Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-162-815/2024

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-10
Bylos Nr.: eA-162-815/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00326-2022-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rytis Krasauskas, Beata Martišienė, Ernestas Spruogis
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės
Pareiškėjas: ERGO Insurance SE
Trečiasis asmuo: Valstybinė miškų tarnyba, valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala

Administracinė byla Nr. eA-162-815/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00326-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė miškų tarnyba, valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) 2 685 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Draudėja D. K. su ERGO Insurance SE, veikiančiu per Lietuvos filialą, 2018 m. spalio 17 d. sudarė transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. 710-851-659680. Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2019 m. spalio 17 d. 2019 m. vasario 4 d. važiuojant iš Šilainių pl. į Romainių g., ant Automobilio, užkrito medžio šaka ir jį apgadino. Kadangi Automobilis įvykio dieną buvo apdraustas ERGO Insurance SE transporto priemonių draudimu, transporto priemonės savininkė D. K. pateikė draudikui prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio metu apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudaro 2 785 Eur, todėl pareiškėjas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išskaitęs draudimo sutartyje numatytą 100 Eur išskaitą, išmokėjo 2 685 Eur draudimo išmoką ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263, 6.271, 6.1015 straipsnių pagrindu dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingus už žalos padarymą asmenis.

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2008 m. gruodžio 12 d.) 12.3 punktą kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui; neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui. Medis apgadinęs transporto priemonę augo šalikelėje, o visi keliai ir šalikelės priklauso savivaldybėms. Todėl atsakovas privalėjo rūpintis, jog šalikelėse esantys medžiai nepadarytų žalos kitiems asmenims. Atsakovas privalėjo laiku rūpintis medžių genėjimu.

2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktas numato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą. Tai reiškia, kad pagal šį aprašą medžiai mieste yra pertvarkomi esant nustatytos formos leidimui. Pareiškėjui nėra žinoma, ar atsakovas buvo išdavęs leidimą dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, genėjimo ginčo teritorijoje. Nors atsakovas buvo raginamas įvykdyti prievolę ne teismo keliu, tačiau iki šio skundo pateikimo prievolė nėra įvykdyta.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Spręsdama žalos atlyginimo klausimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuolatinės darbo grupės žalos, patirtos išvirtus ar nulūžus medžiams, atlyginimo klausimams nagrinėti komisija 2019 m. balandžio 1 d. posėdyje, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl žalos atlyginimo ir įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nustatė, kad medis, kurio nulūžusi šaka apgadino Automobilį, auga miško žemėje (pagal pridedamą schemą Šilainių pl. sankryža, kur įvyko įvykis ribojasi su valstybinės reikšmės mišku – Sitkūnų girininkija (miško sklypais Nr. 6, Nr. 9, Nr. 37). Taigi teritorija, kurioje augo žalos atsiradimą lėmęs medis, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, kurie patvirtinti viešai paskelbtu teisės aktu – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“. Minėti duomenys apie valstybinės reikšmės miškus taip pat viešai prieinami interneto svetainėse – www.reuia.lt, www.geoportal.lt, www.amvmt.lt. Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje oficialiai paskelbta Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema – http://www.kaunas.lt/aplinka/krastovaizdis-ir-zeldiniai/.

4.2. Įvertinus pareiškėjo nurodytą faktinę aplinkybę dėl įvykio vietos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, akivaizdu, kad teritorija, būtent kurioje ir augo ant Automobilio nulūžusi medžio šaka, yra valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kuris Savivaldybei nėra priskirtas. Kaip matyti iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Kauno miškų urėdijos 2015 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. (8.33)V3-894 bei schemos, VĮ Kauno miškų urėdija 2013 m. kovo 7 d. posėdyje sutiko priimti valdyti patikėjimo teise minėtame rašte išvardintus sklypus, taip pat ir valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame augo žalos atsiradimą nulėmęs medis (Sitkūnų girininkija).

4.3. Lietuvos Respublikos miškų įstatyme bei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose atitinkamiems subjektams yra įtvirtintos ir pareigos, susijusios su valstybinės reikšmės miškų sanitariniu kirtimu, priežiūra, tvarkymu, inventorizacija ir kitais veiksmais. Tačiau vietos savivaldos institucijų tarp šių subjektų nėra – atitinkamos valstybinio miško tvarkymo, kirtimo, priežiūros, inventorizavimo ir kitos funkcijos yra numatytos valstybinės reikšmės miškų savininkams ir valdytojams, Valstybinei miškotvarkos tarnybai (atlieka miškų inventorizaciją), Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui arba jo agentūroms (išduoda leidimus kirsti avarinės ar pavojingos būklės medžius miškuose), Valstybinėms miškų urėdijoms (vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą – atkuria, prižiūri, saugo, racionaliai naudoja miškų išteklius) ir kt.

4.4. Esant situacijai, kuomet ginčas vyksta dėl valstybinio miško teritorijoje augusio medžio (ir tai patvirtina Savivaldybės į bylą pateikti įrodymai), byloje turėtų būti vadovaujamasi būtent miške augančio medžio priežiūrai, apsaugai ir tvarkymui aktualiu reglamentavimu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos miškų įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, o ne nagrinėjamai situacijai neaktualiais želdynų ir želdinių priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais. Savivaldybė nagrinėjamu atveju nėra laikytina tinkamu atsakovu, privalančiu atlyginti pareiškėjui dėl galbūt nugriuvusio medžio padarytą žalą, kadangi, kaip patvirtina pridedami dokumentai, ji nėra nei savininkė, nei valdytoja esančio valstybinio miško žemės sklypo, kuriame augo medis, dėl kurio nulūžusios šakos trečiasis asmuo patyrė žalą, o atitinkamos pareigos, susijusios su valstybinių miškų tvarkymu, priežiūra, inventorizacija ir išsaugojimu, specialiuose teisės aktuose pagal kompetenciją yra įtvirtintos kitiems subjektams.

Šalies argumentai

4.5. Pareiškėjas neįrodė Savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų. Skunde nurodomos Savivaldybės pareigos, susijusios su želdynų ir želdinių tvarkymu savivaldybės teritorijoje, nagrinėjamu atveju yra neaktualios – pareiškėjo nurodomas pareigas savivaldybės vykdo tik miestų ir kaimų teritorijose esančiuose valstybiniuose arba savivaldybėms priskirtuose (patikėjimo, panaudos ar nuosavybės teise valdomuose) žemės sklypuose, tačiau ne valstybinės reikšmės miškuose. Valstybinės reikšmės miškų tvarkymo, priežiūros ir inventorizacijos funkcijos atitinkamuose teisės aktuose yra numatytos kitiems subjektams. Savivaldybė neturi teisės savo nuožiūra kirsti ar genėti medžių valstybinės reikšmės miškuose. Pareiškėjas nenurodo teisės akto, kuriame Savivaldybei būtų įtvirtinta pareiga savo iniciatyva reguliariai tikrinti miškuose augančių medžių būklę, t. y. atlikti inventorizaciją (tokia pareiga poįstatyminiuose teisės aktuose yra numatyta Valstybinei miškotvarkos tarnybai). Savivaldybė, atlikdama jai skirtas funkcijas viešojo administravimo srityje, neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo: žalą sukėlęs medis augo valstybinės reikšmės miške, kurio Savivaldybė nevaldo jokiais pagrindais, valstybinės reikšmės miškuose medžių inventorizacijos Savivaldybė neatlieka, taip pat neišduoda ir leidimų avarinės ar kitokios pavojų keliančios būklės medžių kirtimui. Dėl to laikytina, kad nagrinėjamu atveju Savivaldybė negali būti laikoma neatlikusi kokių nors pareigų, kurių atlikimą Savivaldybei numatė teisės aktai.

Atsiliepimas

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčo teritorija, kurią pareiškėjas įvardija kaip įvykio vietą, yra apsupta valstybinės reikšmės miškų. Valstybinės reikšmės miškų plotai ginčo teritorijoje patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ su vėlesniais pakeitimais.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – ir VMU) rašytiniuose paaiškinimuose prašė skundą atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMU rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktą skundą ne tik nėra aiški augusio medžio vieta (neįmanoma identifikuoti kurioje kelio vietoje tiksliai augo medis), iš pateiktų fotonuotraukų, eismo įvykio schemos bei K. K. pateikto eismo įvykio aplinkybių paaiškinimo, galima teigti, kad medis augo prie pat važiuojamosios kelio dalies, t. y. kelio apsaugos zonoje. VMU darbuotojai apžiūrėjo įvykio vietos teritoriją ir nustatė, kad medis, nuo kurio nulūžusi šaka apgadino automobilį augo kelio apsaugos juostoje, kurios priežiūra nepriskirta VMU. Pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus nėra nustatyta aplinkybė, kad aptariamas medis, kurio šakos apgadino automobilį, būtų apskritai kėlęs grėsmę, t. y. nėra duomenų, kad tas medis buvo supuvęs, pūvantis, pažeistas, palinkęs ir pan., dėl ko galėjo kelti grėsmę pareiškėjo apdraustam turtui. Pareiškėjas nepagrindė fakto, kad medis buvo nesveikas arba pažeistas, o sveiko medžio kirtimui nebuvo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Taigi, šiuo atveju nėra neteisėtų veiksmų / neveikimo. Pareiškėjas žalos dydį grindžia tik pateikta remonto sąmata, kuri buvo atlikta 2019 m. vasario 13 d., tačiau nėra pateikta jokio vertinimo, kuris pagrįstų, kad visi sąskaitoje nurodyti remonto ir kiti darbai buvo būtini. Byloje nėra pateiktos transporto priemonės vertinimo ataskaitos, nurodančios, kokia buvo automobilio būklė iki įvykio, todėl yra pagrindas abejoti, ar pareiškėjo paskaičiuotų nuostolių suma yra reali bei atitinka protingumo ir teisingumo principus.

II.

9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – priteisė pareiškėjui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 2 685 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo tinkamo atsakomybės subjekto dėl žalos, padarytos ant važiuojančios transporto priemonės užkritusiai nulūžusiai medžio šakai, atlyginimo klausimas. Faktą apie eismo įvykį pagrindžia bylos medžiaga – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Kelių policijos skyriaus 2019 m. vasario 4 d. apie 14.57 val. Kaune, Šilainių pl. Romainių g. įvykusio eismo įvykio medžiaga. Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio E. Č. sudarytos eismo įvykio schemos, eismo įvykio metu darytų foto nuotraukų bei K. K. pateikto eismo įvykio aplinkybių paaiškinimo teismas nustatė, kad apsnigti medžiai, nuo kurio nulūžusi šaka apgadino automobilį, nuo kelio ašies ir nuo asfaltuoto kelio krašto yra nutolę tik apie kelis metrus.

11. Teismas pažymėjo, kad Romainių gatvė, kurioje 2019 m. vasario 4 d. įvyko eismo įvykis, yra vietinės reikšmės kelias (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 str. 3 d. 1 p.), kurio savininkė yra Kauno miesto savivaldybė (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d.). Iš atsakovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad ginčo kelias priskirtas C kategorijai, t. y. pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą jis yra I kategorijos. Pagal Aprašo III skyriaus Kelių priežiūros vykdymas punktus, Kauno miesto savivaldybei tenka pareiga užtikrinti Romainių gatvės taisymą bei priežiūros darbus, taip pat saugias eismo sąlygas, naudojimo priežiūrą, organizuoti techninę jo priežiūrą. Vadovaudamiesi Aprašo 4.3 punktu, kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui. I kategorijos kelių kelio apsaugos zona yra po 10 metrų nuo kelio briaunų į abi puses (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 12 str. 1 d. 4 p.).

12. Teismas nurodė, kad, nustačius, jog Automobilį apgadinęs medis augo kelio apsaugos zonoje, atsakovas Kauno miesto savivaldybė yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Aplinkybė, kad medis priklausė miško masyvui, neeliminuoja atsakovo civilinės atsakomybės, kadangi eismo saugumą užtikrina kelio savininkas.

13. Teismas pažymėjo, kad, nors įvykio schemoje ir nėra pažymėta medžio, nuo kurio nukrito šaka, augimo vieta, tačiau pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Vietinės reikšmės keliuose jos plotis yra nuo 3 iki 10 metrų. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad medžių, kurie auga prie kelio, šakos yra gausiai padengtos sniegu, todėl teismas sprendė, kad medžio šaka nulūžo nuo medžio, kuris augo prie kelio (kelio apsaugos zonoje), o nebuvo vėjo atnešta nuo kito medžio, kuris auga daugiau negu 10 metrų nuo kelio. Atsižvelgęs į tai, atsakovo teiginius, kad nėra tiesioginio ir neginčijamo įrodymo, jog būtent nuo medžio, kuris augo kelio apsaugos zonoje, nulūžusi šaka kliudė ir apgadino ginčo automobilį, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

14. Įvertinęs Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkto, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (žalos kilimo metu galiojusios redakcijos) 2 straipsnio 32 punkto, 10 straipsnio 1 dalies 8, 12, 13 punktų, 15 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1, 2 dalių, Aprašo 4.3 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 „Dėl medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklės“ patvirtintų Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklių 43 ir 44 punktų nuostatas, teismas darė išvadą, kad būtent savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūrą, kas apima ir tikrinimą, ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių šalinimą, taip pat pavojų keliančių šakų ir medžių stiebų šalinimą. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją).

15. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog teisės aktais jam priskirtą Romainių gatvės apsaugos zonoje augančių želdinių priežiūrą buvo kam nors perdavęs. Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad jis pats atliko kokius nors šios gatvės želdinių priežiūros darbus. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, neįrodė jo atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl gatvės apsaugos zonoje augančio medžio, šalinančių aplinkybių.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjo patirtų nuostolių dydis grindžiamas į bylą pateikta uždarosios akcinės bendrovės „Autobroliai“ remonto sąmata pagal kurią automobilio remonto kaina būtų 2 785 Eur. Pareiškėjas, išskaičiavęs draudimo sutartyje numatytą 100 Eur išskaitą, nustatė draudimo išmokos sumą – 2 685 Eur. Atsakovas neginčija duomenų, skaičiavimų, darbų kainų pateiktų sąmatoje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesutikti su sąmatoje nurodytomis keistinų dalių, darbų kainomis, todėl visa sąmatoje nurodyta suma –2 785 Eur, įvertinus 100 Eur išskaitą, t. y. 2 685 Eur, sudaro patirtą žalą. Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra abejonių, kad tarp neteisėto Savivaldybės neveikimo ir Automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 2 685 Eur turtinės žalos atlyginimas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta CK 6.253 straipsnyje nustatytų pagrindų, švelninančių atsakovo atsakomybę.

17. Teismas taip pat tenkino pareiškėjo reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena. Skundas priimtas 2022 m. vasario 15 d. teismo nutartimi, todėl nuo 2022 m. vasario 15 d. pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III.

18. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

19. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, jog ginčo medis, nuo kurio nulūžo šaka, augo kelio apsaugos zonoje bei padarė nepagristą išvadą, kad atsakovas yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Teismas atliko formalų bylos faktinių aplinkybių ir joje esančių įrodymų vertinimą, todėl padarė nepagrįstas išvadas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose:

19.1. Nei eismo įvykio metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kurioje tiksliai vietoje augo medis, nuo kurio nulūžusi šaka, lėmė eismo įvykį. Teismas sprendimą grindė prielaidomis. K. K. paaiškinime, Kauno AVPK 2019 m. vasario 10 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio D. J. 2019 m. vasario 4 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio minima tik medžio šaka, o pats medis ar jo augimo vieta nėra akcentuota. Be to, byloje esančiose įvykio fotonuotraukose užfiksuota į sniegą nukritusi medžio šaka, tačiau pats medis fotonuotraukose taip pat nėra užfiksuotas. 2019 m. vasario 4 d. Kauno AVPK Patrulių rinktinės eismo įvykio vietos schemoje nurodyta transporto priemonė su šalia jos esančiomis medžio šakomis, tačiau, medis nėra pažymėtas.

19.2. VMU specialistai aplinkybes apie, jų manymu, tikėtiną medžio augimo vietą nustatinėjo praėjus daugiau nei 3 metams po eismo įvykio (eismo įvykis įvyko 2019 m. vasario 4 d.), o tai sudaro pagrindą teigti, jog tokie duomenys yra visiškai nepagrįsti bei nėra aišku, kuo remiantis nustatyta, kad medžio kamienas, fiksuojamas specialistų fotonuotraukomis yra būtent to medžio, dėl kurio nulūžusios šakos, 2019 m. vasario 4 d. įvyko eismo įvykis (fotonuotraukomis užfiksuotas tik pats medžio kamienas, bet ne visas medis). Be to, ir bylos nagrinėjimo teisme metu VMU atstovė nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra aiški medžio augimo vieta, t. y. neįmanoma identifikuoti, kurioje kelio vietoje tiksliai augo medis, o tokio pobūdžio bylose šią aplinkybę nustatyti būtina. Taigi, akivaizdu, jog ir VMU specialistai abejojo savo tariamai nustatytomis aplinkybėmis.

19.3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog medis stovėjo už kelių metrų nuo kelio. Iš byloje esančių fotonuotraukų, kuriose užfiksuota lūžusi medžio šaka, matyti, jog pastaroji yra nulūžusi nuo pušies, kai tuo tarpu pušų aukštis gali siekti ir 25 metrus, kas sudarytų pagrindą teigti, jog nuo tokio aukščio medžio nulūžusi šaka (atkreipiant dėmesį, jog nuo sniego kiekio ar vėjo šaka galėjo būti ir pasvirusi) galėjo lūžti ir kristi dideliu atstumu nuo kelio krašto. Tai leistų pagrįstai manyti, jog, priešingai nei nurodo teismas, medis augo toliau nei keli metrai nuo kelio krašto, tačiau bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo nustatytos.

19.4. Pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti medžio augimo vietos, kadangi eismo įvykio vietos schemoje pažymėta eismo įvykio vieta, tačiau schemos, kurioje būtų pažymėtas medis, byloje nėra. Be to, matavimai fiksuojantys atstumą nuo įvykio vietos iki medžio, nuo kurio nulūžusi šaka, sukėlė eismo įvykį, nebuvo atlikti, o tai reiškia, jog medžio augimo vieta taip ir liko nežinoma. Šuo atveju nustatyti atsakomybės ribų teismas neturėjo galimybės, o teismo nustatytos aplinkybės apie tai, jog medis augo kelio apsaugos zonoje, nepagrįstos. Teritorija, kurioje augo žalos atsiradimą lėmęs medis, patenka i valstybinės reikšmės miškų plotus, už kurių priežiūrą atsakovas nėra atsakingas. Teismas nepašalino abejonių dėl konkrečios medžio augimo vietos, o būtent to, jog medis, nuo kurio nulūžusi medžio šaka sukėlė žalą, galėjo augti ir ne kelio apsaugos zonoje.

19.5. Įvertinus faktinę aplinkybę dėl įvykio vietos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, yra akivaizdu, kad teritorija, kurioje augo ant Automobilio nulūžusi medžio šaka, yra valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kuris nėra priskirtas prižiūrėti specialiais teisės aktais Savivaldybei. Iš VĮ Kauno miškų urėdijos 2015 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. (8.33)V3-894 bei schemos matyti, kad VĮ Kauno miškų urėdija 2013 m. kovo 7 d. posėdyje sutiko priimti valdyti patikėjimo teise minėtame rašte išvardintus sklypus, taip pat ir valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame augo žalos atsiradimą galbūt lėmęs medis (Sitkūnų girininkija). Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos atsiliepime į skundą nurodyta, jog ginčo teritorija, kurią pareiškėjas įvardija kaip įvykio vietą, yra apsupta valstybinės reikšmės miškų. Valstybinės reikšmės miškų plotai ginčo teritorijoje patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo su vėlesniais pakeitimais. Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo nurodytus duomenis.

19.6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų negalima daryti išvados, kad Savivaldybė yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl Savivaldybės neveikimo, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas neteisėtas atsakovo neveikimas (medžio nepriežiūra) ir priežastinis ryšys tarp automobiliui padarytos žalos ir galbūt atsakovo neteisėto neveikimo, kas eliminuoja atsakovo pareigą atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2956/2012).

20. Pareiškėjas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

21.1. Byloje nekilo ginčo, jog Romainių gatvė yra kelias, kurio savininkas yra atsakovas. Iš atsakovo pateiktų duomenų nustatyta, kad ginčo kelias priskirtas C kategorijai, t. y. pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą jis yra I kategorijos. I kategorijos kelių kelio apsaugos zona yra po 10 metrų nuo kelio briaunų į abi puses (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 12 str. 1 d. 4 p.). Pagal Aprašo III skyriaus „Kelių priežiūros vykdymas“ punktus, Kauno miesto savivaldybei tenka pareiga užtikrinti Romainių gatvės taisymą bei priežiūros darbus, taip pat saugias eismo sąlygas, naudojimo priežiūrą, organizuoti techninę jo priežiūrą. Vadovaudamiesi Aprašo 4.3 punktu, kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui.

21.2. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad eismo įvykio vietoje kelio apsaugos juosta yra 10 m į abi puses. Teismui taip pat buvo pateikti duomenys, jog eismo įvykio vietoje yra suformuotas miškas. Teismas priėmė teisingą ir logišką išvadą, jog medis (galbūt pušis), nuo kurio nulūžo šaka ir sukėlė žalą, augo kelio apsaugos juostoje. Pareiškėjo teigimu, šaka kuri apgadino transporto priemonę galėjo nulūžti tik nuo medžio, kuris augo šalia kelio, šakos kritimui netrukdė kiti medžiai, todėl šaka laisvai galėjo nukristi ant kelio ir apgadinti transporto priemonę. Taigi, vienintelė logiška išvada, kuri gali būti pagrįsta tiek bylos medžiaga, tiek fizikiniais dėsniais, yra ta, kad medis, nuo kurio nulūžo šaka, augo šalia kelio – kelio apsaugos juostoje. Už kelio apsaugos juostos priežiūrą yra atsakingas būtent atsakovas, todėl jam buvo reiškiamas reikalavimas. Šioje byloje nėra taip svarbu nustatyti, nuo kurio konkrečiai medžio nulūžo šaka bei kurioje tiksliai vietoje augo nurodytas medis. Byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, jog dėl padarytos žalos yra atsakingas būtent atsakovas.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMU atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 31 d palikti galioti.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad atsakovo dėstomi teiginiai dėl medžio augimo vietos prieštarauja vienas kitam. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad medžio, nuo kurio nulūžo šaka, augimo vieta nėra žinoma, tačiau teigia, kad medis augo valstybinio miško žemėje, visiškai ignoruodamas tą faktą, kad valstybinio miško žemė nesiriboja su Šilainių pl. sankryža, kadangi tarp kelio važiuojamosios dalies ir valstybinio miško yra kelkraštis ir kelio apsaugos zona. Atsakovo deklaratyvūs svarstymai, kad lūžusi šaka nuo sniego kiekio ar vėjo galėjo būti pasvirusi bei lūžti ir kristi dideliu atstumu nuo kelio krašto, yra niekuo nepagrįsta atsakovo nuomonė. Iš byloje esančių įvykio fotonuotraukų matyti, kad medžiai augo palei pat važiuojamąją kelio dalį. VMU pirmosios instancijos teismui pateikė fotonuotraukas, kuriose akivaizdžiai matyti šalia važiuojamosios kelio dalies nukirstų medžių kelmai, o tai patvirtina, jog kelio apsaugos zonoje augo medžiai, tačiau šiai dienai jie nukirsti. Kadangi už kelio apsaugos zonoje augančius medžius VMU nėra atsakinga, VMU neturi duomenų kada ir kas juos iškirto. Medis, kurio šaka apgadino transporto priemonę, augo šalikelėje, o visi keliai ir šalikelės priklauso savivaldybėms. Todėl atsakovas privalėjo rūpintis, jog šalikelėse esantys medžiai nepadarytų žalos kitiems asmenims.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

25. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti turtinę žalą ir palūkanas. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, jog ginčo medis, nuo kurio nulūžo šaka, augo kelio apsaugos zonoje bei padarė nepagristą išvadą, kad atsakovas yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Teismas atliko formalų bylos faktinių aplinkybių ir joje esančių įrodymų vertinimą, todėl padarė nepagrįstas išvadas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Pažymėtina, jog turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010 ir kt.).

29. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492–3550/2011).

30. Šioje byloje ginčo nėra, kad draudiminis įvykis atsitiko 2019 m. vasario 4 d. apie 14.57 val. Kaune, Romainių g., kai ant Automobilio nukrito medžio šaka ir jį apgadino. Atsakovas neneigė, kad tokia žala Automobiliui padaryta būtent minėtoje vietoje (Romainių g., už kurios priežiūrą ji yra atsakinga) ir minėtu laiku, tačiau nurodė, kad negali būti atsakovu byloje, nes nėra aišku, kur medis augo, todėl už medžio priežiūrą, atitinkamai, ir už įvykio pasekmes jis nėra ir negali būti atsakingas.

31. Tikrinamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

32. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino, kad Romainių g. yra vietinės reikšmės kelias (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 str. 3 d. 1 p.), kurio savininkė yra Kauno miesto savivaldybė (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d.). Iš atsakovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad ginčo kelias priskirtas C kategorijai, t. y. pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą jis yra I kategorijos. Pagal Aprašo III skyriaus Kelių priežiūros vykdymas punktus, Kauno miesto savivaldybei tenka pareiga užtikrinti Romainių gatvės taisymą bei priežiūros darbus, taip pat saugias eismo sąlygas, naudojimo priežiūrą, organizuoti techninę jo priežiūrą. Vadovaudamiesi Aprašo 4.3 punktu, kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui. I kategorijos kelių kelio apsaugos zona yra po 10 metrų nuo kelio briaunų į abi puses (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 12 str. 1 d. 4 p.).

33. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė ir faktinę aplinkybę, kad Automobilį apgadinęs medis augo kelio apsaugos zonoje, todėl darė išvadą, jog atsakovas Kauno miesto savivaldybė yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Aplinkybė, kad medis priklausė miško masyvui, neeliminuoja atsakovo civilinės atsakomybės, kadangi eismo saugumą užtikrina kelio savininkas. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad, nors įvykio schemoje ir nėra pažymėta medžio, nuo kurio nukrito šaka, augimo vieta, tačiau pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Vietinės reikšmės keliuose jos plotis yra nuo 3 iki 10 metrų. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad medžių, kurie auga prie kelio, šakos yra gausiai padengtos sniegu, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad medžio šaka nulūžo nuo medžio, kuris augo prie kelio (kelio apsaugos zonoje), o nebuvo vėjo atnešta nuo kito medžio, kuris auga daugiau negu 10 metrų nuo kelio. Atsižvelgęs į tai, atsakovo teiginius, kad nėra tiesioginio ir neginčijamo įrodymo, jog būtent nuo medžio, kuris augo kelio apsaugos zonoje, nulūžusi šaka kliudė ir apgadino ginčo automobilį, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria šios nutarties 33 punkte pateiktiems pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimams. Be to, apeliaciniame skunde atsakovo dėstomi teiginiai dėl medžio augimo vietos prieštarauja vienas kitam. Antai, apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad medžio, nuo kurio nulūžo šaka, augimo vieta nėra žinoma, tačiau kartu prieštaringai teigia, kad medis augo valstybinio miško žemėje, visiškai ignoruodamas tą faktą, kad valstybinio miško žemė nesiriboja su Šilainių pl. sankryža, nes tarp kelio važiuojamosios dalies ir valstybinio miško yra kelkraštis ir kelio apsaugos zona. Atsakovo deklaratyvūs svarstymai, kad lūžusi šaka nuo sniego kiekio ar vėjo galėjo būti pasvirusi bei lūžti ir kristi dideliu atstumu nuo kelio krašto, yra niekuo nepagrįsta atsakovo nuomonė. Ypač paminėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo VMU pirmosios instancijos teismui pateikė fotonuotraukas, kuriose akivaizdžiai matyti šalia važiuojamosios kelio dalies nukirstų medžių kelmai, o tai patvirtina, jog kelio apsaugos zonoje augo medžiai, tačiau šiai dienai jie nukirsti. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog medis, kurio šaka apgadino transporto priemonę, augo kelio šalikelėje, už kurios priežiūrą buvo atsakingas atsakovas.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2956/2012 šiai bylai nėra aktualus, nes minėtame sprendime faktinių aplinkybių vertinimas buvo visiškai kitoks (antai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toje byloje padarė išvadą, kad „taip pat neaišku, ar į duobę iš tikrųjų buvo įvažiuota Jonavos gatvėje, kurios priežiūra priklauso Kauno miesto savivaldybei, kadangi pareiškėja į duobę galėjo įvažiuoti ir važiuodama nuo magistralės viaduko, kurio priežiūra nėra priskirtina atsakovo kompetencijai“).

36. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus. Todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasBeata MartišienėErnestas Spruogis