Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-369-300-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-26
Bylos Nr.
1A-369-300-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
Nuteistasis
A. K.
Advokatai
Arūnas Koskus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-369-300/2014Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03045-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10.; (S) 1.2.29.1.; 1.2.14.5.1.; 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Ernestui Armalui,gynėjui advokatui Arūnui Koskui,nuteistajam A. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl PVM atskaitos, sudarant sandorius su UAB „W. b.“) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl PVM atskaitos, sudarant sandorius su UAB „A. B.“) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl PVM atskaitos, sudarant sandorius su UAB „K. M.“ 2010 m. balandžio mėn.) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl PVM atskaitos, sudarant sandorius su UAB „K. M.“ 2010 m. gegužės mėn.) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „W. b.“ krovinio važtaraščių suklastojimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „A. B.“ krovinio važtaraščių suklastojimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB „K. M.“ krovinio važtaraščių suklastojimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnes, bei subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-02-15 nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 25 MGL dydžių (3250 Lt) bauda.

Į atliktos bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-02-15 nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (įst. Nr. X-1233 2007 m. red.), BK 67 straipsniu (įst. Nr. X-1597 2008 m. red.), bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams; įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoką į LR teisingumo ministerijos nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 12 MGL (1560 Lt), įpareigojant ją sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą suklastotų dokumentų pagrindu apgaule įgyti teisę į pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) atskaitą bei taip apgaule išvengti mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, 2009 metais rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neteisėtai, be apskaitos dokumentų, įgijęs skalūno alyvą, bei iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijęs UAB „W. b.“ 2009-08-12 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 3526, už 18 274,15 Lt, iš to skaičiaus 2 917,72 Lt PVM, 2009-08-26 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 3535, už 5300,98 Lt, iš to skaičiaus 846,38 Lt PVM, 2009-08-28 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 3538, už 14300,04 Lt, iš to skaičiaus 2 283,20 Lt PVM, 2009-09-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 3547, už 13 750,75 Lt, iš to skaičiaus 2386,49 Lt PVM, kuriose pasirašė UAB „W. b.“ direktorius T. T., žinodamas, kad jose įrašyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys apie paslaugų pardavėją ir išskirtą pridėtinės vertės mokestį ir remdamasis minėtais dokumentasis į 2009 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesių PVM deklaracijas įrašė žinomai melagingas žinias apie išskirtą pirkimo PVM, kuris nesumokėtas į biudžetą ir pateikė PVM deklaracijas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriui, tuo neteisėtai padidindamas PVM atskaitą ir išvengdamas prievolės sumokėti į biudžetą priklausančio PVM, o būtent apskaitoje užfiksavo, kad UAB „K.“ pirko iš UAB „W. b.“ skalūno alyvą pagal 2009-08-12 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 3526, už 18 274,15 Lt, iš to skaičiaus 2 917,72 Lt PVM, 2009-08-26 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 3535, už 5300,98 Lt, iš to skaičiaus 846,38 Lt PVM, 2009-08-28 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 3538, už 14300,04 Lt, iš to skaičiaus 2 283,20 Lt PVM, 2009-09-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 3547, už 13 750,75 Lt, iš to skaičiaus 2386,49 Lt PVM, iš viso už 8434 Lt PVM ir taip apgaule išvengė turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą 8 434 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą suklastotų dokumentų pagrindu apgaule įgyti teisę į PVM atskaitą ir taip apgaule išvengti mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, 2009 m. gruodžio mėnesį, 2010 m. sausio–vasario mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai, be apskaitos dokumentų, įgijęs mazutą, skalūno alyvą ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijęs UAB „A. B.“ 2009-12-08 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076352, už 5891,73 Lt, iš to skaičiaus 1 022,53 Lt PVM, 2009-12-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076361, už 6 292,00 Lt, iš to skaičiaus 1092,00 Lt PVM, 2009-12-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076362, už 6292,00Lt, iš to skaičiaus 1 092,00 Lt PVM, 2010-01-13 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076382A, už 25 433,71 Lt, iš to skaičiaus 4 412,21 Lt PVM, 2010-01-17 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076382, už 10 381,80 Lt, iš to skaičiaus 1801,80 Lt PVM, 2010-01-17 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076383, už 10 164,00 Lt, iš to skaičiaus 1764,00 Lt PVM, 2010-02-09 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076394, už 26 095,71 Lt, iš to skaičiaus 4 529,01 Lt PVM, 2010-02-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076404, už 22 629,42 Lt, iš to skaičiaus 3927,42 Lt PVM, 2010-03-04 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076423, už 21 780,00 Lt, iš to skaičiaus 3780,00 Lt PVM, 2010-03-04 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076424, už 28 314,00Lt, iš to skaičiaus 4 914,00 Lt PVM, 2010-03-09 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076432, už 17 873,21 Lt, iš to skaičiaus 3 101,96 Lt PVM, iš viso už 29 671 Lt PVM, kuriose pasirašė UAB „A. B.“ direktorius R. S., žinodamas, kad jose įrašyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys apie paslaugų pardavėją ir išskirtą pridėtinės vertės mokestį ir remdamasis minėtais dokumentais į 2009 m. gruodžio mėnesio, 2010 metų sausio, vasario, kovo mėnesių PVM deklaracijas įrašė žinomai melagingas žinias apie išskirtą pirkimo PVM, kuris nesumokėtas į biudžetą ir pateikė PVM deklaracijas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriui, tuo neteisėtai padidindamas PVM atskaitą ir išvengdamas prievolės sumokėti į biudžetą priklausančio PVM, o būtent apskaitoje užfiksavo, kad UAB „K.“ pirko iš UAB „A. B.“ mazutą, skalūno alyvą pagal 2009-12-08 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076352, už 5891,73 Lt, iš to skaičiaus 1 022,53 Lt PVM, 2009-12-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076361, už 6 292,00 Lt, iš to skaičiaus 1092,00 Lt PVM, 2009-12-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076362, už 6 292,00Lt, iš to skaičiaus 1 092,00 Lt PVM, 2010-01-10 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076374, už 15 246,00 Lt, iš to skaičiaus 2646,20 Lt PVM, 2010-01-17 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076382, už 10 381,80 Lt, iš to skaičiaus 1801,80 Lt PVM, 2010-01-17 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076383, už 10 164,00Lt, iš to skaičiaus 1764,00 Lt PVM, 2010-02-09 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076394, už 26 095,71 Lt, iš to skaičiaus 4 529,01 Lt PVM, 2010-02-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076404, už 22 629,42 Lt, iš to skaičiaus 3927,42 Lt PVM, 2010-03-04 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076423, už 21 780,00 Lt, iš to skaičiaus 3780,00 Lt PVM, 2010-03-04 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076424, už 28 314,00 Lt, iš to skaičiaus 4 914,00 Lt PVM, 2010-03-09 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076432, už 17 873,21 Lt, iš to skaičiaus 3 101,96 Lt PVM, iš viso už 29 671 PVM, ir taip apgaule išvengė turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą 29 670 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą suklastotų dokumentų pagrindu apgaule įgyti teisę į PVM atskaitą ir taip apgaule išvengti mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio 2010 metais balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai, be apskaitos dokumentų įgijęs skalūno alyvą ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijęs UAB „K. M.“ 2010-04-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000002, už 26 000,00 Lt, iš to skaičiaus 4 512,40 Lt PVM, kurioje pasirašė UAB „K. M.“ direktorius L. J., žinodamas, kad joje įrašyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys apie paslaugų pardavėją ir išskirtą pridėtinės vertės mokestį ir remdamasis minėtais dokumentais į 2010 m. balandžio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai melagingas žinias apie išskirtą pirkimo PVM, kuris nesumokėtas į biudžetą ir pateikė PVM deklaraciją Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriui, tuo neteisėtai padidindamas PVM atskaitą ir išvengdamas prievolės sumokėti į biudžetą priklausančio PVM, apskaitoje užfiksavo, kad UAB „K.“ pirko iš UAB „K. M.“ skalūno alyvą pagal 2010-04-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000002, už 26 000,00 Lt, iš to skaičiaus 4 512,40 Lt PVM, ir taip apgaule išvengė turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą 4 512 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą pagal suklastotus dokumentus apgaule įgyti teisę į PVM atskaitą ir taip apgaule išvengti mokėtino į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio, 2010 metais gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai be apskaitos dokumentų įgijęs mazutą, skalūno alyvą ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijęs UAB „K. M.“ 2010-05-12 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000003, už 7 759,12 Lt, iš to skaičiaus 1 346,62 Lt PVM, 2010-05-19 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000004, už 26 226,75 Lt, iš to skaičiaus 4 551,75 Lt PVM, 2010-05-19 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000005, už 27 892,92 Lt, iš to skaičiaus 4 840,92 Lt PVM, 2010-05-20 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000006, už 31 146,06 Lt, iš to skaičiaus 5 405,51 Lt PVM, 2010-05-25 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000007, už 26 571,60 Lt, iš to skaičiaus 4 611,60 Lt PVM, 2010-06-03 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000008, už 55 678,40 Lt, iš to skaičiaus 9 663,20 Lt PVM, kuriose pasirašė UAB „K. M.“ direktorius L. J., žinodamas, kad jose įrašyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys apie paslaugų pardavėją ir išskirtą pridėtinės vertės mokestį ir remdamasis minėtais dokumentais į 2010 m. gegužės, birželio mėnesių PVM deklaracijas įrašė žinomai melagingas žinias apie išskirtą pirkimo PVM, kuris nesumokėtas į biudžetą ir pateikė PVM deklaraciją Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriui, tuo neteisėtai padidindamas PVM atskaitą ir išvengdamas prievolės sumokėti į biudžetą priklausančio PVM, apskaitoje užfiksavo, kad UAB „K.“ pirko iš UAB „K. M.“ skalūno alyvą pagal 2010-05-12 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000003, už 7 759,12 Lt, iš to skaičiaus 1 346,62 Lt PVM, 2010-05-19 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000004, už 26 226,75 Lt, iš to skaičiaus 4 551,75 Lt PVM, 2010-05-19 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000005, už 27 892,92 Lt, iš to skaičiaus 4 840,92 Lt PVM, 2010-05-20 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000006, už 31 146,06 Lt, iš to skaičiaus 5 405,51 Lt PVM, 2010-05-25 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000007, už 26 571,60 Lt, iš to skaičiaus 4 611,60 Lt PVM, 2010-06-03 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000008, už 55 678,40 Lt, iš to skaičiaus 9 663,20 Lt PVM, iš viso už 30 420 Lt PVM, ir taip apgaule išvengė turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą 30 420 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., nuo 2009-04-17 iki 2011-05-03, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, 2009-2010 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai be apskaitos dokumentų įgijęs mazutą, skalūno alyvą ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijęs UAB „W. b.“ 2009-08-12 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 3526, už 18 274,15 Lt, iš to skaičiaus 2 917,72 Lt PVM, 2009-08-26 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 3535, už 5300,98 Lt, iš to skaičiaus 846,38 Lt PVM, 2009-08-28 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 3538, už 14300,04 Lt, iš to skaičiaus 2 283,20 Lt PVM, 2009-09-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 3547, už 13 750,75 Lt, iš to skaičiaus 2386,49 Lt PVM, kuriose pasirašė UAB „W. b.“ direktorius T. T., UAB „A. B.“ 2009-12-08 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076352, už 5891,73 Lt, iš to skaičiaus 1 022,53 Lt PVM, 2009-12-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076361, už 6 292,00 Lt, iš to skaičiaus 1092,00 Lt PVM, 2009-12-31 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076362, už 6292,00Lt, iš to skaičiaus 1 092,00 Lt PVM, 2010-01-13 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076382A, už 25 433,71 Lt, iš to skaičiaus 4 412,21 Lt PVM, 2010-01-17 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076382, už 10 381,80 Lt, iš to skaičiaus 1801,80 Lt PVM, 2010-01-17 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076383, už 10 164,00Lt, iš to skaičiaus 1764,00 Lt PVM, 2010-02-09 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076394, už 26 095,71 Lt, iš to skaičiaus 4 529,01 Lt PVM, 2010-02-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076404, už 22 629,42 Lt, iš to skaičiaus 3927,42 Lt PVM, 2010-03-04 PVM sąskaitąfaktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076423, už 21 780,00 Lt, iš to skaičiaus 3780,00 Lt PVM, 2010-03-04 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076424, už 28 314,00Lt, iš to skaičiaus 4 914,00 Lt PVM, 2010-03-09 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 076432, už 17 873,21 Lt, iš to skaičiaus 3 101,96 Lt PVM, iš viso už 29 671 Lt PVM, kuriose pasirašė UAB „A. B.“ direktorius R. S., UAB „K. M.“ 2010-04-29 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000001, už 55 154,00 Lt, iš to skaičiaus 9 572,18 Lt PVM, 2010-04-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000002, už 26 000,00 Lt, iš to skaičiaus 4 512,40 Lt PVM, 2010-05-12 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000003, už 7 759,12 Lt, iš to skaičiaus 1 346,62 Lt PVM, 2010-05-19 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000004, už 26 226,75 Lt, iš to skaičiaus 4 551,75 Lt PVM, 2010-05-19 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000005, už 27 892,92 Lt, iš to skaičiaus 4 840,92 Lt PVM, 2010-05-20 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000006, už 31 146,06 Lt, iš to skaičiaus 5 405,51 Lt PVM, 2010-05-25 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000007, už 26 571,60 Lt, iš to skaičiaus 4 611,60 Lt PVM, 2010-06-03 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000008, už 55 678,40 Lt, iš to skaičiaus 9 663,20 Lt PVM, 2010-06-28 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000021, už 1 505,49 Lt, iš to skaičiaus 261,29 Lt PVM, 2010-06-29 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000022, už 1 524,76 Lt, iš to skaičiaus 264,63 Lt PVM, 2010-07-09 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000023, už 1 517,70 Lt, iš to skaičiaus 263,40 Lt PVM, 2010-07-09 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000023a, už 1 466,40 Lt, iš to skaičiaus 254,50 Lt PVM, 2010-07-13 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000024, už 1 450,69 Lt, iš to skaičiaus 251,77 Lt PVM, 2010-07-14 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000025, už 1 603,27 Lt, iš to skaičiaus 278,25 Lt PVM, 2010-07-14 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0000027, už 1512,50 Lt, iš to skaičiaus 262,50 Lt PVM, 2010-07-23 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. Kreditinė, suma – 55 154,00 Lt, iš to skaičiaus – 9 572,18 Lt PVM, 2010-05-25 kasos išlaidų orderį Nr. 147, 2010-05-26 kasos išlaidų orderį Nr. 148, 2010-05-25 sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 1, kuriose pasirašė UAB „K. M.“ direktorius L. J., žinodamas, kad jose įrašyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys apie realiai neįvykusius sandorius tarp UAB „W. b.“, UAB „A. B.“, UAB „K. M.“ ir UAB „K.“, pažeisdamas 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, juos įtraukė į UAB „K.“ buhalterinę apskaitą, taip apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens – UAB „K.“ 2009 ir 2010 metų turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis nuteistas už tai, kad nuo 2009-08-12 iki 2009-08-26 , adresu: (duomenys neskelbtini), pasirašydamas savo parašu pagamino netikrus dokumentus, t. y. 2009-08-25 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 846, 2009-08-26 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 849, 2009-08-12 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 835, 2009-08-23 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 858, 2009-01-29 d., juose patvirtindamas objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „W. b.“ siuntė per vežėją UAB “Ž. A.“ UAB „K.“ skalūno alyvą, nors realiai UAB „W. b.“ jokios skalūno alyvos nesiuntė, UAB „Ž. A.“ kuro nevežė, bei minėtus pagamintus netikrus dokumentus, laikotarpiu nuo 2009-08-12 iki 2009-08-26 panaudojo, juos pateikdamas į UAB „K.“ buhalteriją, adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis nuteistas už tai, kad nuo 2009-12-08 iki 2010-03-09, adresu: (duomenys neskelbtini), pasirašydamas savo parašu pagamino netikrus dokumentus t. y. 2009-12-08 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 053253, 2009-12-30 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 053261, 2009-12-31 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 053262, 2010-01-13 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 053273, 2010-01-17 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 053279, 2010-01-17 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 053280, 2010-02-09 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 053287, 2010-02-23 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 053298, 2010-03-04 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 053312, 2010-03-04 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 053313, 2010-03-09 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 053321, juose patvirtindamas objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „A. B.“ siuntė per vežėjus UAB “Ž. A.“ ir UAB „A.“ į UAB „K.“ skalūno alyvą, nors realiai UAB „A. B.“ jokios skalūno alyvos nesiuntė, UAB „Ž. A.“ ir UAB „A.“ kuro nevežė, ir minėtus pagamintus netikrus dokumentus laikotarpiu nuo 2009-12-08 iki 2010-03-09 panaudojo, juos pateikdamas į UAB „K.“ buhalteriją, adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis nuteistas už tai, kad nuo 2010-04-27 iki 2010-07-14, adresu: (duomenys neskelbtini), pasirašydamas savo parašu pagamino netikrus dokumentus t. y. 2010-04-27 sutartį tarp UAB „K.“ ir UAB „K. M.“, 2010-04-30 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00001, 2010-04-30 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00002, 2010-05-12 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00003, 2010-05-19 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00004, 2010-05-19 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00005, 2010-05-20 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00006, 2010-05-25 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00007, 2010-05-25 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00008, 2010-06-03 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00009, 2010-06-04 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00010, 2010-06-28 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00009, 2010-06-28 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00010, 2010-07-09 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000012, 2010-07-09 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000011, 2010-07-13 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000012, 2010-07-14 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000014, 2010-07-14 krovinio važtaraštį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000015, juose patvirtindamas objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „K. M.“ susitarė su UAB „K.“ tiekti skalūno alyvą, mazutą, nors realiai tokio susitarimo nebuvo, ir kad UAB „K. M.“ vežė į UAB „K.“ skalūno alyvą, nors realiai UAB „K. M.“ jokios skalūno alyvos nevežė, bei minėtus pagamintus netikrus dokumentus laikotarpiu nuo 2010-04-27 iki 2010-07-14 panaudojo, juos pateikdamas į UAB „K.“ buhalteriją, adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas Arūnas Koskus prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje – išteisinti. Kaip alternatyvą pirmajam reikalavimui nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad apkaltinamasis nuosprendis A. K. atžvilgiu priimtas pagrįstai, prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalį, pagal kurią teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teigia, kad nors apeliantas ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui prisipažino padaręs inkriminuojamas veikas, tačiau tai, pasak nuteistojo ir jo gynėjo, buvo padaryta tik dėl to, jog prieš duodant parodymus jis buvo patikintas, kad sumokėjus PVM bus galimybė susitaikyti su VMI ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu bus nutrauktas, o tai bus galima padaryti tik visiškai prisipažinus, tai ir buvo padaryta. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantas savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nepatvirtino ir savo kaltę dėl visų kaltinimų neigė, kadangi išnyko priežastys, dėl kurių A. K. buvo klaidingai prisipažinęs. Taip pat nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas A. K. teisme duotus parodymus laikė nepatikimais ir juos atmetė, o vadovavosi „išsamiais ir nuosekliais jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu“. Dėl to mano, kad apylinkės teismas pažeidė ne tik BPK 301 straipsnį, bet ir netinkamai aiškino ir taikė BPK 276 straipsnio 4 dalį. Nurodo, kad, pagal BPK 276 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu gali būti pripažįstami įrodymais tik tuo atveju, jeigu šie parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir yra bent viena iš šioje straipsnio dalyje numatytų sąlygų. Atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu A. K. nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, mano, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas neturėjo pagrindo kaip įrodymu vadovautis A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Taip pat nurodo, kad, nors nuosprendyje ir nurodoma, kad A. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka, tačiau, pasak apeliantų, šia tvarka pagarsintais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais galima tik patikrinti kitus byloje esančius duomenis, bet jie patys negali būti savarankišku įrodymu byloje. Šie aptarti BPK pažeidimai, nuteistojo ir jo gynėjo įsitikinimu, laikytini esminiais procesiniais pažeidimais, lėmusiais neteisėto nuosprendžio priėmimą (pvz. LAT kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-544/2005). Nurodo, kad pripažinus, jog A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais jis pripažino savo kaltę dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, byloje negali būti laikomi leistinu įrodymu, darytina išvada, jog kiti skundžiamame nuosprendyje teismo aptarti įrodymai nepatvirtina, kad apeliantas dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas nepagrįstai. Be to, apeliantai nurodo ir tai, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai ir neaiškiai išsprendė bausmių ir galutinės subendrintos bausmės skyrimo klausimą. Nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad visos nusikalstamos veikos, dėl kurių A. K. buvo pripažintas kaltu, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Atsižvelgiant į tai, skirdamas galutinę bausmę teismas taikė BK 63 straipsnio 2 dalies 5 punktą, pagal kurį esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai bausmės yra bendrinamos apėmimo būdu, todėl galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams dviem mėnesiams. Vis dėlto apeliantams nėra aišku, kokia bausmė buvo paskirta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl PVM atskaitos, sudarant sandorius su UAB „K. M.“ 2010 m. gegužės mėn.), kadangi žodžiu ir skaičiumi nurodytas bausmės dydis skiriasi. Be to, tas pats pasakytina ir dėl bausmės skyrimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kadangi žodžiu ir skaičiumi nurodytas bausmės dydis taip pat skiriasi. Nurodo, kad vertinant tai, jog galutinė subendrinta bausmė, kuri pagal BK 63 straipsnio 2 dalį prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei, paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams, laikytina, kad skiriant bausmę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį teismas turėjo omenyje vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokiu atveju tai neatitinka nuosprendžio rezoliucinės dalies formuluotės. Tuo atveju, jeigu teismas vis dėlto turėjo omenyje dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tada neaišku, kokiais motyvais remiantis ir kokiu pagrindu teismas skyrė bausmę, griežtesnę nei BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Dėl to apeliantai mano, kad bausmės skyrimo klausimai nuosprendyje išspręsti netinkamai, neaiškiai ir nemotyvuotai. Be kita ko, nuteistasis ir jo gynėjas nurodo ir tai, kad teismas, spręsdamas skirtinos bausmės dydį bei jos rūšį, pažeidė BK 41 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias bausmės paskirtį. Teigia, kad šiuo atveju Radviliškio rajono apylinkės teismas, skirdamas griežčiausios rūšies inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytą bausmę, t. y. laisvės atėmimo bausmę, prioritetu laikė nubaudimo tikslą, taip sumenkindamas kitus bausmės paskirties aspektus, neatsižvelgė į apelianto asmenybę ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Nurodo, kad A. K. yra dirbantis, gauna nuolatines pajamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra visiškai atlyginęs padarytą žalą valstybei. Byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o veikos, kurių padarymu kaltu pripažintas A. K., buvo padarytos prieš 4–5 metus. Visuma šių aplinkybių apeliantams leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis šiai dienai nėra pavojingas, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti ne tik neskiriant realaus laisvės atėmimo, tačiau apskritai skiriant švelnesnę už laisvės atėmimą bausmės rūšį. Dėl to mano, kad A. K. skirta bausmės rūšis yra per griežta, paskirta nesilaikant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, taip pat teismų praktikos suformuluotų bausmės skyrimo kriterijų, todėl net ir palikus apkaltinamąjį nuosprendį, jo dalis dėl bausmės skyrimo keistina, skiriant švelnesnę bausmės rūšį, t. y. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis ir jo gynėjas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl A. K. nuteisimo už sukčiavimą, dokumentų klastojimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą. Tvirtina, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį pažeidė BPK 301 straipsnį ir netinkamai aiškino ir taikė BPK 276 straipsnio 4 dalį, o šie BPK pažeidimai laikytini esminiais procesiniais pažeidimais, lėmusiais neteisėto nuosprendžio priėmimą. Taigi nuteistasis ir jo gynėjas skunde tam tikrais teiginiais nurodo, jų nuomone, padarytus BPK pažeidimus, kurie lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Vis dėlto teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad sprendžiant A. K. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. A. K. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliantai savo skunde teisingai nurodo, kad, pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį, teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau atkreiptinas nuteistojo ir jo gynėjo dėmesys į tai, kad ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas (viena iš jų, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas (BPK 276 straipsnio 4 dalis).

Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad nuteistojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (5 t., 34–38 b. l.) iš esmės skiriasi nuo jo parodymų, duotų apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (6 t., 36–38 b. l.), dėl to teismas visiškai pagrįstai, remdamasis minėtomis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (6 t., 37 b. l.), ir nurodęs, kad jie atitinka faktines bylos aplinkybes, specialisto ir VMI tyrimo medžiagose nustatytas aplinkybes, pagrįstai jais grindė A. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, nenustatyta, kad apylinkės teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Priešingai, teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu sutinka visiškai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje išsamiai ir tiksliai išdėstė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nurodė nusikalstamų veikų padarymo laiką, vietą ir būdą. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais remdamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti, priimtame nuosprendyje įrodymai, tiek kaltinantys, tiek teisinantys, išdėstyti, išanalizuoti bei atitinkamai įvertinti. Be to, ir patys apeliantai savo skunde iš esmės nenurodė jokių naujų duomenų, kurių būtų netyręs ar neaptaręs savo nuosprendyje pirmosios instancijos teismas. Todėl nuteistojo ir jo gynėjo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra esminių prieštaravimų.

Šiuo nagrinėjamu atveju tai, kad A. K. įvykdė visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), patvirtina: 2011 m. liepos 4 d. specialisto išvada Nr. 5-4/67, iš kurios turinio matyti, kad iš dalies negalima nustatyti UAB „K.“ 2009 m. rugpjūčio–gruodžio, 2010 m. sausio–gegužės mėnesių turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros (3 t., 39–59 b. l.); specialistės I. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai ji patvirtino pateiktą specialisto išvadą ir paaiškino, kad atlikdama tyrimą lygino buhalterinės apskaitos dokumentus su priešpriešinių patikrinimų medžiaga, apie tai, kad UAB „K.“ buhalterinėje apskaitoje yra užfiksuotos neįvykusios operacijos su kitomis įmonėmis, kad naftos produktų įmonės nepardavė, kitos įmonės tų produktų nevežė. UAB „K.“ direktorius paaiškino, kad naftos produktus įsigijo iš kitų asmenų, kurių įvardyti negali. Pagal pridėtinės vertės mokesčių įstatymą galima įtraukti tik juridinę galią turinčius dokumentus ir taip buvo priskaičiuoti mokesčiai (5 t., 186–187 b. l.; 6 t., 108–109 b. l.); liudytojo D. G. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis nurodė, kad A. K., būdamas įmonės direktoriumi, įtraukė į apskaitą fiktyvių įmonių sąskaitas faktūras, kurių direktoriai nerandami, tos įmonės veiklos nevykdo, mokesčių nemoka, jų buveinių nėra nurodytais adresais, jos neturėjo licencijų verstis naftos produktų prekyba. Taip pat patvirtino, kad A. K. buvo apklaustas du kartus ir abu kartus jis kaltę pripažino. Apklausos metu jis sakė, kad atvažiavę asmenys pasiūlė įsigyti mazutą, ir jis žinojo, kad mazutas perkamas ne iš tų įmonių bei žinojo, kad įmonių ne tie direktoriai. Realiai buvo mazutas įsigytas ir parduotas veikiančioms įmonėms: IĮ „S.“, „S.“, „T. ir p.“, o nusikaltimo esmė ta, kad mazutą A. K. pirko iš fizinių asmenų, o įformino neveikiančių įmonių fiktyviomis sąskaitomis faktūromis, nes tos įmonės nevykdė jokios veiklos. Jis turėjo įforminti, kad perka iš fizinių asmenų ir sumokėti PVM, o tam, kad nereiktų mokėti PVM, jis tą PVM paslėpė po fiktyviomis sąskaitomis faktūromis ir padarė įskaitą. Tokie pateikti duomenys įtraukiami į pridėtinės vertės apskaitą ir nebereikia mokėti PVM. Jis rodė, kad sumokėjo toms įmonėms, o iš tikrųjų jis nebuvo sumokėjęs. Transportas visas fiktyviai įformintas, fiktyvūs dokumentai, važtaraščiai. Tokiais veiksmais A. K. įmonė išvengė mokesčių (6 t., 94–95 b. l.); Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos pranešimai, iš kurių matyti, kad UAB „A. B.“ direktoriaus R. S. rasti nepavyko, nes toks asmuo yra išgalvotas ir bendrovėje nedirbo, tai patvirtino bendrovės direktorius V. D.; UAB „W. b.“ direktorius T. T. gyvena užsienyje (5 t., 161 b. l.), UAB „K. M.“ direktoriaus L. J. rasti nepavyko, atvesdintas nebuvo, nes deklaruotoje gyvenamoje vietoje nerastas (5 t., 192 b. l., 6 t., 22–24 b. l.); Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo medžiaga, iš kurios matyti, kad UAB „W. b.“ nebuvo išduota licencija verstis didmenine prekyba naftos produktais, nuo 2009 m. balandžio mėnesio neteikia PVM deklaracijų, todėl nuo 2009-09-10 yra išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Mokestiniam tyrimui bendrovė dokumentų nepateikė, buveinės adresas nenustatytas. UAB „W. b.“ vardu surašyti dokumentai yra 2009 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, o T. T. toje įmonėje dirbo nuo 2009-01-18 iki 2009-06-30. Krovinio važtaraščiuose vežėjas nurodytas UAB „Ž. a.“, transporto priemonė „Renault (duomenys neskelbtini) priekaba (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. J., tačiau šis vairuotojas nuo 2003-03-25 toje įmonėje nebedirba, įmonė transporto priemonę 2002-07-05 pardavė. UAB „A. B.“ nebuvo išduota licencija verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Laikotarpiu nuo 2009-12-08 iki 2010-03-09 įmonės UAB „A. B.“ įmonei UAB „K.“ išrašytuose PVM sąskaitose faktūrose ir krovinio važtaraščiuose nurodyti fiziniai asmenys – direktorius R. S., krovinio važtaraščiuose nurodyti vežėjų UAB „Ž. a.“ vairuotojas A. T., bei UAB „A.“ vairuotojas S. B. nurodytose įmonėse niekada nedirbo (1 t., 132–137, 142–154 b. l.); Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo medžiaga, iš kurios matyti, kad UAB „K. M.“ išskyrus vadovą, dirbančiųjų nėra, įmonė nėra pateikusi duomenų apie vykdomą veiklos vietą, licencijos verstis didmenine ir mažmenine prekyba naftos produktais neturi, įmonė pateiktose 2010 m. gegužės–rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijose apmokestinamų tiekimų nedeklaravo, tada buvo surašyti sandoriai tarp UAB „K. M.“ ir UAB „K.“, įmonės vadovas L. J. nerandamas (3 t., 2–28 b. l.); liudytojo V. D. parodymai, kai jis parodė, kad dirba UAB „A. B.“ direktoriumi, bendrovės veiklos pobūdis yra viskas, kas susiję su organinių trąšų prekyba, naftos produktais niekada neprekiavo, jokių ryšių su UAB „K.“ nėra turėję (5 t., 110 b. l.); bei visus šiuos aptarus duomenis atitinkantys paties nuteistojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir apylinkės teismo posėdžio metu pagarsinti parodymai (5 t., 34–38 b. l.), kai jis išsamiai nurodė jam inkriminuojamų sandorių su neveikiančiomis bendrovėmis sudarymo aplinkybes; nurodė, kad suprato, kad UAB „W. b.“, UAB „A. B.“ ir UAB „K. M.“ yra išgalvotos ir kad jis suprato, jog pateikdamas šių įmonių vardu išrašytus dokumentus į UAB „K.“ buhalteriją, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą; apie tai, kad dokumentai buvo suklastoti, nurodė, kad nei buhalterė, nei kiti darbuotojai nežinojo; o pasirašydamas šių įmonių vardu surašytuose krovinio važtaraščiuose, kuriuose buvo nurodyti išgalvoti vežėjai, automobiliai ir vairuotojai, pasirašydamas sutartyse, bei įgydamas krovinio važtaraščius, suprato, kad taip įgyja pagamintus netikrus dokumentus, juos pagamina netikrus pasirašydamas savo parašu, bei panaudoja, juos pateikdamas į UAB „K.“ buhalteriją.

Taigi, pirmiau išdėstytais duomenimis, o ne prielaidomis ar nepatikimais duomenimis, A. K. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta. Remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad nuteistasis A. K. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl naikinti nuosprendį ir A. K. išteisinti, kaip to prašo nuteistasis ir jo gynėjas, nėra teisinio pagrindo.

Ir nors nuteistasis ir jo gynėjas skunde teigia, kad A. K., ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prisipažino padaręs inkriminuojamas veikas, tačiau tai, pasak nuteistojo ir jo gynėjo, padarė tik dėl to, jog prieš duodant parodymus jis buvo patikintas, kad sumokėjus PVM bus galimybė susitaikyti su VMI ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu bus nutrauktas, apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad šiuos parodymus nuteistasis davė laisva valia, apie tai, kad jo atžvilgiu būtų buvęs vartotas psichologinis ir fizinis smurtas, nieko nenurodė, o tai paneigė ir apylinkės teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. G., ir nurodė, kad A. K. buvo apklaustas du kartus ir abu kartus jis kaltę pripažino, apklausų metu jis A. K. spaudimo nedarė, pastarasis nebuvo sulaikytas (6 t., 94–95 b. l.). Šiame kontekste pastebėtina tai, kad ir pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kai nacionaliniai teismai susiduria su keliomis priešingomis tiesos versijomis, kurias pateikia tas pats asmuo, tai, jog jos galiausiai teikia parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo institucijoms (pareigūnams), pirmenybę viešai nagrinėjant bylą teisme duotų parodymų atžvilgiu, savaime nesukelia problemos pagal Konvenciją, jeigu šis pasirinkimas yra pagrįstas (motyvuotas) ir parodymai duoti savanoriškai (Camilleri v. Malta (dec.), no. 51760/99, 16 March 2000; Lutsenko v. Ukraine, no. 30663/04, judgement of 18 December 2008). Būtent dėl tokių aplinkybių kolegija sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo A. K. parodymai – teisėti. Be to, jau minėta, kad šie ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti A. K. parodymai, atitinka ne tik anksčiau nurodytus liudytojų, specialistės parodymus, bet rašytinius bylos duomenis – specialisto išvadą, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo medžiagą, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo medžiagą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos pranešimus. Taigi, apeliantų ginčijami nuteistojo parodymai yra nuoseklūs, jie atitinka tiek kitų aptartų liudytojų, specialistės parodymus, tiek rašytinius byloje esančius įrodymus, ir tarpusavyje vieni kitiems neprieštarauja, priešingai nei nuteistojo A. K. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai (6 t., 36–38 b. l.), kurie prieštarauja visiems aptartiems ir išanalizuotiems duomenims. Todėl apygardos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir apylinkės teismo posėdžio metu pagarsinti parodymai (5 t., 34–38 b. l.) atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, jais vadovavosi pagrįstai (kasacinės nutartys Nr. 2K-615/2010, 2K-113/2011).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų skundo teiginiais, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl nuteistajam skirtų laisvės atėmimo bausmių dydžių pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl PVM atskaitos, sudarant sandorius su UAB „K. M.“ 2010 m. gegužės mėn.) ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, yra prieštaringa, kadangi skaičiais ir žodžiais nurodyti bausmės dydžiai skiriasi. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad A. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl PVM atskaitos, sudarant sandorius su UAB „K. M.“ 2010 m. gegužės mėn.) buvo skirtas laisvės atėmimas „vieneriems (2) metams dviems (2) mėnesiams“, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimas „dvejiems (1) metams dviems (6) mėnesiams“. Tačiau vertinant tai, kad nuteistajam skirtos bausmės buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, t. y. bausmės buvo subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnes, bei subendrinta bausmė nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, kolegija vadovaujasi nuosprendyje skaičiais nurodytais bausmės dydžiais ir sprendžia, kad A. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, o pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl PVM atskaitos, sudarant sandorius su UAB „K. M.“ 2010 m. gegužės mėn.) laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šį prieštaravimą laiko technine klaida, nekeičiančia nuosprendžio esmės.

Be to, iš nuteistojo ir jo gynėjo skundo turinio matyti, kad neigdami A. K. kaltę nusikaltimų padaryme, apeliantai savo skundu nesutinka ir su jam paskirta bausme ir teigia, kad A. K. skirta bausmės rūšis yra per griežta, paskirta nesilaikant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, taip pat teismų praktikos suformuluotų bausmės skyrimo kriterijų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad ir šios nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su A. K. skirtina bausmės rūšimi, nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės rūšį nuteistajam. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. K. laisvės atėmimo bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Skundžiamo nuosprendžio turinys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes A. K., iš esmės įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes pagal BK 54 straipsnio 2 dalį. Būtent nagrinėjamoje byloje bausmės skyrimą teismas motyvavo, nurodydamas, kad A. K. teistas, paskutinį kartą – dėl išlaikymo vaikams vengimo, teistumas neišnykęs, atsižvelgė, jog atlygino VMI priskaičiuotą biudžetui padarytą žalą, tai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgė ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos prieš 4–5 metus. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, įvykdė septynias nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių ir vieną, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Remiantis šiomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad apylinkės teismas, nors ir paskirdamas nuteistajam griežčiausias iš jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas alternatyvias bausmes – laisvės atėmimą, tačiau pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (3 veikos) ir BK 222 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmių dydžius nustatė mažesnius, nei sankcijose numatyti vidurkiai, o pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl PVM atskaitos, sudarant sandorius su UAB „K. M.“ 2010 m. gegužės mėn.) didesnį nei bausmės vidurkis, bet atsižvelgdamas į tai, kad jis atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, kad nusikalstamos veikos padarytos prieš 4–5 metus, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėjo jam skirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad kitos rūšies bausmės, nei terminuotas laisvės atėmimas, kurio vykdymas nuteistajam atidėtas, paskyrimas, nepakeis A. K. teisei priešingo elgesio, ir konstatuoja, kad A. K. paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė savo rūšimi yra ne per griežtos, atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo principus. Kartu pastebėtina, kad vien tik simbolinės nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik kad bausmės paskirties bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. K. veikas pirmosios instancijos teismas kvalifikavo teisingai, jo kaltė dėl nurodytų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta visiškai, todėl apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nuosprendį naikinti ir nuteistąjį išteisinti ar skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo A. K. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Raimundas JurgaitisZigmas Kavaliauskas