- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- 1A-435-844/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07534-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu A. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 20 dienų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. M. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. gegužės 10 d. 13.35 val. iki 2021 m. birželio 12 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, A. M. paskirtas turto konfiskavimas ir konfiskuota:
- automobilis „Toyota Prius“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);
- 250 Eur, išieškant šią pinigų sumą iš ikiteisminio tyrimo metu iš A. M. paimtų 3866,90 Eur sumos, saugomos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje.
- pramoninės gamybos 4 mm kalibro revolveris ME 38 Magnum-4R Nr. 006398 (Vokietija), skirtas šaudyti 4 mm kalibro žiedinio įskėlimo FLOBERT šoviniais, ir perduotas Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Tuo pačiu nuosprendžiu A. T. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau jo (A. T.) atžvilgiu nuosprendis nėra skundžiamas, apeliacinių skundų nėra gauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. M. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto momento iki 2021 m. gegužės 10 d. savo namuose (duomenys neskelbtini) , neturėdamas leidimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 10 dalį, 32 straipsnio 1 dalį, neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 4 mm kalibro revolverį ME 38 Magnum-4R Nr. 006398 (Vokietija), skirtą šaudyti 4 mm kalibro žiedinio įskėlimo FLOBERT šoviniais, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuomet 17.30 val. kratos metu pateikė policijos pareigūnams.
2. Be to, A. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis neteisėtai gabeno ir platino didelį kiekį narkotinės medžiagos šiomis aplinkybėmis: 2021 m. gegužės 10 d. apie 13.30 val. jam priklausančiu automobiliu „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iš Kauno į Alytų atgabeno narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė yra 0,00128 g, tą pačią dieną apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) pastato šią narkotinę medžiagą už 210 eurų pardavė A. T..
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. M. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas prašo skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
1.1. Skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis A. M. atžvilgiu yra nepagrįstas, kadangi baudžiamojoje byloje nėra tiksliai įrodyta, kad A. M. bendraudamas su A. T. ir paveiktas pastarojo prašymo, atgabeno taksi automobiliu narkotinę medžiagą į Alytų, kurią pardavė A. T. už 210 Eur. Nustatyti byloje faktiniai duomenys, anot apelianto, nėra patikimi, kurių pagrindu būtų galimybė remtis ir pagrįsti A. M. kaltę, kadangi tik A. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra tiesioginiai A. M. kaltei pagrįsti, tačiau vien tik jais remtis, apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Apylinkės teismas privalėjo kategoriškai nustatyti, kad A. M. turėjo tikslą realizuoti narkotines medžiagas, sąmoningai jas atvežė iš Kauno į Alytų, tačiau to apylinkės teismas nepadarė. Apelianto ginamasis viso proceso metu neigė atvežęs A. T. narkotines medžiagas, jis nežinojo, kad jo taksi automobilyje yra narkotinės medžiagos. Panašu, kad apylinkės teismas, vertindamas įrodymus (A. T. parodymus) pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kadangi apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti įrodymais, kurių patikimumas kelia abejones.
1.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog neturėtų būti suabsoliutinamas narkotinių medžiagų vartojimo asmeniniais tikslais kriterijus: vien ta aplinkybė, kad nuteistasis pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, jog jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Vien narkotinių medžiagų naudojimas, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, pasak kasacinio teismo, nepaneigia galimybės asmeniui inkriminuoti nusikalstamos veikos, susijusios su tokių medžiagų platinimu, kadangi kaltininkas gali turėti du tikslus. Apeliantas suponuoja tokią išvadą, kad būtent A. T. rengėsi platinti narkotines medžiagas, o ne A. M.. Gynėjas skiria didelį dėmesį A. T. duotiems parodymams tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Apklausiant A. T. pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo manoma, kad teisminio nagrinėjimo metu jis gali keisti parodymus, minėtos apklausos metu nedalyvavo nei A. M., nei jo gynėjas advokatas. Teisminio nagrinėjimo metu A. T. pakeitė savo parodymus, kurie patvirtintų A. M. nekaltumą, tačiau apylinkės teismas vis vien vadovavosi tais parodymais, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kaip jau minėjo apeliantas, A. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui privalu vertinti itin atidžiai, tačiau apylinkės teismas to nepadarė. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad vertinant asmens parodymus teismai turi ne tik atsižvelgti į tai, ar jis gali būti tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, bet net ir į galimą jo netiesioginį suinteresuotumą. Nagrinėjamu atveju, gynėjo įsitikinimu, buvo A. T. suinteresuotumas ikiteisminio tyrimo metu sumenkinti savo vaidmenį, o tą jis galėjo padaryti pačiu lengviausiu būdu – apkaltindamas A. M..
1.3. Teigia, kad net ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodymai skyrėsi. Kitų liudytojų parodymai prieštarauja A. T. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo teisėjai. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių A. M. iškeltos versijos, kad apie narkotines medžiagas jis nieko nežinojo, kadangi jas taksi automobilyje buvo paslėpęs A. T.. Gynėjas taip pat akcentuoja tai, kad A. M. padėties neblogina ir skundžiamame nuosprendyje minimi kiti A. T. ir E. P. pokalbiai telefonu, nes iš tiesų narkotines medžiagas iš Kauno į Alytų atvežė taksi vairuotojas, nes iš tiesų tos medžiagos buvo paslėptos už galinės automobilio sėdynės atlošo. Situacijos nekeičia ir aplinkybė, kad pagal bylos duomenis A. M. automobilis buvo užfiksuotas Alytuje 2021 m. gegužės 8 d., kadangi pats A. T. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad tą dieną buvo Kaune narkotikų, kad tą dieną jį A. M. atvežė į Alytų. Ginamojo kaltės atgabenus ir išplatinus didelį narkotinių medžiagų kiekį nepatvirtina teismo minima aplinkybė, kad procesinio veiksmo metu A. T. nurodė konkrečią vietą, iš kurios A. M. išėmė narkotines medžiagas. Iš teisme duotų A. T. parodymų aiškėja, kad būtent už galinės automobilio sėdynės atlošo jis buvo paslėpęs paketėlius su narkotine medžiaga. Apylinkės teismas nuosprendyje darė prielaidą, kad A. M. tris paketėlius su narkotine medžiaga įdėjo į tuščią cigarečių „Winston“ pakelį ir taip supakuotas narkotines medžiagas padavė A. T..
1.4. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas daug dėmesio skyrė vaizdo įrašui, kuris buvo padarytas prie parduotuvės „Č. M.“ ir remdamasis tuo įrašu padarė kategorišką išvadą, jog jame matomi A. M. veiksmai, t. y. taksi automobilio įvažiavimas į aikštelę, vairuotojo išlipimas iš automobilio, galinių kairės pusės durelių atidarymas, kažkokių veiksmų pasilenkus atlikimas, tų durelių uždarymas, atsisėdimas į vairuotojo vietą, automobilio stovėjimas kelias minutes aikštelėje, patvirtina, kad A. M. pardavė A. T. narkotines medžiagas, kurios buvo dar ir pasvertos. Tačiau gynėjo įsitikinimu, teismo tokia išvada yra nepagrįsta, kadangi ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus A. T. net neužsiminė, kad A. M. buvo išlipęs iš automobilio, atlenkęs galinę sėdynę, po to atsisėdęs atgal į vairuotojo vietą ir padavęs narkotines medžiagas. Iš teismo aptarto vaizdo įrašo vis dėlto nesimato, ką konkrečiai darė iš automobilio išlipęs A. M., dėl šios priežasties akivaizdu, jog kaltinančias A. M. išvadas teismas parėmė ne abejonių nekeliančiais įrodymais, tačiau spėjimais. Darytina išvada, kad tiesioginių A. M. kaltinančių įrodymų šaltinis yra nepatikimas, o netiesioginiai įrodymai ne tik nesusidėliojo į vientisą bei loginę grandinę, ne tik tiesiogiai nepatvirtino bylai svarbių tarpinių faktų, bet dar ir niekaip nesiderino su tiesioginiais įrodymais.
1.5. Skundžiamojo nuosprendžio analizė leidžia galvoti, jog teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo, ypač dėl tų, kurie prieštarauja kaltinimo versijai ir pan. Žinoma, kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir atliekami visi įmanomi tyrimai, vis dėlto šioje byloje, teismas neišnaudojo visų priimtinų galimybių nuodugniai išsiaiškinti tikrąsias įvykių aplinkybes.
Šalies argumentai
1.6. Be kita ko, gynėjas nurodo, jog yra pagrindas A. M. išteisinti ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kadangi namo katilinėje buvęs C kategorijos šaunamasis ginklas jokio realaus pavojaus visuomenės saugumui nekėlė, juolab, kad nebuvo rasti tam ginklui skirti šaudmenys. Yra pagrindas svarstyti klausimą dėl A. M. atleidimo nuo atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Rastas revolveris skirtas šaudyti mažo kalibro šoviniais, su tokio kalibro šaunamuoju ginklu sužaloti žmogų būtų itin sudėtinga, jis tinkamas tik savigynai. Turint omenyje, kad byloje nėra duomenų, jog tuo ginklu buvo kam nors padaryta žala, yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir ginamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Arūnas Juknevičius prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia.
6. Esminiu pažeidimu, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015, 2K-117-303/2016).
7. Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste, įvertinus bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendį ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl A. M. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Jame ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat pakankamai aiškiai išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų. Teismas išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistojo kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais apie atsietą, formalų ar nevisapusišką įrodymų vertinimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant A. M. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Iš skundžiamo žemesnės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jame baudžiamosios bylos metu ištirti įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, aiškiai argumentuota, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, apylinkės teismo išvados logiškos, neprieštaringos.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik kito nuteistojo A. T. parodymus, bet ir visų surinktų duomenų visumą, bei aiškiai nurodė, kodėl nagrinėjamu atveju tiki būtent A. T. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisminio nagrinėjimo metu bei kodėl laiko neįtikinamais nuteistojo A. M. parodymus. Visapusiškas ir objektyvus bylos įrodymų vertinimas lėmė tai, kad apylinkės teismas padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Pagal teisingai nustatytas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl A. M. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išreikšta abejonė dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, BPK 305 straipsnio nuostatų pažeidimo yra nepagrįsta.
Dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
9. Skundžiamu nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai gabeno ir platino didelį kiekį narkotinės medžiagos šiomis aplinkybėmis: 2021 m. gegužės 10 d. apie 13.30 val. jam priklausančiu automobiliu „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iš Kauno į Alytų atgabeno narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė yra 0,00128 g, tą pačią dieną apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) pastato šią narkotinę medžiagą už 210 eurų pardavė A. T.. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo šioje dalyje A. M. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nors nuteistasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme neigė pardavęs A. T. didelį kiekį narkotinių medžiagų, bei nurodė, kad apie narkotinę medžiagą automobilyje nieko nežinojo, kadangi ten jos nebuvo paslėpęs, o paslėpęs ten buvo būtent A. T., tačiau tokia pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja objektyviems byloje surinktiems ir nuteistojo A. M. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta.
10. Kolegija konstatuoja, kad sutikti su tokiais apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais siekiama, kad A. M. būtų išteisintas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę dėl didelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimo bei turėto tikslo parduoti, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino A. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistojo A. M. kaltės forma ir turinys atskleisti neatsiejamai atlikus detalią bylos įrodymų analizę. Visų pirma, paneigtas paties nuteistojo byloje pateiktas įvykių ir jų eigos aiškinimas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, konstatuoja, kad paties nuteistojo A. M. parodymai yra nenuoseklūs: dėl pas jį sulaikymo metu rastos didelės pinigų sumos paskirties (teismo posėdžio metu teigė, kad pinigai skirti automobilio pirkimui, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sulaikymo metu rasti grynieji pinigai skirti dantų implantams bei paslėpti nuo žmonos); dėl to, kas vaišino cigaretėmis taksi automobilyje; dėl draugystės ryšio su A. T., kadangi ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. M. A. T. apibūdino kaip tik porą kartų vežtą klientą, o teismo posėdžio metu jau parodė, kad netgi aprodė A. T. savo namą, kad tas galėtų jame nuomotis patalpas ir tuo pačiu prižiūrėti negyvenamą namą. Teisėjų kolegija A. M. poziciją, kad automobilyje rastos svarstyklės priklausė ne jam, o kitam, neįvardintam asmeniui, kuriam, neva A. M., jis nupirko Aleksoto turguje, laiko gynybinio pobūdžio, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį bei niekuo nepagrįsta.
12. Nors kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kad nuteistojo A. T. parodymai duoti teisiamojo posėdžio skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ką itin apeliaciniame skunde ir akcentavo apeliantas, tačiau apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai teisme duotus A. T. parodymus vertino kaip neteisingus, neatitinkančius nustatytų bylos aplinkybių ir jais nesivadovavo priimant skundžiamą nuosprendį. Todėl ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su A. T. parodymų galimai neteisingu vertinimu atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi skunde gynėjas lakoniškai bando įvertinti kito nuteistojo parodymus, kurie neva pagrindžia A. M. nekaltumą. Neginčytinai apylinkės teismo nustatyta, kad nuteistasis A. T. teisme pakeitė parodymus tik tam, kad padėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės A. M., arba bent jau sušvelnintų jo teisinę padėtį baudžiamojoje byloje, ir su tokia apylinkės teismo pozicija, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų A. T. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, jis parodė identiškas ir analogiškas aplinkybes, nurodydamas, kad 2021 m. gegužės 10 d., susitarė kartu su E. P. pirkti narkotinių medžiagų, bendrai sudėjus pinigus, jis apie 10 val./11 val. paskambino Kaune gyvenančiam taksistui A. M., telefone įvestas „A. S.“, ir paprašė, kad šis į Alytų, prie (duomenys neskelbtini) namo atvežtų tris „mergas“, t. y. karfentanilio, kurio 1 g su A. M. buvo sutarę taip vadinti. Parodė, kad pas A. M. 1 g fentanilio kainavo 70 Eur, atvežimas į Alytų kainavo papildomai 40 Eur, iš viso turėjo sumokėti 250 Eur ir dar 40 Eur ankstesnę skolą už parvežimą iš Kauno. A. M. atvažiavo apie 13.30 val. automobiliu „Toyota Prius“, jis (A. T.) įsėdo į automobilį, jie pavažiavo į aikštelę prie „Ž“ parduotuvės, A. M. iš vietos galinėje sėdynėje ištraukė cigarečių pakelį, kuriame buvo sudėti 3 paketėliai, juos A. T. pasvėrė A. M. turėtomis svarstyklėmis ir pavažiavus iš aikštelės iš automobilio išlipo, kur ir buvo policijos sulaikytas. Šie nuteistojo A. T. parodymai paneigia A. M. išsakytą gynybinio pobūdžio versiją, kad jo manymu A. T. įvardindamas atvežti „mergų“, omenyje turėjo merginas, drauges, jis (A. M.) tiksliai žinojo ir suprato A. T. prašymą ir suprato, jog iš A. T. gavo užsakymą atvežti būtent narkotinių medžiagų. Taip pat ir A. M. pozicija išsakyta ikiteisminio tyrimo metu, jog neva A. T. buvo eilinis A. M. taksi paslaugomis besinaudojantis klientas, kurio jis nepažinojo, laikytina nepagrįsta, kadangi byloje esantys duomenys priešingai nei nurodė nuteistasis, pažinties ryšys tarp A. M. ir A. T. nustatytas, nes A. T. jau ne vieną kartą buvo pirkęs iš A. M. narkotinių medžiagų, tiek Kaune, tiek Alytuje, taip pat buvo įsivedęs mobiliojo telefono numerį į savo kontaktus mobiliajame telefone. Matyti, kad A. M. ir A. T. sieja tik narkotinių medžiagų įsigijimo klausimas. Nėra nustatyta, kad A. T. hiperbolizuotai aiškintų faktines įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu. Be kita ko, baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įrašas, kuris užfiksuotas prekybos centro „Č. M.“ vaizdo kameromis, patvirtina nuteistojo A. T. duotus parodymus, kad jiems atvykus su taksi automobiliu į stovėjimo aikštelę, vairuotojas A. M. išlipo iš savo sėdėjimo vietos ir atidaręs galines kairės pusės automobilio dureles perdavė narkotines medžiagas A. T..
13. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą ir konstatuodama, kad nuteistojo A. T. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingi, atsižvelgia ir į tai, kad tokios A. T. nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su E. P., D. V., V. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, ir kita bylos medžiaga. Liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. V. patvirtino, kad jam A. T. pasakė, kad atvažiuos taksi vairuotojas iš Kauno ir atveš narkotinių medžiagų, jam (A. T.) reikėjo pinigų, todėl jis (A. T.) paprašė jo (D. V.) grąžinti anksčiau paskolintus pinigus. Be to, matyti, kad D. V. iš nuteistojo A. T. pasakojimo suprato, jog narkotines medžiagas A. T. jau ne pirmą kartą įsigyja iš to paties taksi vairuotojo. Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. P. taip pat patvirtino, kad jam A. T. pasiūlė įsigyti narkotinių medžiagų, kurias turi atvežti taksi vairuotojas iš Kauno ir šis sutiko su A. T. pasiūlymu, padavė jam pinigus. Taip pat liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. P. taip pat patvirtino tapačias aplinkybes, kad jam A. T. pasipasakojo, jog atveš narkotinių medžiagų iš Kauno taksi vairuotojas, bei kad taksi vairuotojas ne pirmą kartą atveža narkotinių medžiagų į Alytų. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad liudytojais teisme apklausti minėti asmenys (E. P., D. V., V. P.) pakeitė parodymus, todėl teisiamojo posėdžio metu duotų liudytojų parodymų nėra galimybės laikyti logiškais, neprieštaringais, kadangi jie visais įmanomais būdais bandė juos priderinti prie nuteistojo A. T. išsakytos gynybinės versijos, esą jis (A. T.) buvo paslėpęs narkotines medžiagas taksi automobilyje, kuriuo buvo grįžęs iš Kauno. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo metu duotais minėtų liudytojų parodymais, jie laikytini nuosekliais, aiškiais ir logiškais, bei papildantys vieni kitus, iš esmės sutampantys su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas ikiteisminio tyrimo tyrėjas, vykdęs tiek V. P., tiek D. V. apklausas, patvirtino, kad minėti asmenys davė nuoseklius ir detalius parodymus, apklausų protokolus perskaitė, pasirašė, todėl teismas turėjo pakankamą pagrindą pasiremti šiais ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisme pagarsintais liudytojų parodymais ir juos laikyti patikimais.
Žemesnės instancijos teismas
14. Netikėti nuteistojo A. T. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nėra pagrindo, kadangi liudytojas R. T. patvirtino, kad apklausiant įtariamuoju A. T., jo būsena apklausos metu buvo normali, jis nebuvo abstinencijoje, blaiviai mąstė, suprato, ką kalba, viską pasakojo nuosekliai iki smulkmenų, abejoti jo duotais parodymais neturėjo pagrindo. Analogiškas apklausos aplinkybes apklausiamas liudytoju teisme nurodė ir kitas ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikęs papildomą A. T. apklausą K. B.. Policijos pareigūnas bendrais bruožais apibūdino, kad papildomos apklausos metu A. T. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, apklausos metu atrodė normaliai, tvarkingai, neatrodė apsvaigęs, sveikata nesiskundė, parodymus davė savo noru, protokolą perskaitė ir pasirašė. Nenustatyta, kad minėti policijos pareigūnai savo iniciatyva būtų surašę apklausos protokolus ir tuo metu dar įtariamajam būtų davę tik pasirašyti po apklausos protokolais.
15. Tą aplinkybę, kad būtent A. T. ketina įsigyti narkotinių medžiagų iš taksi vairuotojo, patvirtina ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. Ž. 2021 m. gegužės 11 d. tarnybinis pranešimas, kuriame jis nurodė, kad 2021 m. gegužės 10 d. buvo gauta informacija, jog E. P. ir A. T. iš nenustatyto asmens planuoja įsigyti 3 gramus narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Tikrinant šią informaciją, 2021 m. gegužės 10 d. apie 13.35 val. Alytuje, šalia (duomenys neskelbtini) val. buvo sulaikytas A. T., kuris pateikė turėtą narkotinę ar psichotropinę medžiagą (apklaustas nurodė, kad tai fentanilis), nurodė, kad ją ką tik už 250 eurų nusipirko iš taksi vairuotojo A. M., kuris ją atvežė iš Kauno jam prašant. Papildomai pažymėtina, kad ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. T. 2021 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vykdant E. P. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolę, išgirsti pokalbiai tarp A. T. ir E. P., kur jie tarėsi dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir sprendė, kaip geriau jas įsigyti ir tų pokalbių metu A. T. E. P. pasakė, kad jis susisiekė su savo pažįstamu, kuris narkotines medžiagas atveš į Alytų iš Kauno ir šis asmuo galimai atvyks taksi automobiliu prie (duomenys neskelbtini) namo. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole 2021 m. gegužės 11 d. nurodyta, kad 2021 m. gegužės 10-11 d. užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp E. P. ir A. T., kurių tyrinyje yra duomenų, kaip įtariamasis A. T. ketina įsigyti narkotinių medžiagų iš taksi vairuotojo. Ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, kad jis pokalbio telefonu su A. T. metu suprato, kad A. T. pasiūlė nusipirkti būtent karfentanilio, sakė, kad pažįstamas taksi vairuotojas iš Kauno atveš fentanilio, E. P. sutiko, pasakė turįs 110 Eur, A. T. pasakė, kad už tiek išeis 1,5 g, vėliau tuos pinigus jis padavė prie jo namo atėjusiam A. T., šis įsėdo į privažiavusi taksi automobilį „Toyota Prius“ ir išvažiavo link parduotuvės „Ž“, o grįžtantį A. T. sulaikė policija. Taigi tokie E. P. parodymai patvirtina A. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atitinka tiek pokalbių suvestinėje, tiek vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis. Be to, R. T. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad vos tik sulaikius A. T. ir policijos pareigūnui vidinėje striukės kišenėje radus cigarečių pakelį, kurio viduje buvo trys plastikiniai maišeliai su baltais milteliais, jis (A. T.) iškart prisipažino ir paaiškino, kad pakeliuose yra trys gramai narkotinės medžiagos – fentanilio, kurį jis ką tik už 250 Eur nusipirko iš taksi vairuotojo A. M., kuris ją (narkotinę medžiagą) atvežė iš Kauno. Sutikti, kad A. M. neplatino narkotinių medžiagų, o jas paprasčiausiai buvo paslėpęs taksi paslaugomis naudojęsis klientas A. T., nėra jokio pagrindo, kadangi baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti minėti įrodymai patvirtina, kad būtent A. M. gabeno ir pardavė narkotines medžiagas A. T.. Šie aptarti įrodymai paneigia teisiamojo posėdžio metu duotus nuteistojo A. T. parodymus, kad neva jis nesitarė su E. P. dėl narkotinių medžiagų pirkimo. Kritiškai vertinant nuteistojo A. T. duotus paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, privalu atkreipti dėmesį į tai, kad jis teismo posėdžio metu buvo linkęs šiek tiek hiperbolizuotai pasakoti apie jam žinomą įvykį, kadangi neįtikinamai skamba tai, jog jo teigimu jis dirbo Kaune ir per dieną uždirbdavo iki 100 Eur, tačiau susimokėti taksi paslaugas teikusiam vairuotojui parvežusiam jį iš Kauno į Alytų vis dėlto pinigų neturėjo. Nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad Kaune gyveno jau pusę metų, bet pagal įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (ĮKNR) duomenis, jis vos prieš nepilnus du mėnesius buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės vietos. Taip pat nelogiškais jo paaiškinimais laikytini ir tie parodymai, kad narkotikus A. M. automobilyje slėpė, bijodamas, kad sustabdys policija, nors jokios objektyvios priežasties tokiai baimei kilti nenurodė, be to, neįtikėtina, kad automobilio vairuotojas, šiuo metu A. M., nebūtų pastebėjęs, kad jo vairuojamajame automobilyje vežamas klientas (A. T.) ne tik būtų leidęsis į veną narkotinių medžiagų skiedinį, bet dar ir nuleidinėjęs sėdynės atlošą ir kažką ten slėpęs. Teisėjų kolegija pakartotinai pažymi, kad apylinkės teismas kritiškai įvertinęs teisiamojo posėdžio metu duotus A. T. parodymus, pagrįstai juos laikė neteisingais, neatitinkančiais nustatytoms bylos aplinkybėms, nenuosekliais, prieštaringais tarpusavyje bei prieštaraujančiais jo paties tris kartus ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams.
16. Teisėjų kolegija papildomai pažymi ir tai, kad A. T. buvo apklausiamas 2021 m. gegužės 11 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nėra duomenų, kad apklausos metu jo būsena būtų kėlusi įtarimų dėl neadekvatumo, apsvaigimo ar abstinencijos. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. gegužės 10 d. apklausos protokole A. T. savo ranka įrašė pakankamai ilgą ir detalią pastabą, patikslindamas protokole užfiksuotus savo parodymus, ir tai tik patvirtina, kad jis gerai suvokė, ką kalba. Be to, tokie patys A. T. parodymai buvo duodami ir 2021 m. gegužės 11 d. parodymų patikrinimo vietoje metu. A. T. šių pirminių apklausų metu nurodė tokias detales, kurių negalėjo žinoti iš kitur, nes jis iškart po narkotinių medžiagų įsigijimo buvo sulaikytas iki pat apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją pabaigos. O visų tų apklausų metu jis tiksliai nurodė vietą, iš kurios narkotines medžiagas A. M. ištraukė, kaip jos buvo ir į ką buvo supakuotos, jas (narkotines medžiagas) pasvėrė automobilyje A. M. turėtomis svarstyklėmis, kurios, jau sulaikius A. T., iš tiesų ir buvo rastos A. M. taksi automobilio daiktadėžėje. Tai, kad būdamas taksi automobilyje A. T. naudodamasis jame rastomis svarstyklėmis svėrė narkotinę medžiagą, patvirtina tiek 2021 m. gegužės 10 d., 13.25 val. užfiksuotas A. T. ir E. P. pokalbis telefonu, kai E. P., paskambinęs A. T., klausė, ar tas ilgai ten sėdės, o A. T. atsakė, kad tuoj išlipa, tik pasveria ir viskas, tiek tai, kad beveik iškart po to A. M. vairuojamame taksi automobilio daiktadėžėje buvo rastos elektroninės svarstyklės, kurios buvo išpakuotos, tą patvirtina Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole ir juo paimtų daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Taigi, skunde keliama versija, jog neva taksi automobilyje rastos svarstyklės buvo skirtos kitam, neįvardintam asmeniui, laikytina nepagrįsta ir išskirtinai gynybinė. Nėra abejonių, kad taksi automobilyje buvusios ir rastos svarstyklės buvo laikomos bei naudojamos tam, kad būtų galima pasverti parduodamas narkotines medžiagas. Kaip teisingai nustatyta skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, E. P. ir A. T. siejo būtent narkotinių medžiagų vartojimas, todėl užfiksuotų telefoninių pokalbių metu neginčytinai nustatyta, kad jų metu buvo tariamasi dėl narkotinės medžiagos įsigijimo.
17. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas privalėjo nustatyti, kad A. M. turėjo tikslą realizuoti narkotines medžiagas, sąmoningai jas atvežė iš Kauno į Alytų. Teisėjų kolegija, atsakydama bei atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, nurodo, kad nuteistasis A. M. turėjo akivaizdų tikslą realizuoti narkotines medžiagas, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. T. jam priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu 2021 m. gegužės 10 d., 11.23.50 val. skambino A. M., pokalbis truko 60 s., jokio ankstesnio tos dienos pokalbio tarp jų (A. T. ir A. M.) neužfiksuota. A. M., pokalbio metu su nuteistuoju A. T. gavęs užsakymą atvežti narkotinių medžiagų į Alytaus miestą, iškart ir ėmė vykdyti šį užsakymą. Vėlesnio pokalbio metu su A. T., kuris užfiksuotas 12.10.58 val. A. M. patikino, kad jau važiuoja, yra už Garliavos, maždaug už valandos bus. Sutikti su skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog neva A. T. A. M. skambino ryte, apie 9 val., kad tuo metu jis turėjo daug užsakymų ir tik vėliau galės atvažiuoti į Alytų, nėra pagrindo, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. M. sulaukęs užsakovo (A. T.) skambučio iškart ėmė jį vykdyti, t. y. vežti narkotines medžiagas į Alytų, kurias pardavė nuteistajam A. T..
18. Apelianto įsitikinimu, A. T. turėjo suinteresuotumą ikiteisminio tyrimo metu sumenkinti savo vaidmenį, o tą jis padarė pačiu lengviausiu būdu – neteisingai apkaltino A. M.. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini, aukščiau teismas detaliai išanalizavo nuteistojo A. T. duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu A. T. tiek tyrėjui 2021 m. gegužės 10 d., tiek ikiteisminio tyrimo teisėjai 2021 m. gegužės 11 d., analogiškai nurodė, kad jam įsėdus į taksi automobilį ir pavažiavus į aikštelę prie „Ž“ parduotuvės, A. M. iš galinės sėdynės atlošo vidaus ištraukė tris plastikinius paketėlius, sudėtus į cigarečių pakelį, ir juos padavė A. T., šis svarstyklėmis patikrino narkotikų svorį. Pakartotinai apygardos teismas detaliai nebeanalizuos A. T. parodymų, be to, nenustatytos ir aplinkybės, kurių pagrindu A. T. iškart po sulaikymo atliekant jo apklausas, siektų apkalbėti A. M. taip siekdamas sušvelninti savo atsakomybę.
19. Nuteistojo A. M. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat buvo iškėlęs versiją, jog vadovautis vien tik nuteistojo A. T. parodymais nėra pagrindo, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys yra nepatikimi, nes A. M. taksi automobilio vidus nuolat filmuojamas, tačiau byloje nėra jokių narkotikų perdavimą A. T. patvirtinančių vaizdo įrašų, atminties kortelė dingusi. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus, pastebėtina, kad vaizdo įrašymo įrenginiai iš nuteistojo automobilio buvo apžiūrėti ir nustatyta, kad vaizdo įrašymo įrenginio „4K T. G.“ atminties kortelės vieta tuščia, o planšetiniame kompiuteryje rastos tik programėlės „A“, kurias įjungus matyti, kad jos naudojamos taksi paslaugoms teikti, navigacijos programėlės „B“, „C“, elektroninio pašto programėlė „D“, „E“. Jose vaizdo įrašų nerasta. Būtent tai, kad nerasta jokių šio automobilio vidaus vaizdo įrašų, tik sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadai, kad A. M. tiksliai suprato savo veikos pavojingumą, kad gabena ir parduoda narkotines medžiagas, kadangi visiškai nelogiška būtų, jog narkotines medžiagas parduodantis asmuo įrašinėtų vaizdą savo automobilyje, kuriame būtų užfiksuotas narkotinių medžiagų pardavimas, svėrimas. Sprendžiama, kad atminties kortelė paties A. M. sąmoningai nebuvo įdėta į vaizdo įrašymo įrenginį ir vaizdas nebuvo fiksuojamas išskirtinai konspiracijos tikslu. Kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje įrodymų visetas patvirtina, jog A. M. neteisėtai gabeno ir platino didelį kiekį narkotinės medžiagos šiomis aplinkybėmis: 2021 m. gegužės 10 d. apie 13.30 val. jam priklausančiu automobiliu „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iš Kauno į Alytų atgabeno narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė yra 0,00128 g, tą pačią dieną apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) pastato šią narkotinę medžiagą už 210 eurų pardavė A. T..
20. Nuteistojo gynėjas skunde akcentavo tai, kad apie narkotinių medžiagų egzistavimą taksi automobilyje A. M. nieko nežinojo, kadangi tas narkotines medžiagas paslėpė A. T.. Teisėjų kolegija su tokiais gynėjo argumentais bei bandymais sušvelninti ginamojo A. M. teisinę padėtį sutikti neturi pagrindo, tokius paaiškinimus laiko nepagrįstais, priešingai, byloje esantys ir pirmosios instancijos tinkamai ištirti įrodymai, kurie detaliai aptarti skundžiamame nuosprendyje, paneigia tokią išsakytą tiek nuteistojo, tiek ir jo gynėjo poziciją. Apygardos teismas atmesdamas apeliacinį skundą nebeatkartos apylinkės teismo teisingų bei pagrįstų išvadų, paneigiančių aplinkybę, jog neva narkotines medžiagas taksi automobilyje paliko A. T..
21. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai priėmė sprendimą pripažinti kaltu A. M. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Nuosprendis surašytas nepažeidus BPK reikalavimų. Įvertinus nuosprendį, matyti, kad teismas išsamiai išdėstė visus bylos duomenis, juos vertino ir darė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltumo. Kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo yra išsamiai ir teisiškai argumentuotas.
22. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas dėl A. M. kaltės ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl naikinti nuosprendį nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
23. A. M. tuo pačiu skundžiamu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto momento iki 2021 m. gegužės 10 d. savo namuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 10 dalį, 32 straipsnio 1 dalį, neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 4 mm kalibro revolverį ME 38 Magnum-4R Nr. 006398 (Vokietija), skirtą šaudyti 4 mm kalibro žiedinio įskėlimo FLOBERT šoviniais, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuomet 17.30 val. kratos metu pateikė policijos pareigūnams.
24. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad jo ginamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti pripažinta mažareikšmė ir tokiu atveju A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), kadangi namo katilinėje buvęs C kategorijos šaunamasis ginklas jokio realaus pavojaus visuomenės saugumui nekėlė, juolab, kad nebuvo rasti tam ginklui skirti šaudmenys. Gynėjo manymu, rastas revolveris skirtas šaudyti mažo kalibro šoviniais, su tokio kalibro šaunamuoju ginklu sužaloti žmogų būtų itin sudėtinga, jis tinkamas tik savigynai. Be to, byloje nėra duomenų, jog tuo ginklu buvo kam nors padaryta žala, todėl apelianto įsitikinimu, yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir jo ginamąjį (A. M.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.
25. Baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai nepatvirtina tokios apeliaciniame skunde išsakytos bei išdėstytos pozicijos. Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertindamas visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą sprendimą, su kuriuo teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo nesutikti.
26. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nenešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje savo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).
27. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis formali, tačiau įstatymo leidėjas baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis nustatė ne tik dėl pačios veikos pavojingumo, bet ir dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių. Dėl BK 37 straipsnio taikymo ir šio įstatymo būtent bylose, kuriose asmuo kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, pasisakyta ir išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje byloje Nr. 2K-7-109/2013. Šioje nutartyje nurodyta, kad nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-77-489/2022).
28. Išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, yra pakankamai pavojinga, nes ja kėsintasi į visuomenės saugumą, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu. A. M. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą. Nusikalstama veika nutrūko tik atliekant kratą nuteistojo gyvenamoje vietoje. Baudžiamojoje byloje esantis 2021 m. gegužės 10 d. kratos protokolas, patvirtina, kad atliekant A. M. namuose (duomenys neskelbtini), jam prisiminus policijos pareigūnams pateikė dujinį revolverį, kuris buvo įdėtas į atvirą dėžutę, o ši buvo padėta nedidelėje nišoje tarp krosnies ir sienelės, tikrai nesunkiai pastebimoje vietoje, neužmaskuota. Minėtas šaunamasis ginklas buvo tinkamas šaudymui, nei ginklas, nei dėžutė neapdulkėję, švarūs. Įvertinus nuteistojo pateiktos dėžutės bei joje esančio šaunamojo ginklo išvaizdą, darytina išvada, kad juo buvo rūpinamasi (jis buvo valomas, apžiūrimas ir pan.). Todėl atmetama, kaip išskirtinai gynybinio pobūdžio, nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad ginklas guli neliestas jau beveik 30 metų. Be kita ko, nustatyta, kad savanoriškai dėžutę su ginklu A. M. pateikė policijos pareigūnams tik tuomet, kai kitos gyvenamojo namo patalpos buvo apžiūrėtos ir pareigūnai atėjo kratos daryti į katilinę, kur ir buvo paslėptas ginklas. Numatydamas aplinkybę, kad policijos pareigūnai atlikinėdami kratą suras dėžutę su joje esančiu ginklu, jis savanoriškai ginklą pateikė, tikėtina tikėdamasis švelnesnės atsakomybės už šią nusikalstamą veiką arba supratęs, kad policijos pareigūnai ginklą vis tiek suras. Įvertinus visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. M. padarytą nusikaltimą pripažinti mažareikšmiu nėra pakankamo pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo ir taikyti BK 37 straipsnio nuostatas.
29. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apelianto minimi faktai, kad jokio realaus pavojaus visuomenės saugumui kratos metu rastas šaunamasis ginklas nekėlė, juolab, kad nebuvo rasti tam ginklui skirti šaudmenys, rastas revolveris skirtas šaudyti mažo kalibro šoviniais, su kuriais sužaloti žmogų būtų itin sudėtinga, jis tinkamas tik savigynai. Be to, byloje nėra duomenų, jog tuo ginklu buvo kam nors padaryta žala. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, kuris, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, privalo padaryti išvadą, kad įvykdytos veikos pavojingumas nesiekia laipsnio, būtino baudžiamajai atsakomybei atsirasti, todėl ta aplinkybė, kad nebuvo sukelti padariniai, padaryta žala visuomenei, ar tai, kad rastas C kategorijos šaunamasis ginklas galimai pritaikytas tik savigynai negali būti lemiamomis aplinkybėmis konstatuojant veikų mažareikšmiškumą. Būtina atsižvelgti tiek į objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai), tiek į subjektyviuosius (tyčios kryptingumas, motyvai) požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. M. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, padaryta tiesiogine tyčia. Šios aplinkybės rodo, kad A. M. padaryta veika pavojinga visuomenei ir pažeidžia įstatymo saugomas vertybes. Vien tai, kad C kategorijos šaunamuoju ginklu nebuvo padaryta žala, nesumažina padarytos veikos pavojingumo tiek, kad būtų galima ją pripažinti mažareikšme. Priešingai, iš byloje esančių duomenų bei ginklo išvaizdos nustatyta, kad ginklu buvo rūpinamasi, kadangi jis buvo nuvalytas, švarus, neapdulkėjęs, o nerasti šaudmenys, skirti konkrečiam šaunamajam ginklui, nesudaro prielaidos išvadai, kad ginklas nebuvo skirtas naudojimuisi. Esant šių duomenų visumai, pripažinti aukščiau aptartus nuteistojo veiksmus mažareikšmiais, nėra jokio teisinio pagrindo.
30. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo A. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.