Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A., UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje) direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (galiojusio iki 2017-06-30) 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, ir leisdamas statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, 2017 m. birželio 27 d. T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) r., mūryti blokelių sienas, dirbti kitus statybinius darbus, ir esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Nustatyta, jog Sodrai apie T. Š. įdarbinimą nuo 2017-06-27 pranešta tik po atlikto patikrinimo. Pats T. Š. patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2017-06-27, dėl darbo sąlygų tarėsi su D. A., sutartas atlygis 420 Eur, darbo laikas nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tai reiškia, kad darbuotojas pakluso nustatytai tvarkai, turėjo darbo vietą, buvo aprūpintas darbo priemonėmis, numatytas darbo užmokestis 420 Eur.

Teisme D. A. savo kaltę pripažino visiškai ir dėl šio nusižengimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvyko nesusipratimas, su juo nebuvo susisiekta ir jam darbų vadovas V. G. apie tai nepranešė. Su G. statybininkai tariasi, jis su statybininkais nebendrauja. Minėtą darbuotoją surado K., kuris ir nepranešė G. apie šio darbuotojo darbo pradžią. Tada įmonei (duomenys neskelbtini) statė pastatą, dabar, atrodo, objekte dirba 3 darbuotojai, T. Š. jau atleistas, nes objektas eina į pabaigą ir daugiau darbuotojų nebereikia. Yra vedęs, turi 1 vaiką. Atlyginimą gauna 480 Eur, neatskaičius mokesčių, minimumą. Yra įmonės mažesnysis akcininkas, įmonė Vilniuje. Įmonėje dirba 16-17 darbuotojų, įmonė atlieka statybos darbus ir medžiagų pardavimus. Šiuo atveju įvyko klaida ir ją nuoširdžiai pripažįsta, prašo sumažinti baudą ar atleisti nuo baudos, jų įmonėje visi dokumentai tvarkingi, šis atvejis, kaip ir minėjo, tiesiog įvykęs nesusipratimas.

D. A. kaltė, be jo paties prisipažinimo bei paaiškinimo, visiškai įrodyta ir byloje pakankamai įrodymų, įrodančių, kad D. A. padarė administracinį nusižengimą, užtraukiančią administracinę atsakomybę. D. A. kaltę, padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą, įrodo administracinio nusižengimo protokolas, 2017-06-28 nelegalaus darbo tyrimo aktas, T. Š., paties D. A., R. B. rašytiniai paaiškinimai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenys, darbo sutartis Nr. 121, kurioje nurodyta, kad darbuotojas T. Š. pradeda dirbti nuo 2017-06-27, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. A. įsakymas dėl T. Š. priėmimo į darbą pagalbinio darbininko pareigoms, T. Š. prašymas priimti į darbą, 2017 m. birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis, iš kurių matyti, kad vykdant UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius jis yra, ūkinę veiklą ir jis, kaip direktorius uždarojoje akcinėje bendrovėje vykdantis organizacines-tvarkymo bei administracines-ūkines pareigas, atitinka tinkamo administracinėn atsakomybėn traukiamo darbdavio atstovo kaip subjekto šio administracinio nusižengimo prasme sąvoką, D. A. nesilaikė norminiais aktais nustatytos įdarbinimo tvarkos ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti. Remiantis aptartais įrodymais, teismas konstatuoja, kad byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu (pagal dabar galiojantį ANK – 95 str.), o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius (pagal pažeidimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą): 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LVAT nutartys Nr. N575-2358/2009; Nr. N575-280/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Skiriant administracinę nuobaudą už nusižengimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes, kartu pažeidėją charakterizuojančius duomenis, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas D. A. už administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies padarymą skiria sankcijoje numatytą vienintelę administracinės nuobaudos rūšį – baudą, jos dydį nustatant minimalų, numatytą straipsnio sankcijoje, tikint, jog tai pakankama priemonė administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ANK 22 straipsnyje, pasiekti.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Nelegalus darbas bei darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimais ir nelegaliu darbu pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.), siekiama nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Šiais pažeidimais iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Atsižvelgdamas į išvardintą, vertindamas nelegalaus darbo ir darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus, kaip administracinius nusižengimus pagal jų pobūdį, aukštesnysis teismas pažymi, kad šie pažeidimai priskirtini prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, todėl ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymas turėtų būti susijęs tik su kompleksu aplinkybių, bylojančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tačiau šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos.

Nors šiuo konkrečiu atveju nelegalus darbas truko neilgą tarpą, jo apimtys ir faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo dideli, tačiau būtina atsižvelgti ir vertinti tai, kad tuo taip pat buvo pažeisti darbuotojo teisėti interesai. Darbuotojui buvo atimta galimybė pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis. Tai, kad darbuotojui buvo užkirstas kelias pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, negali būti vertinama kaip nedidelė žala, rodanti ypatingai mažą veikos pavojingumą. Be to, kaip jau minėta anksčiau, skiriant nuobaudą būtina vadovautis ANK 22 str. 2 d. įtvirtintais nuobaudos tikslais. Įvertinus šio pažeidimo pobūdį, tokiu pažeidimu daromą naudą darbdaviui, darytina išvada, kad mažesnio nei sankcijoje įtvirtintas minimumas dydžio bauda, šiuo atveju neužtikrins prevencijos, nes paskirtoji nuobauda nėra pakankamai reikšminga, palyginus su pažeidimu gaunama nauda, siekiamais tikslais bei žala, kuri daroma nelegaliai įdarbintam darbuotojui, todėl skiriant tokią baudą, gali būti gaunamas priešingas rezultatas – pažeidėjas gali ir vėl daryti naujus pažeidimus.

Išaiškinti D. A., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu jis nurodytu laiku negali sumokėti baudos, turi teisę prašyti LR mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju tektų sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už paskirtą baudą (ANK 675 str. 2-3 d., 676 str. 2 d., CPK 609 str., 610 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

UAB (duomenys neskelbtini) direktorių D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.