Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2013-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-216-805/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2013-07-11Alytaus apylinkės teismas
  2. T-13-805/2014Nutartis · 2014-02-07Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-07-11
Bylos Nr.
1-216-805/2013
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00293-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-216-805/2013
Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00293-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1; 2.10.13; 2.10.14. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. liepos 11 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro A. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2013-05-13 baudžiamuoju įsakymu viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. K. 2013 m. birželio 3 d. apie 21.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio pobūdžio konfliktui, rankos kumščiu tyčia sudavė broliui T. K. vieną kartą į kairę veido pusę bei suplėšė jo marškinėlius, tęsdamas nusikalstamą veiką gyvenamojo namo kieme koja spyrė T. K. į dešinę koją, tuo nukentėjusiajam T. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio smilkinio sumušimu.

Šiais veiksmais J. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 140 str. 1 d.

Iš kaltinamojo J. K. apklausos protokolo matyti, kad 2013 m. birželio 3 d. pas kaimyną A., gyvenantį tame pačiame kaime, kapojo malkas, su A. išgėrė du butelius degtinės ir apie 21 vai. 30 min. grįžo į namus. Savo kambaryje rado sulaužytą staliuką, ant žemės stovinčio televizoriaus antena buvo sugraužta. Jis suprato, kad į jo kambarį buvo įbėgęs brolio T. K. vilkinis šuo, kuris apgadino jo daiktus. Dėl to jis supyko ant brolio T. K., jį apšaukė dėl šuns nepriežiūros. T. nuėjo į savo kambarį. Jis nuėjo paskui brolį ir kumščiu sudavė vieną kartą į kairę veido pusę. Po to pagriebė T. K. už marškinėlių ir juos suplėšė. T. išbėgo iš namo į kiemą. Jis išbėgo paskui T. ir kieme įspyrė į brolio dešinę koją. Suprato, kad nuo suduotų smūgių T. jautė fizinį skausmą. Brolis įspėjo, kad iškvies policiją, tada jis apsiramino, atsisėdo ant laiptų ir laukė atvykstančios policijos. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 2,89 promilių girtumą. Dėl savo padaryto nusikaltimo labai gailisi (b.1.42 ).

Iš nukentėjusiojo T. K. apklausos protokolo matyti, kad 2013 m. birželio 3 d. apie 21 val. 30 min. brolis J. K. sugrįžo į namus girtas. Brolis pradėjo jam priekaištauti, kad jo auginamas vilkšunis tariamai sulaužė brolio kambaryje esantį staliuką ir apgraužė televizoriaus anteną, nors šuo brolio kambaryje nebuvo. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu J. K. kumščiu vieną kartą smogė jam į kairę veido pusę, o kai jis bandė iš kambario pabėgti, J. K. pagriebė už jo marškinėlių ir suplėšė. Jam išbėgus iš kambario į lauką, brolis atbėgo iš paskos ir įspyrė į dešinę koją. J. K. tokiais savo fiziniais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, nes po suduoto smūgio į veidą jam skaudėjo galvą. Konflikto metu namuose buvo sesuo L. K.. Dėl šio įvykio jam turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia.(b.1.15,17)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. K. prisipažinimo ir nukentėjusiojo T. K. parodymų, J. K. kaltę dėl padaryto nusikalstamos veikos taip pat patvirtina T. K. pareiškimas dėl smurto artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojų D. K. ir L. K. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvados, kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolai.

Iš liudytojos D. K. parodymų matyti, kad ji gyvena kartu su pilnamečiu sūnum J. K. ir nepilnamečiais vaikais T. K. bei L. K.. Jos sūnus T. dažnai konfliktuoja su broliu J.. 2013 m. birželio 3 d. nuo ryto iki 17 val. ji buvo darbe. Grįžusi į namus išėjo pas kaimynę L. B.. Po 21 valandos grįžo namo ir rado kieme besiginčijančius abu sūnus. T. jai pasakė, kad J. jį užsipuolė dėl sulaužyto staliuko ir konflikto metu ranka sudavė T. į kairį smilkinį. Ant T. veido ties kairiu smilkiniu buvo paraudimas. Ji pati vaikų konflikto nematė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, nes turtinės žala nėra padaryta (b.1.26-27)

Liudytoja L. K. parodė, kad gyvena kartu su mama ir dviem broliais J. ir T. K.. 2013 m. birželio 3 d. vakare apie 21 vai. 30 min. jai būnant namuose kartu su broliu T. K. į namus sugrįžo girtas brolis J. K.. Tarp J. ir T. įvyko konfliktas, kurio metu J. apkaltino T. dėl sulūžusio staliuko. Kas sulaužė staliuką ji nežino, nes tuo metu jos namuose nebuvo. Konflikto metu J. kumščiu smogė T. K. į kairę veido pusę ir jie tarpusavyje susigrūmė. Kas toliau vyko ji nematė, nes išbėgo į ieškoti mamos, kuri buvo išėjusi pas kaimynę (b.l. 30-31 )

Iš 2013-06-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namo kambariuose grumtynių požymių nematyti (b.l. 4-5).

Iš 2013-06-06 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje T. K. parodė kambarį gyvenamajame name, kuriame J. K. jam kumščiu sudavė į kairį smilkinį, kieme parodė vietą, kurioje J. K. jam įspyrė į dešinę koją (b.l. 18-21).

Iš 2013-06-06 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad J. K. parodė kambarį gyvenamajame name, kuriame jis sudavė kumščiu savo broliui T. K. į kairį smilkinį, kieme parodė vietą, kurioje T. K. įspyrė į dešinę koją (b. 1. 45-49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio 2013-06-04 specialisto išvadoje Nr. G 527/13(06) konstatuota, kad T. K. nustatytas kairio smilkinio sumušimas padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b.1.24-25).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už J. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusysis ir jo atstovė dėl T. K. padaryto sveikatos sutrikdymo pretenzijų neturi. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato.

Kaltinamasis T. K. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltimasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. J. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nedirba, nedarbo draudimo išmokos negauna. Jis praeityje yra teistas už analogiško nesunkaus nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, psichiatrinio kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas, niekur nedirba, sutinka su prokuroro pasiūlyta bausme (b.l. 88).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes J. K., siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei charakterizuojančius kaltinamąjį duomenis, yra tinkama bausmė kaltinamajam. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei atsižvelgiant į tai, kad J. K. antrą kartą nusikalto prieš artimą asmenį - nepilnametį brolį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta už bausmė subendrintina subendrintina prie paskirtos bausmės iš dalies pridedant Prienų rajono apylinkės teismo 2013-05-13 baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,nusprendžia (įsako):

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nubausti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant J. K. per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2013-05-13 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir J. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. K. per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² str. paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigoti J. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą paskiriant atlikti per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013-06-03 iki 2013-06-04.

Smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones – įpareigojimus J. K. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens T. K., nebendrauti, neieškoti ryšio su juo – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti J. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė