- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-3055-794/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02113-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- J. K., E. S., K. K.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. ir ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. S. ir K. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2018 m. birželio 18 d. kreipėsi su ieškiniu atsakovams E. S. ir K. K. į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 15 541,01 EUR nuostolių atlyginimo regreso teise, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. lapkričio 1 d. Jungtinėje Karalystėje dėl atsakovo E. S., vairavusio atsakovei K. K. priklausančią transporto priemonę Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Automobilis Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui jo reikalavimu sumokėjo 15 541,01 EUR už eismo įvykio metu padarytą žalą.
3. Atsakovė K. K. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad automobilį Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nupirkusi ir padovanojusi dukrai J. K., nes pati vairuoti nemoka ir net neturi dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemonę.. Nors automobilis buvo registruotas atsakovės vardu, tačiau VĮ „Regitra“ yra nurodyta, kad transporto priemonės valdytoja bus J. K.. Automobilio patikėti atsakovui E. S. negalėjo, nes jo nepažįsta ir Jungtinėje Karalystėje niekada nėra buvusi.
4. Atsakovas E. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad automobilį jam valdyti perdavė J. K. ir jis automobilį vairavo, kai J. K. pasijuto blogai.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. S. ir K. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pašalino iš bylos atsakovę K. K. ir ją įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 21 d, nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartimi nutarė įtraukti J. K., gyvenančią Anglijos Karalystėje į bylą atsakove.
8. Teismas konstatavo, jog byloje yra akivaizdūs įrodymai, kad ginčo transporto priemonės valdytoja buvo ne K. K., o jos dukra J. K.. Būtent autoįvykio metu J. K. buvo ginčo automobilyje ir tik ji galėjo suteikti teisę vairuoti jį Ę. S.. Todėl jos veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiu autoįvykiu. Ieškovas neprašė jos įtraukti į bylą atsakove net ir paaiškėjus minėtoms aplinkybėms. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 45 str. 1 ir 4 dalimis įtraukia į bylą J. K..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė J. K. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, atmesti K. K. atstovo prašymą įtraukti J. K., kaip transporto priemonės valdytoją į bylą atsakove. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies neapkeitimo procesinius padarinius, tačiau neturi jokios teisės, nesutinkant ieškovui, imtis iniciatyvos ir pakeisti vieną atsakovą kitu.
9.2. Teismas, pakeisdamas vieną atsakovą kitu, net nesudarė galimybės J. K. išdėstyti savo poziciją, rėmėsi išimtinai tik K. K. pateiktais paaiškinimais ir įrodymais. Tokie teismo veiksmai neabejotinai pažeidžia apeliantės interesus.
10. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, atmesti K. K. atstovo prašymą įtraukti J. K., kaip transporto priemonės valdytoją į bylą atsakove. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1 Netinkamos šalies pakeitimas tinkama negalimas vien tiki teismo iniciatyva. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas bylą nagrinėją iš esmės.
10.2. Pirmosios instancijos teismas net nepasiūlė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pakeisti tariamai netinkamą bendraatsakovę tinkama, tuo labiau – negavo ieškovo atitinkamo sutikimo.
Atsiliepimas
11. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į atsakovės J. K. atskirąjį skundą, nurodė, jog su J. K. skundu sutinka.
12. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskiruosius skundu nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai motyvai ir išvados
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (taip pat atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas vadovaudamasis CPK 45 straipsnio nuostatomis netinkamą šalį pakeitė tinkama, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Teismas, byloje nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 1, 3 dalys). Tokiu atveju teismas turi teisę savo iniciatyva įtraukti asmenį, kuris gali būti suinteresuotas bylos baigtimi ir potencialai gali būti vertinamas kaip tinkamas atsakovas byloje, trečiuoju asmeniu (CPK 47 straipsnio 1 dalis).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui. Ieškovui nesutinkant pakeisti atsakovo, pirmosios instancijos teismas neturi teisės savo iniciatyva pakeisti atsakovo ir privalo bylą nagrinėti iš esmės pagal pareikštą reikalavimą ieškovo pasirinktam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017).
18. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka, nepranešęs apie tai kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir negavęs ieškovo sutikimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų siūlęs ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą. Priešingai, iš atskirojo skundo matyti, kad pirmosios instancijos teismas ne tik kad nepasiūlė ieškovui keisti proceso šalį, bet su tokia teismo pozicija ieškovas ir nesutinka, laiko, kad nėra tam pagrindo. Taigi, konkrečiu atveju yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė atsakovę, nesilaikydamas proceso teisės normų reikalavimų, t. y. be ieškovo sutikimo. Teismas, visų pirma, turėjo spręsti klausimą, ar ieškovas turi reikalavimo teisę, tai yra, ar gali reikšti reikalavimus K. K., bei nustatęs, kad atitinkamus reikalavimus pareiškė netinkamam atsakovui, vadovaudamasis CPK 45 straipsniu, pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama, o ieškovui nesutinkant, bylą nagrinėti iš esmės (CPK 45 straipsnio 1, 3 dalys).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias netinkamos šalies pakeitimą tinkama, nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės K. K. atstovo prašymas įtraukti J. K., kaip transporto priemonės valdytoją į bylą atsakove atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti K. K. atstovo prašymą įtraukti J. K., kaip transporto priemonės valdytoją į bylą atsakove.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.