Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorei Danutei Rudienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, įgijęs profesinį išsilavinimą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. M. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2022 m. gruodžio 3 d. apie 00.04 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – 2022 m. gruodžio 3 d. 00.15 val. alkotesteriu jam nustatytas 1,79 promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaip atsidūrė už vairo nepamena. Buvo išgėręs apie 0,5 l. Planavo pasilikti Kretingoje, bet išvažiavo, norėjo grįžti namo. Kaip pervažiavo visą miestą ir buvo sustabdytas, neprisimena. Atsimena tik kaip sėdėjo policijos automobilyje. Automobilis priklauso seseriai. Ji automobilį buvo pirkusi praeitų metų vasario mėn., mokėjo 600,00 Eur. Automobilio vertę vertina pagal pirkimą – pardavimą. Jis dirba pagal individualią veiklą su keliais žmonėmis, užsiima fasadais. Po avarijos apie mėnesį laiko nedirba, tačiau planuoja vėl pradėti. Brigadoje yra vairuojančių. Dėl savo poelgio labai gailisi, jį vertina labai blogai. Pasimokė. Prašo taikyti laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Laiduotoją prašo paskirti jo mamą.

Teisiamajame posėdyje laiduotoja pageidaujanti būti R. M. paaiškino, kad su sūnumi kalbėjosi apie įvykį, jis dėl jo labai gailisi. Tiki, kad padarė išvadas. Jo elgesį vertina blogai, tikisi, kad daugiau taip nebus. Sūnus jos klauso ir tariasi, pasitiki. Jie gyvena kartu. Sūnus alkoholį vartoja saikingai. Automobilis yra dukros, ji tą dieną dirbo. Sūnus ją vežiodavo į darbą. Žino, kad dukra įsigijo automobilį, tik už kokią kainą nežino. Prašo skirti laidavimą be užstato. Ji gauna minimalų atlyginimą. Sutuoktinis niekur nedirba dėl sveikatos. Neįgalumo jis neturi. Vaikai padeda sumokėti mokesčius. Kitų pajamų neturi. Sūnus padeda ūkyje.

Kadangi kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamojo gynėjas ir prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. M. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

2022 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK pareigūno tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2022 m. gruodžio 3 d. apie 00.04 val. gavus M. J. pranešimą apie tai, kad važiuojant nuo Darbėnų link Kretingos pastebėtas (duomenys neskelbtini) nuo kelio nuvažiavęs automobilis, nuvykta į įvykio vietą. Atvykę pareigūnai (duomenys neskelbtini) rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia automobilio buvęs R. M. neigė vairavęs avariją patyrusį automobilį. Pranešėjas M. J. nurodė, kad avariją patyrusį automobilį vairavo šalia avariją patyrusio automobilio esantis asmuo (R. M.), matė jį išlipant iš vairuotojo vietos. Patikrinus alkotesteriu R. M. nustatytas vidutinis girtumas. Užfiksuota, kad eismo įvykio metu apgadintas apšvietimo stulpas, automobilių pardavimo aikštelės tvora ir aikštelėje stovėjęs automobilis Renault Scenic, registracijos Nr. BB-155-PE (b. l. 1, 12, 57).

Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 3 d. apie vidurnaktį važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Pravažiavęs geležinkelio pervažą pamatė, kad nuo kelio link automobilių stovėjimo aikštelės nuslydo priešpriešiais važiavęs automobilis Audi A3. Išlipęs ėjo pažiūrėti. Matė, kad to automobilio vairuotojas bandė išvažiuoti, spaudė akseleratorių, bet stačioje įkalnėje negalėjo išvažiuoti. Paskambino į BPC, pranešė apie įvykį, artyn nėjo. Kol laukė pareigūnų iš automobilio Audi A3 niekas neišlipo (b. l. 36).

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko 2022 m. vasario 7 d. už 600,00 Eur. 2022 m. gruodžio 2 d. ryte automobilį davė broliui R. M., kuris buvo blaivus. Kad brolis automobiliu važiavo neblaivus, sužinojo tik po eismo įvykio (b. l. 42).

2022 m. gruodžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentele nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) 1 – ajame kilometre (0,780 m), ties sklypu (duomenys neskelbtini), kelio vingyje į kairę, dešiniame kelkraštyje apgadintas metalinis apšvietimo stulpas, nuo jo, kelkraščio žolyne automobilio padangų pėdsakai link segmentinės tvoros, juosiančios automobilių pardavimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Išlaužtas vienas voros segmentas, stulpai nepažeisti. Padangų pėdsakai nuo segmentinės tvoros tęsiasi nuokalne link automobilio Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi įkalnėje, priekiu link (duomenys neskelbtini), galu atsirėmęs į automobilį Renault Scenic, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadintas automobilio Renault Scenic užpakalinis dešinys sparnas ir žibintas, galinis bamperis, bagažinės dangtis. Automobiliui Audi A3 apgadintos priekinės dešinės durys, galinis dešinys sparnas, galinis bamperis ir bagažinės dangtis, išdužęs galinis stiklas, apgadintas dešinys galinis ratas. Eismo įvykis pavaizduotas eismo įvykio schemoje (b. l. 15 – 26, 32).

2022 m. gruodžio 3 d. neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis nustatyta, jog R. M. pirmo patikrinimo metu 00.15 val. nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, antro – 00.32 val. nustatytas 2,03 promilių neblaivumas. Tikrinimo metu buvo jaučiamas tikrinamajam iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, tikrinamasis kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti (b. l. 29 – 30).

2022 m. liepos 29 d. patikros sertifikatu Nr. 1746124 nustatyta, jog alkotesterio Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0391 patikra galioja iki 2023 m. sausio 28 d. (b. l. 28).

2022 m. gruodžio 3 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, nustatyta, jog iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini) nuvežta transporto priemonė Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 31).

Iš 2022 m. gruodžio 5 d. informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, nustatyta, kad automobilio Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra R. M. (b. l. 53). Minėtas automobilis 2022 m. vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigytas už 600,00 Eur (b. l. 52). Automobilis Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas R. M., automobilio saugojimo ir transportavimo išlaidos apmokėtos (b. l. 46 – 47, 50 – 51).

VšĮ „Emprekis“ (leidinys 2022-12) duomenimis, vidutinė automobilio Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1997 – 2000 m. gamybos periodo, dyzelino, variklio darbinio tūrio 1896 cm³) kaina be PVM yra 900,60 Eur, su PVM – 1140,00 Eur (b. l. 54).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. M. pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkotesteriu užfiksuotų duomenų apie jo neblaivumą neginčija. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą taip pat patvirtina Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas ir kiti byloje surinkti duomenys. Byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. M. 2022 m. gruodžio 3 d. apie 00.04 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad vartojo alkoholį, žinojo, kad negalima vairuoti, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.

Teisiamojo posėdžio metu R. M. pateikė prašymą atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. ir jo gynėjas prašymą palaikė, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė neprieštaravo dėl laidavimo taikymo.

R. M. yra kaltinamojo mama, ji sutinka būti R. M. laiduotoja. Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad su kaltinamuoju sutaria gerai, kartu gyvena, kaltinamasis jos klauso. R. M. neteista, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka nebausta, darbdavio ir seniūno charakterizuojama teigiamai (b. l. 105 – 106, 110 – 111). Duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad R. M. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis R. M. anksčiau neteistas, padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, baustas administracine tvarka už šiurkščiais nelaikytinus administracinius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų. Duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi, teisiamojo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, tačiau ketina tęsti individualią veiklą. Įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jo elgesio pasekmė.

Civilinių ieškinių dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo byloje nepareikšta.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, perduodant R. M. laiduotojos R. M. atsakomybei, nustatant 2 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus teisiamojo posėdžio metu R. M. pateiktus paaiškinimus apie jos turtinę padėtį, t. y. gauna minimalų darbo užmokestį, jokių kitų pajamų negauna, darytina išvada, jog laidavimo paskyrimas su užstatu gali būti neproporcingai sunki finansinė našta laiduotojai. Atsižvelgiant į tai, laidavimas paskirtinas be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, nustatomas laidavimo terminas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes bus pakankamas laidavimo instituto tikslams pasiekti ir neskiriant užstato.

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl jam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, kurių paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Spręsdamas klausimą dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teismas atsižvelgia į tai, kad R. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemonę, šia teise jis naudojosi šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,79 promilių neblaivumas. Akivaizdu, kad vairuodamas transporto priemonę jis sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vairuodamas neblaivus jis sukėlė eismo įvykį, taip pat įvertinus kitas R. M. atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų), yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo momento, t. y. 2022 m. gruodžio 5 d. (b. l. 87 – 88). Teismo nuomone, tokio uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymas pagal šios bylos aplinkybes yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad R. M. šiuo laikotarpiu nedarytų naujų nusikalstamų veikų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju R. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas savo seseriai R. M. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota darant nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje, nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų teismas išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad automobilis Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, o R. M., todėl yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nustatyta viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu, sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. VšĮ „Emprekis“ (leidinys 2022-12) duomenimis, vidutinė automobilio Audi A3 (1997 – 2000 m. gamybos periodo, dyzelino, variklio darbinio tūrio 1896 cm³) kaina be PVM yra 900,60 Eur, su PVM – 1140,00 Eur (b. l. 54). Automobilio savininkė R. M. į bylą pateikė duomenis, kad 2022 m. vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ji minėtą automobilį įsigijo už 600,00 Eur (b. l. 52).

Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teismas įrodymus turi vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019).

Atsižvelgiant į tai, kad į bylą yra pateikti duomenys apie konkretaus automobilio, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, įsigijimo kainą, teismo vertinimu, nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą reikia vadovautis būtent automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta automobilio verte, kadangi VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas automobilis, kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo R. M.. Teismas neturi pagrindo nesutikti su automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta automobilio verte, todėl laikytina, kad lengvojo automobilio Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 600,00 Eur, todėl ši suma išieškotina iš kaltinamojo R. M..

Teismo vertinimu, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininkui paskirtos ir BK 68, 72 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra pakankamos, adekvačios padaryto nusikaltimo pavojingumui ir R. M. asmenybei bei teisingos, įgalinančios kaltininką iš naujo įvertinti savo elgesį, padedančios formuoti atsakingą požiūrį ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos (b. l. 87 – 89).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo taikytas.

Civilinio ieškinio ar kitų išlaidų, kurias būtų galima pripažinti proceso išlaidomis, byloje nėra.

Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmena su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. M. atsakomybei 2 (dvejų) metų terminui be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. M., kad jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones; uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo 2022 m. gruodžio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš R. M. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 600,00 Eur (šešis šimtus eurų ir 00 ct).

R. M. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmeną su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą Kretingos rūmus.