskleidimą.

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas G. G. atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Analizuojant ir vertinant Institucijos apeliacinio skundo argumentaciją, apygardos teismas nustatė, jog šiame apeliaciniame skunde yra ginčijamas apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje pateiktas administracinio nusižengimo bylos duomenų vertinimas, teisės normų aiškinimas ir nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei jų pagrindu priimtu sprendimu panaikinti Institucijos 2019 m. liepos 10 d. nutarimą SAVAD-19_ANR_N-3446-2019 ir D. P. administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai. Neišeinant iš apeliacinio skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios ji yra ginčijama.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, taip pat įvertinęs apylinkės teismo nutartyje bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė aiškius Institucijos priimto nutarimo panaikinimo ir D. P. administracinio nusižengimo bylos grąžinimo Institucijai motyvus, kurių apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia. Apygardos teismas visiškai pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad aptariamas Institucijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo priimtas nenustačius visų ANK 431 straipsnio 2 dalies taikymui esminę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias nustatyti apylinkės teismas neturi galimybių ir todėl sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

9. Iš administracinio nusižengimo bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės teisenos poskyrio vyriausiasis specialistas A. V. 2018 m. rugpjūčio 2 d. elektroninio pašto adresu uab(duomenys neskelbtini)@gmail.com išsiuntė pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog automobilis „BMW“ 2018 m. kovo 8 d. 15:14 val. adresu (duomenys neskelbtini) , 2018 m. balandžio 16 d. 21:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 15 d. 11:09 val. adresu (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Audi“ 2018 gegužės 15 d. 11:11 val. adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti neapmokėjus už jų parkavimą ir vadovaujantis ANK 611 straipsniu pateiktas prašymas per tris darbo dienas faksu arba elektoriniu paštu pateikti duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir gyvenamąją vietą, dokumento suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris minėtų administracinių nusižengimų padarymo metu naudojosi transporto priemonių savininkui (t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“) priklausančiomis transporto priemonėmis. Be to, analogiško turinio pranešimas 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui adresu Gluosnių g. 2, Ringaudai, Kauno rajonas ir 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo įteiktas minėtos įmonės atstovui. Nepaisant to, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nei jo įgaliotas asmuo Institucijai jos prašomų domenų nepateikė, todėl 2019 m. liepos 10 d. Institucija priėmė keturis nutarimus, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 431 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtos keturios vienodos administracinės nuobaudos t. y. 520 eurų dydžio baudos.

10. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas konstatavo, kad Institucija nepagrįstai dėl vienos 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. rugsėjo 19 d. Institucijos pranešimuose suformuotos pareigos pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pažeidimo surašė keturi atskirus administracinio nusižengimo protokolus ir D. P. administracinėn atsakomybėn traukė ne už vieno, o už keturių administracinių nusižengimų padarymą, tokiu būdu nepagrįstai pablogindama jo teisinę padėtį. Tačiau apeliaciniame skunde minėta apylinkės teismo išvada yra ginčijama, teigiant, kad nepaisant to, jog D. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, pareiga pateikti informaciją Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotam pareigūnui apie asmenis, kurie naudodamiesi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis transporto priemonėmis padarė keturis administracinius nusižengimus, buvo suformuota viename 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešime, D. P., neįvykdęs šios pareigos, turi būti laikomas padariusiu keturis atskirus ANK 431 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, kadangi turėjo pareigą atskleisti ne vieną, o keturis administracinius nusižengimus. Tokią savo poziciją Institucija grindžia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415, 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto turiniu bei apylinkės teismo nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. II-325-954/2018, kuriais vadovautis apygardos teismas nemato jokio pagrindo, kadangi minimas įstatymo projekto aiškinamasis raštas neturi teisės akto galios, o teismų praktiką administracinio nusižengimo bylose formuoja ne pirmosios, o aukštesnės instancijos teismai – apygardos teismai bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tuo tarpu apygardos teismai, nagrinėję administracinio nusižengimo bylas, kuriose asmenims buvo inkriminuotas ANK 431 straipsnis, yra išaiškinę kad asmeniui gali būti surašyti atskiri administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 431 straipsnio atitinkamą dalį, tik tais atvejais, kuomet minėtas asmuo nepateikia duomenų dėl kiekvieno Kelių eismo taisyklių pažeidimo, pagal atskirus, už kiekvieną iš pažeidimų kompetentingo pareigūno surašytus ir išsiųstus pranešimus dėl duomenų pateikimo (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-77-581/2018, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-432-593/2019). Įvertinęs apygardos teismų formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu, taip pat šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas pritaria ne apelianto pozicijai, o skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju Institucija, surašydama D. P. keturis administracinius nusižengimo protokolus ir jų pagrindu nutarimus, kuriais jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos, nepagrįstai išskaidė 2018 m. rugsėjo 19 d. Institucijos pranešime suformuotą vieningą pareigą pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, taip nepagrįstai pasunkindama jo teisinę padėtį.

11. Be kita ko aptariamame apeliaciniame skunde ginčijama ir skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog tai, kad 2019 m. gegužės 27 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. SAVAD-19-ANR_P-7418-2019, kurio pagrindu surašytas aptariamas nutarimas, nebuvo nurodyta administracinio nusižengimo padarymo data yra esminę reikšmę ANK 431 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui turinti aplinkybė, dėl kurios neegzistavimo šiuo atveju D. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra laikytini neteisėtais. Tačiau aukštesnysis teismas neturi jokio pagrįsto pagrindo pritarti šiam apeliacinio skundo argumentui.

11.1. Kaip jau minėta anksčiau, aptariamu atveju administracinio nusižengimo protokolas D. P. buvo surašytas kaltinant jį administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, padarymu. ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Tuo tarpu ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos.

11.2. Kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo, ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmę sudaro pareigos pateikti pareigūnui informaciją apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, nevykdymas. Kai transporto priemonės, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas, savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, pareiga pateikti visus duomenis tenka jo vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, ir šią pareigą jis turi įvykdyti per tris darbo dienas, kaip tai numatyta ANK 611 straipsnio 2 dalyje. Administracinio nusižengimo protokole nenurodžius tikslios datos, kada pareigūnas pareikalavo pateikti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininko (valdytojo) transporto priemone, ir kada apie šį reikalavimą transporto priemonės savininkui (valdytojui) tapo žinoma, negalima spręsti kada suėjo trijų darbo dienų terminas, per kurį turėjo būti pateikti reikalaujami duomenys, taigi, ir nustatyti galimo administracinio nusižengimo padarymo laiko. O kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, šiuo atveju nusižengimo padarymo laikas yra vienas iš būtinųjų D. P. inkriminuojamo nusižengimo sudėties požymių, kadangi nuo jo priklauso ir pakartotinumo požymio inkriminavimo pagrįstumas, o D. P. kaltinamas padaręs ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kurio sudėtį kvalifikuoja būtent pakartotinumo požymis, kuris administracinio nusižengimo protokole, išdėstant inkriminuojamo pažeidimo esmę, apskritai nenurodytas, t. y. nenurodyti jokie duomenys, kurie pagrindžia pakartotinumo požymio buvimą galimai padarytoje veikoje, kas laikytina dar vienu esminiu šioje byloje surašyto administracinio nusižengimo protokolo trūkumu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo protokolas yra itin svarbus procesinis dokumentas, kuriame asmeniui yra suformuojamas kaltinimas dėl vienokio ar kitokio administracinio nusižengimo. Tik surašius administracinio nusižengimo protokolą ir tinkamai šį įteikus, asmuo galutinai sužino, dėl kokio administracinio nusižengimo jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo protokolas turi būti tikslus, konkretus bei atitikti visus imperatyvius jo turiniui keliamus reikalavimus, kadangi visa tai tiesiogiai lemia ir asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir efektyviai gintis nuo kaltinimo. Protokole administracinių nusižengimų esmė turi būti atskleista, o ne suformuota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis, tikintis, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvoks jam pareikšto kaltinimo turinį iš jam žinomų, tačiau protokole nenurodytų aplinkybių, kaip bandoma įrodyti apeliaciniame skunde.

12. Nors apeliaciniame akcentuojama ir aplinkybė, jog aptariamu atveju Institucija nepažeidė nei administracinio nusižengimo, nei nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje surašymo terminų, tačiau lieka neaišku, kokie būtent skundžiamos nutarties motyvai yra ginčijami šiuo apeliacinio skundo argumentu, kadangi apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tokio pobūdžio Institucijos padarytų pažeidimų nekonstatavo ir jais nesivadovavo, priimdamas sprendimą panaikinti aptariamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas plačiau dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisako.

13. Institucijos apeliaciniame skunde be kita ko ginčijami ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. skundo dėl Institucijos 2019 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. SAVAD-19_ANR_N-3446-2019 pateikto Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, argumentai (teigiant, kad šiame skunde nurodyta aplinkybė, jog jo vadovaujamos įmonės darbuotoja R. R. buvo įgaliota pateikti institucijoms, jų prašomus duomenis, todėl būtent jai, o ne įmonės vadovui turi kilti administracinė atsakomybė už ANK 431 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, turi būti vertinama tik kaip D. P. gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės), tačiau apygardos teismas dėl šio skundo argumento plačiau nepasisako, kadangi apygardos teismas XXXVII skyriuje numatyta tvarka nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl apylinkės teismo nutarčių, patikrina tik jų teisėtumą ir pagrįstumą ir nevertina kitų administracinio nusižengimo byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, tuo labiau neanalizuoja ir dėl šių sprendimų pateiktų skundų argumentacijos.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį nepakeistą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja D. J.