Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2013-03-26 · Civilinė byla Nr. 2A-31-577/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-26
Bylos Nr.
2A-31-577/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-11697-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič (pran.), Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius
Ieškovas
Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, Vilniaus apskrities VMI
Trečiasis asmuo
VĮ Turto banko, UAB „Levitaras“, G. T., BTA Insurance Company SE filialas
Advokatai
Viktoras Macevičius
Kategorijos
  • 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-31-577/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11697-2009-1Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4, 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir trečiojo asmens VĮ Turto banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2096-728/2012 pagal ieškovo Vilniaus apskrities VMI ieškinį atsakovui antstoliui M. D. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Levitaras“, G. T., BTA Insurance Company SE filialas, VĮ Turto bankas, antstolė D. M., UAB „Alja“ banktoro administratorius UAB „,Jurconsult Group“.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Vilniaus apskrities VMI pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo 21775,44 Lt turtinės žalos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad ieškovas vykdė mokestinės nepriemokos 607760,78Lt išieškojimą iš UAB ,,Alja“. Priverstinį išieškojimą pagal ieškovo sprendimus vykdė antstolė D. M.. 2007-04-13 inspekcijos sprendimu buvo areštuotas bendrovei priklausantis butas (duomenys neskelbtini) ir garažas. Minėtą butą ir garažą antstolis M. D. pardavė iš varžytinių už 714500 Lt. Kadangi butas buvo įkeistas, tai visų pirma antstolis pinigines lėšas paskirstė įkaito turėtojui (662762 Lt) ir vykdymo išlaidoms (28323,55 Lt). Liko lėšų 23414,45 Lt. Prie išieškojimo buvo prisijungę ir kiti antstoliai, todėl likusi pinigų suma pagal CPK 753 str. 2 d. privalėjo būti paskirstyta proporcingai kiekvienam išieškotojui pagal priklausančias sumas, tuo tarpu likusi suma buvo paskirstyta tik atsakovo išieškotojams vykdomose bylose. Atsakovo kaltė, kaip pagrindas atsakomybei atsirasti, šiuo atveju pasireiškė kaip nerūpestingas savo funkcijų vykdymas ir šioje situacijoje atsakovas padarė žalos kitam asmeniui, t.y. valstybei. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų valstybė negavo dalies savo reikalavimo patenkinimo, todėl patyrė 21775,44 Lt žalą, atsiradusią dėl neteisėtai paskirstytų gautų už parduotą turtą lėšų. Tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

Atsakovas antstolis M. D. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad prisijungti prie išieškojimo gali asmenys, turintys vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo, pateikiant antstoliui CPK 587 str. išvardintus vykdomuosius dokumentus; antstolio patvarkymas, kaip tai padarė 2008-05-15 antstolė D. M., nėra vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 633 str. 1 d. tik skolininkas ir išieškotojas yra laikomi proceso šalimis. Šiuo atveju ieškovas antstolio M. D. kontoroje nėra šalis vykdomosiose bylose dėl skolų išieškojimo iš UAB „Alja“, todėl likusios lėšos ir buvo paskirstytos tarp UAB „Levitaras“ ir G. T.. Patenkinus ieškinį, UAB ,,Alja“ nepagrįstai praturtėtų antstolio sąskaita, nes pasidengtų dalis jos įsiskolinimo ieškovui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl restitucijos taikymo restitucija turėtų būti taikoma tarp ieškovo ir UAB „Levitaras“ bei G. T..

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „BTA draudimas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas yra apdraudęs savo profesinę veiklą pas juos, ieškinys nepagrįstas, nes ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp veiksmų ir žalos. Antstolis neprivalo mokėti mokesčių už UAB „Alja“.

Trečiasis asmuo UAB ,,Levitaras“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad piniginės lėšos jiems pagal vykdomąjį dokumentą buvo pervestos (10107,52 Lt) CPK 754 str. nustatyta eile. Antstolė D. M. nerūpestingai vykdė pareigas, pažeidė CPK 653 str. reikalavimus, priėmusi vykdomuosius dokumentus pagal ieškovo sprendimus 2007 m. balandžio mėnesį. Vykdymo veiksmus pradėjo tik 2008 m. gegužės mėn., patvarkymu nurodydama areštuoti pinigines lėšas, išieškotas antstolio M. D.. Ieškovas turėjo paduoti skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau to nepadarė, o kreipėsi su ieškiniu praėjus metams nuo lėšų paskirstymo.

Trečiasis asmuo G. T. atsiliepime į ieškinį prašė jį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad iš UAB „Alja“ buvo prisiteisęs 2007 m. žalos atlyginimą, vykdomąjį raštą perdavė vykdyti antstoliui A. B., paaiškėjus, kad išieškojimus iš UAB „Alja“ vykdo antstolio M. D. kontora, sutinkamai su CPK 759 str. vykdomasis raštas buvo perduotas šio antstolio kontorai. Lėšos pagal CPK 754 str. buvo paskirstytos teisingai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad antstolės D. M. 2008 gegužės 15d. patvarkymas, adresuotas antstoliui M. D., nebuvo tinkamas prisijungimas prie išieškojimo CPK 758 str. reglamentuota tvarka ir nebuvo atsakovui privalomas. Teismas nenustatė neteisėtų atsakovo antstolio M. D. veiksmų, t.y. tariamos jo pareigos paskirstyti lėšas ir ieškovui nevykdymo. Teismas konstatavo, jog ieškovo ieškinys atmestinas, nenustačius visų būtinų žalos institutui elementų, kurių visumos pagrindu teismas galėtų konstatuoti atsakovo žalos padarymą ieškovui. Teismas pažymėjo, jog įsigaliojus 2011-10-01 CPK pasikeitimams prisijungimas prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ar lėšų, jau galimas ir išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva. Galiojusio iki pakeitimų CPK 759 str. pagrindu toks prisijungimas nebuvo galimas.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prie kurio prisijungė ir trečiasis asmuo VĮ Turto bankas, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog antstolės D. M. 2008-05-15 patvarkymas, adresuotas antstoliui M. D., nebuvo tinkamas prisijungimas prie išieškojimo, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl prisijungimo prie išieškojimo tvarkos. Šios bylos nagrinėjimo metu galiojusio CPK 759 str. 1 d. numatė, kad tuo atveju, kai yra vykdomas išieškojimas, asmenys, kurie turi vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose, gali prisijungti prie išieškojimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką prisijungimas prie išieškojimo yra ir tuo atveju, kai vienas antstolis prašo pervesti tam tikras lėšas jo vykdomojoje byloje. Tokiu būdu antstolio patvarkymas, kuriuo šis informuoja kitą antstolį apie vykdomą išieškojimą kitose vykdomosiose bylose iš to paties skolininko, bei prašo pervesti skolininko areštuotas lėšas į savo depozitinę sąskaitą, buvo pakankamas prisijungimo prie išieškojimo iš to paties skolininko įrodymas.

Minėtas antstolės D. M. patvarkymas yra laikytinas įpareigojančiu antstolį M. D. laikytis proporcingo išieškotos sumos padalijimo tarp tos pačios eilės išieškotojų, įskaitant ir tų, kurie prisijungė prie išieškojimo, principo, įtvirtinto CPK 753 str. 2 d., nesuteikiant nei vienam tos pačios eilės išieškotojui privilegijuotos padėties kitų išieškotojų atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, jog antstolis varžytinių lape aiškiai nurodė, jog antstolė D. M. yra prisijungusi prie išieškojimo, todėl piniginės lėšos bus paskirstytos ir šiose vykdomosiose bylose, tačiau dėl ieškovui nežinomų priežasčių minėtas patvarkymas vykdomas nebuvo. Antstolis M. D., žinodamas apie lygiateisį bendrovės kreditorių (ieškovą), neteisėtai nevykdė antstolės D. M. patvarkymo ir neįtraukė ieškovo į piniginių lėšų paskirstymo patvarkymą, todėl ieškovas negavo pajamų, t.y. 21775,44 Lt. Šios negautos pajamos CK 6.249 str. prasme laikytinos žala.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Levitaras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

CPK 510 str. reglamentuoja teisę kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir nepadavus skundo dėl antstolio veiksmų.

Antstolio atsakomybė už neigiamus turtinius padarinius, kilusius dėl įstatymų pažeidimo vykdant profesinę veiklą, yra civilinė deliktinė atsakomybė. Sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios LR CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Civilinės atsakomybės prievolei atsirasti būtina įstatyme numatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje numatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 str.). Išvardytos įstatyme numatytos prielaidos būtinos ir antstolio civilinės atsakomybės atveju, todėl bylose, kuriose antstoliui reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, teismai turi spręsti dėl kiekvienos jų buvimo. Bendrieji veiksmų neteisėtumo kriterijai nustatyti CK 6.246 str. 1 d.: civilinė atsakomybė atsiranda dėl įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymo, veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytum kitam asmeniui žalos). LR antstolių įstatymas įpareigoja antstolius vykdant profesines funkcijas vadovautis teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais, sąžiningai atlikti profesines pareigas; vykdant vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Taigi, be bendrosios teisinių santykių subjektų pareigos elgtis teisėtai, antstolis turi įstatyme nustatytą profesinę pareigą užtikrinti vykdymo veiksmų teisėtumą. Visas vykdymo procesas yra išsamiai reglamentuotas imperatyviosiomis proceso teisės normomis, kurių privalo laikytis vykdymo proceso dalyviai. Vykdymo procesą reglamentuoja LR CPK VI dalies normos bei teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (LR CPK 583 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar antstolio M. D. veiksmai atitiko minėtų teisės aktų reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad ieškovas Vilniaus apskrities VMI vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą iš UAB ,,Alja“. Iš minėtos bendrovės išieškojimą kitų kreditorių naudai vykdė ir antstolis M. D., kuris iš varžytinių 2008-05-06 pardavė bendrovei priklausiusį butą ir garažą, (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 364V/2007 b.l. 99). Kadangi minėtas butas buvo įkeistas, todėl 662762 Lt antstolis skyrė įkaito turėtojui ir vykdymo išlaidoms – 28323,55 Lt. Antstolė D. M., vykdydama ieškovo sprendimus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš bendrovės, 2008-05-15 išsiuntė antstoliui M. D. patvarkymą areštuoti bendrovei priklausančias lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Likę po varžytinių pinigai sumoje 23414,45 Lt 2008-06-17 antstolio buvo paskirstyti kitiems antstolio M. D. vykdomojoje byloje esantiems išieškotojams (vykdomosios bylos Nr. 364V/2007 b.l. 126).

Ginčas nagrinėjamoje byloje kyla dėl teisės normų, reglamentuojančių prisijungimą prie išieškojimo, taikymo. Galiojusioje iki 2011-10-01 pakeitimų CPK 759 str. redakcijoje buvo reglamentuojamas prisijungimas prie išieškojimo. Minėto straipsnio 1 dalyje, kai yra vykdomas išieškojimas, asmenys, kurie turi vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose, gali prisijungti prie išieškojimo. Jeigu išieškotų sumų užtenka visiems išieškotojams, prie išieškojimo galima prisijungti, kol antstolis grąžina išieškotas sumas skolininkui. Jeigu išieškotų sumų nepakanka visiems išieškotojams, prisijungti prie išieškojimo galima tik iki to momento, kai teisėjas patvirtina antstolio patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šios kategorijos bylose buvo laikomasi pozicijos, kad pagal CPK 759 str. 1 d. prasmę prisijungimas prie išieškojimo yra ir tuo atveju, kai vienas antstolis praneša kitam antstoliui, kad jo žinioje yra vykdomasis dokumentas, ir jis prašo pervesti tam tikras lėšas jo vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2005). Šiuo atveju antstolis M. D., gavęs antstolės D. M. 2008-05-15 patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, privalėjo spręsti ir aiškintis, ar tai nėra prisijungimas prie išieškojimo.

Iš vykdomosios bylos Nr. 364V/2007 medžiagos matyti, kad antstolis M. D., paskirstydamas gautas pinigines lėšas išieškotojams, žinojo, kad trečiosios eilės išieškotojų yra ir daugiau. Atkreiptinas dėmesys, jog 2008-05-16 Varžytinių lape antstolis M. D. nurodė, kad be jo kontoroje vykdomų išieškojimų iš UAB Statybinės komercinės įmonės „Alja“, kontoroje yra pateikti antstolės D. M. 2008-05-15 patvarkymas dėl minėtos bendrovės piniginių lėšų 623241,69 Lt sumai arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, bei antstolės V. M. 2008-05-15 patvarkymas dėl 3807,58 Lt piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, t.y. iš viso vykdomosiose bylose yra dar vykdomas 650439,21 Lt skolos išieškojimas iš UAB Statybinės komercinės įmonės „Alja“, todėl likusios piniginės lėšos bus paskirstytos šiems reikalavimams patenkinti (vykdomosios bylos Nr. 364V/2007 l. 108-107). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo raštu antstolis M. D. antstolės D. M. 2008-05-15 patvarkymą iš esmės pripažino tinkamu prisijungimu prie vykdomo išieškojimo. Tokiu būdu antstolis M. D., nepaskirstęs išieškotų lėšų visiems išieškotojams proporcingai jų turimiems reikalavimams, pažeidė CPK 759 str.

Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 str. 2 d. nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 str. 1 d., kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog antstolis neveikė taip, kaip, remiantis teisės aktų nustatytais įpareigojimais, turėjo veikti, žinodamas apie tai, kad yra daugiau trečiosios eilės išieškotojų, nepagrįstai nevykdė antstolės D. M. 2008-05-15 patvarkymo (neteisėtas neveikimas), tokie jo veiksmai neatitinka vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, teisėtumo principo, vienos eilės kreditorių lygiateisiškumo principo, išieškotų lėšų paskirstymo tvarkos ir eiliškumo, pažeidė skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą, todėl viena iš būtinųjų antstolio atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai laikytini nustatytais.

Pagal CK 6.248 str. civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Šiuo atveju antstolio M. D. kaltė, kaip pagrindas atsakomybei atsirasti, pasireiškia kaip nerūpestingas savo funkcijų vykdymas, dėl ko buvo pažeistos ieškovo, kaip išieškotojo, prisijungusio prie išieškojimo, teisės, nes šiam asmeniui užkirstas kelias atgauti dalį skolos iš išieškotų lėšų.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 str. apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų valstybė negavo dalies savo reikalavimo patenkinimo, todėl patyrė 21775,44 Lt žalą, atsiradusią dėl neteisėtai paskirstytų gautų už parduotą turtą lėšų. Kito turto, į kurį būtų galima nukreipti mokestinės nepriemokos išieškojimą, bendrovė neturėjo, todėl antstolė D. M. grąžino ieškovo sprendimus su išieškojimo negalimumo aktais. Žalos dydį ieškovas grindžia tuo pagrindu, kad jo reikalavimas sudarė 93 proc. nuo bendros tos pačios eilės išieškotojų reikalavimo sumos ((607760,78 Lt/650439,21 Lt)* 100 proc. = 93 proc.). Tad proporcingai paskirsčius 23414,45 Lt sumą, likusią paskyrus atitinkamas sumas įkaito turėtojui ir vykdymo išlaidoms, ieškovui turėjo atitekti 21775,44 Lt (23414,45 Lt* 93 proc. = 21775,44 Lt). Byloje nėra ginčo dėl ieškovo pateikto paskaičiavimo, kokiu būdu privalėjo būti paskirstytos lėšos išieškotojams. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atliktais paskaičiavimais ir ieškovui padarytą žalą vertina kaip negautas pajamas, kurias ieškovas būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų antstolio veiksmų. Pažymėtina, kad UAB Statybinei komercinei įmonei „Alja“ Vilniaus apygardos teismo 2010-10-20 nutartimi iškėlus bankroto bylą, ieškovas buvo įtrauktas antros eilės kreditoriumi su 672 215,20 Lt finansinio reikalavimo suma, kurią 2011-07-27 Mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo – priėmimo aktu perėmė VĮ Turto bankas (b.l. 172-186).

CK 6.247 str. įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kadangi nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 str. 1 d.), tai, aiškinant šią nuostatą pažodžiui, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio konkrečiu atveju egzistavimo, turi įvertinti atsiradusios žalos prigimtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos pobūdis aiškinamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos vykdymo procese aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką civilinei atsakomybei kilti pakanka ir netiesioginio priežastinio ryšio, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Atsižvelgiant į tai, kad antstolis M. D. nepagrįstai nevykdė antstolės D. M. 2008-05-15 patvarkymo ir dėl to neteisingai atliko išieškotų lėšų paskirstymą išieškotojams, ieškovas negavo savo reikalavimo patenkinimo ir jam buvo padaryta žala. Tokiu būdu, tarp antstolio M. D. veikos ir ieškovo patirtų nuostolių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovo patirtas 21775,44 Lt nuostolis savo prigimtimi vertintinas kaip reali žala, vertybių perleidimas neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų pasekmių, įvertinamų turtine išraiška, todėl ši žala turi būti atlyginta visiškai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinys turi būti patenkintas visiškai CK 6.251 str. pagrindu. CK 6.37 str. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; CK 6.210 str. pagrindu iš antstolio priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis M. D. įvykio metu turėjo profesinės veiklos draudiminę apsaugą UAB „BTA draudimas“, kuri reguliuojama pagal Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, patvirtintas LR Vyriausybės 2004-08-12 nutarimu Nr. 957. Ieškovas nesikreipė Taisyklių 44 punkto pagrindu tiesioginio reikalavimo teise į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir tai yra trečiojo asmens teisė, bet ne pareiga. Todėl teisėjų kolegija priima sprendimą dėl žalos išieškojimo ne iš draudiko, bet iš apdraustojo antstolio M. D..

Tokiu būdu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 27 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas Vilniaus apskrities VMI vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą valstybės naudai, todėl patirta žala iš atsakovo antstolio M. D. priteistina valstybei, t.y. priteistina 21775,44 Lt turtinės žalos, 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-07-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1306,53 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Ieškovo Vilniaus apskrities VMI apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo antstolio M. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 21 775,44 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt penkis litus 44 centus) turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-07-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo antstolio M. D. valstybei 1306,53 Lt (tūkstantį tris šimtus šešis litus 53 centus) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičKolegijos teisėjai Vilija MikuckienėVirginijus Kairevičius