- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-2074-555/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23926-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Raimondas Buzelis, Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Demeda“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Raimondo Buzelio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2777-587/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Demeda“ patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Demeda“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: nustatyti, kad UAB „Demeda“ yra pilnai sumokėjusi pagrindinę skolą pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 6043 ir 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 6041; tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad UAB „Demeda“ nėra sumokėjusi pagrindinės skolos pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 6041 ir 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 6043, prašo sumažinti pagal šias sutartis mokėtinų sutartinių delspinigių dydį iki 0,02 procentų už kiekvieną uždelstą dieną. Teismui tenkinus pirmąjį patikslinto ieškinio reikalavimą, šio reikalavimo nereiškia; priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko, 2006 m. gegužės 19 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6041, pagal kurią ieškovė įsigijo 0,1222 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) už 35 391,57 Eur (122 200,00 Lt) sumą ir 2006 m. gegužės 19 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6043, pagal kurią ieškovė įsigijo 0,1600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) už 46 339,20 Eur (160 000,00 Lt) sumą. Žemės sklypai buvo parduoti išsimokėtinai. Ieškovė pagal sutartis pagrindinę skolą sumokėjo pilnai, viso sumokėdama 81 730,77 Eur (282 200,00 Lt) (pagal valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 6041 sumokėjo 35 391,57 Eur (122 200,00 Lt), pagal valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 6043 – 46 339,20 Eur (160 000,00 Lt)). Šiuo metu liko sumokėti 3 694,23 Eur delspinigius ir 8 755,86 Eur palūkanas. Ieškovė įrodinėjo, kad ji turėjo tikslą apmokėti ir mokėjo pinigus tik pagrindinei skolai dengti, o ne delspinigiams ar palūkanoms, t. y. ieškovė visada mokėdavo būtent tokio dydžio sumą, kuri buvo lygi mokėtinai pagrindinei skolai, pavedime nurodydama, kad tai yra įmoka už žemės sklypą už tam tikrus konkrečius metus. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji vėlavo atsiskaityti pagal sutartyje numatytą skolos grąžinimo grafiką (žemės sklypai buvo pirkti prieš ekonominę krizę; jų vertė po sandorių sudarymo labai sumažėjo), todėl atsakovė, vadovaudamasi sutarties 5 punktu, paskaičiavo ir pareikalavo sumokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo privalomos sumokėti sumos. Ieškovė teigė, kad senaties terminas yra ne civilinio proceso teisės, o būtent civilinės teisės institutas, dėl ko atsakovės teisė taikyti senatį negali būti ribojama motyvuojant tuo, kad tai priklauso išimtinei teismo prerogatyvai, tik kai ginčas persikelia į teismą.
2. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutino ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė įsipareigojo sumokėti 28 313,25 Eur (97 760,00 Lt) įsiskolinimo likutį iki 2015 m, o pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė įsipareigojo sumokėti 37 071,36 Eur (128 000,00 Lt) įsiskolinimo likutį iki 2015 m. Nacionalinė žemės tarnyba apie valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą/nevykdymą ieškovę nuolat informuodavo raštais, kurių ar kokių nors Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų ieškovė neskundė, todėl teigė, kad ieškovė su raštuose nurodytais teiginiais sutiko. Be to, Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu galiojusių Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklių 4 punkte buvo nustatyta aiški tvarka, pagal kurią asmenys įsigiję išsimokėtinai valstybinės žemės sklypą, privalo už jį atsiskaityti, nustatytas metinių palūkanų dydis ir kita, o 5 punkte nurodyta, kad „<...>, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos“. Atsakovė teigė, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartyje nustatyti delspinigiai už praleistą atsiskaityti terminą turi būti skaičiuojami tiek nuo pradelstos sumokėti žemės sklypo įmokos, tiek nuo pradelstų sumokėti palūkanų. Tais atvejais, kai skolininkas neįvykdo prievolės (laiku neatsiskaito už išsimokėtinai perkamą valstybinės žemės sklypą), pagal CK ir žemės santykius reglamentuojančius teisės aktus nenumatytas delspinigių skaičiavimo ribojimas šešių mėnesių laikotarpiu. Delspinigiai turi būti skaičiuojami ir išieškomi už visą pradelstą laikotarpį, o sutrumpintas šešių mėnesių ieškininės senaties terminas yra nustatytas kreditoriui kreiptis į teismą. Tuo tarpu, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad teisės aktai institucijai, viešojo administravimo subjektui, veikiančiam kaip valstybinės žemės patikėtiniui, sudarant valstybinės žemės sandorius, nenumato teisės susitarti dėl kitokio įmokų paskirstymo nei nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino: nustatė, kad ieškovė pilnai sumokėjo pagrindinę skolą pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 6043 ir 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 6041; Ieškovės reikalavimą sumažinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis nustatytų sutartinių delspinigių dydį iki 0,02 procentų už kiekvieną uždelstą dieną paliko nenagrinėtu; iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 31,00 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas nustatė, kad įmokos buvo mokamos pavėluotai, o ieškovė, mokėdama dalines įmokas pagal sudarytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, mokėjimo paskirtyse nurodė, kad moka įmokas už žemės sklypus. Atsakovė įmokas yra priėmusi, tačiau jas paskirstė pagal CK 6.54 straipsnyje nustatytas taisykles, t. y. pirma eile dengė paskaičiuotus delspinigius ir tik likusią įmokos sumą užskaitė skolai už įsigytus žemės sklypus dengti.
5. Teismas sprendė, kad atsakovei priėmus ieškovės sumokėtas įmokas ir nepasinaudojus teise atsisakyti gautos ieškovės įmokos, šalys, ginčo sutartimis nedetalizavusios sumokėtų įmokų paskirstymo tvarkos, įmokų mokėjimo metu suderino savo valią dėl įmokų paskirstymo tvarkos, t. y. kad įmokos mokamos skolai už įsigytus žemės sklypus dengti. Teismas taip pat nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtinta, jog ieškovei atliekant mokėjimus, atsakovė žinojo jų paskirtį, tačiau priimti įmokų neatsisakė.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, gaudama ieškovės įmokas, iš karto nepasinaudojo įmokų paskirstymo teise, todėl vėlesni atsakovės veiksmai, ieškovės sumokėtomis įmokomis pirmiau padengiant delspinigius, iš esmės prieštaravo šalių konkliudentiniais veiksmais patvirtintai įmokų paskirstymo tvarkai, kuri nėra šalių pasirašytų ginčo sutarčių sąlygų pakeitimas, t. y. šalys konkliudentiniais veiksmais užpildė ginčo sutarčių spragas. Byloje atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, todėl teismas laikė, kad ieškovė yra pilnai sumokėjusi valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis sulygtas kainas.
7. Teismas taip pat nurodė, kad nepaneigtos aplinkybės, jog ieškovės galimybes laiku įvykdyti sutartis įtakojo susiklosčiusi ekonominė situacija, t. y. atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė piktybiškai vengė mokėti sutartimis nustatytas dalines įmokas. Suma, atitinkanti sutartimis nustatytą žemės sklypų kainą, buvo sumokėta laiku, t. y. iki 2016 m. sausio 15 d., vėlavimas susidarė tik sutarties vykdymo laikotarpiu, mokant atitinkamas įmokas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Byloje kilo ginčas ne dėl teisės reikalauti mokėti delspinigius, o dėl įmokų paskirstymo tvarkos, t. y. ar atsakovė turėjo teisę ieškovės mokamas sumas šiuo atveju iš pradžių įskaityti kaip delspinigius, o ne kaip skolą. Šiuo atveju aktuali CK 6.54 straipsnio 5 dalies nuostata. Tuo tarpu ieškovė nepasiūlė ir nenurodė kitokios paskirstymo tvarkos, o tiesiog nurodė mokėjimo paskirtį, todėl atsakovė neturėjo jokio pagrindo atsisakyti priimti įmokų.
1.2. Teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės pardavimą išsimokėtinai, nenumato kitokios įmokų paskirstymo tvarkos, todėl jos turi būti paskirstomos CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta norma yra dispozityvi, ji reglamentuoja piniginių įmokų paskirstymą tuo atveju, kai šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo ir kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Atsakovė ir ieškovė nebuvo sudariusios jokio susitarimo dėl kitokių įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo nei nustatyta CK 6.54 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės mokėjimo pavedimuose buvo aiškiai ir suprantamai nurodyta kokia tvarka turi būti užskaityti jos daryti mokėjimai, ir, kad ieškovė juose pasiūlė kitokį įmokų paskirstymą, o atsakovė dėl to sutiko.
1.4. Atsakovės tarybos raštai ir priminimai ieškovei apie susidariusią skolą tik įrodo, kad atsakovė negavo jokio pasiūlymo pakeisti įmokų paskirstymą ir juolab, kad su tuo sutiko. Ieškovė atsakovės raštų ar kitokių jos veiksmų neskundė, todėl spręstina, kad su raštuose nurodytais teiginiais sutiko.
1.5. Ieškovė pripažįsta, kad vėlavo mokėti įmokas pagal sutartis, todėl žinodama įmokų paskirstymo CK 6.54 straipsnyje įtvirtintą eiliškumą, siekdama išvengti neigiamų pasekmių, dėl savo kaltės, nepagrįstai reikalauja pripažinti prievoles įvykdytomis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad dėl vėlavimo apmokėti sutartimi sulygtas įmokas atsakovė negalėjo skaičiuoti delspinigių ir, kad ieškovė pilnai atsiskaitė.
Atsiliepimas
9. Ieškovė UAB „Demeda“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog atsakovė žinojo mokėjimų paskirtį, tačiau jų priimti neatsisakė. Atsakovė, gaudama įmokas, iš karto nepasinaudojo įmokų paskirstymo teise, todėl vėlesni jos veiksmai, sumokėtomis įmokomis pirmiau padengiant delspinigius, iš esmės prieštaravo šalių konkliudentiniais veiksmais patvirtintai įmokų paskirstymo tvarkai.
2.2. Atsakovė neįrodė, jog ji nežinojo mokamų įmokų paskirties (jos buvo skiriamos pagrindinei skolai dengti) ir, kad nesutiko su siūloma įmokų tvarka. Atsakovė savo poziciją, kad ieškovė neva sutiko įmokas visų pirma skirti delspinigiams ir palūkanoms apmokėti grindė iš esmės vienintele aplinkybe – kad ieškovė neskundė jos siųstų raštų, kuriose nurodytos mokėtinos sumos, tačiau vien tik tokia aplinkybė, negali būti laikoma įrodymu, jog ieškovė su šių raštų teiginiais sutiko. Ieškovė nesutikimą su raštais išdėstė darydama pavedimus, rašydama raštus atsakovei.
Atsiliepimas
2.3. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017, šioje byloje netaikytina, kadangi nesutampa minėtos nutarties ir šioje byloje nagrinėjamo atvejo ratio decidendi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama sprendimo dalis, kuria teismas paliko reikalavimą sumažinti sutartinių delspinigių dydį iki 0,02 procentų nenagrinėtu, todėl kolegija nagrinėjamoje byloje pasisako dėl sprendimo dalies, kuria išspręstas ginčas dėl faktinio sutarties įvykdymo, dėl ieškovės sumokėtų įmokų paskirstymo tvarkos sutarties vykdymo laikotarpiu.
12. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Demeda“ ir valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 19 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartis: sutartį Nr. 6041, kurios pagrindu ieškovė įsigijo 0,1222 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) už 35 391,57 Eur (122 200,00 Lt) sumą bei sutartį Nr. 6043, kurios pagrindu ieškovė įsigijo 0,1600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 46 339,20 Eur (160 000,00 Lt) sumą (el. byla, b. l. 10–12). Sutarčių sudarymo metu ieškovė sumokėjo 20 procentų žemės sklypų kainos, įsiskolinimo likutį ieškovė įsipareigojo sumokėti iki 2015 m., mokėdama po įmokas per metus (Sutarčių 5 punktas). Už įsiskolinimo likutį ieškovė įsipareigojo mokėti 2 procentų metines palūkanas. Šalys susitarė, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai nuo privalomos sumokėti įsiskolinimo sumos (Sutarčių 5 punktas). Sutartyse numatytos sumos turėjo būti sumokėtos ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos. Šalys sutartimis detaliau neaptarė palūkanų ir delspinigių mokėjimo tvarkos, taip pat sumokėtų įmokų paskirstymo tvarkos.
13. Byloje pateiktos atsakovės delspinigių ir palūkanų skaičiuotės patvirtina aplinkybę, kad ieškovė pagal Sutartį Nr. 6041 sumokėjo iš viso 35 379,98 Eur (122 160,00 Lt) sumą, o pagal Sutartį Nr. 6043 sumokėjo iš viso 46 339,20 Eur (160 000,00 Lt) sumą (el. byla, b. l. 14–18). Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškovė įsipareigojimus pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis vykdė netinkamai ir vėlavo sumokėti einamąsias įmokas. Ieškovė šioje byloje įrodinėjo, jog gavusi įmokas atsakovė netinkamai atliko šių įmokų paskirstymą, todėl ir netinkamai nustatė ieškovės skolos dydį. Ieškovė teigia, jog savo mokėjimo pavedimuose nurodydavo, kad įmokos yra skiriamos įsipareigojimams dengti, tačiau atsakovė įmokų ieškovės nurodyta tvarka neįskaitydavo ir jų negrąžinusi, įmokas paskirstydavo savo nuožiūra, pirmiausia dengdama palūkanų ir netesybų įsiskolinimą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė netinkamai taikė CK 6.54 straipsnį, nes mokėjimais sumokėjo visą žemės sklypų kainą, todėl jai-ieškovei neatsirado pareiga sumokėti atsakovės apskaičiuotas netesybas (el. byla, b. l. 101–104).
14. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo tvarką ir sutarties šalių veiksmus, vykdant sutartinius piniginius atsiskaitymus. Šio straipsnio 1–4 dalys nustato eilę, kuria įskaitomos skolininko sumokėtos sumos dengiant skolą, jeigu šalys sutartimi nesusitarė dėl skolininko mokamų įmokų paskirstymo tvarkos.
15. Pagal įstatyme nustatytą eilę įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile – palūkanoms; trečiąja eile – netesyboms mokėti; ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti. CK 6.54 straipsnio 5 dalis nustato kreditoriui teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse.
16. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.54 straipsnio 5 dalį, yra nurodęs, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 24 punktas).
17. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, plėtodama formuojamą praktiką dėl įmokų paskirstymo, civilinėje byloje e3K-3-332-219/217 pažymėjo, kad įstatymas nustato kreditoriui ne pareigą, o teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jei skolininkas nurodo kitokią, negu nustatyta sutartyje ar įstatyme, jos įskaitymo eilę. Tai, kasacinio teismo vertinimu, reiškia, kad sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka.
18. Nurodytoje kasacinio teismo byloje taip pat pažymėta, kad, kreditoriui atsisakius priimti įmoką skolininko nurodyta tvarka, skolininko prievolė nepasikeičia ir jam išlieka pareiga mokėti skolą, palūkanas ir netesybas sutartyje ar įstatyme nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad, atsisakius priimti įmoką skolininko nurodyta tvarka ar netgi ją grąžinus, jei buvo sumokėta, kreditoriui išlieka teisė reikalauti, kad skolininkas vykdytų prievolę sutarta ar įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to sutarties ar įstatymo nustatyta tvarka sumokėtos įmokos grąžinimas neatitiktų prievolių vykdymo principų (CK 6.38 straipsnis).
19. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad šalys Sutartyse nebuvo susitarusios dėl įmokų paskirstymo tvarkos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė atlikdama mokėjimus, nedetalizavo, kad piniginės sumos yra skiriamos pagrindinei skolai dengti, mokėjimo pavedime pavartota bendrinė sąvoka, t. y. nurodyta piniginių lėšų sumokėjimo paskirtis-įmokos už žemės sklypus, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, apima tiek žemės sklypo kainą, tiek ir sutartines palūkanas bei netesybas. Iš šalių 2010–2016 metais vykusio susirašinėjimo matyti, kad atsakovei buvo siunčiami priminimai (raginimai) apie tinkamą sutarčių vykdymą (nevykdymą), kuriuose pateikta informacija apie priskaičiuotus delspinigius ir įsiskolinimus. Įvertinus šias nustatytas aplinkybes nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys konkliudentiniais veiksmais suderino savo valią dėl įmokų paskirstymo tvarkos, nes visų pirma ieškovė nedetalizavo mokėjimo paskirties, atsakovė turėjo teisę atsisakyti priimti įmoką skolininko nurodyta tvarka, be to ieškovei buvo žinoma, jog atsakovė nesutiko keisti įmokų įskaitymo tvarkos ir įskaityti ieškovės įmokų pagrindinei prievolei įvykdyti.
20. Atsakovė yra valstybinė institucija, kuri privalo griežtai laikytis įstatyme nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos ir atsakovė neturi teisės ieškovės sumokėtas lėšas paskirstyti pagal ieškovės pasiūlytą tvarką. Šalių sudarytų sutarčių vykdymo eiga nepatvirtina, kad jos faktiškai taikė kitokią, nei įstatyme numatyta, įmokų paskirstymo tvarką, kuomet atsakovė priimdavo ieškovės įmokas ir įskaitydavo jas į pagrindinę skolą, arba ieškovės įmokų gavimo metu jų visiškai nepaskirstė. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė turėjo teisę atlikti iš ieškovės gautų įmokų paskirstymą pagal visas valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis laikantis CK 6.54 straipsnio 1 – 4 d. nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos ir tokiais savo veiksmais įstatymo reikalavimų nepažeidė.
21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.54 straipsnio nuostatas byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM skundas tenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys ir nustatyta, kad ieškovė pilnai sumokėjo pagrindinę skolą pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 6043 ir 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 6041, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo
22. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmetus, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują – ieškovės ieškinį atmetus, yra pagrindas atsakovės naudai priteisti jos turėtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė į bylą nėra pateikusi prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas turėtas pirmosios instancijos teisme ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos nepriteisiamos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese
24. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, taip pat yra pagrindas atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nėra pateikusi prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos nepriteisiamos.
25. Kadangi atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio valstybei už pateiktą teismui apeliacinį skundą ir jo nėra sumokėjusi, todėl atsakovės apeliacinį skundą tenkinus, mokėtinas 31,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą priteistinas iš ieškovės UAB „Demeda“ valstybės naudai.
26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Demeda“ ieškinys ir nustatyta, kad ieškovė pilnai sumokėjo pagrindinę skolą pagal 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 6043 ir 2006 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 6041, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Demeda“ ieškinį atmesti.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Demeda“, j. a. k. 132343652, valstybės naudai priteisti 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.