Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė, sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, dalyvaujant ieškovui V. Č., jo atstovei advokatei Ritai Petručionytei, atsakovei K. Č. ir jos atstovei advokatei Joanai Šarkelienei, trečiojo asmens UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ atstovei Gretai Juodžiukynaitei, tretiesiems asmenims antstolei Astai Lukšienei, DNSB „Skruzdėlynas“ nedalyvaujant

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei K. Č., tretiesiems asmenims UAB „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“, antstolei Astai Lukšienei, DNSB „Skruzdėlynas“ dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės K. Č. priešieškinį ieškovui V. Č., tretiesiems asmenims UAB „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“, antstolei Astai Lukšienei, DNSB „Skruzdėlynas“ dėl santuokos nutraukimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Su atsakovės priešieškiniu kategoriškai nesutinka. Mano, kad skolas UAB „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“, DNSB „Skruzdėlynas“ ir antstolei turėtų mokėti atsakovė, nes butas yra jos ir jai priteistinas. Kai vyko teismo procesas, atsakovė savo teisių negynė, o dabar jau keisti įsiteisėjusių teismo sprendimų nebegalima. Savo kaltės dėl santuokos iširimo neįžvelgia, mano, kad tai yra atsakovės išsigalvojimai.

skolą ir 5% palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško

įvykdymo ir vykdymo išlaidas antstolių kontorai bei 1) Pagal Marijampolės

rajono apylinkės teismo 2004-05-21 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-2669-11; 2) to

paties teismo 2007-03-29 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-347-301; 3) to paties teismo

2008-05-16 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1177-374; 4) to paties teismo 2009-02-

05 išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-528-91; 5) to paties teismo 2009-12-22 išduotą

vykdomąjį raštą Nr. 2-6989-802; 6) to paties teismo 2010-11-16 išduotą vykdomąjį

raštą Nr. 2-4687-399; 7) to paties teismo 2013-01-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-

4581-301; 8) to paties teismo 2013-09-06 išduotą vykdomąjį į raštą Nr. 2-2691-91;

9) to paties teismo 2013-01-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4581-301. Be to, iš jos kreditoriaus DNSB „ Skruzdėlynas" naudai priteisti skolą už komunalinius patarnavimus sumoje - 339,29 Lt, o iš ieškovo V. Č. - 2721,30 Lt. Atmesti ieškovo reikalavimą, kad ji, t.y. atsakovė sumokėtų ieškovui 3721 Lt kompensaciją už kambarį, adresu (duomenys neskelbtini) Priteisti atsakovei kambarį, u/n (duomenys neskelbtini), 15,53 kv.m. ploto su 1,98 kv.m. bendro naudojimo patalpomis, vidutinė rinkos vertė 7442 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) Sutinka, kad būtų nutraukta tarp jos ir ieškovo sudaryta santuoka, tačiau nesutinka, kad santuoka iširo dėl jos kaltės. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes ji atsakovą paliko dėl to, kad jis buvo neištikimas, ją yra apkrėtęs įvairiomis ligomis, girtavo, smurtavo, prisigėręs triukšmaudavo, keldavo konfliktus. Dėl santuokoje įgyto turto paaiškino, jog iš esmės tai yra santuokoje įgytas butas, tačiau jis visiškai nusiaubtas. Atsakovas likęs gyventi vienas jį pavertė landyne, neprižiūrėjo, nemokėjo jokių mokesčių, o galiausiai išėjo ir butą paliko likimo valiai. Tektų įdėti daug lėšų, kad jį paversti tinkamu gyventi. Dėl jo dalybų neprieštarauja. Dėl kreditorių paaiškino, kad jai buvo žinoma, jog iš pensijos daromos išskaitos už buto šildymą kreditoriui UAB „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“, tačiau ji savo teisių negynė ir teismo sprendimų neskundė. Tačiau mano, kad už buto skolas atsakingi abu sutuoktiniai ir prievolės turėtų būti padalinamos solidariai. Kai vyko teismo procesas, pagal tuo metu buvusią teismų praktiką skola tuo metu buvo reikalaujama tik iš to asmens, kurio vardu registruotas butas. Patvirtino, kad iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) ji dėl ieškovo elgesio buvo priversta išeiti 2001 m. Jie kartu gyveno nuo 1996 m. kovo mėn. 5 metus. Nuo 2001 m. bute liko gyventi vienas ieškovas. Iki kada jis gyveno, ji nežino.

Trečiasis asmuo UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ su ieškovo V. Č. reikalavimu dėl prievolių padalinimo nesutinka. Mano, kad prievolės, kilusios iš santuokoje įgyto buto šildymo paslaugų teikimo yra solidariosios prievolės ir turi būti vykdomos abiejų sutuoktinių. Patvirtino, kad 2004, 2007, 2009, 2010, 2013 metais iš K. Č. kreditoriaus naudai buvo priteistos skolos už buto, esančio (duomenys neskelbtini) šildymą, tačiau taip įvyko dėl to, kad butas yra registruotas jos vardu, o apie sutuoktinį nebuvo žinoma. Tačiau jiems iš antstolės sužinojus, kad K. Č. turi sutuoktinį V. Č., jau kreipėsi dėl skolos išieškojimo ir iš V. Č.. Prašo šiuo teismo sprendimu išaiškinti, kad nors yra kai kurios skolos priteistos iš vienos sutuoktinės K. Č. ir V. Č., tačiau tai yra solidariosios prievolės, atsiradusios iš šeimos turto išlaikymo ir susijusios su šeimos poreikių tenkinimu.

Antstolė, būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimo nepateikė, todėl šalių sutikimu byla nagrinėjama iš esmės be antstolės A.Lukšienės dalyvavimo.

Liudytoja V. Š., kuri yra ieškovo sesuo, nurodė, kad iš pradžių ieškovas su atsakove sugyveno gerai, tačiau ieškovas mėgo išgerti, kitas moteris, todėl prasidėjo nesutarimai. Atsakovė ne kartą buvo ieškovo sumušta, net naktį pas juos buvo atbėgusi nuo girto V. Č.. Dėl skyrybų ji kaltina tik savo brolį. Kai K jį paliko, bendrabutyje jis vienas gyveno iki 2008 m., dabar šeši metai jau bute negyvena. V. Č. 2008 metais patekus į avariją, jį iš pradžių pasiėmė viena sesuo, o po to pasiėmė ji. Ieškovą apgyvendino sodo namelyje Puskelniuose, tačiau jis namelį apleido, būdavo pastoviai girtas, yra užėjusi baltoji karštinė, dėl ko buvo išvežtas į Žiegždrius. Kai jis iš namelio išsikraustė, jie rado pilną konteinerį tuščių butelių nuo alkoholinių gėrimų. Dėl tokio brolio elgesio jo yra atsisakę abi seserys. Šiuo metu brolis gyvena nakvynės namuose, nes senelių namuose dėl jo girtavimo gyventi negali.

Liudytoja A. Š., kuri yra DNSB „Skruzdėlynas“ buhalterė nurodė, kad ieškovas gyvendamas bute jokių mokesčių niekada nemokėjo. Per mėnesį reikėdavo mokėti apie 50 Lt bendrijai už suvartotą vandenį, elektrą pagal gyventojų skaičių. Iki 2001 m. liepos mėnesio, bendra K. Č. ir V. Č. skola gyvenant kartu buvo susidariusi 678,58 Lt. O nuo K išėjimo skola yra būtent ieškovo, nes jis gyveno vienas ir mokesčiai buvo skaičiuojami pagal faktiškai gyvenančių asmenų skaičių, t.y. vienam asmeniui. O jis gyveno nuo 2001 m. liepos mėn. iki 2008 metų rugpjūčio mėn. vienas. Kai bute nuo 2008 metų niekas negyvena, mokesčiai už vandenį, elektrą nebeskaičiuojami. Kol ieškovas gyveno bute, ten ištisai būdavo girtaujama, vykdavo muštynės. Nuo gerų vyrų žmonos nebėga, niekada ieškovas negyveno normaliai, girtaudavo, smurtaudavo. Bendrija iš šalių skolos nėra prisiteisusi, nes faktiškai neturi lėšų išieškojimui vykdyti ir žyminiam mokesčiui sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini dalinai.

Iš ieškovo V. Č. ir atsakovės K. Č., liudytojų A. Š., V. Š. paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad ieškovas su atsakove santuoką sudarė 1985-11-15 (t.1 b.l. 4). Santuokoje gimusių vaikų šalys neturi. Sutuoktiniai nuo 2001 m. nebepalaiko santuokinių ryšių, todėl abu pripažįsta, kad jų šeima iširusi ir tolesnis bendras sutuoktinių gyvenimas neįmanomas. Šalys taikytis nepageidavo, pripažįsta, kad santuoka iširo galutinai, kiekviena nurodydama kitos pusės kaltę – santuokinę neištikimybę ir netinkamą elgesį šeimoje, girtavimą, smurtavimą.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, LR Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Kad ieškovas netinkamai elgėsi šeimoje, girtavo, smurtavo, buvo neištikimas patvirtino abi apklaustos liudytojos, iš kurių viena yra ieškovo sesuo. Ieškovas teigdamas, kad atsakovė jam buvo neištikima ar girtavo, nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Todėl jo kaltė dėl šeimos iširimo yra nustatyta. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ji paliko šeimą išeidama iš namų 2001 m. liepos mėn., taip pat teigė, kad ir ji jaučia kaltę dėl santuokos iširimo ir prašo pripažinti juos abu kaltais. Todėl darytina išvada, kad atsakovė taip pat nepakankamai vykdė savo pareigas, nesistengė spręsti konfliktinių situacijų, šalinti jų priežasčių.

Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir vertindamas ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai, o priešieškinys tenkintinas visiškai, santuoka, sudaryta tarp V. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruota 1985-11-15 Marijampolės r. CMS, akto įrašo Nr. 402 (t.1 b.l.3) nutrauktina, nustatant, kad ji iširo dėl ieškovo ir atsakovės kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2, 3 d.), o nutraukus santuoką, atsakovei paliktina ikisantuokinė pavardė S, ieškovui – Č (CK 3.60 str.).

Byloje kilo ginčas dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ir prievolių kreditoriams padalinimo.

Tiek iki 2010-07-01 galiojusiame LR Santuokos ir šeimos kodekse, tiek 2000 m. Civiliniame kodekse įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis), nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip.

Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

Šalys pripažino, kad vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini) 7442 Lt vertės yra įgytas santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl sutinkant ieškovui, dalintinas atsakovės pasiūlytu būdu, (t.1 b.l.151), jį visą priteisiant atsakovei, o ieškovui priteisiant piniginę kompensaciją už ½ dalį tenkančio buto.

Daugiau dalintino turto šalys neturi, todėl teismas ir nesprendžia jo padalinimo klausimų.

Dėl prievolių kreditoriams vykdymo

Atsakovė prašo pripažinti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo įsakymais iš atsakovės K. Č. ir ieškovo V. Č. priteistos skolos kreditoriui UAB „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“ už santuokoje įgyto buto šildymą būtų pripažįstamos solidariosiomis prievolėmis. Gi ieškovas teigia, kad skolos kurios yra priteistos bet kurio iš sutuoktinių vardu turėtų ir likti vykdyti tam sutuoktiniui, nes įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėti ar koreguoti jau nebegalima. O procesai šiose bylose nėra atnaujinti.

Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 45 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 8, 16 punktais, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8, 16 punktais, nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato buto savininkas – šilumos, karšto vandens vartotojas. Ir visai nesvarbu, kad vienas iš daikto savininkų butu nesinaudoja, tačiau jis turi prievolę proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas butui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.)

Sutuoktinių prievolės (skolos) kaip ir jų turtas gali būti asmeninės arba bendros. Todėl sprendžiant sutuoktinių civilinės atsakomybės klausimus, pirmiausia būtina nustatyti prievolės prigimtį – ji yra asmeninė ar bendra sutuoktinių prievolė.

Bendromis sutuoktinių prievolėmis laikytinos prievolės, susijusios su buto, namo šildymu, kitokių komunalinių paslaugų apmokėjimu ir panašiai. Šiuo atveju sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 str.1 d. 2 p., 2 d.). Kadangi kreditoriui UAB „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“ priteista skola pagal Marijampolės

rajono apylinkės teismo 2004-05-21 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-2669-11; 2) to

paties teismo 2007-03-29 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-347-301; 3) to paties teismo

2008-05-16 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1177-374; 4) to paties teismo 2009-02-

05 išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-528-91; 5) to paties teismo 2009-12-22 išduotą

vykdomąjį raštą Nr. 2-6989-802; 6) to paties teismo 2010-11-16 išduotą vykdomąjį

raštą Nr. 2-4687-399; 7) to paties teismo 2013-01-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-

4581-301; 8) to paties teismo 2013-09-06 išduotą vykdomąjį į raštą Nr. 2-2691-91;

9) to paties teismo 2013-01-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4581-301 yra susidariusi už ieškovo ir atsakovės santuokoje įgytam ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) patiektą šiluminę energiją ir kt. paslaugas, (t.1 b.l.152-153;114-125), todėl atsakovė pagrįstai reikalauja pripažinti, kad tai yra solidari sutuoktinių prievolė. Pastebėtina, šalys neginčija paties skolos buvimo fakto, jos jau yra priteistos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, vykdomos, todėl teismas dėl skolų dydžio nepasisako.

Tuo pačiu pagrindu pripažįstama, kad susidariusi 678,58 Lt skola kreditoriui DNSB „Skruzdėlynas“ už suvartotą vandenį, elektrą ir kitus komunalinius patarnavimus iki 2001 m. liepos mėn., t.y. kai ieškovas su atsakove gyveno kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) yra sutuoktinių solidari prievolė, o nuo 2001 m. liepos mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. skola už suvartotą vandenį, elektros energiją, ir kt. nuo tada kai V. Č. bute liko gyventi vienas ir mokesčiais buvo skaičiuojami vienam asmeniui yra asmeninė ieškovo prievolė. Kadangi kreditorius DNSB „Skruzdėlynas“ savarankiškų reikalavimų dėl šių skolų priteisimo nepareiškė, todėl teismas šio klausimo nesprendžia.

Atsakovė K. Č. kreditoriui UAB „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“ yra sumokėjusi 2883,67 Lt skolos, gi V. Č. – 1216,61 Lt. Sutinkamai su LR CK 6.9 str. solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė yra sumokėjusi (2883, 67 Lt ÷ 2 =1441,84 Lt ) 1441,84 Lt už skolininką V. Č., o 1441, 84 Lt – už save. V. Č. - 608,30 Lt už solidariąją skolininkę K. Č., 608,30 Lt už save. Todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus, K. Č. už V. Č. yra sumokėjusi 833,54 Lt daugiau ir ši suma turi būti išieškoma iš ieškovo.

Kadangi padalinus butą lygiomis dalimis, jį visą priteisiant K. Č., V. Č. turėtų būti išmokėta piniginė kompensacija už ½ dalį tenkančio buto, t.y. 3721 Lt, o V. Č. yra skolingas K. Č. 833,54 Lt, ši suma iš kompensacijos išminusuojama ir V. Č. iš K. Č. priteistina 2887,46 Lt piniginė kompensacija už jai tenkantį santuokoje įgytą turtą.

Nustatyta, kad abu sutuoktiniai yra veiksnūs, priteisti tarpusavio išlaikymą nereikalauja.

Kadangi ieškovui ir atsakovei yra suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant ir garantuojant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų (t. 1 b.l.12, 80) iš jų valstybei turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir atlyginimas už suteikta antrinę teisinę pagalbą, nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovo V. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės K. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1985-11-15 Marijampolės r. CMS, akto įrašo Nr. 402 nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę S, ieškovui – Č.

Santuokoje įgytą turtą padalinti sekančiai: atsakovei K. Č. priteisti 15, 53 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini) su 1, 98 kv. m. bendro naudojimo patalpomis m., u/n (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė yra 7442 Lt. Ieškovui V. Č. priteisti iš atsakovės K. Č. 2887,46 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus, 46 ct) piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

Konstatuoti, kad ieškovas V. Č. ir atsakovė K. Č. yra solidariai atsakingi kreditoriui UAB „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“ pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004-05-21 teismo įsakymą Nr. L2-2669-11; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-03-29 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-347-301;

vykdomąjį raštą Nr. 2-6989-802; 2010-11-16 išduotą vykdomąjį

raštą Nr. 2-4687-399; 2013-01-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-

4581-301; 2013-09-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2691-91;

2013-01-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4581-301. Prievoles kreditoriui DNSB „Skruzdėlynas“ iki 2001 m. liepos mėn. pripažinti solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis, o nuo 2001 m. liepos mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. – ieškovo V. Č. asmenine prievole. Nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2014-01-01 – šalių solidariąja prievole.

Ieškinį ir priešieškinį kitoje dalyje atmesti.

Sprendimo nuorašą per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo išsiųsti Marijampolės civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.