- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- AN2-271-873/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01145-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. B. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo, kuriuo G. B. skundas tenkintas ir panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. sausio 25 d. nutarimas, kuriuo G. B. buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus 2019 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-170-2019 G. B. nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu, dėl to, kad 2018 m. gruodžio 21 d., apie 10 val., barnio su vyru metu, priešingai vaiko interesams panaudojo tėvų valdžią, o būtent, nesukeliant fizinio skausmo, sudavė M. B. į peties sritį savo vaikų N. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau –VTAPĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutarimu G. B. skundą tenkino, panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus 2019 m. sausio 25 d. nutarimą, kuriuo G. B. buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio nusižengimo požymių.
3. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, pareiškėjas M. B. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarimu ir prašo jį panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1 Skunde nurodoma, jog teismas priėmė nutarimą bylos neišnagrinėjęs iš esmės, nesigilindamas kokias pasekmes turėjo G. B. smurto proveržis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad G. B. teismui pasakojo daug išgalvotų dalykų, nesusijusių su nagrinėjama administracine byla, buvo meluojama apie 2018 metais daugkartinius smurtavimus ir policijai rašytus pareiškimus.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjas nurodo, kad mokyklos direktorė G. B. smurtavimo dieną nežinojo apie atvestus savavališkai į darbovietę sergančius vaikus. Pažymima, kad policijos darbuotojams buvo pateiktas atbuline eiga ar data pasirašytas G. B. prašymas darbdaviui.
3.3. Pareiškėjas nurodo, kad policija nepripažino jo nukentėjusiuoju, nors jis patyrė šoką, išgąstį dėl susijaudinusių ir išsigandusių vaikų, kurie pasimetę žiūrėjo į visą jos (G. B.) nervinį priepuolį, fizinės jėgos prieš pareiškėją demonstravimą, suduodant smūgį kumščiu.
3.4. Pažymima ir tai, kad teisėja suklydo, paminėjusi, jog vaikai galimai neatkreipė į išpuolį dėmesio ir tikėtina, nepatyrė stiprių išgyvenimų, nepravirko. Iš garso įrašo neįmanoma pamatyti ir nujausti, ką vaikai jautė ir kokios vėliau buvo šio G. B. pažeidimo pasekmės, apie kurias pareiškėjas minėjo, tačiau teisėja neužfiksavo. Pasak pareiškėjo, jis teismui nurodė, kad G. B. turi ilgą filmuotą medžiagą, kad buvo liepta ją išsaugoti, siekant nustatyti tiesą, kaip vaikai buvo išsigandę.
3.5. Skunde nurodoma, kad vaikų kambaryje bežaidžiant ir nepasidalijus žaislo, pirmą kartą T. B., kaip jų mama, kumščiu smūgiavo broliui N. B. į veidą. Pareiškėjo manymu, toks G. B. elgesys nukreiptas priešingai vaikų interesams.
3.6. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad teisme, policijoje per apklausas ir gynybos raštuose G. B. „painiojasi“ savo parodymuose.
Atsiliepimas
4. Institucijos atsiliepimu prašoma skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo M. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, pareiškėjas M. B. nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo administracinio nusižengimo teisena G. B. atžvilgiu buvo nutraukta, mano, jog teismas priėmė nutarimą bylos neišnagrinėjęs iš esmės, nesigilindamas, kokias pasekmes turėjo G. B. smurto proveržis, akcentuoja, kad šioje byloje jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylos, iškeltos G. B. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, teiseną, nesant administracinio nusižengimo požymių. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktais teiginiais apie įvykio faktines aplinkybes nėra teisinio pagrindo.
6. Aukštesnės instancijos teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad teismas priėmė skundžiamą nutarimą bylos neišnagrinėjęs iš esmės. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėjas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutarimą.
7. Visų pirma pažymėtina, kad iš byloje esančių šalių paaiškinimų matyti, kad tarp M. B. ir G. B. vyksta skyrybų procesas, jų santykiai konfliktiški. Akivaizdu, kad tokiose situacijose, kai konfliktai kyla tarp dviejų, kurį laiką kartu gyvenusių asmenų, būtina itin atidžiai vertinti kiekvieno jų nurodomas aplinkybes, kiekvieno jų elgesį, atsižvelgiant į tai, kad jie konfliktinėse situacijose gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, hiperbolizuoti padarinius ir pan. Tokiu atveju būtina itin atidžiai įvertinti visas bylos aplinkybes, galinčias turėti įtakos teisingam sprendimui, ar pakankama įrodymų atitinkamoms išvadoms padaryti.
8. Apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną G. B. atžvilgiu, buvo aktyvus ir ėmėsi visų būtinų priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti, o būtent, apklausė asmenis, susijusius su tiriamu įvykiu, ištyrė ir įvertino rašytinius įrodymus, buvo perklausytas pateiktas garso įrašas. Kaip matyti iš administracinių nusižengimo bylos, G. B. tiek 2019 m. sausio 15 d. paaiškinime, tiek apklausta teisme dėl esminių įvykio aplinkybių davė nuoseklius parodymus, paaiškino, kad M. B. atėjęs į jos darbovietę vaikų akivaizdoje pradėjo ją filmuoti, sugriebė už rankos, pradėjo tempti, todėl ji, pajutusi grėsmę, nuo jo atsistūmė. Nesutinka, jog yra kalta dėl įvykio (b. l. 14, 56-57). Iš pareiškėjo M. B. parodymų matyti, kad jam nuvykus į G. B. darbovietę, kilo konfliktas dėl vaikų, kurie galimai sirgo ir nebuvo nuvesti pas gydytoją. Pareiškėjas nurodė, kad darė garso įrašą, o kai nuleido telefoną, G. B. smūgiavo jam, kadangi jis pasilenkė, pataikė į petį. Vaikai viską matė (b. l. 57-59). BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 21 d., apie 10.10 val., skambučiu kreipėsi M. B., kuris pranešė, kad jo žmona nusivežė į darbą sergančius vaikus. Pranešėjas atvažiavo pasiimti vaikų, veža pas gydytoją. Nori užfiksuoti, kad žmona netinkamai rūpinasi vaikais, kad trenkė jam į petį (b. l. 11). Iš vyriausiojo patrulio M. V. 2018 m. gruodžio 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad susisiekus su pranešėju paaiškėjo, jog jis yra Lazdynų poliklinikoje. Nuvykus į vietą, M. B. paaiškino, kad smurto nebuvo – įvyko žodinis konfliktas tarp pranešėjo ir jo žmonos dėl vaikų. Pranešėjo teigimu, G. B. blogai prižiūri vaikus ir sergančius nuvedė į savo darbo vietą į mokyklą. Minėto konflikto metų G. B. sudavė M. B. į peties sritį, fizinio skausmo jam sukelta nebuvo (b. l. 9). Byloje yra garso įrašas, iš kurio galima suprasti, jog galimai tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės, vaikų akivaizdoje, vyksta konfliktas dėl į darbą (mokyklą) atsivestų vaikų. Konflikto metu G. B. teigia, jog vyras užlaužė jai ranką, M. B. nurodo, kad ji prie vaikų jam trenkė per ranką.
9. Pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, administraciniu nusižengimu laikoma tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams.
10. Pažymėtina, jog bylos, kuriose nukenčia vaikai, yra prioritetinės, vis dėlto teismų praktikoje pripažįstama, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas (nusižengimas) turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatyta kaltė. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2014). Šiuo atveju, nėra objektyvių duomenų, kad dėl sukelto konflikto vaikai būtų pravirkę, šaukę ar kitaip išreiškę susijaudinimą, išgąstį.
11. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesurinkta objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog G. B. savo veiksmais būtų pažeidusi vaikų teises, t. y. priešingai vaiko interesams panaudojo tėvų valdžią ir taip padariusi neigiamą įtaką savo mažamečiams vaikams kaltinime nurodytu laikotarpiu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp sutuoktinių vyksta konfliktai. Šioje situacijoje taip pat kilo konfliktas dėl to, jog G. B., galimai sergančius vaikus nusivežė į darbą. Nors tarp sutuoktinių konfliktas kilo vaikų akivaizdoje, tačiau nėra neginčijamų ir objektyvių duomenų apie tai, kad konflikto situacija vaikams būtų sukėlusi padarinius. Byloje esantis įrašas patvirtina buvus konfliktą, kurio metu galimai pareiškėjui sugriebus sutuoktinei už rankos, M. B. teigimu, ji, prie vaikų, jam trenkė per ranką. Šioje situacijoje nėra jokių duomenų apie G. B. elgesio poveikį vaikams, jos veiksmų kryptingumo vaikų atžvilgiu. Nors pareiškėjas nurodo, jog vaikų kambaryje, bežaidžiant ir nepasidalijus žaislo, T. B., kaip jų mama, kumščiu smūgiavo broliui N. B. į veidą, tačiau ši aplinkybė nepakankama konstatuoti G. B. veiksmuose esant ANK 73 straipsnio požymių. Pareiškėjas nurodo ir tai, jog sutuoktinė neturėjo direktorės leidimo vestis vaikų į darbą, tačiau šiuo atveju tokie G. B. veiksmai neturėtų būti laikomi kaip neteisėti ANK 73 straipsnio 1 dalies prasme.
12. Pareiškėjas teigia, kad policija nepripažino jo nukentėjusiuoju, nors jis patyrė šoką, išgąstį dėl susijaudinusių ir išsigandusių vaikų, kurie pasimetę žiūrėjo į visą jos (G. B.) nervinį priepuolį, fizinės jėgos prieš pareiškėją demonstravimą, suduodant smūgį kumščiu. Pažymėtina, kad G. B. Institucijos buvo nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, kurio objektas yra vaiko interesai. Pastebėtina ir tai, kad dėl pareiškėjo pripažinimo nukentėjusiuoju, jau buvo pasisakyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas nurodė, kad skundas nagrinėjamas ne dėl teismo tvarka priimto nutarimo, M. B. Institucijos nukentėjusiuoju pripažintas nebuvo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad posėdžio pradžioje aiškinosi pareiškėjo procesinį statusą, tačiau M. B. apie nukentėjusiojo statuso tikslingumą prabilo po to, kai sutiko būti apklaustas liudytoju. Pažymėtina ir tai, kad BIRT ataskaitų žiūryklės, tarnybinio pranešimo duomenimis, pareiškėjo parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, G. B. veiksmas jam fizinio skausmo nesukėlė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo.
13. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog G. B. veikoje nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai. Skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo išvadų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo M. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.