Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Skolų departamentas“ ieškinį atsakovui UAB „Margentis“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui 2015-10-12 (AB „Lietuvos paštas“ duomenys: RN166974075LT, RN167502364LT), remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 4 d. nuostatomis. Procesinių dokumentų nepavykus įteikti žinomais atsakovo buveinės adresais, procesiniai dokumentai laikytini įteiktais išsiunčiant juos du kartus registruotu atsakovo buveinės adresu. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, t. y. iki 2015-10-27, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog pradinis kreditorius UAB „Neoprojektai“ atsakovui suteikė projektavimo paslaugas (2014-08-08 Projektavimo darbų sutartis Nr. 034-2014) ir už tai išrašė 2014-10-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. NP0000000464 – 350,44 Eur (1 210 Lt) sumai. Atsakovas priėmė atliktus darbus, pasirašydamas 2014 m. spalio mėnesio atliktų darbų aktą bei minėtą PVM sąskaitą faktūrą (e. b. l. 5-6). Pradinis kreditorius ir ieškovas sudarė 2015-05-29 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SP/15/05/29/1, pagal kurią pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui – ieškovui UAB „Skolų departamentas“ visas priėmimo-perdavimo akte prie reikalavimo perleidimo sutarties išvardintų dokumentų pagrindu kylančias pradinio kreditoriaus teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (e. b. l. 8-10, 16). Ieškovas atsakovui pranešė apie reikalavimo teisės perleidimą bei paprašė sumokėti susidariusią skolą (e. b. l. 11-18). Byloje duomenų, jog atsakovas būtų padengęs susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.700 str. nustatyta, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Pagal CK 6.38 str. 1 d. nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Tarp ieškovo ir UAB „Neoprojektai“ 2015-05-29 sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. SP/15/05/29/1 įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, taigi yra teisėta ir galiojanti, o skolininkas apie sutarties sudarymą informuotas 2015-06-12 pranešimu (e. b. l. 18). Kadangi atsakovas savo sutartinės pareigos atsiskaityti už suteiktas projektavimo paslaugas nevykdė tinkamai, todėl vadovaujantis CK 6.38 str., 6.63 str., 6.101 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.700 str., ieškovo (naujojo kreditoriaus) reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 350,44 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal 2015-05-29 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SP/15/05/29/1 ieškovas įgijo ir papildomas teises, taip pat ir teisę reikalauti netesybų bei bylinėjimosi išlaidų. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). CK 6.71 str. 1 d. ir 6.258 str. 1 d. numato, jog sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti (sumokėti už gautas paslaugas), todėl vadovaujantis CK 6.71 str. 1 d, 6.258 str. 1 d. bei 2014-08-08 Projektavimo darbų sutarties 7.1 p. iš jo priteistini 0,2 proc. laiku neapmokėtos sumos dydžio delspinigiai – 126,16 Eur.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.) CK 6.210 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (476,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.).

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 21) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Skolų departamentas“, įm. kodas 302680936, iš atsakovo UAB „Margentis“, įm. kodas 303287448, 350,44 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų 44 ct) skolą, 126, 16 Eur (vieno šimto dvidešimt šešių eurų 16 ct) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (476,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.