Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis mažojoje bendrijoje „R.“ pagalbiniu darbuotoju, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Plungės apylinkės teismo 2021-11-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, kuri Plungės apylinkės teismo 2022-03-31 nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį,

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, Plungės apylinkės teismo 2023-01-18 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. M. atsakomybei 2 metų terminui be užstato, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. D. ir R. M. pažeidė viešąją tvarką, t. y. L. D. ir R. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, rodydami aiškų visuomenės negerbimą, paniekindami elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, 2023-05-14 apie 00:25 val., D. P. ir S. P. akivaizdoje be priežasties užpuolė viešoje vietoje – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme esančioje pavėsinėje buvusį M. L.. R. M. tyčia sudavus smūgius rankomis M. L. į įvairias kūno vietas, pargriovus jį ant pavėsinės grindų, ant kurių buvo pabirusios sudužusių stiklinių butelių šukės, L. D. kumščiu tyčia sudavus smūgius M. L. į galvos sritį, L. D. ir R. M. bendrais savo veiksmais dėl ne mažiau kaip 20 trauminių poveikių padarė nukentėjusiajam M. L. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, krūtinės priekinio paviršiaus kairėje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairiame žaste, odos nubrozdinimus dešiniame žaste, kairiame dilbyje, krūtinės dešiniame šoniniame paviršiuje, nugaros krūtinės dalies dešinėje, nugaros juosmeninės dalies kairėje, dešinėje ir kairėje blauzdose, paviršinį odos įpjovimą nugaros krūtininės dalies dešinėje, tiesiogiai smurtą prieš M. L. mačiusioms nukentėjusiosioms D. P. ir S. P. sukėlė išgąstį, nemalonius išgyvenimus ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, R. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 2022-12-03 apie 00.04 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – 2022-12-03 00.15 val. alkotesteriu jam nustatytas 1,79 promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. D. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2023-05-14 apie pusę pirmos nakties, jis buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) kartu su drauge V. V., draugais R. M., L. P. ir tėvu M. D.. Jie visi kartu buvo prie garažo ir vartojo alkoholį. Netoliese pavėsinėje buvo ir jo kaimynai, kurie taip pat „baliavojo“, tai yra S. P., D. P., M. L.. Tiksliai nepamena, kiek jų ten buvo. Jo draugė V. keletą kartų ėjo per kiemą į namą ir vėliau parėjusi pasakė, kad M. L. ją einančią įžeidinėjo, vartojo keiksmažodžius. Tada jie visi kartu nuėjo prie jų pavėsinės išsiaiškinti. Pirmas į pavėsinę įėjo jo tėvas, kuris kažką kalbėjo su S. P.. Tada M. pradėjo ant jų pulti. Dėl neblaivumo jis tiksliai nepamena muštynių, tačiau atsimena, kad jis kelis kartus trenkė M. L.. Smūgius jis sudavė būdamas iš lauko pusės, persisvėręs per pavėsinėje esantį langą, tačiau kur tiksliai pataikė neprisimena. Tiksliai nematė, ką M. L. darė R. M., tačiau neneigia, kad bendrais veiksmais su juo sužalojo M. L.. Pripažįsta, kad jam galėjo būti padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai. Anksčiau M. L. nepažinojo, po įvykio su juo taip pat nebendravo. Dėl savo poelgio gailisi. Jeigu būtų buvęs blaivus, to nebūtų įvykę. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, tačiau dabar pripažįsta. Prisipažinti jis nusprendė pats, todėl teismas turėtų tikėti teisme jo duotais parodymais. Pripažįsta, kad nukentėjusysis galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, tačiau mano, jog jo prašoma neturtinės žalos suma didoka. Jis nežino, kokia suma būtų teisinga. Jis neseniai pradėjo dirbti, per mėnesį darbo užmokestis „į rankas“ sudaro 850 Eur. Daugiau jokių pajamų negauna, gyvena vienas pas tėvus, kreditorių neturi.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2023-05-14 vakare po žvejybos užsuko pas pažįstamą L. D. į svečius adresu (duomenys neskelbtini). Ten taip pat buvo draugas L., jo tėvas ir draugė V. Jie visi kartu vartojo alkoholį. Apie 30 metrų atstumu nuo jų buvo pavėsinė, kurioje buvo kita kompanija – M., kurio anksčiau nepažinojo, taip pat S. P., D. P.. L. draugė nurodė, kad jai einant pro pavėsinę ją žodžiais užkliuvinėja ten esantis M. Iš pradžių jie nekreipė į tai dėmesio, tačiau vėliau nusprendė nueiti išsiaiškinti. Aiškintis ėjo jis, L. ir L., kartu taip pat ėjo L. tėvas. Jis pats buvo įėjęs į pavėsinės vidų, dėl L. negali pasakyti, bet gali būti, kad L. buvo pavėsinės išorėje. M. puolė imti telefoną, lyg ir skambinti kažkam ir tuo momentu jis su M. susikibo. Jie abu nugriuvo ant žemės, pasivartė, jis dar suplėšė M. marškinėlius. Smūgių sudavimo tiksliai nepamena, bet galėjo būti, kad jis sudavė kaltinime nurodytus smūgius. Pripažįsta, kad tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jeigu būtų buvęs blaivus, būtų kitaip sprendęs šią situaciją. Vėliau kažkas pakėlė jį nuo žemės, padavė ranką ir jie išėjo. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam sukėlė neigiamus išgyvenimus, nors civilinis ieškinys ir atrodo didokas. Jo gaunamos pajamos priklauso nuo darbo kiekio, paprastai susirenka apie 1 000 Eur, o atskaičius mokesčius per mėnesį lieka apie 800 Eur. Vaikų, kitų išlaikytinių ir kreditorių neturi. Gyvena pas tėvus, turi automobilį. Supranta, kad nusikalto laidavimo metu, kai turėjo būti ypač „susiėmęs“. Ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą konfiskuotino turto vertę yra sumokėjęs.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 str.)

2023-10-16 – 2023-10-18 objektų apžiūros protokole užfiksuoti policijos pareigūnų mobilių kamerų vaizdo įrašų apžiūros rezultatai. Įrašo „PSS-20230514-004321UTC+0300“ trukmė – 00:15:54 val. Pareigūnai atvyksta nurodytu adresu, kur prie medinio pastato stovi 7 asmenų grupė. Iš asmenų kažkas pasako, jog jie pareigūnų nekvietė ir asmenys, kurie kvietė pareigūnus, yra „troboj“. Pareigūnai prieina arčiau asmenų, po to pagal asmenų bruožus atpažįstama, jog prie pastato stovi M. D., L. D., V. V., L. P., R. M. ir M. P.. Pareigūnui paklausus, ar jie girdėjo kažką, M. D. atsako, kad jie mažai ką girdėjo. L. D. nurodo, kad „susimušiem i visks“. Pareigūnei paklausus, ar jie susimušė, kažkas iš asmenų atsako „tei“. M. D. patikslina, kad viskas tvarkoje. Po to L. P. iškart nurodo, kad „dalyvavom, bet mūsų nebuvo. Ten kažkokie kaimiečiai iškvietė policiją ir viskas. Eikit aiškintis ten“. Pakartotinai paklausus, kas įvyko, M. D. nurodo: „nu nieko, ten toks… gavos toks nu...toks tarpusavio konfliktas“. L. P. nurodo, kad „<...> jie patys konfliktiniai, prigėrę. Patys užsipuolė <...> nei kas susimušė, nei ką. Tiesiog kivirčas buvo ir iškvietė policiją“. Pareigūnei paklausus, ar asmenys buvo su pranešėjais sukonfliktavę, L. D. nurodo: „jo, susimušėm. Puolė patys, užsipuolė“. Kažkas iš asmenų nurodo, kad „nieko nebuvo“, V. V. teigia, kad juos užpuolė, o M. D. patikslina, kad „jie patys...ten toks variantas gavos“. Pareigūnui paklausus, kodėl jie buvo užpulti, V. V. atsako: „kad aš ėjau pro jų kiemą <...> Aš ėjau pro jų kiemą ir man sako – ko ta vadala vadalojas po kiemą“. Pareigūnė užsirašo asmenų duomenis. V. V. nurodo, kad jie neturi jokių pretenzijų, po ko pareigūnai nueina prie namo, kur pamato prie durų stovintį A. P.. Asmuo nurodo nežinantis kas įvyko, todėl negali nurodyti jokių įvykio aplinkybių. Pareigūnai įeina į kambarį, kuriame ant lovos sėdi S. P. ir M. L.. S. P. nurodo, kad M. L. sumušė kaimynai „ten kur buvo“. Pokalbio metu M. L. akivaizdžiai nepatenkintas dėl atvykusių pareigūnų, su jais kalba nepagarbiai. Pokalbio metu M. L. nurodo, kad kol jis ramiai sėdėjo, alų gurkšnojo, jį užpuolė keturi asmenys. Detalesnių įvykio aplinkybių M. L. nepasakoja, keikiasi, reiškia nepasitenkinimą dėl esamos situacijos. S. P. nurodo: „čia tiesiog kaimynai tie pradėjo konfliktuoti ir ten visi kas buvo, tiesiog ant vieno šoko ir viskas“. Pareigūnei paklausus, ar be priežasties, S. P. palinkčioja galva ir papildo, kad „ten tiesiog gavosi dėl to, kad ale kažkas kažką pasakė, nors kaip iš mūsų pusės lyg ir niekas jiems asmeniškai nieko…“ – pokalbį nutraukia pareigūnė paklausdama, ar jie buvo visi kartu. Tuomet S. P. nurodo, kad jie buvo lauko pavėsinėje, o kaimynai per kiemą vaikščiojo „ir tiesiog gavos kaip jie ir sugalvojo, kad jiems kažkas kažką pasakė ir jie tiesiog perėmė asmeniškai kažką ir tiesiog gavos taip, kad mes asmeniškai kažką jiems pasakėm, nu jisai ale (rodo ranka į M. L.) kažką nu ir tiesiog gavos dėl to“. Pareigūnams einant iš kambario į lauką girdisi, kaip A. P. nurodo: „Nesupratau nieko“. Pareigūnai eina į pavėsinę, esančią priešais namą. Pavėsinėje esantys M. P. ir D. P. nurodo, kad ieško D. P. telefono, tačiau apie įvykusį konfliktą jokių aplinkybių nenurodo (t. 2, b. l. 37-40).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

BK 284 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nustatyta veika objektyviai pasireiškia alternatyviais veiksmais: įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi, vandališkais veiksmais. Be to, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, taip pat nustatytinas priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių.

Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir BPK nustatyta tvarka teisme ištirti duomenys, t. y. teisiamajame posėdyje kaltinamųjų L. D., R. M. duoti parodymai, nukentėjusiųjų M. L., D. P., S. P. parodymai, iš dalies liudytojų V. V., L. P., M. D. parodymai, specialisto išvada, M. L. apžiūros duomenys, policijos pareigūnų mobilių kamerų vaizdo įrašų apžiūros ir kiti bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamieji L. D. ir R. M. kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2023-05-14 apie 00:25 val., be priežasties užpuolė M. L.. Abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais, t. y. R. M. tyčia sudavus smūgius rankomis M. L. į įvairias kūno vietas ir pargriovus jį ant pavėsinės grindų, ant kurių buvo pabirusios sudužusių stiklinių butelių šukės, o L. D. kumščiu tyčia sudavus smūgius M. L. į galvos sritį, nukentėjusiajam M. L. buvo padaryta ne mažiau kaip 20 trauminių poveikių, dėl kurių nukentėjusiajam M. L. padaryti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai. Pažymėtina, kad šie veiksmai buvo atlikti nukentėjusiųjų S. P., D. P. ir kitų asmenų akivaizdoje. Iš nukentėjusiųjų S. P. ir D. P. parodymų matyti, kad dėl kaltinamųjų veiksmų buvo ne tik sutrikdyta sveikata nukentėjusiajam M. L., bet ir sutrikdytas kitų nukentėjusiųjų laisvalaikis, vakaro planai, joms sukeltas išgąstis, neigiamos emocijos. Tokiu savo elgesiu abu kaltinamieji parodė aiškų visuomenės negerbimą, paniekino elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl šių kaltinamųjų veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad veika padaryta viešoje vietoje, t. y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kelios šeimos, kieme esančioje pavėsinėje, į kurią nekliudomai galėjo patekti ne tik joje tuo metu buvę, bet ir kiti pašaliniai asmenys, ką iš esmės ir patvirtina bylos medžiaga. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamųjų padaryta veika atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio (BK 281¹ str. 1 d.)

Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-86-944/2023 medžiagos nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2023-01-18 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-944/2023 R. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. M. atsakomybei 2 metų terminui be užstato. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2023-02-08. Atsižvelgiant į tai, kad laidavimo metu, t. y. 2023-05-14, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. M. padarė BK 284 straipsnyje numatytą tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti BK 40 straipsnio 8 dalies pagrindu ir šioje byloje spręstinas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Pažymėtina, kad Plungės apylinkės teismo 2023-01-18 nuosprendyje yra atliktas minėtos bylos duomenų ir kaltinamojo R. M. veiksmų teisinis vertinimas, jo veika įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Šioje byloje priimta Plungės apylinkės teismo 2024-03-27 nutartimi sujungus bylas ir teisiamajame posėdyje atnaujinus įrodymų tyrimą prijungtoje byloje Nr. 1-86-944/2023, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami pirmosios bylos įrodymai, o tyrimas atnaujintas tik tam, kad būtų ištirti bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini kitiems nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimams teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-429/2007).

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmeniui gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo L. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis L. D. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Teismas taip pat įvertina L. D. asmenybę – anksčiau vieną kartą teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka, šiuo metu yra pradėjęs dirbti. Teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį bei pobūdį. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau (2021 metais) buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, tačiau akivaizdu, jog ankstesnis teistumas ir paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri vėliau pakeista į areštą, neužtikrino, kad kaltinamasis vėl nenusikalstų. Visa tai rodo, kad su laisvės atėmimu nesusijusių BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių, t. y. viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto skyrimas neužtikrintų, jog kaltinamasis vėl nenusikalstų ir neturėtų pakankamai įtakos kaltinamajam bei nepasiektų bausmės paskirties ir tikslų. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, t. y. nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir jo padarymo aplinkybes, veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo terminą nustatant artimą sankcijos vidurkiui, t. y. vienerius metus (BK 50 straipsnis).

Remiantis BK 64¹ straipsniu, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, galutinę bausmę už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskiriant 8 mėnesius laisvės atėmimo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju L. D. yra nuteisiamas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog L. D. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino padarytą nusikalstamą veiką, išreiškė gailestį dėl jos padarymo, savo elgesį vertino kritiškai. Be to, kaltinamasis jauno amžiaus, pradėjo dirbti, todėl šiuo metu turi legalų pajamų šaltinį, kurio netekimas galėtų apsunkinti jo galimybes atlyginti žalą nukentėjusiajam. Teismo nuomone, L. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, teismo skiriamos pareigos sudarys sąlygas kaltinamąjį drausminti ir sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei bus adekvati, proporcinga ir teisinga priemonė bausmės paskirčiai įgyvendinti. Kartu tai sudarys kaltinamajam galimybę savo paties tolimesniu elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, skiriant jam BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalys).

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl abiejų nusikaltimų pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo laikytina tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. M. yra padaręs du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, abu nusikaltimai baigti. Teismas taip pat įvertina R. M. asmenybę – anksčiau neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, šiuo metu vykdo individualią veiklą ir turi legalų pajamų šaltinį. Teismas taip pat įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį bei pobūdį. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo paaiškinimus apie dabartinę turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, manytina, kad su laisvės atėmimu nesusijusių bausmės rūšių (viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo) skyrimas šiuo atveju neužtikrintų, jog kaltinamasis vėl nenusikalstų bei nepasiektų bausmės tikslų. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis nėra pasiekęs tokio pavojingumo lygio, dėl kurio būtų būtina jį izoliuoti nuo visuomenės ilgesniam laikui. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, t. y. nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir jų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytas nusikalstamas veikas gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmės rūšį, susijusią su trumpalaikiu jo laisvės atėmimu – areštą, todėl pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltinamajam skirtina 30 parų, pagal BK 284 straipsnį – 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatytina subendrinta 60 parų arešto bausmė. Subendrintos bausmės dydis nustatomas įvertinus padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitus anksčiau aptartus bausmei individualizuoti reikšmingus duomenis.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, galutinę bausmę R. M. paskiriant 40 parų arešto.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, jog kaltinamasis pripažino nusikalstamų veikų padarymą, kritiškai vertino savo elgesį, yra jauno amžiaus ir turi legalų pajamų šaltinį, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant R. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą 10 mėnesių (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys), jam paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu asmuo privalo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 5, 7, 10 punktai).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo M. L. civilinis ieškinys dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 121).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Vertinant civilinio ieškovo M. L. reikalavimo pagrįstumą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamųjų veiksmais, be kita ko, buvo padaryta žala vienai svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių, t. y. žmogaus sveikatai, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajam M. L. padaryti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai. Iš bylos duomenų matyti, kad specialistas M. L. konstatavo poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, krūtinės priekinio paviršiaus kairėje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairiame žaste, odos nubrozdinimus dešiniame žaste, kairiame dilbyje, krūtinės dešiniame šoniniame paviršiuje, nugaros krūtinės dalies dešinėje, nugaros juosmeninės dalies kairėje, dešinėje ir kairėje blauzdose, paviršinį odos įpjovimą nugaros krūtininės dalies dešinėje. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji bendrais veiksmais nukentėjusiajam sudavė į įvairias kūno vietas, jam padaryta ne mažiau kaip 20 trauminių poveikių. Smūgiai suduoti į įvairias kūno vietas, įskaitant ir gyvybei pavojingas bei vizualiai matomas kūno sritis. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, apie savaitę gulėjo namuose dėl nugaros skausmų, jautė diskomfortą ir patyrė nemalonius išgyvenimus. Neturtinės žalos fakto neneigė ir patys kaltinamieji. Nurodytos aplinkybės teismui nekelia abejonių, jog dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, išgąstį, psichologinį diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

Spręsdamas klausimą dėl M. L. padarytos neturtinės žalos dydžio, teismas, visų pirma, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, kiekį, jų lokalizaciją. Teismas įvertina ir tai, kad dalis sužalojimų padaryta vizualiai matomoje kūno vietoje, t. y. galvos srityje. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, jog byloje nėra duomenų, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajam būtų atsiradę kokių nors išskirtinai sunkių neigiamų ar ilgalaikių pasekmių sveikatai, kad dėl patirtų sužalojimų ilgesniam laikui būtų sutrikdyta įprastinė nukentėjusiojo veikla ir kasdienis gyvenimas. Teismas taip pat atsižvelgia į šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. Teismas įvertina ir kaltinamųjų paaiškinimus apie jų turtinę padėtį. Teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji nurodė vertingesnio turto neturintys ir gyvenantys iš esmės tik iš darbinės veiklos pajamų.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus ir jų pobūdį, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, kaltinamųjų paaiškinimus apie jų turtinę padėtį, atsižvelgdamas į proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir civiliniam ieškovui M. L. solidariai iš kaltinamųjų priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusių asmenų interesų.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (1 vnt.), perduotas teismui su byla, paliktinas saugoti byloje.

Duomenų apie proceso išlaidas nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 1 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 8 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, L. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

L. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskiri jam bausmę:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 45 paras arešto.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 40 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, R. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 10 mėnesių, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios metu jis nuo 22.00 val. iki 6.00 val. privalo būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, įpareigoti nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti M. L. solidariai iš L. D. ir R. M. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Kompaktinį diską (1 vnt.) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.