- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-07-20
- Bylos Nr.
- e1-1020-1124/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19462-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Kaltinamasis
- A. V.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) teistas 2020 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – 47 parų arešto; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejus metus; turto – automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas; arešto bausmę atliko 2020 m. rugsėjo 25 d.,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. V. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – 2021 m. birželio 12 d. apie 13.25 val., (duomenys neskelbtini), 19-ajame kilometre, vairuodamas sutuoktinės R. V. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje sustojusio automobilio „F. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto R. M. vardu, kėbulą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Po to A. V. adresu – (duomenys neskelbtini), kieme, vartojo alkoholį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, pasišalino iš eismo įvykio vietos – policijos pareigūnai 16.03 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0418 (patikros sertifikato Nr. 1486136) jam nustatė 2,23 promilių neblaivumą.
2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
3. Veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).
4. Kaltinamojo A. V. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
4.1. Kaltinamasis A. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi. Paaiškino, kad su sutuoktine gyvena adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat turi sodybą (duomenys neskelbtini). Jis su sutuoktine 2021 m. birželio 11 d. apie 18 val. atvyko į minėtą sodybą. 2021 m. birželio 12 d. rytą tvarkė sodybos aplinką bei išgėrė vieną (0,5 litro talpos, apie 5 laipsnių stiprumo) alaus butelį. Vėliau nusprendė važiuoti iki parduotuvės esančios (duomenys neskelbtini). Prieš važiuodamas alkoholio nevartojo. Važiuodamas į parduotuvę jis važiavo paskui baltos spalvos automobilį, jo modelio ir valstybinių numerių neprisimena. Minėtam automobiliui privažiavus sankryža, automobilis pradėjo staigiai stabdyti, jis taip pat pradėjo stabdyti, tačiau automobilio ratai praslydo ir jis atsirėmė į priekyje važiavusį automobilį. Iš automobilio išlipo moteris, kuri priėjo ir paprašė sumokėti jai 250 Eur už padarytus sugadinimus. A. V. pažiūrėjo ir pasakė, kad nėra už ką tiek mokėti, kadangi jis jos automobilio neapgadino. Moteris dar kelis kartus pareikalavo jo susimokėti, tačiau jis vėl pakartojo, kad nieko nemokės, atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo link namų, (duomenys neskelbtini). Važiuodamas link namų buvo labai susinervinęs ir nusprendė užsukti pas tame pačiame kaime – (duomenys neskelbtini), gyvenančius pažįstamus. Užsuko pas juos paprašyti dažų – norėjo sutvarkyti apgadintą automobilio bamperį. Draugai pasakė, kad dažų neturi, todėl jis automobilio netvarkė. Draugai namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi buvo susinervinęs, jis taip pat pradėjo kartu su jais vartoti alkoholinius gėrimus. Jie trise iki policijos pareigūno atvykimo išgėrė du butelius šampano, du butelius alaus (po 1 litrą talpos) ir apie 1 litrą degtinės. Pareigūnai atvyko maždaug po dviejų–trijų valandų, jiems dar vartojant alkoholinius gėrimus. Jis pareigūnui prisipažino, kad vairavo automobilį, kad atsitrenkė į kitą automobilį, taip pat nurodė, jog, kadangi nepastebėjo automobilio sugadinimų, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Iki parduotuvės nuvažiuoti nespėjo. Vairuotojo pažymėjimo neturi, automobilį vairavo nevartojęs alkoholinių gėrimų. Automobilis priklauso jo sutuoktinei R. V., automobilis jai yra labai reikalingas, sutuoktinė automobiliu važiuoja į darbą (b. l. 71–74).
4.2. Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK Reagavimo skyriuje tyrėju. 2021 m. birželio 12 d. apie 14.50 val., jam dirbant, iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos krovininį automobilį kliudė automobilis „(duomenys neskelbtini), vairuotojas pasišalino link (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, kelyje 220 (duomenys neskelbtini) rastas automobilis „F. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis priekiu į kelią 220. Automobilio vairuotoja K. M. paaiškino, kad ji važiavo nuo (duomenys neskelbtini) į kelią 220, sustojus prie sankryžos įsitikinti, ar nevažiuoja pagrindiniu keliu transporto priemonės, pajuto smūgį į savo automobilio galą. Išlipusi pastebėjo, kad į jos automobilio galą kaire puse įvažiavo žalios spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už kurio vairo sėdėjo apie 55–60 metų amžiaus nepažįstamas vyriškis. Jam pasakius, kad ji kviečia policiją užfiksuoti eismo įvykį, vyras pasakė, kad nereikia, ir atsisėdęs į savo automobilį nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) pusės. Prieš tai vyriškis nurodė, kad jis nieko nepadarė, taip pat nurodė, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini). Surinktus eismo įvykio medžiagą, padarius nuotraukas, siekiant nustatyti pasišalinusį automobilį, per duomenų bazę buvo nustatyta, kad automobilio savininkė – R. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta, kad minėtą automobilį vairavo galimai jos vyras A. V., gyvenantis tuo pačiu adresu. Nuvykus į (duomenys neskelbtini). ieškoti minėto automobilio, vykstant (duomenys neskelbtini) kieme, buvo pastebėtas automobilis (duomenys neskelbtini) valst., Nr. (duomenys neskelbtini) jo priekinis bamperis bei priekinis valstybinis numeris buvo apgadinti. Sodybos viduje buvo rasti trys vyriškiai, jie vartojo alkoholinius gėrimus, ant stalo stovėjo nugertas degtinės butelis bei stikliukai. Paklausus, kieno automobilis, atsiliepė vyras, kaip nustatyta, tai buvo A. V., kuris teigė, kad automobilis priklauso jo sutuoktinei, tačiau šiuo metu automobiliu naudojasi jis. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, nurodė, kad jo neturi, kadangi teisė vairuoti jam yra atimta, paprašius pateikti bet kokį asmens dokumentą taip pat nurodė, kad su savimi neturi. Paklausus, kur važinėjo, nurodė, kad važiavo link parduotuvės, paskui automobilį „F. D.“, atsitrenkė į jo galo kairį kampą. Išsigandęs, kad minėto automobilio vairuotoja gali iškviesti policiją, išvažiavo į namus. A. V. tvirtino, kad prieš eismo įvykį alkoholio nevartojo, alkoholį vartojo atvykęs pas draugus, iki kol atvyko policijos pareigūnai. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Eismo įvykis pagal iškvietimą įvyko apie 13.25 val., A. V. vartojantį alkoholį pareigūnai rado apie 16 val. Tikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas. Dėl to, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vyras sutiko su jam pareikštais įtariamais (b. l. 56–59). Iš esmės tapačios aplinkybės užfiksuotos taip pat ir 2021 m. birželio 12 d. A. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 12–13).
4.3. Liudytoja R. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji su vyru A. V. turi sodybą (duomenys neskelbtini). Jai priklauso automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo automobiliu naudojasi ji. 2021 m. birželio 12 d. ji su sutuoktiniu tvarkėsi kaimo sodyboje, vėliau sutuoktinis jos automobiliu nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę, jis tuo metu buvo visiškai blaivus. Sutuoktiniui išvažiavus, ji liko sodyboje. Į namus sutuoktinis parvyko pėsčiomis po 20 val. Atėjęs jis papasakojo, kad turėjo nedidelį eismo įvykį, nesutarė dėl pinigų ir išvažiavo iš įvykio vietos. Bijojo grįžti į namus, todėl užsuko pas pažįstamus, pas juos vartojo alkoholį, kol atvyko policijos pareigūnai (b. l. 51–53).
4.4. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu – (duomenys neskelbtini), stovi nurodytu adresu kieme, priekiu į (duomenys neskelbtini). Ant automobilio priekinio bamperio ir priekinio valstybinio numerio, 38–46 cm aukštyje, matomas apgadinimas (nubrozdinimas, įlenkimas). Automobilio bagažinėje sudėti įvairūs sodo reikmenys – įrankiai (b. l. 14–17, 17–26).
4.5. Blaivumo patikrinimo žurnalo išrašo duomenimis A. V. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0418, kurio patikros sertifikatas Nr. 1486136, galioja iki 2021 m. spalio 20 d., 2021 m. birželio 12 d.16.03 val. nustatytas 2,23 promilių neblaivumas (b. l. 60–61).
4.6. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas R. V. vardu (b. l. 29).
4.7. VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „(duomenys neskelbtini) TDI vidutinė kaina Lietuvoje – 1 010 Eur su PVM (b. l. 32).
Motyvuojamoji dalis
5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama A. V. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti – A. V. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51, konkrečiai – 2,23, promilių neblaivumas. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
6. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą), taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (ketveriems) metams uždraudžiant kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 010 Eur.
7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu sutinka, prašo piniginę baudą leisti sumokėti dalimis (b. l. 108–110).
9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
10. Kaltinamasis per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas, dirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad jis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą. Tačiau šiuo atveju egzistuoja ir viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
11. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas dar mažinta 1/3. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, baudos dydį, nustatytinas dvylikos mėnesių terminas baudos sumokėjimui (BPK 352 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, minėtos rūšies bei dydžio bausmė yra proporcinga tiek konkrečios veikos, tiek ir asmens pavojingumui ir pakankama bausmės tikslams pasiekti.
12. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
13. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
14. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
15. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams.
16. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
17. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
19. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso jo sutuoktinei R. V. (b. l. 29) – nenustatyta, kad automobilio savininkė žinojo, davė sutikimą, jog automobilis butų panaudotas nusikaltimui daryti.
21. Minėta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas nusikaltimui daryti, neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš jo savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 010 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tai, teismo vertinimu, atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek proporcingumo principą.
22. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti transporto priemones) (b. l. 75–77, 78–80), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, įpareigojant A. V.šią baudą sumokėti per dvylika mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 30 dienos sumokant ne mažiau kaip po 250 eurų.
A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2021 m. birželio 15 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti, iš A. V. išieškoti, automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 010 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų), valstybės naudai.
A. V. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą (teisės vairuoti transporto priemones) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.