- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-379-582/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „FSM apskaita“
- Ieškovas
- V. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „FSM apskaita“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-13712-717/2011 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „FSM apskaita“ dėl gyvenamosios patalpos nuomos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. B. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo UAB „FSM apskaita“ 2 649,32 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2010-09-23 sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Šia sutartimi atsakovui išnuomojo patalpas - 3 kambarių, 51,97 kv. m. bendro ploto butą, esantį Kęstučio g. Nr. 11-1, Kaune. Sutarties galiojimo terminas buvo numatytas iki 2011-10-01, tačiau ši sutartis prieš laiką nuomininko iniciatyva buvo nutraukta pranešimu nurodant, kad nuomos sutartis nutraukiama nuo 2011 m. vasario 28 d., komunalinių mokesčių apmokėjimas iki 2011-02-28 garantuojamas. Atsakovui laiku nesumokėjus nuompinigių bei išlaidų už buto eksploataciją, 2011 m. vasario 2 d. nusiųsta rašytinę pretenziją, kurioje nurodyta susidariusi skola, neįtraukiant sumos už vasario mėnesio komunalinius mokesčius bei vasario mėnesio nuompinigius. Atsakovas žadėjo skolą apmokėti, tačiau to nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei V. B. iš atsakovo UAB „FSM apskaita“ 2129,24 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 38,22 Lt pašto išlaidų, 500 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį ir už antstolio paslaugas surašant paktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 63 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 1056 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Ieškovės V. B. ieškinio dalį dėl 520 Lt priteisimo iš atsakovo UAB „FSM apskaita“ už patalpų remontą atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „FSM apskaita“ 18,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Nuomotoja perdavė daiktą - gyvenamąsias patalpas, esančias Kęstučio g. 11-1, Kaune nuomininkui, šis patalpomis naudojosi nuo 2010 m. spalio mėnesio pradžios iki 2011 m. vasario mėnesio pabaigos (CK 6.483 straipsnis). Ieškovė, išnuomojusi atsakovui gyvenamąsias patalpas ir perdavusi jas valdyti, įvykdė savo prievolinį įsipareigojimą pagal šalių sudarytą 2010-09-23 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Atsakovas savo prievolės ieškovei laiku atsikaityti už nuomojamas patalpas neįvykdė (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis), ieškovei jis liko skolingas 2129,24 Lt už komunalinius mokesčius. Šias išlaidas ieškovė įrodė pateiktais mokėjimo kvitais. Atsakovo atstovas pripažino, jog jis už komunalinius patarnavimus už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio iki 2011 m. vasario mėn. imtinai su ieškove neatsiskaitė, motyvuodamas tuo, kad ši jam nepateikė bendros sąskaitos. Teismas laikė, kad bendros mokėjimų sąskaitos nepateikimas nėra pagrindas atsisakyti mokėti sutartimi nustatytus mokesčius už komunalinius patarnavimus, be to nuomos sutartyje nebuvo nustatyta, kad komunaliniai mokesčiai bus mokami tada, kai bus pateikta bendra sąskaita. Atsakovas pirmus du mėnesius atsiskaitė už komunalinius patarnavimus pagal ieškovės pateiktą mokėjimų suvestinę, todėl teismo vertinimu atsakovui tokia atsikaitymo tvarka buvo priimtina. Teismas vadovavosi CK 6.493 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad nuomininkas privalo laikyti išnuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 2.2.3 punktas nustatė, kad nuomotojas įsipareigoja išnuomotas patalpas naudoti tvarkingai, neatlygintinai, savo sąskaita daryti jų einamąjį remontą, prisiimti pilną atsakomybę už bet kokią dėl neatsargumo ar piktavališkai padarytą žalą (sutarties 2.2.8 p.), sutartu laiku mokėti nuomos mokestį, atsikaityti už komunalines paslaugas (sutarties 2.2.9 p.), perduoti nuomotojui patalpas neblogesnės būklės, nei įsikėlus, atsižvelgiant į jų normalų nusidėvėjimą (sutarties 2.2.10 p.). Sutartyje taip pat buvo nustatyta, kad šalys patalpas viena kitai perduoda perdavimo-priėmimo aktu (sutarties 2.1.1 ir 2.2.10 punktai). Ieškovė patalpų perdavimo-priėmimo akto nepateikė. Ji taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovas subraižė grindis ir, vesdamas internetą ir signalizaciją, apgadino buto sieną, kad tokiam patalpų apgadinimui buvo būtinas remontas, o atsakovas šį jos reikalavimą neigia. Teismas laikė, kad šios ieškinio dalies ieškovė neįrodė, todėl jos reikalavimo dalis dėl 450 Lt už buto remontą priteisimo netenkinta kaip neįrodyta (CPK 178 straipsnis).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „FSM apskaita“ apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas klaidingai aiškino sutartį ir tai sąlygojo neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas ginčijamame sprendime klaidingai nurodė, jog „nuomos sutartyje nebuvo nustatyta, kad komunaliniai mokesčiai bus mokami tik tada, kai bus pateikta bendra sąskaita“. Sutarties 2.2.9 p. įtvirtinta, jog nuomininkas įsipareigoja sutartu laiku mokėti nuomos mokestį, atsiskaityti už komunalines paslaugas. Ši nuostata konkretizuojama sutarties 3.4 – 3.5. p., kuriuose numatyta, jog nuompinigiai mokamai iki einamojo mėnesio 25 dienos, o „komunaliniai mokesčiai apmokami pagal atskirą nuomininko ir nuomotojo susitarimą, pateikus bendrą sąskaitą 2 dienos iki atsiskaitymo dienos“. Aiškinant šią sutarties nuostatą akivaizdu, jog komunaliniai mokesčiai apmokami tik nuomotojui (ieškovei) pateikus bendrą sąskaitą nuomininkui (atsakovui). Tą netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, jog visas sąskaitas už komunalines paslaugas gauna ieškovė, kuri yra sudariusi sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, o atsakovas savarankiškai nedisponuoja duomenimis, susijusiais su nuomos objektui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis ir jų atlyginimu. Todėl tol, kol nėra pateikta sąskaita, nuomininkas (atsakovas) negali (neturi jokių galimybių) įvykdyti pareigos – apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas.
2. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su ieškovės reikalavimo teise. Klaidingas sutarties nuostatų aiškinimas sąlygojo nepagrįstą ieškovės reikalavimo pripažinimą ir ieškinio patenkinimą. Tinkamai aiškinant sutartį ir susiklosčiusias faktines aplinkybes, ieškovės ieškinyje keliami reikalavimai turėjo būti pripažinti nepagrįstais, o ieškinys atmestas. Atsakovo pareiga atsiskaityti už komunalines paslaugas yra priklausoma nuo ieškovės veiksmų. Visas sąskaitas už komunalines paslaugas gauna ieškovė. Todėl net ir nevertinant sutartyje įtvirtino reguliavimo (Sutarties 3.4 – 3.5 p.) yra aišku, kad asmenys, privalantys apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas, savo pareigą galės tinkamai įvykdyti tik gavę informaciją iš ieškovės. Tačiau šiuo atveju egzistuoja specialus reguliavimas (Sutarties 3.4 – 3.5 p.), kuris nustato aukščiau nurodytos informacijos pateikimo tvarką. Šis reguliavimas suponuoja, kad atsakovo pareiga atsiskaityti už komunalines paslaugas atsiranda tik nuo bendros sąskaitos gavimo momento. Tokiu būdu, atsakovo pareiga atsiskaityti už komunalines paslaugas laikytina sąlygine prievole (CK 6.30 str. 1 d. ir 5 d.), kurios atsiradimas priklauso nuo konkrečios sąlygos – bendros sąskaitos pateikimo. Sutarties nuostatos (3.4 – 3.5 p.) sutarties galiojimo metu nebuvo pakeistos, todėl jų turėjo būti laikomasi. Aiškinimas, jog sutartis buvo pakeista žodiniu sutarimu ar kitu būdu (konkliudentiniais veiksmais), išskyrus raštu, nėra galimas (Sutarties 6.3 p.). Kadangi ieškovė nepateikė bendrų sąskaitų, pareiga atsiskaityti atsakovui neatsirado. Atsakovas nuo pat sutarties sudarymo momento nėra gavęs nė vienos bendros sąskaitos iš ieškovės, visi mokėjimai už komunalines paslaugas buvo atlikti gera valia, vadovaujantis protingumo principu, avansu. Pateikdama ieškinį ieškovė taip pat nepateikė nė vienos bendros sąskaitos. Ginčijamame sprendime nurodomos mokėjimų suvestinės taip pat nebuvo pateiktos atsakovui. Atsakovas su mokėjimų suvestine susipažino tik gavęs pareiškimą. Kartu su pareiškimu pateiktos mokėjimų suvestinės net negalėjo būti pateiktos atsakovui kiekvieną mėnesį atskirai, kaip teigia teismas ir ieškovė, kadangi tai bendras dokumentas apimantis 3 mėnesių laikotarpį ir, kaip suprantama iš dokumento turinio, parengtas tik teikiant dokumentus teismui. Jokios teisinės reikšmės neturi ir tos aplinkybės, jog ieškovo teigimu atsakovas neva vengė priimti bendras sąskaitas. Visų pirma, jei bendros sąskaitos būtų egzistavę, jos būtų buvę pateiktos teismui. Antra, atsakovas nurodė adresą kuriuo sąskaitos gali būti siunčiamos ar paliekamos, taip pat sutiko susitikti. Galų gale, ieškovė galėjo dokumentus įteikti ir pasitelkus antstolio pagalbą. Tačiau visa tai padaryta nebuvo. Todėl darytina pagrįsta išvada, jog atsakovui neatsirado pareiga atsiskaityti už komunalines paslaugas. Tiek savo atsiliepime, tiek bylos nagrinėjimo metu, atsakovas siūlė ieškovei atsiimti ieškinį ir akcentavo, kad jis nevengia vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų bei pasižada vos tik bus pateiktos bendros sąskaitos ir (ar) bus pateikta aiški komunalinių mokesčių suma, atsakovas nedelsiant tokius mokesčius sumokės, kadangi tik tokiu atveju atsiras atsakovo pareiga. Ieškovė negalėjo remtis atsakovo padarytu sutarties pažeidimu, kadangi Sutartis neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų.
3. Ieškinio pareiškimo metu ieškovė neturėjo reikalavimo teisės, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Iki kreipimosi į teismą momento ieškovė nebuvo įteikusi atsakovui nei bendros sąskaitos, nei atskirų komunalinių paslaugų sąskaitų. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad ieškinio pareiškimo momentu atsakovui nebuvo atsiradusi pareiga, o ieškovei reikalavimo teisė į komunalinių paslaugų atlyginimą. Tokiu būdu, ieškinio pareiškimo metu ieškovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės, iš kurios galėtų būti kildinamas Ieškovės teisių pažeidimas, sudarantis pagrindą jai kreiptis į teismą (CPK 5 str. 1 d.). Pabrėžtina, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog ieškovo teisės kreipimosi į teismą momentu nebuvo pažeistos, ir (ar) jis neturi reikalavimo teisės, ieškinys turi būti atmetamas. Ieškovės elgesys pareiškiant ieškinį, laikytinas nesąžiningu bei pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).
4. Teismas visiškai neįvertino pagal sutartį sumokėto depozito reikšmės ir jo įtakos šalių santykiams. Sutarties 3.2 p. numatyta, jog iki 2011 m. spalio 1 d. Nuomininkas (Atsakovas) privalėjo sumokėti 1575 Lt Ieškovei. Šią sumą sudaro nuomos mokestis ir 1000 Lt dydžio depozitas, kuris yra grąžinamas nuomininkui pasibaigus sutarčiai. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog aukščiau nurodyta suma buvo sumokėta ieškovei 2011 m. rugsėjo 28 d. kaip avansinis mokėjimas. Be to, ginčo tarp šalių dėl šios sumos sumokėjimo nėra, todėl akivaizdu, kad ši suma ieškovei tikrai buvo sumokėta. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad jis atsižvelgdamas į tai, jog (i) 2010 m. gruodžio 27 d. pateikė pretenziją dėl sutarties nutraukimo ir 2010 m. rugsėjo 28 d. buvo sumokėtas 1000 Lt depozitas, grynaisiais pinigais ar pavedimu nuomos mokesčio už vasario mėnesį nemokėjo, o nurodė ieškovei 500 Lt sumą išskaityti iš 2010 m. rugsėjo 28 d. sumokėto depozito. Teismas šių atsakovo argumentų visiškai neįverto ir dėl jų nepasisakė. Tai turėjo esminės reikšmės tinkamam ieškovo reikalavimų įvertinimui ir ieškinio tenkinimui, kadangi šie argumentai įrodo, jog atsakovas ieškinio pareiškimo metu buvo sumokėjęs nuomos mokestį už vasario mėnesį, priešingai nei nurodoma ginčijamame sprendime. Depozitas pagal sutartį buvo sumokėtas tam, kad nuomotojas atsakovui tinkamai nevykdant sutarties, savo turimus reikalavimus galėtų pasitenkinti. Tai patvirtina sutarties nuostata, kurioje nurodoma, jog depozitas grąžinamas, jei visi mokesčiai yra sumokėti ir nėra padarytos žalos (Sutarties 3.2 p.). Taigi atsakovas, pareikalaudamas nuomos mokestį už 2011 m. vasario mėnesį išskaityti iš sumokėto depozito, netiesiogiai nurodė, kad nuomos mokestis už minėtą mėnesį nebus mokamas, todėl ieškovė turi visas teises, savo reikalavimą, susijusį su 2011 m. vasario mėnesio nuomos mokesčiu, pasitenkinti iš depozito. Toks depozito naudojimas atitinka sutartyje įtvirtintą jo reikšmę.
5. Byloje nėra įrodytas sąskaitų perdavimo faktas atsakovui. Nagrinėjamoje byloje priimant ginčijamą sprendimą turėjo būti nustatyta, kad ieškovė iki kreipiantis į teismą pateikė atsakovui bendras sąskaitas už komunalines paslaugas. Net ir tuo atveju, jei gerbiamas teismas pripažintų, kad bendros sąskaitos yra nereikalingos, byloje būtinai turėjo būti nustatyta, jog iki ieškovei kreipiantis į teismą atsakovui buvo pateiktos atskiros komunalinių paslaugų sąskaitos, iš kurių būtų žinomi konkretūs atlyginimo už komunalines paslaugas dydžiai. Priešingu atveju yra akivaizdu, kad atsakovui jokios pareigos neatsiranda bei jis neturi jokių galimybių ir objektyviai negali įvykdyti pareigos atsikaityti už komunalines paslaugas, kadangi jam nėra žinomi konkrečių sąskaitų dydžiai; taigi negali būti pagrindo ieškinį tenkinti.
6. Teismas netinkamai vertino įrodymus. Teismas netinkamai vertino faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas trumpąsias žinutes (SMS). Ginčijamame sprendime yra klaidingai nurodyta, kad atsakovas skolos dydžių neneigia ir juos pripažįsta, o tai, neva, patvirtina 2011 m. kovo 25 d. atsakovo trumpoji žinutė (SMS) adresuota ieškovei, kurioje nurodyta „kitą savaitę padarysiu apmokėjimus“. Pažymėtina, kad 2011 m. kovo 25 d. atsakovas išsiuntė ieškovei trumpąją žinutę (SMS) su tokiu tekstu „Sveiki. Aš šiandien Kaune nebūsiu. Jei turit sąskaitas, tai palikit pas moteriškę iš antro aukšto. Aš pirmadienį vakare paimsiu ir kitą savaitę padarysiu apmokėjimus“. Iš pateikto viso žinutės teksto yra akivaizdu, kad atsakovas nurodė, jog kitą savaitę bus padaryti mokėjimai, jei jam bus paliktos sąskaitos. Taigi, tai jokiu būdu nereiškia sutikimo su skolos dydžiais. Be kita ko, tolimesnis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad sąskaitos atsakovui pateiktos nebuvo. Svarbu įvertinti ir tai, jog teismas visiškai neįvertino faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų trumpųjų žinučių (SMS) (pateikiamo susirašinėjimo) galimo neobjektyvumo. Pagrįstai manytina, kad dalis ieškovei nenaudingų trumpųjų žinučių (SMS) yra ištrinta ir protokole neužfiksuota. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad 2011 m. vasario 1 d. tik atsakovas parašė trumpąją žinutę (SMS). Tačiau atsakovo parašytos trumposios žinutės (SMS) turinys, vienareikšmiškai suponuoja, jog tai tik atsakymas ieškovei. Lygiai taip pat yra ir su 2011 m. vasario 2 d. susirašinėjimu: užfiksuota tik atsakovo trumpoji žinutė (SMS), nors iš turinio matyti, kad tai atsakymas ieškovei, kurios trumpoji žinutė (SMS) nėra užfiksuota. Analogiška situacija yra ir su faktinių aplinkybių protokole užfiksuotu 2011 m. kovo 25 d. susirašinėjimu. Todėl pagrįstai manytina, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas susirašinėjimas yra subjektyvus, kadangi jame akivaizdžiai trūksta dalies trumpųjų žinučių (SMS), kurios, galimai, ištrintos sąmoningai siekiant nuslėpti Ieškovei nenaudingus ir jos argumentus paneigiančius faktus. Teismas netinkamai vertino ir ieškovės pateiktas sąskaitas ir mokėjimų suvestines. Ant komunalinių paslaugų sąskaitų nėra jokių ženklų (žymų) patvirtinančių, kad su jomis būtų supažintinas atsakovas ar kad jos jam būtų įteiktos. Jokių žymų nėra ir ant mokėjimų suvestinės. Iš mokėjimo suvestinių turinio yra aišku, kad šis dokumentas nebuvo pateiktas atsakovui, o buvo parengtas tik teismui, kadangi apima visą laikotarpį (2010 m. gruodžio – 2011 m. vasario mėnesius).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. B. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos argumentus:
1. Dėl sutarties nuostatų aiškinimo. Sutartyje sulygtos sąlygos ir įsipareigojimai buvo derinami su atsakovu dar iki sutarties sudarymo. Su visomis sąlygomis atsakovas sutiko ir įsipareigojimų laikėsi tol, kol buvo mokus, t. y. iki 2010 m. gruodžio mėnesio. Ieškovė laikėsi savo įsipareigojimų ir kiekvieną mėnesį savo bendras mokėjimo suvestines pateikdavo atsakovui asmeniškai bei papildomai informuodavo SMS žinutėmis. Apeliantas neteisingai nurodo, kad mokėjimus neva vykdė avansu. Joks avansinis mokėjimas nebuvo aptartas sutartyje. Tol, kol atsakovas buvo mokus, visi jo sumokėti mokesčiai atitikdavo pagal ieškovės pateiktas suvestinėse nurodytas sumas. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad iš mokėjimo suvestinių už 2010 m. spalio - 2011 m. vasario mėnesius (b. l. 16) seka, kad šalys 2010 metų spalio - lapkričio mėnesiais atsiskaitė pagal ieškovės pateiktas mokėjimų suvestines, todėl atmestinas atsakovo motyvas, kad pagal analogiškas suvestines jis negalėjo atsiskaityti už likusį periodą t. y. už 2010 m. gruodžio mėnesį ir 2011 m. sausio ir vasario mėnesius. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas pirmus du mėnesius atsiskaitė už komunalinius patarnavimus pagal ieškovės pateiktas mokėjimų suvestines, todėl laikytina, kad atsakovui tokia atsiskaitymo tvarka buvo priimtina ir kad tai nėra priežastis atsisakyti sumokėti komunalinius mokesčius. Teismas vertindamas pačios sutarties sąlygas pagrįstai nurodė, kad net pačių bendrų mokėjimų sąskaitų nepateikimas nėra pagrindas atsisakyti mokėti sutartimi nustatytus mokesčius už komunalinius patarnavimus, juolab, kad nuomos sutartyje nebuvo nustatyta, kad komunaliniai mokesčiai bus mokami tada, kai bus pateikta bendra sąskaita. Iš pačios sutarties teksto, atsakovo veiksmų mokant nuomos mokestį bei mokesčius už komunalinius patarnavimus pirmus mėnesius akivaizdu, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl sutarties sudarymo sąlygų bei jų aiškinimų yra neteisingi ir pagrįstai tokiais atsakovo aiškinimais pirmos instancijos teismas nesivadovavo.
2. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad niekada nėra gavęs iš ieškovės suvestiniu už komunalines paslaugas. Šis apelianto teiginys yra neteisingas bei nepagristas. Ieškovei kreipiantis į teismą 2011-03-29 pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo buvo pridėtos bendros mokesčių suvestinės. Kadangi atsakovui nebuvo įteikti teismo siųsti procesiniai dokumentai, ieškovės prašymu visus dokumentus, įskaitant suvestines, atsakovui asmeniškai įteikė antstolis M. P.. Atsakovui pareiškus prieštaravimus į ieškovės V. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo, ieškovė 2011-06-20 ieškiniu kreipėsi į teismą. Prie ieškinio buvo pridėti dar ir papildomi dokumentai apie išlaidas už patalpų komunalinius patarnavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai kartu su išrašais apie išlaidas už patalpų komunalinius patarnavimus, atsakovui yra įteikti asmeniškai. Kol atsakovas buvo mokus, ieškovė bendras suvestines pateikdavo atsakovui asmeniškai bei papildomai atsakovą informuodavo SMS žinute. Tai, kad atsakovas pirmais mėnesiais apmokėdavo sąskaitas patvirtina, kad jis suvestines už komunalines paslaugas gaudavo pagal šalių susitarimą ir pretenzijų nereiškė. Atsakovui pradėjus vengti atsiskaityti su ieškove, V. B. ne kartą yra siuntusi bendras suvestines atsakovui paštu. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti AB „Lietuvos pašto“ kvitai bei SMS žinutės, kurios konstatuotos faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovės telefone siųstose ir gautose iš atsakovo SMS žinutėse nurodyta: 2011-01-11 žinutėje nurodomi skaitiklių parodymai ir teigiama, kad atsakovas pinigus galės sumokėti tik vasario mėnesi Siųstose žinutėse ieškovė nurodė skolos dydi delspinigius, o atsakovas savo atsakymuose tokių skolos dydžių neneigia. Priešingai, 2011-03-25 žinutėje (b. l. 65 23 p.) jis nurodo: „kitą savaitę padarysiu apmokėjimus“. Iš žinučių taip pat seka, kad ieškovė kelis kartus bandė su atsakovu susitikti, tačiau to padaryti nepavykdavo dėl atsakovo kaltės (b. l. 65-66).
3. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ir jam sutikus su skola, ieškovė galėjo turimus reikalavimus pasitenkinti iš depozito. Toks apelianto argumentas yra nepagrįstas. Depozitas - tai užstatas, užtikrinantis savalaiki atsiskaitymą. Šią „depozito“ sąlygą numatė abi šalys, sudarydamos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Sutarties 3.2 punkte numatė, kad depozitas lieka kaip užstatas iki nuomos sutarties pabaigos, kuomet grąžinamas (jei visi mokesčiai, susiję su nuomojama patalpa yra sumokėti ir turtui nėra padaryta žala). Tarp šalių nebuvo jokio susitarimo, jog susidariusias skolas išskaičiuos iš depozito.
Šalies argumentai
4. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės, todėl neturėjo teisės kreiptis į teismą. Šis atsakovo motyvas nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovė geranoriškai siūlė atsakovui padengti susidariusias skolas, tačiau atsakovas piktybiškai vengė tai padaryti. Šią aplinkybę įrodo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esami šalių susirašinėjimai. Kadangi apeliantas kategoriškai nesutikdavo susitikti su ieškove, nei atsiskaityti už skolas, todėl ieškovė vadovavosi Sutartyje numatytu 6.7 punktu, kuris numato: visi su šia sutartimi susiję ginčai sprendžiami geranoriškų susitarimu ir derybų keliu. Nesusitarus, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka. Šią teisę ieškovei garantuoja ir įstatymai (CPK 5 str., CK 1.138 str.).
5. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo VĮ „Teisės perspektyva“ bylinėjimosi išlaidų sąskaitą faktūrą Nr. 0004 bei pinigų priėmimo kvitą Nr. 0002. Šių dokumentų pagrindu atsakovas prašo teismo priteisti iš ieškovės, apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šis atsakovo reikalavimas negali būti patenkintas. CPK 88 str. l d. 6 p. numato, kad priteisiamos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, tai: išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Taip pat CPK 98 str. l d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbą taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad priteisiamos bylinėjimosi išlaidos tik pateikus pinigų priėmimo kvito originalą. Apeliantas prašo priteisti išlaidas, turėtas dėl VĮ „Teisės perspektyva“ apeliacinio skundo surašymo. Tokios išlaidos vadovaujantis CPK 88 str., 98 str. l d. nėra priteisiamos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė su atsakovu sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau - sutartis). Sutarties 2.2.9 punkte buvo numatyta sutartu laiku mokėti nuomos mokestį, atsiskaityti už komunalines paslaugas. Sutarties 3.2 punktas numato, kad depozitas 1000 Lt lieka kaip užstatas iki nuomos sutarties pabaigos, kuomet yra grąžinamas (jei visi mokesčiai susiję su nuomojama patalpa yra sumokėti ir turtui nėra padaryta žala). Sutarties 3.3 punkte yra numatyta, kad nuomos ir komunalinių patarnavimų mokesčiai sumokami kas mėnesį. Sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad komunaliniai mokesčiai apmokami pagal atskirą nuomininko ir nuomotojos susitarimą, pateikus bendrą sąskaitą 2 dienos iki atsiskaitymo dienos. Šalys sutartyje nesusitarė kokia forma ir kokiu būdu bus pateikiama sąskaita. Sutarties 6.5 punkte nurodyta, kad visi pranešimai ir kitas šalių susirašinėjimas pagal sutartį įteikiamas sutarties šaliai raštu, pasirašytinai arba siunčiant paštu, jei sutartyje nenurodyta kitaip. Laikoma, kad paštu išsiųstas dokumentas gautas trečią darbo dieną, einančią po tos dienos, kai gavėjui siunčiamas dokumentas įteiktas pašto paslaugas teikiančiai įmonei. Sutarties 6.6 punktas numato, kad pasikeitus šalių adresams, telefonams (jų numeriams), banko rekvizitams, sutarties šalys įsipareigoja apie tai nedelsdamos raštu informuoti vieną kitą.
2010-12-27 pranešimu atsakovas ieškovei pranešė, kad 2011-02-28 nutraukia gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, garantuoja komunalinių mokesčių apmokėjimą iki 2011-02-28 (b. l. 14). Pranešime atsakovas savo adresą nurodė Savanorių pr. 271, Kaune.
2011-02-02 ieškovė registruotu laišku atsakovui išsiuntė pretenziją, kurioje nurodė, kad bendra nuomos ir komunalinių mokesčių suma už 2010 metų gruodžio mėn. sudarė 1602,85 Lt, 2011-01-01 gautas mokėjimo pavedimu 1000 Lt, skola šiai dienai yra 602,85 Lt (b. l. 150).
Ieškovė teismui pateikė mokėjimo suvestines už laikotarpį nuo 2010 m. spalio iki 2011 vasario mėnesio (b. l. 16-17). Suvestinėse nurodyta: „Bendra forma“.
Ieškovės pareiškimas dėl teismo įsakymo teisme buvo priimtas 2011-04-05 (b. l. 3). 2011-04-05 teismo įsakymu V. B. naudai buvo priteista iš UAB „FSM apskaita“ 2911,35 Lt skolos (b. l. 18).
Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2011-05-17 per antstolį (b. l. 32). Kartu su šiais dokumentais atsakovas gavo ir ieškovės surašytas ir teismui pateiktas mokėjimo suvestines. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovę informavo apie savo buveinės adreso pakeitimą. Laikytina, kad atsakovas nuo 2011-05-17 gavo komunalinių mokesčių bendras sąskaitas, sužinojo kiek turi sumokėti ir galėjo vykdyti savo sutartinę prievolę apmokant komunalinius mokesčius.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad nuomos sutartis nenumatė komunalinių mokesčių bendros sąskaitos – tai numatė nuomos sutarties 3.4 punktas. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bendros mokėjimų sąskaitos nepateikimas nėra pagrindas atsisakyti mokėti sutartimi nustatytus mokesčius už komunalinius patarnavimus.
Ieškovė turėjo reikalavimo teisę priteisti iš atsakovo mokesčius už komunalines paslaugas, nes sutartimi atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už komunalines paslaugas, komunalinių patarnavimų mokesčius mokėti kas mėnesį. Ieškovė įrodė, kad ji stengėsi bendrauti su atsakovu ir pateikti jam sąskaitas už komunalines paslaugas, tačiau atsakovas vengė bendravimo. Tą patvirtina ir tas faktas, kad atsakovas pakeitė buveinės vietą ir apie tai ieškovei nepranešė. 2011-02-02 ieškovė atsakovui išsiuntė pretenziją, kurioje buvo nurodytos mokėtinos sumos, tačiau atsakovas į pretenziją raštiškai neatsakė, skolų nesumokėjo. 2011-06-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina tai, kad ieškovė siekė bendradarbiauti su atsakovu, bandė įteikti atsakovui sąskaitas. Atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad ieškovė vengė bendrauti su atsakovu, vengė pateikti jam komunalinių mokesčių sąskaitas. Konstatuotina, kad atsakovas nesilaikė bendradarbiavimo principo. Atsakovas kartu su 2011-04-05 teismo įsakymu gavo ieškovės paruoštas bendras sąskaitas už komunalines paslaugas ir turėjo galimybę jas apmokėti, tačiau to nepadarė.
Atsakovo sumokėtas 1 000 Lt depozitas pagal sutarties sąlygas turėjo būti grąžintas atsakovui pasibaigus nuomos sutarčiai ir jam sumokėjus visus mokesčius, susijusius su nuomojama patalpa. Nutraukus nuomos sutartį atsakovas liko skolingas ieškovei, todėl ji neturėjo pagrindo atsakovui depozitą grąžinti. Ieškovė depozito sumos skolos padengimui nepanaudojo. Atsakovui sumokėjus teismo priteistą skolą, ieškovė pagal sutartyje nustatytas sąlygas privalės grąžinti atsakovui 1 000 Lt depozitą. Šalys sprendimo vykdymo metu taip pat turės galimybę įskaityti depozito sumą padengiant atsakovo skolą.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
2012 m. sausio 23 d. Kauno apygardos teisme gauti atsakovo papildomi paaiškinimai dėl ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą. Kartu su šiuo prašymu yra pateikta buhalterinė pažyma. Kadangi šie dokumentai nėra apeliacijos dalykas, jais nebuvo remiamasi pateikiant apeliacinį skundą, be to, CPK nenumato tokio šalies procesinio dokumento apeliacijoje, jie atsisakytini priimti (CPK 314 straipsnis).
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 950 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje (CPK 93 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nesvarstyti 2012 m. sausio 23 d. Kauno apygardos teisme gautų atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „FSM apskaita“ papildomų paaiškinimų dėl ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „FSM apskaita“ (juridinio asmens kodas 302476360) priteisti ieškovei V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 950 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.