Kauno apylinkės teismo įsakymas

2024-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3849-1241/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-11-06
Bylos Nr.
e1-3849-1241/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Simona Žižienė
Kaltinamasis
V. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3849-1241/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21223-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMOBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Simona Žižienė,

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Aliaus Juodviršio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirba, mokosi Socialinių mokslų kolegijoje, II kurse, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Ž., 2024 m. birželio 3 d. apie 22. 00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės – K. P. atžvilgiu, tai yra būnant buto balkone, tyčia stipriai pastūmė ją į sieną, tokiu būdu padarydamas K. P. poodinę kraujosruvą nugaroje, kas nukentėjusiajai K. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais V. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis 2024 m. birželio 4 d. apie 13.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės – K. P. atžvilgiu, tai yra būnant buto koridoriuje, tyčia ją stumdė, jai nuėjus į miegamąjį ir atsisėdus ant lovos, suėmęs ranka už jos dėvimų marškinėlių, pastūmė ją ant lovos bei nuėmęs nuo jos kojos batą, sudavė batu ir pakaitomis savo delnu ne mažiau dešimt kartų jai per kojas, tokiu būdu padarydamas K. P. poodines kraujosruvas krūtinėje, kairiame petyje, žaste, kairėje šlaunyje, kas nukentėjusiajai K. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais V. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad priklausomybės ligų centre nesigydė. Serga šizotipiniu sutrikimu. Tris kartus yra gulėjęs psichiatrijos ligoninėje. Du kartus gulėjo, kai buvo nepilnametis, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje universitetinėje ligoninėje ir (duomenys neskelbtini). Šiuo metu savo veiksmus supranta ir valdo, tačiau aplinkybes, nurodytas pranešime apie įtarimą prisimena kaip per miglą. Su K. P. draugavo apie 2,5 metų, o kartu gyveno su ja apie metus laiko. Gyveno (duomenys neskelbtini), butą nuomojosi, vedė bendrą ūkį. 2024 m. birželio 3 d. visą dieną buvo namuose, vakare, bet neprisimena tiksliai kelintą valandą, jis pradėjo gerti vyną, K. irgi buvo namuose, laiką leido balkone. Jis atėjo pas ją į balkoną ir paklausė jos dėl valgymo ir kažkaip šita tema išsirutuliojo į konfliktą. Dėl ko konkrečiai susipyko, jis paaiškinti negali, taip pat negali detaliai paaiškinti veiksmų eigos, nes atrodo, kad prarado savitvardą. Kad pastumtų K. į sieną, jis to neprisimena, tačiau pažįstant save, patvirtina, kad taip galėjo nutikti. Prisimena, kad būnant balkone, jis arba viena ranka arba abejomis daužė į žvakės pakuotę, ar trankė kumščiais į sieną, jis neprisimena, bet po to jo krumpliai buvo nubrozdinti. Ar sužalota buvo viena ranka ar dvi, jis neprisimena. Paskui prisimena, kad jis po konflikto su K., jis atsirado vonioje, turėjo su savimi kiaušinių ir juos pradėjo daužyti sau į galvą. Kodėl jis taip darė, jis paaiškinti negali, tiesiog tuo metu atrodė, kad taip reikėjo. Paskui kiek prisimena, jį K. apkabino, nes jis jai anksčiau yra sakęs, kad jo tokioje būsenoje, ji turėtų jį tiesiog apkabinti ir jį taip nuraminti, tai jis tuo metu nurimo ir jie nuėjo miegoti į skirtingus kambarius. Kitą dieną, tai yra 2024 m. birželio 4 d., K. atėjo į jo kambarį ir pasakė, kad nori skirtis, kad nebenori tokių santykių. Jis šią informaciją priėmė kaip išdavystę ir jie pradėjo pyktis. Jis prisimena, kad jis ją stumdė, jai paėmęs už rankų, jai gulint ant lovos, spaudė, tampė jai už marškinėlių. Kad jai nuėmė nuo kojos batą ir tai batu, tai delnais, kaip parašyta pranešime apie įtarimą, trankė jai per kojas, jis to neprisimena, bet patvirtina, kad taip galėjo būti. Kodėl jis taip elgėsi, jis paaiškinti negali, gal viduje net norėjo, kad ji iškviestų policiją, norėjo kažkokios pagalbos sau. Dar prisimena, kad ėmė telefoną, lyg norėjo nufotografuoti, bet nežino ar ją ar save, bet dėl kokių priežasčių, taip pat negali paaiškinti. Prisimena, kad paskui save pradėjo žaloti, sakė K., kad nusižudys. Prisimena, kad buvo paėmęs peilį ir juo draskė savo kūną. Paskui kažkuriuo metu grįžo į save ir jai pasakė, kad ji išeitų, tai ji iš namų pabėgo. Tada nuėjo į vonią, galvojo, kad vanduo jį nuramins ir tada atvyko policijos pareigūnai su greitosios medicinos darbuotojais. Medicinos darbuotojai pasikalbėję su juo, nusprendė jį išvežti į psichiatrinę ligoninę, bet jis taip pat norėjo vykti, nes blogai jautėsi. Jautė, lyg būtų pramušęs naują dugną. Ar K. tuo metu padarė kažkokius sužalojimus, jis neprisimena. Ligoninėje prabuvo 1 parą. Kai jį išleido, jis nuvyko namo, pasiėmė visus savo daiktus ir išvyko gyventi pas tėvus į (duomenys neskelbtini). Po visų šių konfliktų, jis daugiau K. nebematė, tik prieš kelias dienas parašė jai žinutę, pranešė apie savo katino mirtį. K. jis dar neatsiprašė, nors yra kaltas, tiesiog jaučia, kad dar nėra tam pasiruošęs, kai susitvarkys su savo emocijom ir problemom, tuomet atsiprašys (e. b. l. 1 t., 102 – 105).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis.

Nukentėjusioji K. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jai išaiškinta teisė neduoti parodymų apie savo šeimos narį ar artimą giminaitį, parodymus ji duoti sutinka. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Iki 2024 m. birželio 4 d. gyveno kartu su sugyventiniu V. Ž. gimusiu (duomenys neskelbtini) m. Su V. yra pažįstami apie 3 metus, o kartu gyveno apie metus laiko, vedė bendrą ūkį. Su V. sutarė gerai, tačiau nuo šių metų vasario mėnesio tarp jų pradėjo kilti konfliktai, kurių metu jis ją stumdydavo, tampydavo už rankų, kojų, rūbų, bet dėl šių įvykių policijos nekvietė. Toks jo elgesys būdavo dėl to, kad ji neva netinkamai į jį žiūrėdavo ar anot jo, negražiai sėdėdavo. 2024 m. birželio 3 d. apie 22.00 val. jiems būnant namuose, koridoriuje, V., būdamas svetainėje, paklausė ar nenorėtų kažko pavalgyti, o ji pasakė, kad būtų gerai nueiti iki parduotuvės kažko nusipirkti, tačiau šis jai nieko neatsakė. Neišgirdusi jo atsakymo, ji nuėjo į buto balkoną, kuriame atsisėdo ant grindų, ant kurių yra pasitiesus antklodžių ir pradėjo ruoštis artėjantiems egzaminams. Po kelių minučių V. atėjo į balkoną ir pasakė, kad atrakintų savo telefoną ir duotų jam, tačiau kam jam reikėjo telefono nepasakė, galimai maistui užsisakyti. Vėliau jis jai atidavė telefoną ir iš niekur nieko pradėjo teigti, kad ji yra ant jo supykusi. Jiems bendraujant tarpusavyje, šis pradėjo kelti balsą, sakė, kad ji yra auka, o jis yra smurtautojas, kad ji jį tokiu pavertė kitų akivaizdoje, kadangi šių metų balandžio mėnesį, tarp jų taip pat kilo konfliktas, jis ją stumdė, mėtė namų daiktus, tokius kaip kėdė ir ji tuomet jį iš namų išvarė ir tada apie tokį jo elgesį sužinojo jos ir jo tėvai, tai jis turėjo omeny, kad dabar visi galvoja, kad jis monstras, smurtautojas. Vėliau konflikto metu, jai sėdint balkone ant grindų, jis stipriai pastūmė ją į sieną, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą ir ją sužalodamas, taip pat sugriebė ją už marškinėlių ir pradėjo už jų tampyti taip juos suplėšydamas. Konflikto metu V. taip pat iš niekur nieko abejomis rankomis, kumščiais trankė į balkone esančią plastikinę dėžutę, todėl jo krumpliai pradėjo kraujuoti, o paskui pamatė, kad jos balti marškinėliai yra šiek tiek kruvini, tai kadangi pas ją žaizdų nebuvo, tai suprato, kad tai buvo jo kraujas. Jos žiniomis, V. įvykio metu buvo neblaivus, kadangi jis prieš tai gėrė sangriją. Tačiau dėl šio įvykio į policiją nesikreipė. 2024 m. birželio 4 d. apie 10.30 val., po egzamino grįžo namo ir pasakė V., kad nebenori taip gyventi, kad jiems reikia išsiskirti. Jis pradžioje reagavo gana ramiai, pasakė, kad jis iki liepos mėn. 4 d, išsikraustys. Jai šios sąlygos tiko ir daugiau apie skyrybas nebekalbėjo. Kadangi jai reikėjo papietauti ir paskui vykti į darbą, ji pasiėmė jai reikiamus daiktus, kad galėtų vykti dirbti ir jai einant link durų, V. pradėjo jai priekaištauti, kad ji jį nori palikti ir jis pradėjo eiti arčiau jos, ant jos šaukdamas, kad vaidina auką, ją įžeidinėjo, kaltino ją dėl to, kokiu vyru jį padarė. Šaukdamas jis ją pradėjo stumdyti ir ji žinodama, kaip jis stumdosi, nenorėdama, kad jis ją kur nors skaudžiai pastumtų, dėl ko ji užsigaus, nuėjo į miegamąjį kambarį ir atsisėdo ant lovos. Jis į miegamą atėjo paskui ją ir toliau šaukė ir kaltino ją, įžeidinėjo (kokiais žodžiais įžeidinėjo neatsimena). Jai sėdint ant lovos, V. jai abejomis rankomis sugriebė už galvos ir stūmė ją ant lovos, ji tuomet nuo sėdimos pozicijos nukrito į gulimą, jai vėl atsisėdus, jis tą kartojo kelis kartus, dar ranka jai paimdamas, tai už kaklo, tai už apatinio žandikaulio, suko jos veidą į save, kad ji į jį žiūrėtų. Paskui ranka suėmė už marškinėlių ir vėl nustūmė ant lovos, taip juos suplėšydamas ir rankų nagais, turbūt imdamas jai už marškinėlių, sudraskė jai krūtinę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Vėliau jai gulint ant lovos šis nuėmė nuo jos kojos esantį batą ir tai juo, tai tiesiog rankų delnais trankė jai per kojas, tokiais savo veiksmais taip pat jai sukeldamas fizinį skausmą. Kiek kartų su batu ir ranka jis jai trenkė per kojas, ji tiksliai neprisimena, bet ne mažiau dešimt kartų. Kažkuriuo metu, V. paėmė jos telefoną sakydamas, kad nori ją nufotografuoti, kad ji pamatytų, kokia yra apgailėtina, nes jam labai nepatikdavo, kai ji verkdavo. Paskui pamatė, kad ją fotografuojant, nuotrauka išsisaugojo su judesiu, kadangi telefone yra tokia funkcija, tai ji tą trumpą vaizdo įrašą pateikė pareigūnams. Po to, kai jis ją fotografavo, V. kažkuriuo metu nustojo ją mušti ir nuo miegamajame buvusio stalo, paėmė kosmetines aštrias žirklutes ir atėjo prie jos. Ji nežinojo, ko tikėtis, pradėjo jį raminti, sakyti, kad jiems reikia pasikalbėti ir jis tuomet tas žirkles, aštriu galu buvo sau įrėmęs į kaklą, paskui jomis pradėjo braižyti visą savo kūną. Ji jo prašė, kad jis jai leistų išeiti ir jis ją kažkaip praleido ir nuėjo į svetainę, o ji tuomet pabėgo iš namų. Išėjus iš namų, ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Skambindama įspėjo dėl peilių, kadangi buvusių konfliktų metu, V. yra sakęs, kad jeigu ji iškvies policiją, jiems atvykus, jis puls ant jų su peiliu, tam, kad jį nušautų. Dėl suplėšytų marškinėlių, ji jam pretenzijų neturi, juolab, kad tai jo marškinėliai, nes jis jai buvo juos atidavęs, kadangi jie buvo jam per maži. Taip pat nori pasakyti, kad civilinio ieškinio nereikš. Kai atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba ir išvežė jį į psichiatrinę ligoninę, po to ji su V. nesimatė ir nebendravo, kur jis šiuo metu yra, ji nežino, bet su juo gyventi nebeketina. Nors V. su ja nesusisiekė ir jos neatsiprašė, ji ant jo nepyksta, pretenzijų jam neturi ir jeigu būtų galimybė, norėtų, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas, jiems susitaikius. Suplėšytus marškinėlius pateiks tyrėjai, kadangi jų neišmetė. Dar nori paminėti, kad po įvykio, ji išvažiavo pas tėvus į kitą miestą ir grįžo namo birželio 5 d., pamatė, kad kieme nebėra V. mašinos, atėjusi į butą, pamatė, kad nėra jo tokių daiktų kaip kompiuteris, dviratis, rūbai, o jo raktas nuo namų buvo paliktas po kilimėliu laiptinės koridoriuje. Kas pasiėmė tuos daiktus ar pats V. ar kas kitas, ji nežino. Dar jo daiktų kažkokių smulkesnių liko namuose, tai ji juos visus sudėjo ir esant galimybei, jam grąžins. (e. b. l. 1 t., 42 – 46).

Iš K. P. pareiškimo, matyti, ji nurodė, jog ji gyvena kartu su sugyventiniu V. Ž. metus laiko, tačiau yra pažįstami apie 3 metus. 2024 m. birželio 3 d. apie 22. 00 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, bute V. Ž. būdamas miegamajame kambaryje paklausė ar nenorėtų kažko pavalgyti, o ji pasakė, kad būtų gerai nueiti iki parduotuvės kažko nusipirkti, tačiau šis jai nieko neatsakė. Neišgirdusi jo atsako ji nuėjo į buto balkoną, kuriame atsisėdo ir pradėjo ruoštis artėjantiems egzaminams. Po kelių minučių V. Ž. atėjo į balkoną ir pasakė, kad atrakintų savo telefoną ir duotų jam, tačiau kam jam galėjo reikėti telefono nepasakė, galimai maistui užsisakyti. Vėliau jis jai atidavė telefoną ir iš niekur nieko pradėjo teigti, kad ji yra ant jo supykusi. Jiems bendraujant tarpusavyje, šis pradėjo kelti ant jos balsą sakydamas, kad ji yra auka, jis yra smurtautojas, kad ji jį tokį pavertė. Vėliau konflikto metu jis pastūmė ją į namo sieną, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir ją sužalodamas, taip pat sugriebė ją už marškinėlių ir pradėjo už jų tampyti taip juos suplėšydamas. Konflikto metu V. Ž. taip pat iš niekur nieko abejomis rankomis, krumpliais trankė į balkone esančią dėžutę, todėl jo krumpliai tuo metu buvo kruvini. Jos žiniomis V. Ž. įvykio metu buvo vartojęs alkoholio. Tačiau dėl šio įvykio vakar į policiją nesikreipė. 2024 m. birželio 4 d. apie 12.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), jai būnant namuose, koridoriuje kartu su sugyventiniu V. Ž., įvyko konfliktas, nes pasakė, jog nori skyrybų ir ruošiasi išeiti. Jai einant link durų, jis pradėjo eiti arčiau jos, ant jos šaukdamas, kad ji vaidina auką, ją įžeidinėjo, kaltino ją dėl to, kokiu vyru jį padarė. Tuomet ji nuėjo į miegamąjį kambarį, kad galėtų greičiau susirinkti savo daiktus ir išeiti, o šis toliau rėkdamas sakė, kad žiūrėtų į jį ir neverktų, ją įžeidinėjo (kokiais žodžiais įžeidinėjo neatsimena). Ji atsisėdo ant miegamajame kambaryje esančios lovos, kai šis jai abejomis rankomis sugriebė už galvos ir metė ją ant lovos, jai vėl atsisėdus ant lovos, šis paėmė ją už marškinėlių ir vėl numetė ant lovos, taip juos suplėšydamas ir jai sukeldamas fizinį skausmą. Vėliau jai gulint ant lovos, šis nuėmė nuo jos kojos esantį batą ir juo pradėjo trankyti jai per kojas, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą (tačiau kiek kartų ir kur tiksliai trenkė neatsimena). Tokie smurtiniai V. Ž. veiksmai kartojasi jau ne pirmą kartą, tačiau prieš tai į policiją nesikreipė (e. b. l. 1 t., 8 – 19).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), bet tyrimui reikšmingų duomenų negauta (e. b. l. 1 t., 20 – 22).

2024 m. birželio 5 d. specialisto išvada NR. G 1140/2024 (02) nustatyta, kad poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairiame petyje ir žaste, nugaroje, kairėje šlaunyje, K. P. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip devynių trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku, tai yra 2024 m. birželio 3 d. ir 2024 m. birželio 4 d. dienomis. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (e. b. l. 1 t., 71 – 72).

Iš savanoriško daiktų dokumentų patikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji K. P. savanoriškai pateikė dvejus suplyšusius marškinėlius(e. b. l. 1 t., 51 – 53).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pateikti daiktai. Apžiūrint juodos spalvos marškinėlius, matoma, kad priekinėje jų dalyje yra šviesios spalvos užrašas: „JUST DO IT“. Matomos dėvėjimo žymės. Marškinėlių ilgis nuo apykaklės iki apačios – 65 cm., plotis tarp pažastų – 49 cm. Matoma, kad marškinėlių priekinėje dalyje, ties apykakle nuplėšta dalis medžiagos – pažeidimas 32 cm. ilgio. Matoma, kad šalia yra dvi tos pačios spalvos skiautės. Ilgesnės skiautės ilgis – 25 cm., trumpesnės – 13 cm. Dėmių – neužfiksuota. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Apžiūrint dryžuotus marškinėlius, matoma, kad jie yra baltos ir juodos spalvos. Dryžiai išdėstyti horizontaliai. Matomos dėvėjimo žymės. Marškinėlių ilgis nuo apykaklės iki apačios – 68 cm., plotis tarp pažastų – 53 cm. Matoma, kad marškinėlių priekinėje dalyje, ties centru, 9 cm. nuo apykaklės į apačią, yra rudos spalvos dėmė. Dešinėje apykaklės pusėje, matomas 6 cm. horizontalios formos mechaninis pažeidimas. Po mechaniniu pažeidimu, 5 cm. į apačią, matoma rudos spalvos dėmė. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (e. b. l. 1 t., 81 – 83).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad prie ikiteisminio tyrimo, iš Bendrojo pagalbos centro gautas ir prie ikiteisminio tyrimo prijungtas ROIK 0124000336421 skambučio garso įrašas, pavadinimu „2024_06_04_12-58-34_37062194526“. Įrašo trukmė 3 min. 2 sekundės. Įraše yra užfiksuota, kaip nukentėjusioji kviečia pagalbą (e. b. l. 1 t., 77 – 80).

Iš Kauno AVPK tyrėjo E. Z. tarnybinio pranešimo, kad 2024 m. birželio 4 d., patruliuojant nustatytame maršrute kartu su vyresn. tyrėja R. K., apie 13. 05 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) sugyventinis agresyviai elgiasi, stumdosi, grasina, kad nusižudyti. Atvykus nurodytu adresu įvykio vietoje buvo GMP brigada, su kuriais kartu nuėjus iki buto durų ir šias pastuksenus durų niekas neatidarė. Užėjus į butą, jo viduje buvo rastas kaip vėliau paaiškėjo V. Ž.. Ant asmens pilvo matėsi nežymus įdrėskimas, paklausus kas atsitiko, teigė, kad pats sau žirklėmis braukė per pilvą todėl ir atsirado įdrėskimas. Asmens įdrėskimą apžiūrėjo ir su asmeniu pabendravo į vietą atvykę GMP medikų brigada, kurie apžiūrėjo įdrėskimą ir pabendravę su asmeniu į gydymo įstaigą nesivežė, asmuo medikams neigė, turintis suicidinių minčių. Medikams išvažiavus ir pabendravus su V. Ž., šis daug nepasakodamas nurodė, kad su jo drauge šiandien įvyko konfliktas, tačiau tiksliai dėl ko nenurodė, kadangi teigė, kad tai ilga istorija, tik nurodė, kad dėl to, nes vienas kito negerbia. Bute daugiau jokių asmenų nebuvo. Išėjus iš buto ir priėjus prie tarnybinio automobilio, šalia jo stovėjo moteris kaip vėliau paaiškėjo K. P., kuri nurodė, kad jos sugyventinis konflikto metu miegamajame kambaryje K. P. sėdint ant lovos, abejomis rankomis sugriebė už galvos ir metė ją ant lovos, jai vėl atsisėdus ant lovos, šis paėmė už jos marškinėlių ir vėl numetė ant lovos taip juos suplėšydamas ir K. P. sukeldamas fizinį skausmą. Vėliau K. P. gulint ant lovos šis nuėmė nuo jos kojos esantį batą ir juo pradėjo trankyti per kojas, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą (tačiau kiek kartų ir kur tiksliai trenkė neatsimena). Tokie smurtiniai V. Ž. veiksmai kartojasi jau ne pirmą kartą, tačiau prieš tai į policiją nesikreipė. Taip pat K. P. paminėjo, kad jos sugyventinis turi suicidinių minčių, ne kartą yra grasinęs nusižudyti ir pergyvena, kad jis gali sau kažką pasidaryti. Todėl nuėjus iki 27 buto adresu (duomenys neskelbtini) buvo dar kartą pabendrauta su V. Ž. ir šis prasitarė, kad visgi smurtavo prieš savo sugyventinę, tačiau tikslių įvykio aplinkybių nenurodė. Vyras su pareigūnų priežiūra buvo palydėtas iki tarnybinio automobilio ir įsodintas į laikinojo sulaikymo kamerą ir iškviesta GMP brigada papildomam asmens psichinės būklės vertinimui. GMP medikai pabendravę su asmeniu, šį dėl suicidinių minčių išsivežė į (duomenys neskelbtini) esančią psichiatrijos ligoninę. Grįžus prie K. P. ši nurodė, kad 2024 m. birželio 3 d. apie 22. 00 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su jos sugyventiniu įvyko konfliktas, kurio metu V. Ž. pastūmė K. P. į sieną ir ją sužalojo, tačiau dėl įvykio į policiją nesikreipė. K. P. teigimu tokie smurtiniai V. Ž. veiksmai kartojasi jau ne pirmą kartą, tačiau prieš tai į policiją nesikreipė. Kadangi K. P. šiuo metu buvo lauke ir su savimi neturėjo kitos avalynės su kuria galėtų grįžti namo, avalynė su kuria jai trenkė V. Ž. paimta nebuvo, teigė, kad galės pateikti vėliau tyrimo eigoje (e. b. l. 1 t., 90 – 92).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui arba šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje pagal teismų praktiką objektyviai gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimo sudėtis materialioji - mušimo, kankinimo atvejais nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima tiek smurtavimą nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai asmenį sužalojant.

BPK 38 straipsnyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. Ž. ir nukentėjusioji K. P. yra laikytini šeimos nariais, kadangi buvo sugyventiniai bei vedė bendrą ūkį, tai patvirtino tiek nukentėjusioji, tiek ir pats kaltinamasis. Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės nukentėjusiosios K. P. atžvilgiu, kuomet šis, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės – K. P. atžvilgiu, tai yra 2024 m. birželio 3 d., apie 22. 00 val., būnant buto balkone, tyčia stipriai pastūmė ją į sieną, tokiu būdu padarydamas K. P. poodinę kraujosruvą nugaroje, to pasėkoje padarė nukentėjusiajai K. P. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo V. Ž. atliktų neteisėtų veiksmų – tyčia stipriai pastūmus nukentėjusiąją į sieną ir nukentėjusiosios K. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamojo V. Ž. įvykdyti veiksmai bei kilę padariniai atitinka visus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika, įvykdyta 2024 m. birželio 3 d., teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

V. Ž., 2024 m. birželio 4 d. apie 13. 00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės – K. P. atžvilgiu, tai yra būnant buto koridoriuje ją stumdė, jai nuėjus į miegamąjį ir atsisėdus ant lovos, suėmęs ranka už jos dėvimų marškinėlių, pastūmė ją ant lovos bei nuėmęs nuo jos kojos batą sudavė batu ir pakaitomis savo delnu ne mažiau dešimt kartų jai per kojas, tokiu būdu padarydamas K. P. poodines kraujosruvas krūtinėje, kairiame petyje, žaste, kairėje šlaunyje, kas nukentėjusiajai K. P. sukėlė sužalojimus atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp visų kaltinamojo V. Ž. atliktų neteisėtų veiksmų – stumdymo, pastūmimo bei sudavimo batu ir pakaitomis delnu ne mažiau dešimt kartų jai per kojas – ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios K. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis V. Ž. suprato, kad tokiais savo veiksmais savo sugyventinės K. P. atžvilgiu gali sukelti K. P. fizinį skausmą arba nežymiai ją sužaloti ir to siekė, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Nors V. Ž. konstatuojamas psichikos sutrikimas – šizotipinis sutrikimas (F21), diagnozuotas nuo 2019 metų, jis dėl savo psichinės sveikatos būklės, nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti parodymus ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu (e. b. l. 1 t., 188 – 193). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, konstatuojama, jog kaltinamojo V. Ž. padaryta veika atitinka visus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl kaltinamojo veika, įvykdyta 2024 m. birželio 4 d., teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. Ž. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi sutiko.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, taikytas psichiatrinis gydymas, įskaita, VĮ LSMU KL Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje gydėsi 2024 m. birželio 4 d. – 2024 m. birželio 5 d., diagnozė (F21) (e. b. l. 1 t., 127 – 128), UAB „(duomenys neskelbtini)“ lankėsi nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. (e. b. l. 1 t., 136 – 151), VĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje gydytas nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d., diagnozė (F21) (e. b. l. 1 t., 154 – 155), VĮ (duomenys neskelbtini) klinikoje gydytas nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. spalio 24 d., diagnozė (F32.10, F43.8, Z61.8, R45.81, Z91.5) (e. b. l. 1 t., 160). Gauta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė Nr. 93TPK-789/2024, kurioje nustatyta, kad iki nusikalstamų veikų padarymo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tai yra 2024 m. birželio 3 d., 2024 m. birželio 4 d. V. Ž. konstatuojamas psichikos sutrikimas – šizotipinis sutrikimas (F21), psichikos sutrikimas diagnozuotas nuo 2019 metų. Jis dėl savo psichinės sveikatos būklės, nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu V. Ž. konstatuojamas psichikos sutrikimas – šizotipinis sutrikimas (F2 1). Nerekomenduojama taikyti priverstinį medicininio pobūdžio gydymą. Dėl savo psichinės sveikatos būklės, jis gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu. V. Ž. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. (e. b. l. 1 t., 188 – 193). Kaltinamasis pakaltinamas, priklausomybių ligų įskaitoje nėra įrašytas, yra studentas, nedirba.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (2024 m. birželio 3 d. veika) skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, tai yra 3 mėnesiai viešųjų darbų per mėnesį išdirbant po 20 val. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (2024 m. birželio 4 d.) skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, tai yra 3 mėnesiai viešųjų darbų per mėnesį išdirbant po 20 val.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtos bausmės bendrintinos visiško sudėjimo būdu. ir kaltinamajam skirtina galutinė bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų per mėnesį išdirbant po 20 val.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam V. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios, o įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– marškinėliai (2 vnt.), kurie perduoti saugojimui į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini K. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. birželio 3 d. veika) ir paskirti V. Ž. – 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę per mėnesį išdirbant po 20 val., viso išdirbant 60 val. per 3 (tris) mėnesius.

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. birželio 4 d. veika) ir paskirti V. Ž. – 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, per mėnesį išdirbant po 20 val., viso išdirbant 60 val. per 3 (tris) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtas bausmes subendrinti, visiško sudėjimo būdu, ir V. Ž. paskirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, per mėnesį išdirbant po 20 val., viso išdirbant 120 val. per 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę sumažintą bausmę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, per mėnesį išdirbant po 20 val., viso išdirbant 80 val. per 4 (keturis) mėnesius.

Išaiškinti V. Ž., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamajam V. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios, o įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– marškinėlius (2 vnt.), kurie perduoti saugojimui į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti K. P..

V. Ž. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Simona Žižienė