Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-08-31 · Civilinė byla Nr. e2-13714-454/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-31
Bylos Nr.
e2-13714-454/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07551-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Atsakovas
Y. B.
Ieškovas
I. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13714-454/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07551-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.1.; 3.2.7.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugpjūčio 31 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas,

susipažinęs su atsakovo Y. B. atsiliepimu į ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį dėl paneigimo pateikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2017-04-26 teisėjo rezoliucija priimtas ieškovės I. B. ieškinys atsakovui Y. B. dėl paneigimo pateikimo. 2017-07-27 gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį.

Susipažinus su atsakovo Y. B. atsiliepimo į ieškinį argumentais, nustatyta, kad ieškinys buvo priimtas nepagrįstai (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), todėl byla nutrauktina.

Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teismo pareiga pareikštą reikalavimą išnagrinėti, laikantis ieškinyje nurodytų ieškinio ribų, t.y. pagal suformuluotus reikalavimus patikrinti ieškovo subjektyvių teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo faktą. Pagrindinė teismo funkcija ir pareiga, taip pat galutinis tikslas yra išspręsti šalių ginčą iš esmės.

Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio galima spręsti, kad ieškovė savo teisių pažeidimą kildina iš garbės ir orumo gynimo, tačiau iš turinio neaišku kokie konkrečiai ieškovės garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie ieškovę buvo paskleisti; kas konkrečiai ir kokiu būdu šią informaciją paskleidė. Iš ieškinyje dėstomų aplinkybių galima konstatuoti, kad ieškinyje nurodomos ieškovės abstraktūs samprotavimai, jos nuoskaudos atsakovo ir kitų asmenų atžvilgiu, kurios negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku. Nors ieškovė kaip teisinį ieškinio pagrindą nurodo teisės normas reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimą, tačiau ieškovė reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą patvirtinti tam tikrą informaciją. Ieškovės formuluojamas ieškinio reikalavimas nieko bendro neturi su garbės ir orumo pažeidimu, bei ir tokio pažeidimo padarinių šalinimu, t.y. ieškovės, neva tai, pažeistų teisių gynimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas.

Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pareiškiantis ieškinį asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Taigi proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Židonienė v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Augaitis v. B. Nemunis, bylos Nr. 3K-3-37/2014).

Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giloja“ v. AB DNB lizingas, bylos Nr. 3K-3-453/2013; kt.). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

Atsiliepimas

Remiantis šia kasacinio teismo praktika ir atsižvelgiant į tai, kad įvertinus ieškinio turinį, prie ieškinio pateiktus įrodymus, atsakovo atsiliepimą į ieškinį, konstatuota, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą patvirtinti ieškovės nurodytas aplinkybes, kaip savarankiškas reikalavimas nesukuria materialinių teisinių padarinių, teismas spendžia, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) ir iškelta civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, 290 – 292 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui Y. B. dėl paneigimo pateikimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Artūras Šafronas