Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui, kaltinamajam O. T., jo gynėjui advokatui Laimontui Gasiūnui, nukentėjusiajam D. V., laiduotojai L. L., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), , deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj., išsiskyręs, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. T. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2020-07-26, apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini), kryptis nuo (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.21 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais O. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis pasipriešino valstybės tarnautojui o būtent: jis, 2020-07-26, apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,21 ‰ girtumo laipsnis, vengdamas pasitikrinti blaivumą, pasipriešino valstybės tarnautojui - Vilniaus VPK rinktinės „VYTIS“ vyriausiajam patruliui D. V., t. y. vieną kartą trenkė dešinės rankos delnu į veidą, tokiais savo veiksmais sukeldamas D. V. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais O. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis O. T. savo kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir dėl įvykdyto gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną jis buvo išgėręs. Po to atsisėdo į automobilį ir važiavo link Vilniaus. (duomenys neskelbtini) plente jį sustabdė policijos pareigūnai, prisistatė, paprašė dokumentų ir užuodė alkoholio kvapą. Tuomet paprašė išlipti padaryti neblaivumo nustatymo testą, bet jam nepavyko, gal dėl to, kad buvo nemažai išgėręs. Dėl smūgio sudavimo policijos pareigūnui, tai taip atsitiko, kadangi labai susinervavo. Kaltinamasis prašo nutraukti baudžiamąją bylą, jį perduodant pagal laidavimą puseserei L. L. Kaltinamasis turi nekilnojamo turto, tačiau tai ne jo, o mamos. Jis pats anksčiau su nekilnojamuoju turtu dirbo. Pajamos šiai dienai iš Užimtumo tarnybos, dar kartais parduodami žemės sklypai. Jeigu bus piniginė sankcija, tai O. T. turės galimybę atlyginti. Automobilis priklauso J. G., automobilis šiuo metu ne pas jį.

Taigi kaltinamasis O. T. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras ir advokatas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo O. T. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2020-07-26 pamainą pradėjo 18.30 val. Apie 22.45 val., patruliuojant kartu su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu V. B., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad iš kavinės Pabradėje link Vilniaus pusės išvažiavo automobilis „Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuodami pažymėtu pastatu, važiuoja paminėtas automobilis. Jie sustabdė automobilį. Sustabdžius automobilį, D. V. kolega V. B. nuėjo patikrinti šio automobilio vairuotojo. Kaip vėliau paaiškėjo automobilį „Mercedez Benz“ Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo O. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. Kalbant su minėtu vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. D. V. kolegai paklausus vairuotojo, ar jis vartojo šiandien alkoholinius gėrimus, O. T. atsakė, kad jie jį „prigavo“. Paprašius vairuotojo pasitikrinti blaivumą testu, šis nesugebėjo jo atlikti, todėl jie jo paprašė pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, tačiau tada minėto automobilio vairuotojas O. T. tapo agresyvus, pradėjo agresyviai elgtis, vartoti įvairius necenzūrinius žodžius. D. V. įspėjo O. T., kad šis nusiramintų, tačiau jis į jo įspėjimą nereagavo, ėmė mosikuoti rankomis ir priėjęs prie D. V. vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė D. V. per veidą, po šio smūgio jis (D. V.) pajuto fizinį skausmą. Po šių jo veiksmų jie su kolega V. B. panaudojo kovinius imtynių veiksmus ir O. T. pargriovė ant asfalto. O. T. būdamas prispaustas prie žemės, vis tiek aktyviai priešinosi, D. V.panaudojo prieš jį elektros impulsinį prietaisą “Taser “ (elektrošoką) ir uždėjo jam antrankius. Po to jie pasiūlė O. T. dar kartą pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu „ Drager Alcotest 7510“ ir 23.20 val. O. T. buvo nustatytas 2.21 promilių neblaivumas, o 23.36 val. buvo nustatytas 2.30 promilių neblaivumas. Atvykę į pagalbą, ekipažas V5021 sulaikytą O. T. pristatė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas, o jie liko prie O. T. vairuoto automobilio, kuris vėliau buvo nuvežtas į saugomą aikštelę. O. T., suduodamas jam (D. V.) smūgį į veidą, sukėlė fizinį skausmą. Į medikus dėl O. T. jam (D. V.) sukelto fizinio skausmo D. V. nesikreipė ir nesikreips. Įvykį matė kartu su juo dirbęs (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis V. B. (b. l. 5).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad dirbant pamainos metu, su kolega D. V. važiuojant (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantis nuo (duomenys neskelbtini) link Vilniaus miesto. Vairuotojo vietoje sėdėjo O. T.. Jam (V. B.) priėjus prie automobilio ir kalbant su minėtu vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Pasiteiravus, ar vairuotojas šiandien gėrė alkoholinius gėrimus, atsakė, kad jį jie „prigavo”. Vairuotojo paprašė pasitikrinti blaivumą testu, kurio jis negalėjo atlikti, tada paprašė jį pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu. Vyras pradėjo agresyviai elgtis, keiktis necenzūriniai žodžiais, į įspėjimus nusiraminti, O. T. nereagavo, o tik dar įžūliau elgėsi. Pradėjo mosikuoti rankomis ir trenkė V. B. kolegai D. V. per veidą. Po tokių jo veiksmų buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai ir vyras pargriautas ant asfalto. Būdamas prispaustas prie žemes vis tiek aktyviai priešinosi, dėl to papildomai buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser” (elektrošokas) ir uždėti antrankiai. Jau sulaikytam O. T. dar kartą buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu. 23.20 val. O. T. neblaivumas pirmą kartą buvo patikrintas alkoholio matuokliu “Drager Alcotest 7510” ir buvo nustatytas 2,21 promilių neblaivumas. 23.36 val. O. T. antrą kartą buvo patikrintas alkoholio matuokliu “Drager Alcotest 7510 “ ir buvo nustatytas 2,30 promilių neblaivumas (b. l. 13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. G. parodė, kad O. T. yra jos buvęs žentas, automobilis Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu, tačiau O. T. juo jau naudojasi apie 2 metus. 2020-07-26 ji buvo namuose ir nežinojo, kad jis vairuos neblaivus jai priklausantį automobilį Mercedes Benz ,Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai, kad O. T. vairavo neblaivus ir kad automobilis yra automobilių saugojimo aikštelėje sužinojo tik tada, kai jai 2020-07-28 paskambino tyrėja (b. l. 17).

Prietaisu “”Draeger Alcotest 7510” patikrintu nustatyta tvarka (patikros sertifikatas Nr.1293597, galioja iki 2020-11-08) (b. l. 25 ), O. T.2020-07-26, 23.20 val., nustatytos iškvėptame ore 2,21 promilių alkoholio koncentracija (b. l. 23), 2020-07-26, 23.36 val., nustatyta 2,30 promilių alkoholio koncentracija (b. l. 24).

2020-07-26 23.00 val. Neblaivumo nustatymo akte vyriausiasis patrulis V. B. nustatė O. T. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nekoordinuotus judesius. Nurodė, jog eiti tiesia linija-pėda po pėdos negali. Užsimerkęs pirštu pataikyti į nosies galą negali. Nurodoma, kad patikrinimo metu iškvėptame ore 23.20 val. nustatyta 2,21 promilės, 23.36 val., 2.30 promilės alkoholio koncentracija. Akte nurodoma, kad O. T. aktą pasirašyti atsisakė (b. l. 22 ).

VĮ „Regitra” duomenų bazės duomenimis, automobilio Mercedes Benz , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė - valdytoja yra J. G. (b. l. 82 ).

VšĮ „Emprekis” duomenimis automobilio Mercedes Benz ML 270 CDI vidutinė kaina Lietuvoje yra 3460 eurų (su PVM), 2859 eurai (be PVM) (b. l. 21).

Objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo kamerų („Bodycam), naudotų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis” vyriausiųjų patrulių D. V. ir V. B. tarnybos metu įrašai. 23:04:20 pasideda vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip policijos pareigūnai sėdi automobilyje, iš automobilio išlipa vienas iš pareigūnų ir eina prie sustabdyto automobilio. Pareigūnui priėjus prie automobilio vairuotojas atidaro automobilio vairuotojo pusės duris, pareigūnas paprašo pateikti automobilio dokumentus. Automobilyje vairuotojo vietoje sėdi vyras, o priekinėje keleivio pusėje moteris. Vyras pradeda ieškoti automobilio dokumentų. Policijos pareigūnas paprašo išjungti automobilio variklį ir ištraukti raktelius iš spynelės. Pareigūnas paklausė: „P. O. šiandien vartojote alkoholį“, asmuo atsakė: „ne“. Pareigūnas paklausė: “pasitikrinsim“, asmuo atsakė: „taip“. Policijos pareigūnas paprašo asmens išlipti iš automobilio ir eiti link nurodytos pareigūno vietos. Pareigūnas paklausia asmens, ar jis mato kelio juostos liniją, tada pareigūnas pašviečia žibintuvėliu, kad geriau matytųsi ir paprašo asmens eiti ta linija „typ top”. Toliau matomas vaizdas, kaip asmuo eina linija,

jis svirduliuoja, nesugeba eiti tiesiai. Vėliau pareigūnas paprašo ištiesti vieną ranką ir jos pirštus. Asmeniui sunkiai pavyksta vykdyti pareigūno nurodymus. Po kelių bandymų asmeniui pavyksta taisyklingai atlikti pratimą. Toliau policijos pareigūnas perspėja asmenį, kad bus atliekamas blaivumo patikrinimo testas. Kitas pareigūnas paruošia alkoholio tikrinimo prietaisą ir duoda asmeniu pūsti. Pirmo pūtimo metu nustatyti alkoholio kiekio nepavyksta, kadangi asmuo blogai pučia. Antru pūtimu tai pat nepavyksta nustatyti alkoholio kiekio. Trečiuoju bandymu nepavyksta nustatyti blaivumą, kadangi asmuo per anksti nustoja pūsti. Policijos pareigūnas paaiškina, kad reikia pūsti 3-5 sekundes. Policijos pareigūnas paprašo dar kartą pūsti, asmuo sako: „nepūsiu“. Policijos pareigūnas paklausia: “atsisakot pūsti“ asmuo atsako: “atsisakau“. Tačiau jis ir vėl bando pūsti ir jam vėl nepavyksta. Tuomet asmuo pradeda įžeidinėti pareigūnus sakydamas: “slyš, ty zhlotnik, zahlotnyk “. Policijos pareigūnas paprašo asmens neįžeidinėti. Policijos pareigūnas paprašo asmens ištraukti rankas iš kišenių ir nesiartinti prie pareigūno. Kitas pareigūnas paprašo asmens apsiraminti ir pasako asmeniui, kad: “ant žemės tuoj būsit paguldytas ir sulaikytas už teisėtų pareigų nevykdymą, supratot“. Asmuo atsako: “zaglochni, ja gavariu, zaglohni“. Asmuo pradeda elgtis agresyviai, artėja prie pareigūno, kitas pareigūnas bando jį apraminti. Tuomet asmuo dešine ranka bando pastumti pareigūną, ir matomas vaizdas, kaip pareigūnas uždeda ranką asmeniu ant kaklo ir tuomet vaizdas neaiškus, vyksta sulaikymas. Taip pat nurodoma, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, matoma, kad asmuo guli ant žemės ir sako: “vsio, vsio“. Fone girdimas elektrošoko prietaiso garsas. Pareigūnas sako: “uspakoisia“. Pareigūnas liepia asmeniui atsigulti ant pilvo, tada asmuo yra surakinamas antrankiais ir jam liepiama gulėti. Nuošalyje matoma moteris, kuri sėdėjo sustabdyto automobilio priekinėje keleivio vietoje . Toliau girdima, kaip policijos pareigūnas susisiekia su budėtoju, jam apibūdina situaciją ir iškviečia pagalbą. Asmuo tuo metu surakintas guli ant žemės. Pareigūnas moteriai paaiškina, kad jai reikia kviesti taksi, nes automobilis bus sulaikytas, o asmuo bus sulaikytas ir pristatytas į komisariatą, esantį Ševčenkos gatvė 26, Vilniuje. Taip pat nurodoma, kad apžiūrimas 2020-07-26 dienos vaizdo įrašas, pavadinimu 2020_0726_230603_012, kurio nurodoma trukmė - 5min. 16s. Dešinėje pusėje priešai asmenį stovintis policijos pareigūnas, kuris prašo asmens ištiesti ranką ir sulenkiant priliesti savo nosį rodomuoju rankos pirštu. Pareigūnas asmeniui sako: „vieną ranką ištieskit va taip va, ištieskit ranką, va taip va pirštu. Ponas, O., darykit tai, ką sakau". Asmuo nuo 00 min. 36 s. kairės rankos pirštą laiko ties savo nosimi. Pareigūnas sako: „ištieskit vieną ranką va taip va, kaip sakau, va taip va, ne prie nosies, ne prie nosies, ištieskit ranką va taip va, kaip aš" ir parodo ištiestą kairės ranką su ištiestu rodomuoju pirštu, o dešinę ranką laiko iškeltą virš savęs ir įjungtu žibintuvėliu šviečia į asmenį. Tuo metu asmuo rankos pirštą laiko ties savo nosimi, ne taip, kaip rodo pareigūnas. Pareigūnas sako: „Ne prie nosies, aš jums sakau, ištieskit ranką. Galite ištiesti ranką va taip va ,kaip aš jums rodau? Va taip va”. Asmuo dešinės rankos rodomąjį pirštą laiko ties savo nosimi ir neištiesia rankos taip, kaip liepė pareigūnas. Pareigūnas sako: „ar jūs negalite, nesugebate? Va taip va negalite padaryti?" ir laikydamas ištiestą kairę ranką, su rodomuoju pirštu lenkdamas ranką priliečia savo nosį. 01 min. 00 s. Asmuo dešinės rankos rodomuoju pirštu priliečia nosį. Asmuo sako: „sugebu”. Kamera atsisuka į pareigūną. Pareigūnas sako: „dar kartą”. Asmuo sako: „sugebu”. Pareigūnas sako: „dabar kitą, kitą ranką”. Girdisi asmens žodžiai: „dešimt kartų sugebu”. Pareigūnas sako „kitą ranką” ir toks dialogas girdisi 10 sekundžių. 01 min. 12 s. kamera atsisuka į asmenį, kuris dešinės rankos rodomuoju pirštu liečia savo nosį kelis kartus ir sako: „sugebu”. Už asmens nugaros girdisi trumpas transporto priemonės garso signalas ir matomi pravažiuojančios transporto priemonės žibintai. 01 min. 16 s. pareigūnas sako „gerai, o dabar paimsim, prasipūsim. Gerai gerai, atsargiai. Prasipūsim dabar. Padarysim blaivumo testą". Toliau matomas tik asmens veidas. Pareigūnas sako: „jeigu blaivus, važiuosit toliau". Asmuo vėl savo abiejų rankų rodomaisiais pirštais du kartus prilietė savo nosį sakydamas: „dešimt kartų". Fone girdisi pareigūno balsas, kuris sako: „gerai". Pareigūnas duoda asmeniui pasitikrinti blaivumą alkotesteriu ir sako: „tris sekundes be sustojimo pučiam, kaip balioną". 1 min. 33 s. Asmuo laiko savo lūpas prie alkotesterio. Girdisi pareigūno balsas fone, kuris sako: „pučiam, pučiam. Jūs pūskit". 1 min. 40 s. asmuo patraukė lūpas nuo alkotesterio. Pareigūnas sako: „ar girdit?“. Fone girdisi pareigūno balsas, kuris sako: „jūs pūskit, o ne laikykit orą savyje“. 1 min. 44 s. asmuo vėl prilietė lūpas prie alkotesterio. Palaikius 2 sekundes atitraukė lūpas nuo alkotesterio. Pareigūnas sako: „ar girdite, dar kartą sakau, apžiokit ir pūskit“. 1 min. 49 s. Asmuo pradėjo pūsti orą burna į alkotesterį. Tuo metu pareigūnas sako: „pučiam, pučiam, pučiam, dar, dar, dar, dar“. 1 min. 51 s. Asmuo atitraukia burną nuo alkotesterio. Pareigūnas sako: „nenutraukit pūtimo, nu“. Asmuo sako: „ką daryti?“. Pareigūnas sako: „pūsti tris sekundes“. Asmuo sako: „eee, rebiata. Karoče, karoče pajmali. Što hacice?“. Fone girdisi pareigūno balsas, kuris sako: „my ničivo nihacim“. Fone girdisi pareigūno balsas, sakančio, kad viską reikia užfiksuoti oficialiai. Asmuo pareigūnui sako: „slyš, idi ti nachren“. Pareigūnas, šviesdamas žibintuvėliu į asmenį, sako: „žodžius rinkitės, ponas, O“. Pareigūnas vėl duoda asmeniui pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, sakydamas: „gerai, pūskit į alkotesterį tris sekundes“. Asmuo atsisako sakydamas „Nepūsiu“. Fone girdisi pareigūno žodžiai: „atsisakote pūsti?“. Asmuo sako: „atsisakau“, bet vėl priėjęs prie alkotesterio sako: „nu davai davai“ ir pradėjo pūsti į alkotesterį. Tuo metu pareigūnas sako: „pučiam, pučiam, pučiam, dar, dar, nenustokit pūst“. Asmuo atsitraukė nuo alkotesterio, nepabaigęs pūsti iki galo ir sako: „u menia net dihanije“. Pareigūnas sako: „hvataet u vseh dihanije, u vas nehvatajet?“. Asmuo sako: „ne, nihvatajet“ . Fone pareigūnas pasakė kažką neaiškaus. Asmuo atsisuko į pareigūną ir sako: „sliš ty“. Pareigūnas sako: „žodžius rinkitės“. Asmuo sako: „zaglochni“. Pareigūnas sako: „žodžius rinkites, ponas O.“. Tuo metu asmuo vis kartoja žodį „zaglochni“. Pareigūnas sako: „vibirite ruki iz karmana“. Pareigūnas sako: „rankas iš kišenių, taip, kad matyčiau“. Matosi kaip asmuo, pakėlęs rankas, priėjo prie pareigūno. Pareigūnas, atsitraukdamas nuo asmens, sako: „prie manęs neinat, ar supratot?“. Fone girdisi pareigūno balsas: „nusiraminkit, nes gulėsit ant asfalto“. Pareigūnas, šviesdamas žibintuvėliu į asmenį, sako: „ant žemės tuoj būsit paguldytas ir sulaikytas už teisėtų reikalavimų nevykdymą, supratot?“. Asmuo, žiūrėdamas į pareigūną, sako: „zaglochni. Ja tibe gavariu, zaglohni“, ir agresyviai artinasi prie pareigūno. Fone pareigūnas sako: „ harašo, vsio, uspakoites“. Asmuo priartėja prie pareigūno. Ir nuo 3 min. 12 s. vaizdas nesuprantamas, vyksta sulaikymas. Matoma, kad asmuo yra paguldomas ant žemės ir girdimas „Tazerio“ garsas. Asmuo buvo sulaikytas (b. l. 47-48).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam O. T. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. O. T. kaltė grindžiama jo paties visišku prisipažinimu ir paaiškinimais teisminio nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, apžiūros protokolu, vaizdo įrašais, alkotesterio rodmenimis, neblaivumo nustatymo aktu, kita bylos rašytine medžiaga.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo O. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, kadangi O. T. O. T. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2,21 promilių neblaivumas) bei pasipriešino policijos pareigūnui.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisme buvo gautas kaltinamojo O. T. prašymas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo puseserei L. L.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Kaltinamasis O. T. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, nusižengia taip griežtai pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad daugiau nedarys nusikalstamos veikos. Tačiau vien jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teismo posėdžio metu laiduotoja L. L. paaiškino, kad ji yra kaltinamojo puseserė. Su kaltinamuoju labai gerai sutaria, dažnai leidžia laiką kartu. Pati laiduotoja yra dirbanti, dirba (duomenys neskelbtini) Mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotoja L. L. yra ankščiau neteista, dirba, yra pareiginga, darbšti, duomenų apie administracinį baustumą ar teistumą negauta. Teismo posėdžio metu laiduotoja apklausta patikino, kad jų santykiai geri, bendrauja, atsižvelgia visada į jos nuomonę, todėl ji bus jam teigiamas pavyzdys.

Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad L. L. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką pusbroliui. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Tačiau teisiamojo posėdžio metu prokuroras nesutiko su laidavimo instituto taikymu ir nurodė, kad šiuo atveju laidavimas negali būti taikytinas, nes padarytos dvi nusikalstamos veikos, nesudarančios idealiosios sutapties, todėl neegzistuoja visos būtinos laidavimo institutui taikytinos sąlygos (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Analizuodamas šį atvejį teismas atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, jog jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Tai reiškia, kad kelių nusikalstamų veikų padarymas eliminuoja galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-52-648/2017). Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra pasikeitusi, ji atsispindi ir naujausiuose kasacinio teismo sprendimuose (pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018), todėl teismas neturi pagrindo ja nesivadovauti ir laikosi pozicijos, kad konstatavus realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, BK 40 straipsnio nuostatos nebegali būti taikomos. Šiuo atveju O. T. neteisėtų veiksmų nejungė vieninga tyčia, todėl jam inkriminuoti nusikaltimai nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties. Dėl aukščiau išdėstyto, laidavimo institutas negali būti taikytinas.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Kaltinamojo O. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir tas turėjo įtakos veikos padarymui.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę O. T., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį, į tai, kad O. T. praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, šiuo metu nedirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 ¹ straipsnio 1 dalies, 286 straipsnio sankcijose numatytą alternatyvią bausmės rūšį - baudą, arčiau jos minimalaus dydžio. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas LR BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

O. T. BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas 2020-07-26, 23.05 val., (b. l. 5) paleistas 2020-07-27, 16.02 val. (b. l. 68), šis laikotarpis įskaitytinas į bausmės laiką.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

O. T. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, iškvėptame ore rasta 2,21 promilės etilo alkoholio. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.

Įvertinus tai, kaltinamajam O. T. 2 (dvejų) metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, nustatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje, teismo vertinimu, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Dėl automobilio konfiskavimo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo iškvėptame ore yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Už šią veiką gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. O. T. vairavo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), taip pat įvertinus kaltinamojo padarytą veiką ir jo asmenybę vertina, jog automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė turėtų būti konfiskuojamas. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui J. G. (b. l. 82). VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio Mercedes Benz ML 270 CDI vidutinė kaina Lietuvoje yra 3460 eurų, todėl ši suma turėtų būti priteistina iš kaltinamojo valstybės naudai. Nepriteisti konfiskuotino turto vertės kaip kad prašė kaltinamasis bei jo gynėjas nėra, kadangi nelaikytina, kad tai būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad BPK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir BVK. Įsiteisėjus nuosprendžiui ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Pagal BPK 357 straipsnio 6 dalį, BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, <...> vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to, O. T. neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

O. T. paskirtos kardomosios priemonės- specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 63), rašytinis pasižadėjimą neišvykti (b. l. 61), dokumentų paėmimas (b. l. 65) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

O. T., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti 60 MGL, 3000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio bauda.

O. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir nuteisti 70 MGL, 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžio paskirtos griežtesnės bausmė ir dalies pridėti švelnesnę ir paskirti O. T. subendrintą bausmę - 90 MG, 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti O. T. galutinę bausmę - 60 MGL, 3000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Į bausmę O. T. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-07-26, 23.05 val., iki 2020-07-27, 16.02 val., 1 (vieną) dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL, 100 eurų dydžio baudai.

Į. O. T. baudą sumokėti per 24 mėnesių laikotarpį, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Paskirti O. T. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dviem) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, ir konfiskuoti iš O. T. nusikalstamos veikos priemonės automobilio Mercedes Benz ML 270 CDI, vertę 3460 (tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt) eurų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti O. T. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą O. T. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentą perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.