Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Danguolė Urbanavičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-289-530/2015;

Pranešėja Danutė Giačaitė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01082-2014-2;

1.2.14.5.1; 2.4.7; 2.4.9.

2015 m. kovo 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Andrėjui Klimaševskij, nuteistajam M. K., jo gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo

M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Remiantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus 1/3, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę subendrinus su 2014-04-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo ir 2014-05-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, t.y. prie griežčiausios 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2014-04-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu ir 2014-05-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad, teikdamas priemones, padėjo padaryti sukčiavimą šiomis aplinkybėmis: 2013 m. birželio mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, kaltinamasis, atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, siekdamas padėti apgaule įgyti svetimus pinigus, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, šių asmenų prašymu įgijo iš V. G. jai priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, duomenis ir juos perdavė nenustatytiems asmenims, kurie, žinant kaltinamajam, pasinaudojus neteisėtai išviliotais R. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Swedbank“, AB, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, jos vardu per tris kartus 2013-06-14 iš UAB „4Finance“ paimtą 2500 litų paskolą tą pačią dieną pervedė į V. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, ir, telefonu nurodydamas V. G. melagingas aplinkybes, davė jai nurodymą nuimti pervestus pinigus, po ko V. G., vykdydama kaltinamojo nurodymus, 2013-06-14 21:53 val., 21:55 val., 21:56 val. per tris kartus iš savo banko sąskaitos elektronine banko kortele iš bankomato H277/HB adresu Joniškis, Livonijos g. 3, nuėmė 500 litų, 2013-06-15 09:46 val., 09:54 val., 09:55 val. per tris kartus iš savo banko sąskaitos elektronine banko kortele iš bankomato H125/HB adresu Joniškis, Miesto aikštė g. 5, nuėmė 1500 litų, 2013-06-16 10:49 val. iš savo banko sąskaitos elektronine banko kortele iš bankomato H277/HB adresu Joniškis, Livonijos g. 3, nuėmė 500 litų, iš viso nuimta 2500 litų, iš kurių V. G., vykdydama kaltinamojo telefonu duodamus nurodymus, 100 litų pasiliko sau, 200 litų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku pervedė į nenustatyto asmens sąskaitą AB SEB banke, už nenustatytą pinigų sumą nupirko vieną bloką cigarečių „Winston“, likusią ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų sumą apie 2000 litų perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-73/2009).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, skirdamas M. K. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytos veikos pavojingumą visuomenei, tiek ir nuteistojo asmenybę, kaltinamojo vaidmenį darant nusikaltimą, jo kaltės formą, taip pat į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas M. K. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str.6 d. ir 182 str.1d., tinkamai nustatė bausmės dydį - terminuotą laisvės atėmimą 1 metams. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, M. K. padėjo padaryti tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikdamas kaip padėjėjas jis aktyviais veiksmais prisidėjo prie to, kad apgaulės būdu gauti pinigai pasiektų nusikaltimo vykdytojus. Nusikalto būdamas pirmiau eilę kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumai neišnykę. Tinkamai įvertinta ir ta aplinkybė, kad M. K. neišnykus teistumams už tyčinius nusikaltimus, jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 straipsnį jis laikytinas recidyvistu. Vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Parinkdamas nuteistajam bausmės trukmę, teismas teisingai lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teisme atsiprašė nukentėjusiosios. Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į nusikaltimu padarytos žalos dydį ir į tai, kad žala neatlyginta, kad naują tyčinį nusikaltimą M. K. padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Paskirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64¹ str. nuostatas, paskirtąją bausmę sumažindamas vienu trečdaliu. Teismas bausmę teisingai subendrino vadovaudamasis BK 63 str. nuostatomis. Priimant nuosprendį apeliantas atliko bausmę pagal 2014-04-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 214 str. 1d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir 2014-05-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės nebuvo subendrintos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamoje byloje nusikaltimas padarytas iki minėtų nuosprendžių priėmimo, padarytos nusikalstamos veikos pagal savo pavojingumą labai nesiskiria ir priskiriamos panašioms nusikaltimų kategorijoms, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d. 4 d. ir 9 d. pagrįstai subendrino nuosprendžiu skirtą bausmę su 2014-04-11 ir 2014-05-14 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą.

Aptartų aplinkybių pagrindu, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas reglamentuojančias bausmių skyrimą ir bendrinimą, įvertino visas skunde nurodomas aplinkybes, o bausmę už nusikalstamą veiką parinko proporcingą padarytos veikos pavojingumui. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, teismas vertina kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, todėl tai, kad teismas aptaria ir įvertina ankstesnius apelianto teistumus kaip jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nereiškia, jog jis yra teisiamas antrą kartą už tą patį.

Byloje nėra tokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, nuteistasis skunde nenurodė, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Teismui pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-02-10 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-637 patvirtina, kad valstybė patyrė 34,74 EUR dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam (2 t., b. l. 143). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. K., nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.