Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-05-26 · Civilinė byla Nr. e2A-490-730/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-26
Bylos Nr.
e2A-490-730/2023
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00118-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
I. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-490-730/2023Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00118-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.29.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ atsakovui I. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 16 407,66 Eur negrąžintą kreditą, 1 062,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 137,90 Eur tarpininkavimo mokestį, 8 445,02 Eur negautas pajamas (nuostolius), t. y. 15 proc. palūkanų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2029 m. sausio 21 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 1 910,82 Eur negauto tarpininkavimo mokestį už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 29 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2029 m. sausio 21 d.), 60,59 Eur delspinigius, 15 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas su ieškove – tarpusavio skolinimo platformos operatore sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 8 17 000 Eur vartojimo kreditą 84 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą. Atsakovas sutarties nevykdė ir ji buvo nutraukta. Po sutarties nutraukimo atsakovas įsiskolinimo nepadengė. Pažymėjo, kad po įvykdyto įmokų atidėjimo pakito vartojimo kredito grąžinimo terminas iš 84 mėn. į 87 mėn. bei mokamų palūkanų suma – 11 663,05 Eur.

2. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2023 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai), tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. vasario 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 16 407,66 Eur negrąžintą kreditą, 1 062,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 137,90 Eur tarpininkavimo mokestį, 60,59 Eur delspinigius, 534,12 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 29 d.) iki 2023 m. vasario 21 d., 15 proc. dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 22 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2029 m. sausio 21 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, 15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 18 202,75 Eur sumą ir nuo 15 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 22 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2029 m. sausio 21 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal sutartį konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 772,83 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pagrindiniai teismo sprendimo už akių motyvai.

3.1. Dėl negrąžintos kredito dalies ir mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „NEO Finance“ “atsakovui suteikė kreditą, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Kadangi sutartis su atsakovu buvo nutraukta, ieškovės reikalavimas grąžinti kreditą baigėsi, ieškovei iš atsakovo nuspręsta priteisti 16 407,66 Eur negrąžinto kredito dalis. Ieškovei taip pat priteistos 1062,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, numatytos sutarties specialiosiose sąlygose.

3.2. Dėl negautų 8445,02 Eur pajamų (nuostolių) teismas nurodė, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „NEO Finance“ sudarydama sutartį su atsakovu turi teisėtą lūkestį gauti pajamas atsižvelgiant į suteiktą kreditą, tačiau ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ reikalavimas dėl nuostolių pritesimo, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, turėtų būti skaičiuojamas ne ilgiau kaip iki kredito termino pabaigos, kas sudaro pagrindą ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies, nustatant, kad pajamos (nuotoliai) mokėtini iki sutarties nutraukimo, atsižvelgiant į kas mėnesį likusią mokėti sumą.

3.3. Dėl delspinigių dydžio teismas nurodė, kad pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.6. punktą atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 15 procentų dydžio metinės procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas nusprendė ieškovei iš atsakovo priteisti 15 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

3.4. Dėl 137,90 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 1910,82 Eur negauto tarpininkavimo mokesčio teismas nurodė, kad iš byloje pateiktos sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad tarpininkavimo mokesčio dydis – 7,90 procentų (nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Teismas atsižvelgęs į šalių sudarytos sutarties sąlygas nusprendė ieškovei iš atsakovo priteisti 137,90 Eur tarpininkavimo mokestį, tačiau atmetė ieškinio reikalavimą dėl 1910,82 Eur negauto tarpininkavimo mokesčio priteisimo, kadangi tarpininkavimo mokestis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti bendrovės išlaidoms. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų kokių išlaidų patyrė administruodama atsakovo sutartį ir siekdama atgauti iš atsakovo skolą po sutarties nutraukimo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliantė (ieškovė) pateikė apeliacinį skundą, prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo 1910,82 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. lapkričio 29 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2029 m. sausio 21 d.), dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti, atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą spendimą, kitą Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantei iš atsakovo 43 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, priteisti apeliantei iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Apeliantė nurodo, jog tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis apeliantei už paslaugas, susijusias tiek su kredito sutarties sudarymu, tiek su jos priežiūra, informacijos teikimu ir sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir padalijamas į mėnesio įmokas. Apeliantė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, valdanti tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo, ir jai taikytini ribojimai. Ši teisės norma numato, jog ne mažiau nei 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų.

4.2. Apeliantė atlygį už tarpininkavimą apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Taip pat apeliantė, atsižvelgdama į vartotojo teises ir interesus, siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalija mėnesio įmokomis. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1442-656/2022 išaiškino, kad tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį tarpusavio skolinimo platformos operatorius gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas viso kreditavimo proceso metu, nes administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.

4.3. Apeliantė ieškinyje prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesu. Apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams, ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma – tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės nuostoliai, patiriami dėl sutarties nevykdymo.

4.4. Sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalyta mėnesio įmokomis. Tai yra vienintelės apeliantės pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės jos turėtų būti vertinamos kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti. Teigia, kad tarpininkavimo suma turėtų būti įtraukta į bendrą skolininko mokėtiną sumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus turėjo galimybę išdėstyti procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

7. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės - atsakovas su apeliante – tarpusavio skolinimo platformos operatoriumi akcine bendrove „NEO Finance“ 2021 m. lapkričio 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią apeliantė suteikė atsakovui 17 000 Eur vartojimo kreditą 84 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 10 555,36 Eur palūkanų, 2176,87 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2029 m. sausio 21 d. Atsakovas buvo ragintas 2022 m. spalio 26 d. raginimu per 14 kalendorinių dienų nuo laiško gavimo dienos sumokėti susidariusį įsiskolinimą, priešingu atveju, Sutartis bus nutraukta, tačiau atsakovas įpareigojimo neįvykdė. Atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų apeliantė 2022 m. lapkričio 23 d. pranešimu vartojimo sutartį nutraukė. Atsakovui raginimas ir pranešimas apie Sutarties nutraukimą išsiųsti elektoriniu paštu. Byloje nėra duomenų, kad sutartis būtų nuginčyta ar gauta paskola grąžinta. Apeliantė ginčija tą teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš dalies tenkinti reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo ir atmestas reikalavimas dėl nuostolių, pasireiškiančiu nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 1 910,82 Eur negauto tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 29 d.) iki sutarties termino pabaigos (2029 m. sausio 21 d.) priteisimo.

8. Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

9. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju 7,90 proc.) nuo mėnesio įmokos ir apskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesio įmokos mokėjimas yra pradelstas (sutarties 5.3.1 punktas).

10. Specialiosiose sutarties sąlygose šalys buvo sutarusios dėl 2176,87 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos. Ši sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje sumatyta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti, grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų mėnesio įmokų dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė (apeliantė), sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas.

11. Vis dėlto nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateikto tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad pagal esmę tarpininkavimo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimo ir atnaujinimu. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo).

12. Vadovaujantis gausia ir išplėtota apygardos teismų praktika šios kategorijos bylose, tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1211-538/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-45-459/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022 ir kt.). Nutraukusi sutartį, ieškovė nebepatiria aptariamą mokestį sudarančių išlaidų, t. y. nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt., todėl negali reikalauti ir tarpininkavimo mokesčio už šį laikotarpį.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

14. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis apeliantei už suteikiamas paslaugas. Apeliantė apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai prieš ją sudarant, tačiau, negalėdama taikyti vienkartinio mokesčio, šią sumą išskaido iki vartojimo kredito sutarties galiojimo termino pabaigos. Atimant teisę taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, apeliantė praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant verslo subjekto teisę gauti pelną.

15. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad pagal sutartį tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti atitinkamas apeliantės patiriamas išlaidas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas iš anksto – tik po to išdėstomas į mėnesio įmokas, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal bendrųjų sutarties sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas kaip tam tikras procentas (šios sutarties atveju – 7,90 proc.) nuo mėnesio įmokos ir apskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį. Taigi iš esmės tarpininkavimo mokestis skaičiuojamas kaip tam tikra procentinė kasmėnesinė įmoka. Ieškovė, prašydama priteisti nesumokėtą tarpininkavimo mokesčio dalį nuo sutarties nutraukimo iki jos pabaigos dienos, nepateikė jokių įrodymų, jog ji patyrė nurodytos sumos dydžio nuostolių. Kaip jau minėta, tarpininkavimo mokestis skaičiuojamas už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimo ir atnaujinimu. Taigi jis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti konkrečias bendrovės išlaidas. Akivaizdu, jog šias išlaidas iki sutarties nutraukimo padengia kas mėnesį nuo mokėtinos kredito įmokos apskaičiuojama tam tikra tarpininkavimo mokesčio suma, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kiek ir kokių išlaidų patyrė administruodama atsakovo sutartį ir siekdama atgauti iš atsakovo skolą po sutarties nutraukimo. Taigi nurodytų argumentų pagrindu teigtina, jog ieškovė neįrodė, kad po sutarties nutraukimo ji patyrė nuostolių negautų pajamų forma, todėl pirmosios instancijos teismas negautų pajamų sumą pagrįstai sumažino iki 534,12 Eur sumos.

16. Pažymėtina, kad išlaidas, patiriamas dėl skolos išieškojimo teisme, kompensuoja teismo priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Vykdymo procese patiriamos išlaidos išieškomos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl to ieškovei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą taip pat ir po sutarties nutraukimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis), taigi teismas pagrįstai priteisė ieškovei tik 534,12 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą ir pagrįstai netenkino reikalavimo priteisti pilna apimtimi negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos.

17. Ankstesniuose nutarties punktuose išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti negautų pajamų forma tarpininkavimo mokesčio sumą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo kaip teisėta ir pagrįsta paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Ieškovė taip pat skundžia sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau ji skundžiama tik tuo aspektu, jog, jei būtų patenkintas apeliacinis skundas, ieškovei priklausytų proporcingai didesnės bylinėjimosi išlaidų sumos atlyginimas. Konstatavus, jog ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas, o skundžiama teismo sprendimo dalis dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo teisėta ir pagrįsta, nėra jokio pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas proceso pirmosios instancijos teisme metu.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

20. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė