Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei A. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-4243-831/2020 pagal ieškovės V. K. patikslintą ieškinį atsakovui K. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. K. patikslintu ieškiniu prašo: 1. nustatyti nepilnamečio vaiko T. Š., nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove V. K.. 2. Priteisti iš atsakovo K. Š. materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. Š. po 200 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo civilinio ieškinio teismui pateikimo dienos (2020-06-10) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. 3. Priteisti iš atsakovo K. Š. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui T. Š. už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. birželio 10 d., viso 800 Eur (4 mėn. x 200 Eur.). 4. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovę V. K.. 5.Nustatyti tėvo K. Š. ir nepilnametės dukros T. Š. bendravimo ir dalyvavimo dukros auklėjime tvarką pereinamuoju vienerių metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos tokiomis sąlygomis: 5.1. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kas antrą mėnesio penktadienį, paimdamas nepilnametį vaiką penktadienį nuo 17 valandos iš vaiko ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį penktadienį iki 19 valandos į vaiko gyvenamąją vietą. 5.2. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kas antrą mėnesio šeštadienį, paimdamas nepilnametį vaiką šeštadienį nuo 10 valandos iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį šeštadienį iki 19 valandos į vaiko gyvenamąją vietą. 5.3. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kas antrą mėnesio sekmadienį, paimdamas nepilnametį vaiką sekmadienį nuo 10 valandos iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos į vaiko gyvenamąją vietą. 5.4 tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieną mėnesio trečiadienį, paimdamas nepilnametį vaiką nuo 17 valandos iš vaiko ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį iki 19 valandos į vaiko gyvenamąją vietą. 5.5. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais nelyginiais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos; Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos; 5.6. tėvas turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku kiekvienais lyginiais metais Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 12 valandos ir grąžindamas jį gruodžio 24 d. iki 18 valandos, o gruodžio 25 d. pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. nuo 10 valandos ir grąžindamas jį gruodžio 25 d. iki 19 valandos; Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos iki grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos; 5.7. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku švęsdamas Naujuosius metus, pasiimdamas vaiką kiekvienų metų sausio 1 d. 10 valandą iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18 valandos; 5.8. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku jo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), nelyginiais metais, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos, jeigu nedarbo diena, nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 15 valandos, o lyginiais metais, pasiimdamas nuo 15 valandos iki 19 valandos; gimimo dienai sutapus su darbo diena tiek lyginiais, tiek nelyginiais metais tėvas su vaiku turi teisę bendrauti nuo 17 valandos iki 19 valandos, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 17 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą 19 valandą; 5.9. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos; 5.10. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku per kiekvieną savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos, jeigu tėvo gimimo diena sutampa su nedarbo diena. Jeigu tėvo gimimo diena sutampa su darbo diena, tokiu atveju, tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku per savo gimimo dieną, pasiimdamas vaiką nuo 17 valandos iš vaiko ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 valandos; 5.11. tėvas ne vėliau kaip prieš 24 valandas informuoja nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis komunikacijos priemonėmis, jog naudosis ar nesinaudos nustatyta tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. Pasiimdamas ar grąžindamas vaiką, turi informuoti tikslų laiką, kada pasiims vaiką iš namų ar parveš vaiką namo (galima 30 minučių paklaida). Kitu atveju, jei vaikas nori grįžti anksčiau namo, tėvas apie tai iškart informuoja vaiko motiną Tėvas privalo bendravimo su vaiku metu pasirūpinti vaiko buitimi, sveikata, ugdymu ir priežiūra; 5.12. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas jį su savimi iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatydamas į gyvenamąją vietą vasaros laikotarpiu (be nakvynės pas tėvą): nuo liepos 1 d. iki liepos 7 d. bei nuo rugpjūčio 15 d. iki rugpjūčio 22 d., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nurodytomis dienomis 10 valandą ir grąžindamas vaiką nurodytomis dienomis 20 valandą į jo gyvenamąją vietą, informuodamas nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis komunikacijos priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną savaitę laiko, kad naudosis ar nesinaudos nustatyta bendravimo su vaiku tvarka; 5.13. tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą bei vaiko interesus; 5.14. nepilnamečio vaiko motina, siekiant tinkamai įgyvendinti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas, informuoja tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos, telefono numerio pasikeitimus, o tėvas ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas, informuoja vaiko motiną apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimus; 5.15. nepilnamečio vaiko motina per 24 valandas nuo ligos (-ų) vaikui diagnozavimo, informuoja tėvą apie vaiko ligą (-as), nurodydama, kuo vaikas serga ir kokia pagalba vaikui yra reikalinga. Vaiko tėvas įsipareigoja vaiko ligos metu suteikti reikalingą pagalbą. Sergantis vaikas lieka savo namuose, neatsižvelgiant į nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Vaiko ligos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, nekompensuojamos. Tuo atveju, jei buvimo su tėvo metu vaikui atsiranda sveikatos sutrikimų (liga, trauma, sveikatos negalavimo atvejai), tėvas privalo imtis priemonių kreiptis dėl kvalifikuotos medicininės pagalbos suteikimo bei nedelsiant informuoti vaiko motiną. 6. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatyti tėvo K. Š. ir nepilnametės dukros T. Š. bendravimo ir dalyvavimo dukros auklėjime tvarką tokiomis sąlygomis: 6.1. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos, paimdamas nepilnametį vaiką penktadienį nuo 18 valandos iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos į gyvenamąją vietą; 6.2. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieną mėnesio trečiadienį, paimdamas nepilnametį vaiką nuo 17 valandos iš vaiko ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį iki 19 valandos į vaiko gyvenamąją vietą; 6.3. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais nelyginiais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos; Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos; 6.4. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais lyginiais metais Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 15 valandos ir grąžindamas jį gruodžio 25 d. iki 19 valandos; Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos iki grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos; 6.5. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku švęsdamas Naujųjų metų sutikimo šventę kiekvienais lyginiais metais, pasiimdamas vaiką kiekvienų lyginių metų gruodžio 31d. nuo 18 valandos iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 15 valandos; 6.7. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku jo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), nelyginiais metais, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos, jeigu nedarbo diena, nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 15 valandos, o lyginiais metais, pasiimdamas nuo 15 valandos iki 19 valandos, o gimimo dienai sutapus su darbo diena tiek lyginiais, tiek nelyginiais metais tėvas su vaiku turi teisę bendrauti nuo 17 valandos iki 19 valandos, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 17 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą 19 valandą; 6.8. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos; 6.9. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku per kiekvieną savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos, jeigu tėvo gimimo diena sutampa su nedarbo diena. Jeigu tėvo gimimo diena sutampa su darbo diena, tokiu atveju, tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku per savo gimimo dieną, pasiimdamas vaiką nuo 17 valandos iš vaiko ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 valandos; 6.10. tėvas ne vėliau kaip prieš 24 valandas informuoja nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis komunikacijos priemonėmis, jog naudosis ar nesinaudos nustatyta tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. Pasiimdamas vaiką tėvas turi informuoti tikslų laiką, kada pasiims vaiką iš namų ir parveš vaiką į namus (galima 30 minučių paklaida). Kitu atveju, jei vaikas nori grįžti namo anksčiau, tėvas apie tai iškart informuoja vaiko motiną ir pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą, o taip pat tėvas privalo bendravimo su vaiku metu pasirūpinti tinkama vaiko buitimi, sveikata, ugdymu ir priežiūra; 6.11. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais metais po dvi pirmąsias vaikų rudens, pavasario, žiemos atostogų dienas, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 valandą ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą antrąją atostogų dieną iki 20 valandos, informuodamas nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis komunikacijos priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną savaitę laiko, kad naudosis ar nesinaudos nustatyta bendravimo su vaiku tvarka; 6.12. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas jį su savimi iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą vasaros laikotarpiu: poriniais metais nuo liepos 1 d. 10 valandos iki liepos 7 d. 18 valandos bei nuo rugpjūčio 15 d. 10 valandos iki rugpjūčio 22 d. 18 valandos, ir neporiniais metais nuo liepos 10 d. 10 valandos iki liepos 17 d. 18 valandos bei nuo rugpjūčio 1 d. 10 valandos iki rugpjūčio 7 d. 18 valandos, informuodamas nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis komunikacijos priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną savaitę laiko, kad naudosis ar nesinaudos nustatyta bendravimo su vaiku tvarka; 6.13. tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, vaiko interesus; 6.14. nepilnamečio vaiko motina, siekiant tinkamai įgyvendinti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas, informuoja tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos, telefono numerio pasikeitimus, o tėvas ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas, informuoja vaiko motiną apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimus; 6.15. nepilnamečio vaiko motina per 24 valandas nuo ligos (-ų) vaikui diagnozavimo, informuoja tėvą apie vaiko ligą (-as), nurodydama, kuo vaikas serga ir kokia pagalba vaikui yra reikalinga. Vaiko tėvas įsipareigoja vaiko ligos metu suteikti reikalingą pagalbą. Sergantis vaikas lieka savo namuose, neatsižvelgiant į nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Vaiko ligos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, nekompensuojamos. Tuo atveju, jei buvimo su tėvo metu vaikui atsiranda sveikatos sutrikimų (liga, trauma, sveikatos negalavimo atvejai), tėvas privalo imtis priemonių kreiptis dėl kvalifikuotos medicininės pagalbos suteikimo bei nedelsiant informuoti vaiko motiną.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas K. Š. nuo 2008 metų iki 2020 m. vasario 10 d. gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) gimė dukra T. Š., kurios gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini), atsakovas įrašytas esantis tėvas. Nuo 2020 m. vasario 10 d. ieškovė su dukra T. Š. laikinai gyvena pas savo motiną V. K.. Atsakovas visiškai nesirūpina savo mažamete dukra T. Š.. Nuo 2020 m. vasario 10 d. atsakovas dukros išlaikymui nėra skyręs nei pinigų, nei dukrai nupirkęs kokių nors būtinų produktų ar daiktų. 2020 m. birželio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai T. Š. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo birželio 11d. iki įsiteisės sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Tačiau ir po šios teismo priimtos nutarties atsakovas iki šiol nėra skyręs lėšų dukros išlaikymui, nors atsakovas ir dirba bei gauna pastovias pajamas. Atsakovas dirba nelegaliai, todėl nėra galimybės lėšas dukros išlaikymui išieškoti per antstolį. Šiuo metu, norint patenkinti bent minimalius nepilnamečio vaiko T. Š. poreikius, per mėnesį reikia ne mažiau 400 Eur. Išlaidos per mėnesį nepilnamečiui vaikui yra: maistui (mėsa, daržovės, vaisiai, ir kt.), higieninėms priemonėms, drabužiams, avalynei; vitaminams, vaistams (serga atopiniu odos dermatitu), mokestis už darželį, žaislams, lavinimosi priemonėms, pramogoms, už anglų kalbos būrelį, išlaidos kurui (nuolat reikia dukrą vežioti į/iš darželio. Būtinos išlaidos dukros išlaikymui bus dar didesnės, nes ieškovė, kuri šiuo metu laikinai su dukra gyvena pas savo mamą, ieškosi išsinuomoti būstą, todėl išsinuomojus būstą padidės išlaidos, kadangi reikės mokėti už būsto nuomą, komunalinius mokesčius. Jos mėnesinės pajamos yra apie 400 Eur gaunamas darbo užmokestis, jai finansiškai išlaikyti dukrą padeda jos motina. Ieškovei tenka ir pareiga suteikti nepilnametei dukrai gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jos augimui ir vystymuisi, o taip pat tenka kasdieninė dukros priežiūra, visapusiškas rūpinimasis dukra. Atsakovas yra darbingas, duomenų apie netektą darbingumą nėra, anksčiau dirbo užsienyje statybose, o dabar Lietuvoje, tačiau nelegaliai. Jai nėra žinoma, kokios šiuo metu atsakovo mėnesinės pajamos. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi butą, kuriame gyvena, daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovas nuo 2020 m. vasario 10 d. iki šiol dukrai neteikia išlaikymo. Teismo posėdžiu metu ieškovė nurodė, kad nuo tada kai gyvena atskirai iš atsakovo jokio išlaikymo negavo, nors atsakovas nurodo mokėjas po 100 Eur. Kiek jai žinoma atsakovas dirba nelegaliai statybose, legalaus darbo neturi, tačiau ji žino, kad atsakovas uždirba apie 1000 Eur. Atsakovė gyvena kaime pas mamą, todėl dukrą turi vežioti į mieste esantį darželį, taip pat mokėti už anglų kalbos būrelį, susideda ir kitos išlaidos darbužiams, avalynei. Atsakovas iš jų buto neleidžia pasiimti likusių mergaitės daiktų. Mergaitė turi alergiją, tenka pirkti vaistus, kurie prisideda prie išlaidų. Šiuo metu gyvena pas savo mamą, nes negalėtų savarankiškai išlaikyti būsto, kadangi jos atlyginimas siekia tik 450 Eur. Atsakovas ieškovei yra pasakęs, jog kol ji neduos jam mergaitės, tol jis neteiks išlaikymo. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo atvykęs pasveikinti dukros gimtadienio proga, tačiau įteikęs dovaną iškart išvyko ir iki šio laiko nebendravo su dukra. Ieškovė dukrai pasakoja apie atsakovą, pasakė, kad jis ir seneliai ateis jos aplankyti. Dukra prašė ieškovės nusivežti ją į zoologijos sodą, ieškovė paklausė dukros ar ji važiuotų su atsakovu, bet dukra klausė ar ir ieškovė kartu važiuos, ji nenori viena likti su tėčiu, t. y. atsakovu. Ieškovės mama kelis kartus atsakovą yra išvariusi iš jų namų kiemo, kadangi jis atėjo naktį ir buvo neblaivus. Dukra yra buvusi su atsakovo kai šis buvo neblaivus, ieškovei tekę išeiti iš namų, kai atsakovas grįždavo namo išgėręs, agresyviai elgdavosi. Dukra sakydavo, kad nenori likti su tėčius, nes jis daug alaus geria. Atsakovas yra naudojąs smurtą prieš savo mamą, turi problemų dėl smurto naudojimo. Ji nori atkurti dukros ir atsakovo santykius. Ieškovė su atsakovu nutraukė santykius, kadangi jis pradėjo gerti ir dėl to tapdavo agresyvus(e. b. l. 44-52, 2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 05 min. 58 sek. -41 min. 41 sek.).

Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog jis neprieštarauja, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Dukra yra tokio amžiaus, kai prisirišimas prie motinos yra didesnis nei prie tėvo, todėl dukros gyvenamosios vietos nustatytas su mama, kai bus tinkamai užtikrinta ir tėvo teisė aktyviai dalyvauti dukros gyvenime ir bendrauti su ja, neprieštaraus nepilnametės mergaitės interesams. Jis nesutinka, kad dukros išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 400 eurų suma. Ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kad dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga būtent tokia suma. Gyvenant kartu šeimoje dukros poreikiams kas mėnesį tikrai nebuvo skiriama tokia suma, todėl atsakovo nuomone ir gyvenant atskirai, dukros poreikiai nepasidarė didesni. Jo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad galėtų skirti prašomą išlaikymą. 2019 metais jis dirbo užsienyje. Išvykdavo 2-3 mėnesiams ir grįždavo į Lietuvą taip pat 2-3 mėnesiams, per kuriuos kartu su ieškove ir dukra gyvendavo iš ankstesniais mėnesiais uždirbtų pajamų. Grįžęs į Lietuvą 2019 metų gruodžio pabaigoje, vėl vykti dirbti į užsienį turėjo 2020 metų kovo viduryje, tačiau dėl visame pasaulyje susidariusios padėtis, susijusios su Covid 19 virusu ir dėl Lietuvoje paskelbto karantino, į užsienį išvykti negalėjo ir iš darbo buvo atleistas. Šiuo metu jokių pajamų neturi. Aktyviai stengiasi susirasti darbą Lietuvoje, tačiau dėl nestabilumo darbo rinkoje, kuriuos įtakojo karantinas, šiuo metu tai padaryti sudėtinga. Atsižvelgiant į tai, kad dukros poreikiai yra mažesni, taip pat į tėvo turtinę padėtį, jo nuomone šiuo metu pakankamas ir proporcingumo principus atitinkantis išlaikymas butų po 150 eurų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės. Jis taip pat nesutinka su prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma, nes ieškovei su dukra išėjus gyventi atskirai, teikė išlaikymą po 100 eurų. Ieškovė siūlo nustatyti pastovią bendravimo su dukra tvarką, kuri iš esmės ne daug skiriasi nuo jo pasiūlytos. Tačiau jis nesutinka, kad turi būti nustatytas net vienerių metų pereinamasis laikino bendravimo laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, kad dukra jau penkerių metų amžiaus, iki šių metų pradžios dukra gyveno šeimoje kartu su juo, mano, kad tėvo ir dukros ryšio atstatymui pakankamas būtų šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis. Tuo labiau, kad prie tėvo ir dukros ryšio stiprinimo aktyviais veiksmais turi prisidėti ir pati ieškovė. Ko šiuo metu ji to tikrai nedaro. Nors ieškinyje teigia, kad niekada netrukdė ir nedraudė tėvui bendrauti su dukra, jo nuomonė šiuo klausimu kitokia. Būtent ieškovė pasyviu elgesiu trukdo jam bendrauti su dukra pagal nustatytą tvarką. Į jo žinutes, kaip laikosi dukra, ar atves nustatytu laiku į susitikimą, visiškai nereaguoja ir nieko neatsako. 2020 m. spalio 6 d. jis užfiksavo, kad nustatytu laiku ieškovė dukros į sutartą vietą neatvedė, į žinutę ar atvyks, neatsakė. Į jo išreikštą prašymą dalyvauti dukros rugsėjo 1-osios šventėje, atsakė „negadink mergaitei rugsėjo 1-osios šventės“. Į kitus jo susitikimus su dukra ieškovė ateina kartu su savo motina, su kuria jis nesutaria. Nors jis tiek nustatant laikiną bendravimo tvarką, tiek ,,sms“ žinutėmis, ieškovės prašė, kad jo bendravimo su dukra metu nedalyvautų ieškovės motina, su kuria jam susitikus kyla konfliktas . Tai trukdo sklandžiam tėvo ir dukters bendravimui. Tuo tikslu jis ir buvo prašęs ir toliau palaiko šį prašymą, kad dukra jo nustatyto bendravimo metu būtų perduodama jam neutralioje vietoje, o ne ieškovės gyvenamoje vietoje, nes ieškovė šiuo metu gyvena su motina. Jis sutinka, kad būtų nustatyta kita neutrali susitikimo su dukra vieta, nebūtinai vaikų žaidimų aikštelė (duomenys neskelbtini). Be kita ko, ieškovės argumentai, kad dukros pasiėmimo/grąžinimo vietos nustatymas vaikų žaidimų aikštelėje neatitinka dukros interesų, yra deklaratyvaus pobūdžio. Žaidimų aikštelėje yra nustatyta tik dukros pasiėmimo/grąžinimo vieta, bendravimas su dukra gali vykti atsakovo namuose ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Todėl blogas oras tam neturi jokios didelės įtakos. Ignoruodama jo pastangas domėtis dukros gyvenimu, neinformuodama jo, ar leis naudotis bendravimu pagal grafiką, ieškovė ne tik, kad neprisideda prie tėvo ir dukros ryšio atstatymo, bet jam net gi trukdo. Jo nuomone, dukra tiek ieškovės, tiek jos motinos yra nuteikinėjama prieš jį (e b. l. 64-65).

Atsakovo atstovė advokato padėjėja Ž. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas prašo nustatyti detalizuotą bendravimo su dukra tvarką, kadangi 2020 m vasario mėnesį ieškovei su dukra išvykus gyventi atskirai, bendravimas su dukra tapo komplikuotas dėl ieškovės ir jos aplinkos žmonių daromos veiklos. Jo ir dukros ryšys dabar yra menkesnis, nei prieš tai gyvenant kartu. Atsakovas mano, kad dėl to kalta ieškovė ir jos motina, nes jos nuteikinėja dukrą prieš atsakovą. Pagrindinė problema yra dėl dukros pasiėmimo vietos, nes atsakovas nevyksta į ieškovės gyvenamąją vietą, kadangi ieškovės motina atsakovą užsipuola, kyla konfliktai. Dėl kylančių konfliktų atsakovas mažiau bendrauja su dukra, taip pat ieškovė ignoruoja atsakovo pranešimus dėl dukros, neteikia jam informacijos. Ieškovė nesiima veiksmų, neskanina dukros bendrauti ir susitikti su tėvu. Atsakovas sutinka su ieškovės nustatytomis bendravimo valandomis, taip pat sutinka dėl pereinamojo 1 metų laikotarpio, svarbiausia nori aktyvesnio bendravimo su dukra be aplinkinių įtakos ir neutralios dukros pasiėmimo vietos, kad būtų išvengta konfliktų. Atsakovas sutinka teikti po 150 Eur, nes ieškovė nėra detalizavusi reikalingų išlaidų, taip pat jis šiuo metu niekur nedirba. Gyvendamas kartu atsakovas skirdavo apie 300 Eur dukros išlaikymui. Atsakovas iki šiol neteikė dukrai išlaikymo, kadangi ieškovė neleisdavo susitikti ir bendrauti su dukra. Atsakovas atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, jog dukros ir to santykiai yra atitolę, į tai, kad dukra gali kilti stresas, nepasiimdavo jos iš ugdymo įstaigos. Atsakovas mano, kad pirmiausia turi būti atkurtas jo ir dukros ryšys, kad toliau galėtų normaliai bendrauti ir matytis su dukra (2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 41 min. 52 sek. -52 min. 44 sek.)

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovė išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad abu tėvai yra vienodai atsakingi už tinkamą vaiko išlaikymą, todėl iš atsakovo prašomas 200 Eur/mėn išlaikymas yra pakankamas nepilnametės T. Š. poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, VTAS palaiko ieškovės V. K. ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo K. Š., po 200 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis ir ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes tai atitinka nepilnametės T. Š. poreikius, teises ir teisėtus interesus (2020 m. birželio 17 d. išvada). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovė išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad palaiko ieškovės V. K. ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko T. Š., nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove V. K.. VTAS palaiko ieškovės V. K. ieškinio reikalavimą - nustatyti tėvo K. Š. ir nepilnametės dukros T. Š. bendravimo ir dalyvavimo dukros auklėjime tvarką pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu nuo teismo sprendinio įsiteisėjimo šioje byloje dienos, nes tai atitinka nepilnametės poreikius, teises ir teisėtus interesus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad kol ieškovė gyvena pas savo motiną, vaiko perdavimo atsakovui vieta turėtų būti nustatyta neutrali, randant bendrą kompromisą ieškovė ir atsakovas turėtų susitarti dėl bendravimo su vaiku valandų (2020 m. spalio 8 d. išvada) (2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 15 min 10 sek. – 1 val. 18 min 11 sek.).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Atsakovas 2020 m. liepos 2 d. pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, jog nuo 2020 metų vasario mėnesio, ieškovei su dukra išėjus gyventi atskirai, atsakovo ir dukters bendravimas ženkliai sumažėjo, dukra yra nuteikinėjama prieš tėvą, ieškovė nesistengia skatinti tėvo ir dukters bendravimo. Atvykęs į ieškovės mamos, pas kurią šiuo metu gyvena ieškovė, namus, atsakovas buvo išvytas ir pažemintas. Todėl jo ir dukros bendravimas, dukros pasiėmimas neturėtų vykti ieškovės mamos namuose. Šiuo atveju atsakovas mano , kad atsižvelgiant į ieškovės savivaliavimą ir manipuliavimą savo teisėmis ir pareigomis, jo ir dukters bendravimo tvarka turi būti nustatyta teisme. Iš ieškovės ir atsakovo susirašinėjimų matyti, kad esant būtinybei ieškovė dukros priežiūra patiki kitiems asmenims, užuot tuo metu suteikusi galimybei atsakovui prižiūrėti dukrą ir su ja bendrauti. Dukra šiuo metu yra dar tik keturių metų amžiaus. Tokiu amžiaus vaikas yra labai įtaigus ir pasiduodantis kartu gyvenančio artimo žmogaus įtakai. O būtent tuo ir naudojasi ieškovė, formuodamas dukters neigiamą nuomonę apie tėvą ir taip psichologiškai manipuliuodamas mažamečiu vaiku ir formuodamas jam tėvo atstūmimo sindromą. Akivaizdu, kad ilgainiui tokie ieškovės veiksmai lemia tėvo ir dukters ryšio slopinimą, o tai daro neigiamą įtaką jos emocinei ir psichologinei būsenai, kadangi ji praranda teisę bendrauti su tėvu, mylėti ir būti mylima, gauti teigiamas emocijas iš ryšio su juo (e. b. l. 15-17).

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog ji 2020-06-09 teismui teikdama ieškinį neprašė nustatyti bendravimo tvarkos atsakovo su nepilnamete dukra T. Š., kadangi tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo dėl to ginčo. Nuo 2020-02-10, kai ieškovė su dukra negyvena kartu su atsakovu, jis ne tik neteikia materialinio išlaikymo savo nepilnametei dukrai, tačiau ir nebendrauja su dukra (išskyrus du trumpalaikius bendravimus), nors ieškovė nedraudė ir nedraudžia atsakovui bendrauti su dukra. Atsakovas visiškai nesidomi dukra, tarp jų nėra emocinio ryšio kaip tėvo ir dukros, artumo, prisirišimo, dukra, pamačiusi tėvą, jaučia baimę, bėga slėptis nuo tėvo, dukrai tėvas lyg svetimas žmogus. Atsakovas tiek gyvenant kartu, tiek jau gyvenant atskirai niekada neturėdavo laiko bendravimui su dukra, domėjimosi dukros gyvenimu. Atsakovas, kai teismo nutartimi buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka, su dukra iki rugpjūčio 11d. bendravo aštuonis kartus ir visus šiuos kartus bendravimas vyko (duomenys neskelbtini) vaikų žaidimų aikštelėje. Tėvo ir dukros tariamas bendravimas vykdavo nuo 19 valandos 15 minučių iki 20 valandos. Per šį laiką dukra praktiškai visą laiką žaisdavo viena ar su kitais vaikais, o atsakovas būdavo vaikų žaidimų aikštelės teritorijoje. Atsakovo bendravimas su dukra trukdavo keliasdešimt sekundžių, nes atsakovas su dukra tik pasisveikindavo sakydamas „labas“ ir paklausdavo dukros - „kaip sekasi darželyje, ką veikiai“. O nuo 2020 m. rugpjūčio 11d. iki šiol su atsakovas su dukra nebendrauja. Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovo priešieškinis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo yra be jokio pagrindo, nes atsakovas puikiausiai žino, kad ieškovė nedarė kokių nors kliūčių, neprieštaravo, kad atsakovas bendrautų su dukra, ieškovė visą laiką buvo už tai, kad dukros tėvas ne tik turi teisę bendrauti su dukra, bet ir pareigą bendrauti su dukra bei dalyvauti jos auklėjime, tačiau iki šiol to nebuvo. Atsakovas nesidomi dukra, nebendrauja su jai, nebando susisiekti telefonu ar kitokiu būdu. Kelis kartus atsakovas neatvyko susitikti su dukra sutartoje vietoje, šiuo momentu jau tris mėnesius nebendrauja su dukra. Jie buvo susitarę kokiu laiku galės pasimatyti su dukra, tačiau dažnai keisdavo susitartą laiką. Atsakovui bendraujant su dukra visada kartu būdavo ir ieškovė, tačiau pabandžius palikti vieną mergaitę su atsakovu, ji labai išsigąsdavo (e. b. l. 24-25, 2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 05 min. 58 sek. -41 min. 41 sek.).

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovė išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad palaiko atsakovo K. Š. priešieškinio reikalavimą - patvirtinti pastovią bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, kadangi tai atitinka nepilnametės poreikius, teises ir teisėtus interesus. VTAS specialistui ieškovė V. K. 2020-10-08 nurodė, kad ji sutinka, jog pasibaigus atsakovo K. Š. ir nepilnametės dukros T. Š. bendravimo ir dalyvavimo dukros auklėjime tvarkai, nustatytai pereinamuoju vienerių metų laikotarpiui, ieškovė sutinka, kad būtų patvirtinta pastovi atsakovo bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarka (2020 m. spalio 8 d. išvada).

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu parodė, jog ji yra ieškovės motina, dukra šiuo metu gyvena su ja kartu. Dukra su atsakovu draugavo nuo 18 metų ir kartu gyveno iki 2020 m. vasario mėnesio atsakovui priklausiančiame bute (duomenys neskelbtini). Dukra iš atsakovo namo išsikraustė dėl atsakovo veiksmų, girtavimo, išgėrinėjimo. Ieškovė pas savo mamą yra nekartą grįžusi su dukra, kadangi atsakovas namuose elgdavosi agresyviai, gerdavo mažametės dukros akivaizdoje. Ieškovė būdavo jos namuose tol, kol atsakovas nurimdavo ir vėl su dukra grįždavo pas atsakovą į namus. Jai ieškovė skambindavo naktimis irs prašydavo pasiimti ją su dukra iš atsakovo namų. Ji su atsakovu konfliktavo tik vieną kartą, kadangi atsakovas nurodė ,,nesikišti“ į jo ir mažametės dukros bendravimą, bet daugiau su juo nekonfliktavo. Ji nežino kodėl atsakovas nenori pasiimti dukros iš jos namų, ji niekada nedraudė atsakovui bendrauti ar matytis su dukra. Atsakovo tėvai aplanko anūkę kada nori, bendrauja su ja, bet pats atsakovas to nedaro. Atsakovo jo dukra vengia, bijo, dėl to reikėjo labai daug dirbti su mergaite. Paskutinį kartą atsakovas su dukra bendravo per jos gimtadienį, tačiau atsakovas tik padavė jai dovaną ir išėjo. Atsakovas neteikė jokio išlaikymo, ji padeda ieškovei išlaikyti dukrą. Atsakovui nepatinka, jog ji prašo pačiam mokėti už telefoną, kadangi šiuo metu ieškovė moka už jo telefoną. Atsakovas yra smurtavęs prieš ieškovę, bet ji nesikreipė dėl sužalojimų (2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 53 min 07 sek. – 1 val. 07 min 11 sek.).

Liudytoja D. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra ieškovės ir atsakovo draugė. Šiuo metu ji bendrauja su ieškove, su ja draugės jau 5 metai. Kol ieškovė ir atsakovas gyveno kartu ji susitikdavo su abiem, tačiau susitikimai trukdavo trumpai, nes atsakovo elgesys būdavo labai neprognozuojamas. Atsakovas mėgdavo išgerti, dėl ko vėliau elgdavosi agresyviai, jai pačiai teko dalyvauti kai atsakovą išvežė į ,, (duomenys neskelbtini) ligoninę“. Kiek jai yra žinoma atsakovas nebendrauja su dukra, taip pat šiuo metu oficialiai nedirba, nebent nelegaliai ir tik kai negeria. Jai yra žinoma, kad atsakovas yra smurtavęs prieš atsakovę (2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 08 min 34 sek. – 1 val. 14 min 36 sek.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

Pagal duomenis byloje nustatyta, kad šalims gyvenant skyrium, jų dukra T. Š. gimimo gyveno kartu su tėvais, šiuo metu gyvena kartu su motina, t. y. ieškove. Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, priešingai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, motina yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti (e. b. l. 66-67). Atsakovas taip pat atsiliepime į patikslintą ieškinį sutiko, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove (e. b. l. 64-65). Todėl atsižvelgiant į tai, kad dėl vaiko amžiaus jam ypatingai reikalinga motinos globa ir priežiūra, duomenų, jog motina netinkamai rūpintųsi vaiku, nėra, buities ir gyvenimo sąlygos sudarytos tinkamos nepilnamečiui vaikui gyventi, nepilnamečio vaiko T. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, t. y. ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Teismas, ištyręs ir įvertinęs šioje byloje esančius įrodymus, nustatė šias faktines aplinkybes: ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko – T. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai, mergaitė šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Nuo 2020 m. vasario 10 d. ieškovė ir atsakovas gyvena atskira. Šaliu nepilnametė dukra T. Š. gyvena kartu su motina, t. y. ieškove (ta patvirtina Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie šeimos sudėtį Nr. (duomenys neskelbtini)). T. Š. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. lanko Vilkaviškio vaikų lopšelį-darželį „Buratinas“ (tai patvirtina Vilkaviškio vaikų lopšelį-darželį „Buratinas“ pažyma dėl ugdytinės Nr. (duomenys neskelbtini)). Duomenų apie kokias nors mergaitės sveikatos problemas byloje nėra. Šios aplinkybės patvirtina, kad nepilnametės T. Š. poreikiai yra įprastiniai tokio amžiaus vaikui.

Be dukros T. Š. šalys kitų nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių neturi. Šiuo metu ieškovė dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, jos gaunamos mėnesinės pajamos yra apie 400 Eur (e. b. l. 28-33) Ieškovei finansiškai išlaikyti dukra padeda jos motina, kuriuos namuose ieškovė gyvena kartu su savo dukra. Ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 34-35). Registruotino nekilnojamojo turto, priklausančio jai nuosavybės teise, ieškovė neturi. Atsakovas kitų nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių neturi. Šiuo metu niekur nedirba, byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas (e. b. l. 36). Atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis Seat Leon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 37-38). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 39-42). Daugiau duomenų apie atsakovo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą nėra.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ši nuostata taikytina ir sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo. Taigi, toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės padidėjo vaiko poreikiai arba iš esmės pagerėjo įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Teismas išaiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t.y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Vaikui skiriamo išlaikymo dydis turi būti toks, kad vaikui būtų sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kokių reikia jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties balanso principas įgalina tiek vaiko tėvus išlaikant vaiką bendru susitarimu, tiek klausimą dėl išlaikymo dydžio sprendžiant teisme, atrasti vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą, prioritetą teikiant vaiko interesams. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia nepilnamečiui vaikui T. Š., kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi pakankamai piniginių lėšų ar kito turto, kas leistų priteisti išlaikymą kitomis formomis, be to, periodinėmis išmokomis bus užtikrinamas kasdienių vaiko poreikių tenkinimas. Pats atsakovas nėra išreiškęs prieštaravimų teikti išlaikymą savo vaikui, mokant kas mėnesį pinigines išmokas.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinant jų apsaugą. Nors ieškovė nurodomos vaiko poreikių sumos įrodymais pilnai nepagrindė (e. b. l. 44-52), visgi, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių (5 metų), į ekonominę situaciją šalyje, į byloje pateiktą pažymą apie T. Š. darželio lankymą bei aplinkybę, kad turi būti užtikrinama visų būtinųjų vaiko poreikių – maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimui – tenkinimas, pripažįsta, kad ieškovės nurodomas šalių nepilnametės dukros poreikių dydis – 400,00 Eur per mėnesį – yra pagrįstas, atitinkantis šios dienos ekonominio ir visuomeninio gyvenimo realijas. Todėl konstatuotina, kad šalių nepilnametės dukros poreikiai, kuriuos privalo garantuoti ir užtikrinti vaiko tėvai, mėnesiui siekia apytiksliai 400 Eur.

Pagal esamus duomenis tektų konstatuoti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nes ji dirba ir gauna reguliarias pajamas, o atsakovas – ne. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovas nepateikė teismui visų duomenų apie savo turtinę padėtį, teismas neturi galimybės nustatyti tikrąją atsakovo turtinę padėtį. Dėl šios priežasties, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), šalių dukros T. Š. išlaikymo našta tarp šalių paskirstytina lygiomis dalimis, kaip to prašo patikslintame ieškinyje, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui jo vaikui T. Š. periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį (400,00 Eur : 2 = 200,00 Eur). Pažymėtina, kad prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, todėl jei kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, teismas turi ją vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį; sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Taigi, ir nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra dar ganėtinai jauno amžiaus, sveikas bei darbingas, į tai, kad neatskleista tikroji atsakovo turtinė padėtis, sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą savo dukrai T. Š..

Nepilnametei T. Š. nustatytas dydžio išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2020 m. birželio 11 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), šį turtą pavedant valdyti ieškovei uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

Tačiau kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki nepilnametis vaikas sulauks pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms – ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sumažėjus kiekvieno jų darbingumui, – bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo tolimesnio išlaikymo iš vaikų tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo išlaikymas T. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. birželio 11 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 5-6). Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnis). Vykdymo proceso metu pagal nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo suma nuo 2020 m. birželio 11 d. sumažintina faktiškai išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Įstatymas numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos akivaizdu, kad ginčas dėl atsakovo bendravimo su dukra T. Š. tvarkos yra vienas iš pagrindinių, tarp šalių kilęs iš esmės iš karto po to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai (tą patvirtina šalių ir jų atstovų paaiškinimai teismo posėdžio metu).

Ieškovė šiuo klausimu (dėl bendravimo tvarkos) patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji neprieštarauja, jog atsakovas bendrautų su dukra, bet pageidavo, kad būtų nustatytas atsakovo bendravimo ir dalyvavimo dukros auklėjime pereinamasis vienerių metų laikotarpis (e. b. l. 49). Atsakovas priešieškinyje ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė, jog atsakovas dukrą pasiima neutralioje vietoje, o ne ieškovės gyvenamojoje vietoje, kadangi atsakovas konfliktuoja su ieškovės motina, o šiuo metu ieškovė su jo dukra gyvena pas ją. Teismo posėdžio metu VTAS atstovė nurodė, jog atsakovas sutinka, kad būtų nustatyta jo bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarka pereinamajam vienerių metų laikotarpiui (e. b. l. 67, 2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 15 min 10 sek. – 1 val. 18 min 11 sek.).

Teismas, nustatydamas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką, kaip ir spręsdamas kitus su vaikais susijusius klausimus, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus, o taip pat nepažeisti abiejų tėvų teisių ir pareigų lygybės principo (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka neatitinka šalių dukros T. Š. interesus, todėl negali būti patvirtinta. Teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su dukra T. Š. tvarką, atsižvelgia į jau aukščiau minėtas, teismo nustatytas tokias aplinkybes: šalių dukra T. Š. yra mažametė ((duomenys neskelbtini) metų ir beveik (duomenys neskelbtini) mėnesių amžiaus); T. Š. lanko ugdymo įstaigą (darželį); T. Š. dėl savo amžiaus labai prisirišusi prie motinos (ieškovės) ir dėl susiklosčiusios situacijos (minimalaus bendravimo, retų susitikimų) nelabai pripratusi prie tėvo (atsakovo); dėl atsakovas konfliktų su ieškovės motina.

Todėl nustatytina tokia bendravimo tvarka pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu: 1) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kas antrą mėnesio penktadienį, paimdamas nepilnametį vaiką penktadienį nuo 17 valandos iš vaiko ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį penktadienį iki 19 valandos į vaiko gyvenamąją vietą. 2) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kas antrą mėnesio šeštadienį, paimdamas nepilnametį vaiką šeštadienį nuo 10 valandos iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį šeštadienį iki 19 valandos į vaiko gyvenamąją vietą. 3) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kas antrą mėnesio sekmadienį, paimdamas nepilnametį vaiką sekmadienį nuo 10 valandos iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos į vaiko gyvenamąją vietą. 4) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieną mėnesio trečiadienį, paimdamas nepilnametį vaiką nuo 17 valandos iš vaiko ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį iki 19 valandos į vaiko gyvenamąją vietą. 5) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais nelyginiais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos; Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos; 6) tėvas turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku kiekvienais lyginiais metais Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 12 valandos ir grąžindamas jį gruodžio 24 d. iki 18 valandos, o gruodžio 25 d. pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. nuo 10 valandos ir grąžindamas jį gruodžio 25 d. iki 19 valandos; Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos iki grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos; 7) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku švęsdamas Naujuosius metus, pasiimdamas vaiką kiekvienų metų sausio 1 d. 10 valandą iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18 valandos; 8) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku jo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), nelyginiais metais, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos, jeigu nedarbo diena, nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 15 valandos, o lyginiais metais, pasiimdamas nuo 15 valandos iki 19 valandos; gimimo dienai sutapus su darbo diena tiek lyginiais, tiek nelyginiais metais tėvas su vaiku turi teisę bendrauti nuo 17 valandos iki 19 valandos, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 17 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą 19 valandą; 9) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos; 10) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku per kiekvieną savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos, jeigu tėvo gimimo diena sutampa su nedarbo diena. Jeigu tėvo gimimo diena sutampa su darbo diena, tokiu atveju, tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku per savo gimimo dieną, pasiimdamas vaiką nuo 17 valandos iš vaiko ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 valandos; 11) tėvas ne vėliau kaip prieš 24 valandas informuoja nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis komunikacijos priemonėmis, jog naudosis ar nesinaudos nustatyta tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. Pasiimdamas ar grąžindamas vaiką, turi informuoti tikslų laiką, kada pasiims vaiką iš namų ar parveš vaiką namo (galima 30 minučių paklaida). Kitu atveju, jei vaikas nori grįžti anksčiau namo, tėvas apie tai iškart informuoja vaiko motiną Tėvas privalo bendravimo su vaiku metu pasirūpinti vaiko buitimi, sveikata, ugdymu ir priežiūra; 12) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas jį su savimi iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatydamas į gyvenamąją vietą vasaros laikotarpiu (be nakvynės pas tėvą): nuo liepos 1 d. iki liepos 7 d. bei nuo rugpjūčio 15 d. iki rugpjūčio 22 d., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nurodytomis dienomis 10 valandą ir grąžindamas vaiką nurodytomis dienomis 20 valandą į jo gyvenamąją vietą, informuodamas nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis komunikacijos priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną savaitę laiko, kad naudosis ar nesinaudos nustatyta bendravimo su vaiku tvarka; 13) tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą bei vaiko interesus; 14) nepilnamečio vaiko motina, siekiant tinkamai įgyvendinti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas, informuoja tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos, telefono numerio pasikeitimus, o tėvas ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas, informuoja vaiko motiną apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimus; 15) nepilnamečio vaiko motina per 24 valandas nuo ligos (-ų) vaikui diagnozavimo, informuoja tėvą apie vaiko ligą (-as), nurodydama, kuo vaikas serga ir kokia pagalba vaikui yra reikalinga. Vaiko tėvas įsipareigoja vaiko ligos metu suteikti reikalingą pagalbą. Sergantis vaikas lieka savo namuose, neatsižvelgiant į nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Vaiko ligos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, nekompensuojamos. Tuo atveju, jei buvimo su tėvo metu vaikui atsiranda sveikatos sutrikimų (liga, trauma, sveikatos negalavimo atvejai), tėvas privalo imtis priemonių kreiptis dėl kvalifikuotos medicininės pagalbos suteikimo bei nedelsiant informuoti vaiko motiną.

Pasibaigus vienerių metų pereinamajam laikotarpiui nustatytina tokia bendravimo tvarka: 1) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos, paimdamas nepilnametį vaiką penktadienį nuo 18 valandos iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos į gyvenamąją vietą; 2) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieną mėnesio trečiadienį, paimdamas nepilnametį vaiką nuo 17 valandos iš vaiko ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį iki 19 valandos į vaiko gyvenamąją vietą; 3) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais nelyginiais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos; Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos; 4) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais lyginiais metais Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 15 valandos ir grąžindamas jį gruodžio 25 d. iki 19 valandos; Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos iki grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos; 5) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku švęsdamas Naujųjų metų sutikimo šventę kiekvienais lyginiais metais, pasiimdamas vaiką kiekvienų lyginių metų gruodžio 31d. nuo 18 valandos iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 15 valandos; 6) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku jo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), nelyginiais metais, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos, jeigu nedarbo diena, nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 15 valandos, o lyginiais metais, pasiimdamas nuo 15 valandos iki 19 valandos, o gimimo dienai sutapus su darbo diena tiek lyginiais, tiek nelyginiais metais tėvas su vaiku turi teisę bendrauti nuo 17 valandos iki 19 valandos, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 17 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą 19 valandą; 7). tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos; 8) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku per kiekvieną savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos, jeigu tėvo gimimo diena sutampa su nedarbo diena. Jeigu tėvo gimimo diena sutampa su darbo diena, tokiu atveju, tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku per savo gimimo dieną, pasiimdamas vaiką nuo 17 valandos iš vaiko ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 valandos; 9) tėvas ne vėliau kaip prieš 24 valandas informuoja nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis komunikacijos priemonėmis, jog naudosis ar nesinaudos nustatyta tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. Pasiimdamas vaiką tėvas turi informuoti tikslų laiką, kada pasiims vaiką iš namų ir parveš vaiką į namus (galima 30 minučių paklaida). Kitu atveju, jei vaikas nori grįžti namo anksčiau, tėvas apie tai iškart informuoja vaiko motiną ir pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą, o taip pat tėvas privalo bendravimo su vaiku metu pasirūpinti tinkama vaiko buitimi, sveikata, ugdymu ir priežiūra; 10) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais metais po dvi pirmąsias vaikų rudens, pavasario, žiemos atostogų dienas, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 valandą ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą antrąją atostogų dieną iki 20 valandos, informuodamas nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis komunikacijos priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną savaitę laiko, kad naudosis ar nesinaudos nustatyta bendravimo su vaiku tvarka; 11) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas jį su savimi iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą vasaros laikotarpiu: poriniais metais nuo liepos 1 d. 10 valandos iki liepos 7 d. 18 valandos bei nuo rugpjūčio 15 d. 10 valandos iki rugpjūčio 22 d. 18 valandos, ir neporiniais metais nuo liepos 10 d. 10 valandos iki liepos 17 d. 18 valandos bei nuo rugpjūčio 1 d. 10 valandos iki rugpjūčio 7 d. 18 valandos, informuodamas nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis komunikacijos priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną savaitę laiko, kad naudosis ar nesinaudos nustatyta bendravimo su vaiku tvarka; 12) tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, vaiko interesus; 13) nepilnamečio vaiko motina, siekiant tinkamai įgyvendinti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas, informuoja tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos, telefono numerio pasikeitimus, o tėvas ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas, informuoja vaiko motiną apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimus; 14) nepilnamečio vaiko motina per 24 valandas nuo ligos (-ų) vaikui diagnozavimo, informuoja tėvą apie vaiko ligą (-as), nurodydama, kuo vaikas serga ir kokia pagalba vaikui yra reikalinga. Vaiko tėvas įsipareigoja vaiko ligos metu suteikti reikalingą pagalbą. Sergantis vaikas lieka savo namuose, neatsižvelgiant į nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Vaiko ligos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, nekompensuojamos. Tuo atveju, jei buvimo su tėvo metu vaikui atsiranda sveikatos sutrikimų (liga, trauma, sveikatos negalavimo atvejai), tėvas privalo imtis priemonių kreiptis dėl kvalifikuotos medicininės pagalbos suteikimo bei nedelsiant informuoti vaiko motiną.

Teismas pažymi, kad ieškovė turi nekliudyti atsakovui bendrauti su dukra T. Š., priešingi veiksmai bus laikomi piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat pažymi, kad šalių sūnui paaugus ir dėl šios ar kitų priežasčių pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl kitos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 175 straipsnio 3 dalis).

Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu ieškovei V. K. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. K. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 248,00 Eur advokato užmokestis. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai iš esmės patenkinti visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina – 248,00 Eur už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas.

Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina – 54,00 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (12 mėn. x 200,00 Eur x 0,03 proc. x 0,75 proc = 54,00 Eur) ir 18,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą išlaikymo įsiskolinimui priteisti (800,00 Eur x 0,03 proc x 0,75 prc = 18,00 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista. Kadangi šis ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai, ši suma priteistina iš atsakovo. Taigi, viso iš atsakovo priteistina 72,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 5,21 Eur, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės V. K. ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovo K. Š. priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko – T. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina ieškove V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai T. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2020 m. birželio 10 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovui K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo ir dalyvavimo dukros T. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)) auklėjime vienerių metų pereinamąjį laikotarpį tokia tvarka: 1) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kas antrą mėnesio penktadienį, paimdamas nepilnametį vaiką penktadienį nuo 17 valandos iš vaiko ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį penktadienį iki 19 valandos į vaiko gyvenamąją vietą. 2) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kas antrą mėnesio šeštadienį, paimdamas nepilnametį vaiką šeštadienį nuo 10 valandos iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį šeštadienį iki 19 valandos į vaiko gyvenamąją vietą. 3) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kas antrą mėnesio sekmadienį, paimdamas nepilnametį vaiką sekmadienį nuo 10 valandos iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos į vaiko gyvenamąją vietą. 4) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieną mėnesio trečiadienį, paimdamas nepilnametį vaiką nuo 17 valandos iš vaiko ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį iki 19 valandos į vaiko gyvenamąją vietą. 5) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais nelyginiais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos; Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos; 6) tėvas turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku kiekvienais lyginiais metais Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 12 valandos ir grąžindamas jį gruodžio 24 d. iki 18 valandos, o gruodžio 25 d. pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. nuo 10 valandos ir grąžindamas jį gruodžio 25 d. iki 19 valandos; Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos iki grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos. 7) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku švęsdamas Naujuosius metus, pasiimdamas vaiką kiekvienų metų sausio 1 d. 10 valandą iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18 valandos. 8) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku jo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), nelyginiais metais, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos, jeigu nedarbo diena, nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 15 valandos, o lyginiais metais, pasiimdamas nuo 15 valandos iki 19 valandos; gimimo dienai sutapus su darbo diena tiek lyginiais, tiek nelyginiais metais tėvas su vaiku turi teisę bendrauti nuo 17 valandos iki 19 valandos, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 17 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą 19 valandą. 9) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos. 10) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku per kiekvieną savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos, jeigu tėvo gimimo diena sutampa su nedarbo diena. Jeigu tėvo gimimo diena sutampa su darbo diena, tokiu atveju, tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku per savo gimimo dieną, pasiimdamas vaiką nuo 17 valandos iš vaiko ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 valandos. 11) tėvas ne vėliau kaip prieš 24 valandas informuoja nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis komunikacijos priemonėmis, jog naudosis ar nesinaudos nustatyta tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. Pasiimdamas ar grąžindamas vaiką, turi informuoti tikslų laiką, kada pasiims vaiką iš namų ar parveš vaiką namo (galima 30 minučių paklaida). Kitu atveju, jei vaikas nori grįžti anksčiau namo, tėvas apie tai iškart informuoja vaiko motiną Tėvas privalo bendravimo su vaiku metu pasirūpinti vaiko buitimi, sveikata, ugdymu ir priežiūra. 12) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas jį su savimi iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatydamas į gyvenamąją vietą vasaros laikotarpiu (be nakvynės pas tėvą): nuo liepos 1 d. iki liepos 7 d. bei nuo rugpjūčio 15 d. iki rugpjūčio 22 d., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nurodytomis dienomis 10 valandą ir grąžindamas vaiką nurodytomis dienomis 20 valandą į jo gyvenamąją vietą, informuodamas nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis komunikacijos priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną savaitę laiko, kad naudosis ar nesinaudos nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. 13) tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą bei vaiko interesus. 14) nepilnamečio vaiko motina, siekiant tinkamai įgyvendinti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas, informuoja tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos, telefono numerio pasikeitimus, o tėvas ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas, informuoja vaiko motiną apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimus. 15) nepilnamečio vaiko motina per 24 valandas nuo ligos (-ų) vaikui diagnozavimo, informuoja tėvą apie vaiko ligą (-as), nurodydama, kuo vaikas serga ir kokia pagalba vaikui yra reikalinga. Vaiko tėvas įsipareigoja vaiko ligos metu suteikti reikalingą pagalbą. Sergantis vaikas lieka savo namuose, neatsižvelgiant į nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Vaiko ligos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, nekompensuojamos. Tuo atveju, jei buvimo su tėvo metu vaikui atsiranda sveikatos sutrikimų (liga, trauma, sveikatos negalavimo atvejai), tėvas privalo imtis priemonių kreiptis dėl kvalifikuotos medicininės pagalbos suteikimo bei nedelsiant informuoti vaiko motiną.

Nustatyti tokią atsakovo K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra T. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)) tvarką pasibaigus vienerių metų pereinamajam laikotarpiui: 1) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos, paimdamas nepilnametį vaiką penktadienį nuo 18 valandos iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos į gyvenamąją vietą. 2) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieną mėnesio trečiadienį, paimdamas nepilnametį vaiką nuo 17 valandos iš vaiko ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį iki 19 valandos į vaiko gyvenamąją vietą. 3) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais nelyginiais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos; Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos. 4) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais lyginiais metais Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 15 valandos ir grąžindamas jį gruodžio 25 d. iki 19 valandos; Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos iki grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos. 5) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku švęsdamas Naujųjų metų sutikimo šventę kiekvienais lyginiais metais, pasiimdamas vaiką kiekvienų lyginių metų gruodžio 31d. nuo 18 valandos iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 15 valandos. 6) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku jo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), nelyginiais metais, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos, jeigu nedarbo diena, nuo 10 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 15 valandos, o lyginiais metais, pasiimdamas nuo 15 valandos iki 19 valandos, o gimimo dienai sutapus su darbo diena tiek lyginiais, tiek nelyginiais metais tėvas su vaiku turi teisę bendrauti nuo 17 valandos iki 19 valandos, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 17 valandos ir grąžindamas tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą 19 valandą. 7) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos. 8) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku per kiekvieną savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 valandos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 valandos, jeigu tėvo gimimo diena sutampa su nedarbo diena. Jeigu tėvo gimimo diena sutampa su darbo diena, tokiu atveju, tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku per savo gimimo dieną, pasiimdamas vaiką nuo 17 valandos iš vaiko ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 valandos. 9) tėvas ne vėliau kaip prieš 24 valandas informuoja nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis komunikacijos priemonėmis, jog naudosis ar nesinaudos nustatyta tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. Pasiimdamas vaiką tėvas turi informuoti tikslų laiką, kada pasiims vaiką iš namų ir parveš vaiką į namus (galima 30 minučių paklaida). Kitu atveju, jei vaikas nori grįžti namo anksčiau, tėvas apie tai iškart informuoja vaiko motiną ir pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą, o taip pat tėvas privalo bendravimo su vaiku metu pasirūpinti tinkama vaiko buitimi, sveikata, ugdymu ir priežiūra. 10) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais metais po dvi pirmąsias vaikų rudens, pavasario, žiemos atostogų dienas, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 valandą ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą antrąją atostogų dieną iki 20 valandos, informuodamas nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis komunikacijos priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną savaitę laiko, kad naudosis ar nesinaudos nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. 11) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas jį su savimi iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą vasaros laikotarpiu: poriniais metais nuo liepos 1 d. 10 valandos iki liepos 7 d. 18 valandos bei nuo rugpjūčio 15 d. 10 valandos iki rugpjūčio 22 d. 18 valandos, ir neporiniais metais nuo liepos 10 d. 10 valandos iki liepos 17 d. 18 valandos bei nuo rugpjūčio 1 d. 10 valandos iki rugpjūčio 7 d. 18 valandos, informuodamas nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis komunikacijos priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną savaitę laiko, kad naudosis ar nesinaudos nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. 12) tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, vaiko interesus. 13) nepilnamečio vaiko motina, siekiant tinkamai įgyvendinti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas, informuoja tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos, telefono numerio pasikeitimus, o tėvas ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas, informuoja vaiko motiną apie savo gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimus. 14) nepilnamečio vaiko motina per 24 valandas nuo ligos (-ų) vaikui diagnozavimo, informuoja tėvą apie vaiko ligą (-as), nurodydama, kuo vaikas serga ir kokia pagalba vaikui yra reikalinga. Vaiko tėvas įsipareigoja vaiko ligos metu suteikti reikalingą pagalbą. Sergantis vaikas lieka savo namuose, neatsižvelgiant į nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Vaiko ligos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, nekompensuojamos. Tuo atveju, jei buvimo su tėvo metu vaikui atsiranda sveikatos sutrikimų (liga, trauma, sveikatos negalavimo atvejai), tėvas privalo imtis priemonių kreiptis dėl kvalifikuotos medicininės pagalbos suteikimo bei nedelsiant informuoti vaiko motiną.

Priteisti iš atsakovo K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 77,21 Eur (septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660)..

Priteisti iš atsakovo K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 248,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus.) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.