- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-24
- Bylos Nr.
- Ik-648-95/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02348-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- H. M., J. M., A. Z., T. Z., K. G., J. F.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui
- Trečiasis asmuo
- E. S., Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Zita Malova
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir R. P., sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjams ir jų atstovei advokatei Zitai Malovai, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovei E. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. M., J. M., A. Z. (A. Z.), T. Z., K. G. ir J. F. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. S., Vilniaus miesto savivaldybės tarybai bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai H. M., J. M., A. Z. (A. Z.), T. Z., K. G. ir J. F. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (b. l. 1-3), kurį patikslino (b. l. 50-52, 64-71) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismą prašydami panaikinti 2010-05-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (toliau – ir atsakovas, Administracijos departamentas) sprendimą Nr. A51-11/76-(2.142.12-MP8) ir 2010-09-10 sprendimą Nr. A51-19622(2.142.12-MP8) (toliau – ir skundžiami sprendimai) bei įpareigoti atsakovą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti 2010-06-17 skundą dėl žemės sklypų Nr. l ir Nr. 4 Salininkų buvusiame rėžiniame kaime duomenų patikslinimo bei, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 11 str., įpareigoti Administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti žemės sklypų Nr. l ir Nr. 4, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniaus mieste duomenų patikslinimą 2007 m. bendrajame plane, atsižvelgiant į Administracijos direktoriaus 2005-01-27 įsakymu Nr. 30-114 nustatytus duomenis, nustatant sklypams pagrindinę tikslinę paskirtį kita ir teikti tvirtinti savivaldybės tarybai.
Skunde nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-11-15 sprendimais Nr. 2.4-01-4573, Nr.2.4-01 4571, Nr. 2.4-01-4572, 2006.12.27 Nr. 2.4-01-4658, Nr. 2.4-014659, Nr. 2.4-01-4657, 2007-01 -31, Nr. 2.4-01-4734, 2007-02-06 Nr.2.4-01-4768, Nr. 2.4-01 -4769 ir 2007-02-06 Nr.0.4-014770 pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4 žemės sklypus buvusioje Salininkų rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniuje. Pareiškėja J. F. po savo motinos P. K. mirties paveldėjo atitinkamai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijame, išduotame 2006-11-16, nurodytas žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniuje, dalis, kurios priklausė motinai pagal 2006-11-09 Apskrities viršininko sprendimą Nr.2.4-01-4541, pagal 2006-11-15 Apskrities viršininko sprendimą, Nr.2.4-01-4575. Pareiškėja J. M. ir tretysis suinteresuotas asmuo E. S. 2008-01-08 dovanojimo sutarties pagrindu iš savo motinos H. M. įgijo nuosavybėn kitos paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Administracijos direktorius 2005-01-27 įsakymu Nr.30-114 nustatė natūra gražinamos žemės sklypų Salininkų rėžiniame kaime, Vilniuje, plotus, ribas, specialiąsias sąlygas, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pasiūlė servitutą ir patvirtino žemės sklypų planus. Įsakymo 7.2 p. nurodė, kad žemės sklypų savininkai, norėdami plėtoti veiklą grąžintuose sklypuose, privalo parengti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Administracijos direktoriaus priimdamas įsakymą vadovavosi Vilniaus miesto bendruoju planu (toliau – ir bendrasis planas), patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1998-12-18 sprendimu Nr. 292. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimuose, kuriais pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės nurodyta, kad visi žemės sklypai yra kitos pagrindinės tikslinės paskirties žemė. Pagal Tvarkos 106 p., žemės grąžinimas natūra galimas tiek detaliai suplanuotose teritorijose, tiek ir nesuplanuotose miesto teritorijose. Šiame punkte nurodyta, kad gražinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti šiame sklype veiklą būtina parengti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 24 str. nustatyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės į suformuotus naujus žemės sklypus 2005-01-27 Administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu. Akcentavo, kad Administracijos direktorius priimdamas įsakymą dėl laisvos (neužstatytos) žemės gražinimo Salininkų rėžiniame kaime, Vilniuje, teisės aktų nepažeidė, nepažeidė teisės aktų ir apskrities viršininkas atkurdamas nuosavybės teises į suformuotus sklypus kurių pagrindinė tikslinė paskirties kita. Tačiau vėliau, rengiant Vilniaus miesto 2007 m. bendrąjį planą bei jį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. ir jo sprendinių tvirtinimo“ patvirtinus, paaiškėjo, kad dėl pareiškėjų nuosavybės teise valdomų sklypų Nr. l, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priimti tam tikri sprendimai, pažeidžiantys anksčiau priimtus Administracijos ir tarybos sprendimus. Laiko, kad buvo pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. bei 31 str. reikalavimai. Kitos tikslinės paskirties žemės sklypas Nr. l, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), turintis 52,1286 ha, esantis Salininkų kaime, Vilniuje, tapo bendrajame 2007 m. plane nesuplanuota teritorija žemės ūkio paskirties žeme, ir tik gal būt 2015 m. ši teritorija bendruoju planu bus suplanuota. Esant šiai situacijai iki 2015m. žemės sklypo savininkai neturi galimybės bei teisinio pagrindo įgyvendinti 2005-01-27 įsakymo Nr. 30-114 7.2 p. įtvirtintos sąlygos, t. y. norėdami plėtoti veiklą grąžintuose dvejuose sklypuose rengti teritorijos detalųjį planą. Pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. draudžia rengti detalųjį planą, nesant patvirtinto bendrojo teritorijos plano. Nurodė ir tai, kad kitos tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypas Nr. 4, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turintis l,9817 ha ploto Vilniaus miesto 2007m. bendrajame plane atsižvelgiant į Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37D 1-40 „Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinys, žemės naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys“ nustatytą žemės naudojimo būdą yra bendrojo naudojimo teritorija, t. y. teritorija, skirta bendram viešam naudojimui, kurioje numatoma įrengti aikštes, parkus, skverus ir kitus želdynus. Sklypas turi būti naudojamas visos visuomenės poreikiams tenkinti. Tvirtino, kad pareiškėjai su tokiu jiems priklausančių sklypų duomenų pakeitimu nesutinka bei negali suprasti, dėl kokių priežasčių suplanuota teritorija su nustatyta žemės sklypų naudojimo pagrindine tiksline kita paskirtimi žemės sklypas Nr. l tampa bendrajame plane nesuplanuota teritorija, o kitos tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypas Nr. 4 tampa bendrojo naudojimo teritorija (nustatomas žemės naudojimo būdas). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 31 str. 4 d., tais atvejais kai numatoma pakeisti žemės sklypų pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį, planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybė apie tai turi pranešti raštu žemės sklypų valdytojams ir naudotojams. Akcentavo, kad jokių pranešimų raštu apie atliekamus planavimo veiksmus su pareiškėjų nuosavybės teise valdomais sklypais negavo. Taigi, atsakovė pažeidė minėto įstatymo nuostatas. Pareiškėjai 2010-04-19 kreipėsi į Administraciją prašydami patikslinti bendrojo plano sprendinius atsižvelgiant į Administracijos direktoriaus 2005-01-27 įsakymu Nr. 30-114 nustatytus žemės sklypų duomenis. Administracijos departamentas 2010-05-19 raštu informavo pareiškėjus, kad dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimo prašymas bus įrašytas į bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos fizinių ir juridinių asmenų prašymų sąrašą 2010 m., kuris bus perduotas monitoringo ir ataskaitos rengėjams, pokyčių ir reglamento tikslinimo galimybėms įvertinti. Departamentas jų atsakymą pasiūlė skųsti Vilniaus miesto administracijos direktoriui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui. Nesutikdami su minėti atsakymu, 2010-06-17 pateikė skundą Administracijos direktoriui, taip pat Seimo kontrolieriui, kuris skundą persiuntė Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, kuri skundo iš esmės neišnagrinėjo, o tik konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai, atlikti iki sprendinių dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra teisėti, dėl to pareiškėjai ir neprieštaravo. Vėlesnių Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų atliktų po nuosavybės teisių atkūrimo rengiant ir tvirtinant bendrąjį planą ši tarnyba nenagrinėjo iš viso ir dėl jų nepasisekė. Teigė, kad 2010-09-10 Administracijos departamentas raštu, pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo nustatytus terminus ir tvarką, išnagrinėjo pareiškėjų skundą, nors jie kreipėsi į Administracijos direktorių dėl šio departamento sprendimo ir patvirtino, kad sklypai Nr. 1 ir Nr. 4 pagal bendrąjį planą ir jo sprendinius iki 2015 m. patenka į neurbanizuojamą žemės ūkio teritoriją bei intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritoriją. Rašte nurodyta, kad pagal teisės aktų nuostatas, minėtuose sklypuose pareiškėjai gali vykdyti tik tokią veiklą, kuri numatyta bendrajame plane ir jo sprendiniuose iki 2015 m. Tokiu būdu žemės sklype Nr. 1 pagal nuosavybės teise turimus dokumentus bei Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, pareiškėjai turi teisę rengti detaliuosius planus jais nustatant žemės sklypų naudojimo būdą, pobūdį, o pagal bendrojo plano sprendinius sklype Nr. 1, nes jis žemės ūkio teritorija, turi teisę sodinti tik burokėlius ir bulves, o sklype Nr. 4 – sodinti želdynus bei gėlynus miesto visuomenės reikmėms. Tokia veikla pareiškėjai gali užsiimti iki 2015m. arba ir ilgiau, atsižvelgiant į tai, ar įtrauks į bendrojo plano monitoringą minėtus sklypus, ar ne. Pareiškėjai nėra įsitikinę, kad 2015 m. bus patvirtintas naujas bendrasis planas ir jų žemės sklypai taps suplanuota teritorija. Laiko, kad skundžiami sprendimai patvirtina, kad bendrojo plano sprendiniai atkuriant nuosavybes teises ir dabar galiojantys 2007 m. bendrojo plano sprendiniai yra skirtingi, neteisėti, pažeidžiantys pareiškėjų turtines teises, dėl kurių jie patiria materialinę žalą, mokėdami nepagrįstai didelius mokesčius bei negalėdami šių sklypų parduoti. Pažeidžiamos jų teisės disponuoti ir naudotis turtu, įtvirtintos CK 4.37 str., Konstitucijos 23 str. VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje ginčo sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra nurodyta „kita“. Kadangi žemės sklypai yra teritorijoje kur yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų žemės sklypų naudojimo būdas, apskaičiuojama jų nuosavybės teise valdomų sklypų vidutinės rinkos vertės kaip sklypų skirtų mažaaukščių namų statybai. Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto teikiamais duomenimis, apskaičiuoja žemės mokesčius. Pareiškėjai 2010-04-20 raštu kreipėmės į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl žemės mokesčio perskaičiavimo, tačiau ši juos nukreipė į VĮ „Registrų centras“ dėl tikslinės paskirties keitimo. Į VĮ „Registrų centras“ dėl registro duomenų patikslinimo pareiškėjai kreipėsi raštu, tačiau 2010-06-19 raštu jų prašymas buvo nepatenkintas.
Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovė patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas su pateiktu skundu nesutiko ir prašė bylą pagal pareiškėjų H. M., J. M., A. Z. (A. Z.), T. Z., K. G. ir J. F. skundą arba nutraukti, arba atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 143-149) nurodė, kadangi, pareiškėjų nuomone, nagrinėjamo klausimo svarstymo procedūrai turėjo būti taikomas Viešojo administravimo įstatymas, todėl, atsakovas mano, kad tuomet tiek 2010-05-19 raštą apskųsti, tiek skundą dėl atsakovo vilkinimo pareiškėjai turėjo per 2 mėnesius iki termino, per kurį turėjo būti priimtas sprendimas dėl jų 2010-06-17 rašto, pabaigos, t. y. iki 2010-09-20. Laiko, kad dėl to bylos reikalavimų dalis dėl atsakovo raštų panaikinimo turi būti nutraukta ABTĮ 101 str. 6 p. pagrindu. Teigė, kad esminis individualaus administracinio akto požymis yra konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas turi būti sprendžiamas pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Pažymėjo, kad pareiškėjams skundžiami atsakymai nenustatė jokių teisių ir/ar pareigų. 2010-05-19 atsakymu buvo atsakyta į pareiškėjų 2010-04-19 prašymą, pateikiant informaciją apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu buvo patvirtintas bendrasis planas, teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuris pagal vyraujančius teritorijos požymius nurodo miesto funkcines zonas ir nustato tose zonose galimas žemės naudojimo paskirtis ir būdus. Vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis sklypas Nr. 1 pagal vyraujančius teritorijos požymius yra terminuotai iki 2015 m. urbanizuoti nenumatomoje teritorijoje, kurioje pagal galimas pagrindines tikslines žemės naudojimo paskirtis bei naudojimo būdus yra ir kitos paskirties žemė. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis sklypas Nr. 4 pagal vyraujančius teritorijos požymius yra taip pat neurbanizuojamoje intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijoje, kurioje pagal galimas pagrindines tikslines žemės naudojimo paskirtis bei naudojimo būdus yra ir kitos paskirties žemė. 2010-09-10 raštu pakartotinai pareiškėjams buvo pateikta informacija apie tai, kad sugrąžinti natūra žemės sklypai pagal bendrąjį planą ir jo sprendinius iki 2015 m. patenka į neurbanizuojamą žemės ūkio teritoriją bei į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorija ir kad minėtuose sklypuose galima tik tokia veikla, kuri numatyta bendrajame plane ir jo sprendiniuose iki 2015 m. Daro išvadą, kad skundžiami sprendimai pagal savo turinį nėra individualaus pobūdžio teisės aktai, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes juose pateikta informacija apie galiojančius bendrojo plano sprendinius ir jų keitimo procedūrą, jokios teisės šiais atsakymais pareiškėjams nesuteiktos, pareigos neuždėtos. Atitinkamas teisės ir pareigas visiems Vilniaus miesto teritorijoje valdantiems nekilnojamąjį turtą asmenims sukelia būtent bendrasis planas, kuris buvo svarstytas su visuomene teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-03-12 nutartyje (administracinė byla Nr. A-556-357/2009) nurodė, kad bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas yra pateiktas ABTĮ 15 str. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko, dėl to bylos dalis dėl sprendimų panaikinimo, vadovaujantis ABTĮ 101 str. 1 p., turi būti nutraukta. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjai skunde nenurodė nė vieno iš ABTĮ 89 str. nustatytų pagrindų, kada skundžiamas aktas gali būti panaikinamas. Pabrėžė, kad atsakovas neatsisakė tenkinti pareiškėjų prašymų, o atvirkščiai, informavo, kad jų prašymas yra perduotas nagrinėti vykdant bendrojo plano monitoringą. Skundžiami sprendimai neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymui. Administracijos departamentas pakartotinai pareiškėjui buvo informavęs 2010-09-10 raštu, kad grąžintina natūra žemės sklypai pagal bendrąjį planą ir jo sprendinius iki 2015 m. patenka į neurbanizuojamą žemės ūkio teritoriją bei intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritoriją. Taigi, atsakovas neatsisakė tenkinti pareiškėjo prašymo, o atvirkščiai, informavo, kad jų prašymas yra perduotas nagrinėti. Be kita ko, nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog asmuo, įgyvendindamas teisę kreiptis teisminės gynybos (ABTĮ 5 str.), privalo tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis. Bendrojo plano patvirtinimas nėra kliūtis asmeniui kreiptis į teismą dėl bendrojo planavimo procese galimai jo pažeistų teisių gynimo teisės aktais nustatyta tvarka, tačiau pažymėtina, kad atsižvelgus į tai, jog bendrasis teritorijos planas yra norminis administracinis teisės aktas, fiziniam asmenini keliant individualų administracinį ginčą dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jo teisių, skunde turėtų būti suformuluoti atitinkami konkretūs ir savarankiški reikalavimai dėl galimai pažeistų teisių gynimo, o ne apskritai prašoma panaikinti bendrojo plano dalis (tokio reikalavimo iškėlimas iš esmės reiškia prašymą ištirti norminio akto teisėtumą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-502 - 298/2009). Bendrasis planas tiesiogiai nenustato konkretaus žemės sklypo paskirties, naudojimo būdo ar pobūdžio, todėl niekaip nesuvaržo naudojimosi juo pagal paskirtį, kuri yra nurodyta žemės sklypo registravimo dokumentuose. Žemės sklypo paskirties keitimas turėtų būti įgyvendinamas per žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūras, t. y. rengiant specialiuosius ar detaliuosius planus, kurie privalo neprieštarauti bendrojo plano sprendiniams (Žemės įstatymo 24 str. 1 d.). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir įstatymas) 3 str. 2 d., nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, atsižvelgiama į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumus, geografinę padėtį, geologines sąlygas, urbanistikos, architektūros, techninius, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimus, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises ir interesus. Tačiau šie interesai turi būti teisėti. Kadangi pareiškėjų valdomi žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 4 nebuvo rezervuojami svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti, o taip pat nebuvo rengiamas joks detalus ar specialus planas, kuriame būtų numatyta pakeisti pareiškėjų sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį, savivaldybė nepažeidė Teritorijų planavimo 31 str. 4 d. nuostatų. Pareiškėjai taip pat nenurodė, kokius atsakovas, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 12 str., padarė pažeidimus, t. y. kaip atsakovas šį straipsnį pažeidė ir kokią įtaką toks pažeidimas padarė jų subjektinėms teisėms. Pareiškėjai neneigia, kad 2007 m., tvirtinant bendrąjį planą, galėjo pasinaudoti įstatymo 32 str. tvarka ir pateikti atsakovui pasiūlymą raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Bendrojo teritorijų planavimo procesą pagal įstatymą 10 str. 1 d. sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumentų rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas. To paties straipsnio 5 d. 1 p. nustatyta, kad viena baigiamojo etapo sudėtinių dalių yra teritorijų planavimo dokumentų sprendinių svarstymo ir derinimo stadija, t. y. konsultavimasis ir viešas svarstymas: derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai įstatymo 32 str. nustatyta tvarka nepasinaudojo, nėra pagrindo teigti, kad jų teisėti interesai buvo pažeisti. Daro išvadą bendrasis planas iki 2015 m. buvo parengtas vadovaujantis planavimo tęstinumo principu ir nenumatė galimybių urbanizuoti daugelį teritorijų, nenumatytų užstatyti bendrajame plane iki 2005 m. Vilniaus miesto perspektyvinės plėtros koncepcijoje iki 2025 m., patvirtintoje Vilniaus miesto tarybos 2006-04-26 sprendimu Nr. 1-1116, pareiškėjų valdomoje teritorijoje nenumatyti esminiai pokyčiai – šiuo atveju teritorijos urbanizavimas, kurio siekia pareiškėjai, yra esminis pokytis. Esamos būklės analizė bei rengiant Vilniaus miesto perspektyvinės plėtros koncepciją iki 2025 m. atlikti skaičiavimai ir miesto raidos prognozės rodo, kad iki 2015 m. nėra realaus poreikio įsisavinti daugelio dar neužstatytų miesto teritorijų. Pagal iki 2007-02-14 galiojusį bendrąjį planą (patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 1998-12-18 sprendimu Nr. 292 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano tvirtinimo“), pareiškėjų valdomi sklypai Nr. 1 ir Nr. 4 nepateko į urbanizuojamą teritoriją. Pareiškėjai, įsigydami šį žemės sklypą žinojo, kad teritorijos urbanizavimas nebuvo numatytas ir sklypo įsigijimo metu galiojusiame bendrajame plane iki 2005 m., todėl atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog jų teisėti interesai buvo pažeisti. Pareiškėjai žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 4 gali vykdyti tik tokią veiklą, kuri numatyta bendrajame plane ir jo sprendiniuose iki 2015 m. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad, anot atsakovo, teismas pagal savo kompetenciją sprendžia ginčus dėl teisės, t. y. nustato, ar konkrečiu atveju yra pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, tačiau jis nevykdo viešojo administravimo funkcijų. Vykdydamas teisingumą, nagrinėdamas tarp konkrečių šalių konkrečiu metu iš konkrečių administracinių teisinių santykių kilusius konkrečius ginčus dėl teisės, teismas negali vykdyti teritorijų planavimo funkcijos ir įpareigoti savivaldybės administraciją priskirti ginčo sklypus pareiškėjo pageidaujamai paskirčiai. Teritorijų planavimo organizatorius yra laisvas pasirinkdamas planavimo sprendinius, kiek tai neprieštarauja teisės aktams, taigi, teismas yra įgaliotas spręsti, ar konkretus teritorijų planavimo organizatoriaus sprendinys atitinka teisės aktų reikalavimus, ar ne, tačiau jis pats tų sprendinių nustatyti negali. Be to, pagal įstatymo 36 str., teisę rengti planavimo dokumentus turi tik atestuoti teritorijų planavimo specialistai ar atitinkamos kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai. Dėl šios priežasties pareiškėjų reikalavimai vertintini ne tik kaip nepagrįsti, bet ir kaip nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, nustatytai Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str.
Teismo posėdyje atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvais, su skundu nesutiko ir prašė arba bylą nutraukti, arba skundą atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Žemesnės instancijos teismas
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bylą pagal pareiškėjų H. M., J. M., A. Z. (A. Z.), T. Z., K. G. ir J. F. skundą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 126-128) nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, vykdydamas jam priskirtas teritorijų planavimo valstybinės priežiūros funkcijas, t. y. nustatyta tvarka patikrino bendrąjį planą iki 2015 m., ir 2007-02-14 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte pateikė pastabas, nurodė, kad kitų projekto rengimo, derinimo ir viešojo svarstymo su visuomene proceso ir procedūrų bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta ir teikė teigiamą (su sąlyga) patikrinimo išvadą. Tvirtino, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 11 str. 5 d., nustatyta, kad savivaldybės teritorijos arba jos dalių bendrieji planai rengiami savivaldybės tarybos sprendimu. Jų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos direktorius bendrąjį planą teikia tvirtinti savivaldybės tarybai, o įstatymo 10 str. reglamentuoja bendrojo teritorijų planavimo procesą ir 10 str. 7 d. nustato, kad patvirtinus bendrąjį planą vykdoma šių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas), priežiūra ir kontrolė, nuolat kaupiama ir analizuojama informacija, nustatomas investicijų poreikis, rengiamos programos bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti, o to paties įstatymo 12 str. nustatyta bendrojo teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo ir keitimo tvarka. Pabrėžė, kad 12 str. 1 d. nustato, kad remdamiesi bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) duomenimis, savivaldybės administracijos direktorius, Vyriausybės įgaliota institucija, Vyriausybė, ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki kiekvienų savivaldybės ir Seimo rinkimų pradžios, turi pateikti ataskaitas atitinkamai savivaldybės tarybai, Vyriausybei ar Seimui, taip pat informuoti visuomenę apie bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimą. Pažymėjo, kad teritorijų planavimo valstybinei priežiūrai pateikto bendrojo plano projekte esanti medžiaga patvirtina, kad bendrojo plano rengimo, derinimo, ir viešo svarstymo su visuomene proceso ir procedūrų, bei teritorijų planavimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, o bendrasis planas iki 2015 m. galėtų būti keičiamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant. Be to, atsiliepime nurodė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 182).
Motyvuojamoji dalis
Bylos dalis nutrauktina, kita skundo dalis netenkintina.
Byloje ginčas kilo dėl Administracijos departamento sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 6-7, 112-113). Kaip matyti iš skundžiamų aktų turinio, Administracijos direktoriaus pavaduotojo pavedimu Departamentas išnagrinėjo pareiškėjų prašymą dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nr. l (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 4 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Salininkų buvusiame rėžiniame kaime, bendrojo plano sprendinių patikslinimo (b. l. 8-9). Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas yra teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuris pagal vyraujančius teritorijos požymius nurodo miesto funkcines zonas ir nustato tose zonose galimas žemės naudojimo paskirtis ir būdus. Vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis sklypas Nr. l pagal vyraujančius teritorijos požymius yra terminuotai iki 2015 m. urbanizuoti nenumatomoje teritorijoje, kurioje pagal galimas pagrindines tikslines žemės naudojimo paskirtis bei naudojimo būdus yra ir kitos paskirties žemė. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis sklypas Nr. 4 pagal vyraujančius teritorijos požymius yra taip pat neurbanizuojamoje intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijoje, kurioje pagal galimas pagrindines tikslines žemės naudojimo paskirtis bei naudojimo būdus yra ir kitos paskirties žemė. Vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo 12 str., informavo pareiškėjus, kad bendrojo plano sprendiniai gali būti keičiami vieną kartą į metus. Šiuo metu rengiama Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) ataskaita. Nagrinėjami ir vertinami 2007, 2008, 2009 m. duomenys. Apibendrinus stebėjimo rezultatus bus pateiktos išvados apie pokyčius ir plėtros tendencijas Savivaldybės tarybai. Pažymėjo, kad pareiškėjų prašymas dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimo bus įrašytas į bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) fizinių ir juridinių asmenų prašymų sąrašą 2010 m., kuris bus perduotas monitoringo ir ataskaitos rengėjams, pokyčiams ir reglamento tikslinimo galimybėms įvertinti. Dėl tikslesnės informacijos šiuo klausimu, o taip pat dėl Jūsų pageidavimo bendrojo plano reglamentų tikslinimui arba keitimui, nurodė kreiptis į Departamento Plėtros ir planavimo skyrių. Kitu aktu, pareiškėjai pakartotinai buvo informuoti, kad Administracijos direktorius, vadovaudamasis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, atsižvelgdamas į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktą iki nacionalizacijos buvusio Salininkų rėžinio kaimo kartografinę medžiagą, laisvuose (neužstatytuose), bei nepriskirtuose valstybės išperkamai žemei plotuose, Administracijos direktoriaus 2005-01-27 įsakymu Nr. 30-114 „Dėl sklypų Nr. 1-4 Salininkų rėžiniame kaime duomenų nustatymo“ suformuoti 4 žemės sklypai, kurių plotas yra 682 610 kv.m. Atkreipė dėmesį, kad pagal Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 p., suformuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypai turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą. Grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype būtina parengti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, atsižvelgiant į tai, dviejuose iš pareiškėjams sugrąžintų natūra 64 672 kv. m. ir 76 835 kv.m ploto žemės sklypų, kurie pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius yra mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijoje, Administracijos direktoriaus 2008-10-31 įsakymu Nr. 30-2151 patvirtintas teritorijos Salininkuose detalusis planas. Kiti du sugrąžinti natūra žemės sklypai pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą ir jo sprendinius iki 2015 m. patenka į neurbanizuojamą žemės ūkio teritoriją bei į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritoriją. Pagal teisės aktų nuostatas, minėtuose sklypuose pareiškėjai gali vykdyti tik tokią veiklą, kuri numatyta Vilniaus miesto bendrajame plane ir jo sprendiniuose iki 2015 m.
Dėl sprendimų panaikinimo.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.
ABTĮ 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Žemesnės instancijos teismas
Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teisėjų kolegijai daryti pagrįstą išvada, kad vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 d., ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.
ABTĮ 15 str. įtvirtintas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.
Pareiškėjai nesutinka su atsakovo sprendimais, prašo juos panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus bei įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus.
Ištyrusi ir įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą (ABTĮ 57 str.) bei remdamasi aptartų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiami sprendimai plačiąja prasme yra viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, bet atlikus šį veiksmą pareiškėjų teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų neatsirado. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl tokio veiksmo negali būti iškelta administracinė byla. Teisminis nagrinėjimas nekeliant konkretaus materialinio pobūdžio reikalavimo yra teisiškai beprasmis.
Suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Jei aiškinama suinteresuotam subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikytini teisės aktai, teikiama informacija, tai iš čia kildinami reikalavimai laikytini nepriskirtinais administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-7-121/2004, Nr. AS-6-322/2006, Nr. A-556-1007/2007, Nr. A-556-151/2008, Nr. A-556-308/2009).
Pagal ABTĮ 2 str. 14 d., individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Teisėjų kolegija pastebi, kad individualūs teisės taikymo aktai išreiškia ne tik valstybės valią, bet ir atskirų piliečių valią, jie skirti reguliuoti konkrečius gyvenimo atvejus, skirti konkrečiam asmeniui, nustatančiam konkrečiam asmeniui santykius su konkrečia institucija. Individualus teisės aktas išreiškia kompetentingos institucijos valią administracinių teisinių santykių srityje, išreiškia valią kito asmens atžvilgiu.
Skundžiamų sprendimų turinio analizė teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad juose pareiškėjų atžvilgiu nėra viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, todėl toks dokumentas negali būti ginčijamas teisme.
Apibendrinusi tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimai negali būti laikomi nei individualiais teisės aktais, nei administraciniais aktais ABTĮ 2 str. 15 d. ir Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 15 d. prasme, nes juose nėra išreikštas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjų teisių ar pareigų ir patys savaime jokių pasekmių nesukelia. Teisėjų kolegija pažymi, kad panaikintas gali būti tik administracinis aktas. Ginčo atveju, pareiškėjai skundžia informacinio pobūdžio raštus, kuriuose pateikta informacija, tačiau jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai pareiškėjams nėra nustatyti. Raštas yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kurie pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku. ABTĮ 15 str. 1 d. pateiktas konkretus sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, tačiau į jį nepatenka pareiškėjų reikalavimas dėl sprendimų (raštų) panaikinimo. Administraciniai teismai nėra įstatymų leidėjo įgalinti tirti ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio-aiškinamojo pobūdžio raštų. Kaip minėta, teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne aiškinama subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikyti teisės aktai ir pan.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti sprendimus (raštus), kurie negali būti laikomi ginčo objektais, nes pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu, t. y. ši byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjams išaiškintina ABTĮ 102 str. 3 d. nuostatos, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 1-172) tvirtina, kad pareiškėjams Vilniaus apskrities viršininko 2006-11-15 sprendimais Nr. 2.4-01-4573, Nr.2.4-01 4571, Nr. 2.4-01-4572, 2006.12.27 Nr. 2.4-01-4658, Nr. 2.4-014659, Nr. 2.4-01-4657, 2007-01 -31, Nr. 2.4-01-4734, 2007-02-06 Nr.2.4-01-4768, Nr. 2.4-01 -4769 ir 2007-02-06 Nr.0.4-014770 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4 žemės sklypus buvusioje Salininkų rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniuje.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis sklypas Nr. l pagal vyraujančius teritorijos požymius yra terminuotai iki 2015 m. urbanizuoti nenumatomoje teritorijoje, kurioje pagal galimas pagrindines tikslines žemės naudojimo paskirtis bei naudojimo būdus yra ir kitos paskirties žemė. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis sklypas Nr. 4 pagal vyraujančius teritorijos požymius yra taip pat neurbanizuojamoje intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijoje, kurioje pagal galimas pagrindines tikslines žemės naudojimo paskirtis bei naudojimo būdus yra ir kitos paskirties žemė.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 1 d., bendrasis planas yra teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Pagal šio įstatymo 9 str. 2 d., bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Šio įstatymo 3 str. 2 d. reglamentuojama, kad nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, atsižvelgiama į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumus, geografinę padėtį, geologines sąlygas, urbanistikos, architektūros, techninius, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimus, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises ir interesus. Įstatymo 11 str. 5 d. nustatyta, kad savivaldybės teritorijos arba jos dalių bendrieji planai rengiami savivaldybės tarybos sprendimu. Jų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos direktorius bendrąjį planą teikia tvirtinti savivaldybės tarybai. Bendrojo teritorijų planavimo procesą reglamentuoja įstatymo 10 str., pagal kurio 7 d., patvirtinus bendrąjį planą vykdoma šių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas), priežiūra ir kontrolė, nuolat kaupiama ir analizuojama informacija, nustatomas investicijų poreikis, rengiamos programos bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti. Įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad remdamiesi bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) duomenimis, savivaldybės administracijos direktorius, Vyriausybės įgaliota institucija, Vyriausybė, ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki kiekvienų savivaldybės ir Seimo rinkimų pradžios, turi pateikti ataskaitas atitinkamai savivaldybės tarybai, Vyriausybei ar Seimui, taip pat informuoti visuomenę apie bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimą. Pagal įstatymo 31 str. 4 d., planavimo organizatoriai apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti spaudoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto tinklalapyje. Planavimo organizatoriai apie parengtą savivaldybės ar jos dalies teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką taip pat turi paskelbti seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje, o žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos detaliojo planavimo atveju – ir prie planuojamos teritorijos įrengtame stende. Tais atvejais, kai pagal detaliojo plano arba savivaldybės lygmens specialiojo plano sprendinius žemės sklypas rezervuojamas svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti arba kai numatoma pakeisti jo pagrindine tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį, planavimo organizatorius apie tai turi raštu pranešti žemės sklypų valdytojams ir naudotojams.
Ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma ir nurodytų teisės normų sisteminė analizė leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad pagal iki 2007-02-14 galiojusį Vilniaus miesto bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto tarybos 1998-12-18 sprendimu Nr. 292 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano tvirtinimo“, ginčo sklypai Nr. 1 ir Nr. 4 nepateko į urbanizuojamą teritoriją. Pareiškėjai, įsigydami žemės sklypą žinojo, kad teritorijos urbanizavimas nebuvo numatytas ir sklypo įsigijimo metu galiojusiame Vilniaus miesto bendrajame plane iki 2005 m. Pareiškėjai žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 4 gali vykdyti tik tokią veiklą, kuri numatyta Vilniaus miesto bendrajame plane ir jo sprendiniuose iki 2015 m. Bendrasis teritorijos planas nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus, tam tikras elgesio taisykles, į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai. Teisėjų kolegijos nuomone, bendrojo plano rengimo, derinimo ir viešo svarstymo su visuomene proceso ir procedūrų bei teritorijų planavimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ginčo atveju pažeisti nebuvo. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas iki 2015 metų galėtų būti keičiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjų valdomi žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 4 nebuvo rezervuojami svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti, o taip pat nebuvo rengiamas joks detalus ar specialus planas, kuriame būtų numatyta pakeisti pareiškėjų sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį, todėl atsakovas nepažeidė teritorijų planavimo įstatymo 31 str. 4 d. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjai nenurodė, kokius atsakovas, vadovaujantis įstatymo 12 str., padarė pažeidimus, t. y. kaip atsakovas šį straipsnį pažeidė ir kokią įtaką toks pažeidimas padarė jų subjektinėms teisėms. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų pasinaudoję įstatymo 32 str. suteikiamomis teisėmis.
Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti 2010-06-17 skundą dėl žemės sklypų Nr. l ir Nr. 4 Salininkų buvusiame rėžiniame kaime duomenų patikslinimo bei, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 11 str., įpareigoti Administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti žemės sklypų Nr. l ir Nr. 4, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniaus mieste duomenų patikslinimą 2007 m. bendrajame plane, atsižvelgiant į Administracijos direktoriaus 2005-01-27 įsakymu Nr. 30-114 nustatytus duomenis, nustatant sklypams pagrindinę tikslinę paskirtį kita ir teikti tvirtinti savivaldybės tarybai. Ši pareiškėjų skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 102 str. 2 d., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
administracinę bylą pagal pareiškėjų H. M., J. M., A. Z. (A. Z.), T. Z., K. G. ir J. F. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. S., Vilniaus miesto tarybai bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo nutraukti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.