Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo G. J. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo turtui ir atmestas jo prašymas dėl daiktų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje G. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2022 m. liepos 7 d. apie 19.00 val. ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) gatvėje, Šiaulių mieste, vairuodamas jam priklausančią kelių transporto priemonę – elektra varomą dviratę transporto priemonę „Beaster Scooter BS50ST“, kurios didžiausioji naudingoji galia – 2,4 kW, didžiausias projektinis greitis – 80 km/h, ir kuri pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 34 dalį priskiriama motociklų kategorijai, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 57, 62, 124, 127, 128 punktų reikalavimus bei KET 1 priedo IV skyriaus „Nukreipiamieji kelio ženklai“ 413 punktą – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, važiavo ne gatvės važiuojamąja dalimi, o pėsčiųjų ir dviračiu taku, kuriuo leidžiama eiti pėstiesiems ir važiuoti dviračiams, ir kuriuo elektra varomos dviratės transporto priemonės, priskirtos motociklų kategorijai, vairuotojams važiuoti draudžiama, nepasirinko saugaus ir leistino važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, važiuodamas apie 30–35 km/h, jį viršijo, nes pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo pėsčiųjų ir dviračių tako krašto, nedavė kelio į pėsčiųjų ir dviračių taką įėjusiam pėsčiajam A. J., atsiradus kliūčiai bei iškilus grėsmei eismo saugumui, nesustabdė transporto priemonės arba, nesukeldamas pavojaus, jos neapvažiavo, palikdamas tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, ir sukėlė pėsčiajam A. J. pavojų, jį kliudydamas ir sužalodamas, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio pėsčiajam A. J. padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai: abipusis apatinio žandikaulio lūžis, muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje, nosies, rankų, pilvo, abiejų kelių ir blauzdų srityse, odos nubrozdinimai viršutinės lūpos, krūtinės ląstos, dešinės šlaunies srityse, nes dėl abipusio žandikaulio lūžio A. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

2. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus 2022 m. gruodžio 7 d. nutarimu šešiems mėnesiams, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. J. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); apribojimo mastas – 712,76 Eur; apribojimo būdas – naudojimasis, valdymas ir disponavimas; neišieškoma suma – 730 Eur (5 t., b. l. 75–77). Šios procesinės prievartos priemonės taikymas ikiteisminio tyrimo metu buvo tęsiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų 2023 m. birželio 5 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimis (5 t., b. l. 85–88, 98–101). Paskutinį kartą ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas anksčiau nurodytam G. J. turtui buvo pratęstas iki 2024 m. kovo 7 d.

3. Ikiteisminio tyrimo metu G. J., vykdydamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimą pateikti daiktus ir dokumentus, galimai turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 2022 m. liepos 8 d. pateikė elektra varomą dviratę transporto priemonę „Beaster Scooter BS50ST“ (1 t., b. l. 65–67, 68–70), o 2022 m. rugsėjo 9 d. – minėtos elektra varomos dviratės transporto priemonės užvedimo raktelį su pulteliu (2 t., b. l. 54–57). Šie daiktai (elektra varoma dviratė transporto priemonė ir jos užvedimo raktelis su pulteliu) saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) daiktų saugykloje (1 t., b. l. 73, 76).

4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu netenkintas G. J. prašymas dėl elektra varomos dviratės transporto priemonės (elektrinio paspirtuko „Beaster Scooter BS50ST“) grąžinimo (4 t., b. l. 69–70). Prokuroro nutarime nurodyta, kad elektrinio paspirtuko didžiausia naudingoji galia – 2,4 kW, didžiausias projektinis greitis – 80 km/h, jis priskiriamas motociklų kategorijai, o teisės vairuoti G. J. neturi. Be to, nustatyta, jog elektriniam paspirtukui, prieš jį paimant, jau buvo atlikta gamyklinės būklės korekcija, susijusi su greičio reguliavimu. Prokuroras pažymėjo, kad elektrinis paspirtukas, kaip daiktas/tyrimo objektas, yra reikšmingas toks, koks buvo paimtas, o naudojimasis juo, nepadarius jam poveikio, yra neįmanomas. Prokuroro nuomone, gali kilti būtinybė papildomai apžiūrėti minėtą transporto priemonę.

5. Baudžiamąją bylą perdavus teisminiam nagrinėjimui, 2024 m. vasario 14 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. J. bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą grąžinti elektrinį paspirtuką (5 t., b. l. 179–180). Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartimi kaltinamojo prašymas buvo atmestas. Teismas pažymėjo, jog baudžiamoji byla nėra pradėta nagrinėti iš esmės, neišklausyta proceso dalyvių pozicija dėl kaltinimo apimties, be to, minėto daikto apžiūra gali būti reikalinga nagrinėjant baudžiamąją bylą. Taip pat skundžiama nutartimi, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, pratęstas šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 7 d., laikinas nuosavybės teisės apribojimas pirmiau nurodytam G. J. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); apribojimo mastas – 712,76 Eur; apribojimo būdas – naudojimasis, valdymas ir disponavimas; neišieškoma suma – 850 Eur.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Kaltinamasis G. J. skunde prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – grąžinti paspirtuką „Beaster Scooter BS50ST“ su priklausiniais, panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

6.1. Elektrinė transporto priemonė buvo paimta prieš pusantrų metų, ji apžiūrėta ir ištirta, paskirti net keli eismo įvykio tyrimai, todėl, kaltinamojo nuomone, jos laikymas tokį ilgą laiką policijos įstaigoje yra nepateisinamas.

6.2. Nepagrįsti teismo argumentai, kuriais grindžiamas atsisakymas grąžinti daiktus. Pasak kaltinamojo, neaišku, kokią reikšmę proceso dalyvių pozicijai gali turėti paspirtuko laikymas policijos įstaigoje. Paspirtuką jis įsigijo lizingo būdu, už jį turi mokėti įmokas. Tyrimui pateiktas paspirtukas nėra uždraustas civilinėje apyvartoje, todėl jis turi teisę juo naudotis. Pasižada saugoti daiktą iki proceso pabaigos ir pateikti teismui, jei bus reikalinga. Negrąžinant paspirtuko nepateisinamai ilgai, varžomos jo nuosavybės teisės.

6.3. Kaltinamojo nuomone, nėra pagrindo areštuoti jo sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Byloje pareikštas tik nedidelis Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys, kurį, jei bus pripažintas kaltu, atlygins geranoriškai. Nuosavybės teisės apribojimas tęsiamas nepateisinamai ilgai, jam pinigai reikalingi pragyvenimui ir lizingo įmokų už paspirtuką mokėjimui. Pagal jam inkriminuojamą BK straipsnį negali būti taikomas nei turto konfiskavimas, nei išplėstinis turto konfiskavimas, todėl nėra pagrindų taikyti banko sąskaitos areštą.

7. Atsiliepimų į kaltinamojo G. J. skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

8. Kaltinamojo G. J. skundas atmetamas.

9. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamojo G. J. skundo argumentais ir skundžiama teismo nutartimi, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kaltinamojo prašymą dėl daiktų grąžinimo, priėmė teisingą sprendimą, tačiau nurodė netinkamus tokio sprendimo motyvus.

11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 93 straipsnyje yra reglamentuoti daiktų, turinčių reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, laikymo terminai ir perdavimo tvarka, t. y. daiktai laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas arba nutartis nutraukti procesą, pabaigos. Kai ginčas dėl teisės į daiktus yra spręstinas ieškinio tvarka, daiktai laikomi iki sprendimo, priimto toje byloje civilinio proceso tvarka, įsiteisėjimo. Tačiau daiktai gali būti grąžinti jų savininkams ir nesuėjus nurodytiems terminams BPK 108 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, jeigu tai nepakenks baudžiamajam procesui. BPK 108 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad proceso metu rastus ir paimtus nukentėjusiajam arba kitam asmeniui priklausančius daiktus arba vertybes savininkui jo prašymu gali grąžinti prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nesibaigus procesui, bet tik po to, kai šie daiktai arba vertybės pakankamai išsamiai ištirti ir aprašyti. Taigi, sprendimą grąžinti daiktus ikiteisminio tyrimo metu, esant BPK 108 straipsnio 2 dalyje numatytiems pagrindams, gali priimti prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Tuo tarpu bylos teisminio nagrinėjimo metu daiktų grąžinimo klausimas išsprendžiamas tik teismo baigiamuoju aktu, vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis. Kitų procesinių galimybių dėl daikto grąžinimo teisminio bylos nagrinėjimo metu baudžiamojo proceso įstatymas nenumato (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis byloje Nr. 1S-86-495/2017).

12. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kaltinamojo prašymą dėl daiktų grąžinimo, skundžiamoje nutartyje nurodė, jog baudžiamoji byla nėra pradėta nagrinėti iš esmės, neišklausyta proceso dalyvių pozicija dėl kaltinimo apimties, daikto apžiūra gali būti reikalinga nagrinėjant bylą. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai, kaip jau minėta, yra netinkami, nes nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi jau aptartomis šioje aukštesniojo teismo nutartyje BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikymą, grąžinimą ir šio klausimo išsprendimą, priimant nuosprendį ir nutraukiant procesą (BPK 93, 94, 108 straipsniai). Kita vertus, netinkami teismo nutarties motyvai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria išspręstas klausimas dėl kaltinamojo prašymo grąžinti daiktus, nes, kaip jau nurodyta anksčiau, atmesdamas G. J. prašymą dėl daiktų grąžinimo, pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą.

13. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo.

14. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

15. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikomas, jei yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šioje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad G. J. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. liudytojų apklausų protokolai, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, teismo medicinos specialistų išvados, ekspertizės aktai dėl eismo įvykio kilimo, taip pat ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai bylos duomenys.

16. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Šioje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, ieškinio suma – 712,76 Eur (4 t., b. l. 7–10). Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. Ž. 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pripažinta civiline ieškove (4 t., b. l. 19–21). Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, kaip pagrindą šiai procesinei prievartos priemonei nurodė Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, toks pagrindas buvo nurodytas 2022 m. gruodžio 7 d. prokuroro nutarime skirti šią procesinę prievartos priemonę, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartyse, kuriomis buvo tęsiamas procesinės prievartos priemonės terminas. Nors G. J. skunde tvirtina, jog byloje turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas yra negalimi, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog ši procesinė prievartos priemonė taikoma, esant bent vienam iš įstatyme numatytų pagrindų – siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo G. J. turtui pratęstas siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, ir šis laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas nagrinėjamoje byloje nustatytas teisingai. Ar pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, ar kaltinamasis išties padarė žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, yra klausimai, į kuriuos pirmosios instancijos teismas atsakys priimdamas galutinį sprendimą dėl G. J. kaltės.

17. Kaltinamasis skunde nurodo, jog taikoma procesinė prievartos priemonė pažeidžia nuosavybės neliečiamumo principą. Aukštesnysis teismas pažymi, jog tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais ir yra galimi. Nuosavybės teisių suvaržymai yra laikino pobūdžio, jų taikymas dažnai galimas ir iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Sutiktina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam sukelia tam tikrų nepatogumų, tačiau pripažinti, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės masto ir griežtumo šiuo atveju yra pažeidžiamas, kaip teigiama skunde, proporcingumo principas, nėra pagrindo. Byloje nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo G. J. pinigines lėšas taikomas paskyrus visišką nuosavybės teisių apribojimą tik į 712,76 Eur pinigų sumą. Skundžiama nutartimi nustatyta 850 Eur neišieškoma pinigų suma, kuria kaltinamajam leidžiama laisvai disponuoti, be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas padidino neišieškomą sumą nuo 730 Eur iki 850 Eur. Aukštesniojo teismo vertinimu, taikomi suvaržymai iš esmės neužkerta galimybės kaltinamajam tenkinti būtiniausius socialinius ir ekonominius poreikius. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad aptariama procesinė prievartos priemonė suvaržo kaltinamojo teises labiau, nei to reikia taikomos procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti.

18. Kaltinamasis taip pat nurodo, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo laikotarpis yra akivaizdžiai per ilgas. Aukštesnysis teismas su šiais teiginiais nesutinka. Nagrinėjamoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas nuo 2022 m. gruodžio 7 d., tačiau šios procesinės prievartos priemonės taikymu, kaip jau nurodyta anksčiau, yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, baudžiamoji byla jau pradėta nagrinėti pirmosios instancijos teisme, o taikomo nuosavybės teisės apribojimo mastas neviršija civilinio ieškinio sumos. Todėl konstatuoti, kad G. J. atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra per griežta ar neproporcinga priemonė (taip pat ir dėl jos taikymo trukmės), teisinio pagrindo nėra. Šiuo metu kaltinamojo teisės nėra suvaržytos labiau nei būtina. Baudžiamojo proceso įstatyme laikinam nuosavybės teisės apribojimui numatyti reikalavimai nėra pažeisti, todėl daroma išvada, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas skundžiama nutartimi pratęstas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant BPK nuostatų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas.

19. Taigi, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas atmeta kaltinamojo G. J. skundą kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palieka galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 6 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo G. J. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.