Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-12 · Administracinė byla Nr. A-858-2797-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-01-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-08-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-12
Bylos Nr.
A-858-2797-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02348-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Virginija Volskienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, E. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas
H. M., J. M., A. Z., T. Z., K. G., J. F.
Advokatai
Zita Malova
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A858–2797/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02348-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 14.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Zitai Malovai,

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovei Dovilei Veličkaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. M., J. M., A. Z. (A. Z.), T. Z., K. G. ir J. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. M., J. M., A. Z., T. Z., K. G. ir J. F. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys – E. S., Vilniaus miesto savivaldybės taryba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai H. M., J. M., A. Z., T. Z., K. G. ir J. F. skundu (t. I, b. l. 1–3, 50–52, 64–71) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2010 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamento (toliau – ir Departamentas) sprendimą Nr. A51-11/76-(2.142.12-MP8) (toliau – ir 2010 m. gegužės 19 d. sprendimas) ir 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. A51-19622(2.142.12-MP8) (toliau – ir 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimas) (toliau kartu – ir skundžiami sprendimai) bei įpareigoti Departamentą Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka ir terminais visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti 2010 m. birželio 17 d. skundą dėl žemės sklypų Nr. l ir Nr. 4 Salininkų buvusiame rėžiniame kaime duomenų patikslinimo bei, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 11 straipsniu, įpareigoti Administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti žemės sklypų Nr. l ir Nr. 4, kadastrinis Nr. 0101/0083:1547 ir kadastrinis Nr. 0101/ 0079:20 00, esančių Vilniaus mieste, duomenų patikslinimą 2007 m. bendrajame plane, atsižvelgiant į Administracijos direktoriaus 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 30-114 (toliau – ir Įsakymas) nustatytus duomenis, nustatant sklypams pagrindinę tikslinę paskirtį kita ir teikti tvirtinti Savivaldybės tarybai.

Skunde pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko (toliau – ir Viršininkas) sprendimais Nr. 2.4-01-4573, Nr.2.4-01-4571, Nr. 2.4-01-4572, Nr. 2.4-01-4658, Nr. 2.4-014659, Nr. 2.4-01-4657, Nr. 2.4-01-4734, Nr.2.4-01-4768, Nr. 2.4-01-4769 ir Nr.0.4-014770 pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4 žemės sklypus buvusioje Salininkų rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniuje. Pareiškėja J. F. po savo motinos P. K. mirties paveldėjo atitinkamai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijame, išduotame 2006 m. lapkričio 16 d., nurodytas žemės sklypų, kadastriniai Nr. 0101/0083:1545, 0101/0083:1546, 0101/0083:1547, 0101/0079:2000, esančių Vilniuje, dalis, kurios priklausė motinai pagal 2006 m. lapkričio 9 d. Viršininko sprendimą Nr. 2.4-01-4541, pagal 2006 m. lapkričio 15 d. Viršininko sprendimą, Nr. 2.4-01-4575. Pareiškėjas J. M. ir trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. 2008 m. sausio 8 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš savo motinos H. M. įgijo nuosavybėn kitos paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr.0101/0083:1547, Vilniuje. Administracijos direktorius Įsakymu nustatė natūra gražinamos žemės sklypų Salininkų rėžiniame kaime, Vilniuje, plotus, ribas, specialiąsias sąlygas, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pasiūlė servitutą ir patvirtino žemės sklypų planus. Įsakymo 7.2 punkte nurodyta, kad žemės sklypų savininkai, norėdami plėtoti veiklą grąžintuose sklypuose, privalo parengti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Administracijos direktorius, priimdamas Įsakymą, vadovavosi Vilniaus miesto bendruoju planu (toliau – ir Bendrasis planas), patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1998 m, gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 292. Viršininko sprendimuose, kuriais pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės, nurodyta, kad visi žemės sklypai yra kitos pagrindinės tikslinės paskirties žemė. Žemės grąžinimas natūra galimas tiek detaliai suplanuotose teritorijose, tiek ir nesuplanuotose miesto teritorijose. Grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad norint plėtoti šiame sklype veiklą būtina parengti detalųjį planą TPĮ nustatyta tvarka. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės į suformuotus naujus žemės sklypus Įsakymo pagrindu. Administracijos direktorius, priimdamas Įsakymą dėl laisvos (neužstatytos) žemės gražinimo Salininkų rėžiniame kaime, Vilniuje, teisės aktų nepažeidė, nepažeidė teisės aktų ir Viršininkas, atkurdamas nuosavybės teises į suformuotus sklypus, kurių pagrindinė tikslinė paskirties kita.

Pareiškėjai pažymėjo, kad rengiant Vilniaus miesto 2007 m. bendrąjį planą bei jį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. ir jo sprendinių tvirtinimo“ patvirtinus, paaiškėjo, kad dėl pareiškėjų nuosavybės teise valdomų sklypų priimti tam tikri sprendimai, pažeidžiantys anksčiau priimtus Administracijos ir Savivaldybės tarybos sprendimus. Buvo pažeista TPĮ 12 straipsnio bei 31 straipsnio reikalavimai. Kitos tikslinės paskirties žemės sklypas Nr. l, kadastrinis Nr. 0101/0083:1547, turintis 52,1286 ha, esantis Salininkų kaime, Vilniuje (toliau – ir sklypas Nr. 1), tapo bendrajame 2007 m. plane nesuplanuota teritorija žemės ūkio paskirties žeme, ir tik galbūt 2015 m. ši teritorija bendruoju planu bus suplanuota. Esant šiai situacijai iki 2015 m. žemės sklypo savininkai neturi galimybės bei teisinio pagrindo įgyvendinti Įsakymo 7.2 punkte įtvirtintos sąlygos, t. y. norėdami plėtoti veiklą grąžintuose dvejuose sklypuose rengti teritorijos detalųjį planą. TPĮ 24 straipsniu draudžiama rengti detalųjį planą, nesant patvirtinto bendrojo teritorijos plano. Kitos tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypas Nr. 4, kadastrinis Nr.0101/0079:2000, turintis l,9817 ha ploto (toliau – ir sklypas Nr. 4) Vilniaus miesto 2007 m. bendrajame plane, atsižvelgiant į Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37D 1-40 „Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinys, žemės naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys“ nustatytą žemės naudojimo būdą yra bendrojo naudojimo teritorija, t. y. teritorija, skirta bendram viešam naudojimui, kurioje numatoma įrengti aikštes, parkus, skverus ir kitus želdynus. Sklypas turi būti naudojamas visos visuomenės poreikiams tenkinti. Pareiškėjai su tokiu jiems priklausančių sklypų duomenų pakeitimu nesutinka bei negali suprasti, dėl kokių priežasčių suplanuota teritorija su nustatyta žemės sklypų naudojimo pagrindine tiksline kita paskirtimi. Žemės sklypas Nr. l tampa bendrajame plane nesuplanuota teritorija, o kitos tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypas Nr. 4 tampa bendrojo naudojimo teritorija (nustatomas žemės naudojimo būdas). Pagal TPĮ 31 straipsnio 4 dalį, tais atvejais, kai numatoma pakeisti žemės sklypų pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį, planavimo organizatorius – Savivaldybė – apie tai turi pranešti raštu žemės sklypų valdytojams ir naudotojams. Jokių pranešimų raštu apie atliekamus planavimo veiksmus su pareiškėjų nuosavybės teise valdomais sklypais negavo. Pareiškėjai 2010 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Administraciją, prašydami patikslinti bendrojo plano sprendinius, atsižvelgiant į Įsakymu nustatytus žemės sklypų duomenis. Departamentas 2010 m. gegužės 19 d. raštu informavo pareiškėjus, kad dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimo prašymas bus įrašytas į bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos fizinių ir juridinių asmenų prašymų sąrašą 2010 m., kuris bus perduotas monitoringo ir ataskaitos rengėjams, pokyčių ir reglamento tikslinimo galimybėms įvertinti. Departamentas jų atsakymą pasiūlė skųsti Administracijos direktoriui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui. Pareiškėjai 2010 m. birželio 17 d. pateikė skundą Administracijos direktoriui, taip pat Seimo kontrolieriui, kuris skundą persiuntė Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), kuri skundo iš esmės neišnagrinėjo, o tik konstatavo, kad Savivaldybės veiksmai yra teisėti, dėl to pareiškėjai ir neprieštaravo. Vėlesnių Savivaldybės veiksmų, atliktų po nuosavybės teisių atkūrimo, rengiant ir tvirtinant bendrąjį planą, NŽT nenagrinėjo iš viso ir dėl jų nepasisekė. 2010 m. rugsėjo 10 d. Departamentas raštu, pažeisdamas VAĮ nustatytus terminus ir tvarką, išnagrinėjo pareiškėjų skundą, nors jie kreipėsi į Administracijos direktorių dėl Departamento sprendimo ir patvirtino, kad sklypai Nr. 1 ir Nr. 4 pagal bendrąjį planą ir jo sprendinius iki 2015 m. patenka į neurbanizuojamą žemės ūkio teritoriją bei intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritoriją. Rašte nurodyta, kad pagal teisės aktų nuostatas, minėtuose sklypuose pareiškėjai gali vykdyti tik tokią veiklą, kuri numatyta bendrajame plane ir jo sprendiniuose iki 2015 m. Tokiu būdu žemės sklype Nr. 1 pagal nuosavybės teise turimus dokumentus bei Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, pareiškėjai turi teisę rengti detaliuosius planus jais nustatant žemės sklypų naudojimo būdą, pobūdį, o pagal bendrojo plano sprendinius sklype Nr. 1 turi teisę sodinti tik burokėlius ir bulves, o sklype Nr. 4 – sodinti želdynus bei gėlynus miesto visuomenės reikmėms. Tokia veikla pareiškėjai gali užsiimti iki 2015 m. arba ir ilgiau, atsižvelgiant į tai, ar įtrauks į bendrojo plano monitoringą minėtus sklypus, ar ne. Pareiškėjai nėra įsitikinę, kad 2015 m. bus patvirtintas naujas bendrasis planas ir jų žemės sklypai taps suplanuota teritorija. Skundžiami sprendimai patvirtina, kad bendrojo plano sprendiniai, atkuriant nuosavybes teises, ir dabar galiojantys 2007 m. bendrojo plano sprendiniai yra skirtingi, neteisėti, pažeidžiantys pareiškėjų turtines teises, dėl kurių jie patiria materialinę žalą, mokėdami nepagrįstai didelius mokesčius bei negalėdami šių sklypų parduoti. Pažeidžiamos pareiškėjų teisės disponuoti ir naudotis turtu, įtvirtintos Civilinio kodekso 4.37 straipsnyje, Konstitucijos 23 straipsnyje. VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje ginčo sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra nurodyta „kita“. Kadangi žemės sklypai yra teritorijoje, kur yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtų žemės sklypų naudojimo būdas, apskaičiuojama jų nuosavybės teise valdomų sklypų vidutinės rinkos vertės kaip sklypų, skirtų mažaaukščių namų statybai. Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto teikiamais duomenimis, apskaičiuoja žemės mokesčius. Pareiškėjai 2010 m. balandžio 20 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl žemės mokesčio perskaičiavimo, tačiau ši juos nukreipė į VĮ „Registrų centras“ dėl tikslinės paskirties keitimo. Į VĮ „Registrų centras“ dėl registro duomenų patikslinimo pareiškėjai kreipėsi raštu, tačiau 2010 m. birželio 19 d. raštu jų prašymas buvo nepatenkintas.

Atsiliepimas

Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas su pateiktu skundu nesutiko ir prašė skundą arba nutraukti, arba atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 143–149) atsakovai nurodė, tiek 2010 m. gegužės 19 d. raštą apskųsti, tiek skundą dėl atsakovo vilkinimo pareiškėjai turėjo pateikti per 2 mėnesius iki termino, per kurį turėjo būti priimtas sprendimas dėl jų 2010 m. birželio 17 d. rašto, pabaigos, t. y. iki 2010 m. rugsėjo 20 d. Dėl to bylos reikalavimų dalis dėl atsakovo raštų panaikinimo turi būti nutraukta. Pareiškėjams skundžiami atsakymai nenustatė jokių teisių ir (ar) pareigų. Skundžiami sprendimai pagal savo turinį nėra individualaus pobūdžio teisės aktai, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes juose pateikta informacija apie galiojančius bendrojo plano sprendinius ir jų keitimo procedūrą, jokios teisės šiais atsakymais pareiškėjams nesuteiktos, pareigos neuždėtos. Atitinkamas teisės ir pareigas visiems Vilniaus miesto teritorijoje valdantiems nekilnojamąjį turtą asmenims sukelia būtent bendrasis planas, kuris buvo svarstytas su visuomene teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-357/2009) nurodė, kad bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas yra pateiktas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnyje. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko, dėl to bylos dalis dėl sprendimų panaikinimo turi būti nutraukta. Atsakovas neatsisakė tenkinti pareiškėjų prašymų, o atvirkščiai, informavo, kad jų prašymas yra perduotas nagrinėti vykdant bendrojo plano monitoringą. Skundžiami sprendimai neprieštarauja VAĮ. Departamentas pakartotinai pareiškėjus buvo informavęs 2010 m. rugsėjo 10 d. raštu, kad grąžintina natūra žemės sklypai pagal bendrąjį planą ir jo sprendinius iki 2015 m. patenka į neurbanizuojamą žemės ūkio teritoriją bei intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritoriją. Atsakovas neatsisakė tenkinti pareiškėjo prašymo, o atvirkščiai, informavo, kad jų prašymas yra perduotas nagrinėti.

Atsakovai nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog, atsižvelgus į tai, jog bendrasis teritorijos planas yra norminis administracinis teisės aktas, fiziniam asmenini keliant individualų administracinį ginčą dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jo teisių, skunde turėtų būti suformuluoti atitinkami konkretūs ir savarankiški reikalavimai dėl galimai pažeistų teisių gynimo, o ne apskritai prašoma panaikinti bendrojo plano dalis (tokio reikalavimo iškėlimas iš esmės reiškia prašymą ištirti norminio akto teisėtumą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-298/2009). Bendrasis planas tiesiogiai nenustato konkretaus žemės sklypo paskirties, naudojimo būdo ar pobūdžio, todėl niekaip nesuvaržo naudojimosi juo pagal paskirtį, kuri yra nurodyta žemės sklypo registravimo dokumentuose. Žemės sklypo paskirties keitimas turėtų būti įgyvendinamas per žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūras, t. y. rengiant specialiuosius ar detaliuosius planus, kurie privalo neprieštarauti bendrojo plano sprendiniams (Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Pagal TPĮ 3 straipsnio 2 dalį, nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, atsižvelgiama į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumus, geografinę padėtį, geologines sąlygas, urbanistikos, architektūros, techninius, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimus, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises ir interesus. Tačiau šie interesai turi būti teisėti. Kadangi pareiškėjų valdomi žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 4 nebuvo rezervuojami svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti, taip pat nebuvo rengiamas joks detalus ar specialus planas, kuriame būtų numatyta pakeisti pareiškėjų sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį, Savivaldybė nepažeidė TPĮ 31 straipsnio 4 dalies nuostatų. Pareiškėjai taip pat nenurodė, kokius atsakovas padarė pažeidimus. Pareiškėjai neneigia, kad 2007 m., tvirtinant bendrąjį planą, galėjo pasinaudoti TPĮ 32 straipsnyje įtvirtinta tvarka ir pateikti atsakovui pasiūlymą raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Bendrasis planas iki 2015 m. buvo parengtas vadovaujantis planavimo tęstinumo principu ir nenumatė galimybių urbanizuoti daugelį teritorijų, nenumatytų užstatyti bendrajame plane iki 2005 m. Vilniaus miesto perspektyvinės plėtros koncepcijoje iki 2025 m., patvirtintoje Vilniaus miesto tarybos 2006 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 1-1116, pareiškėjų valdomoje teritorijoje nenumatyti esminiai pokyčiai – šiuo atveju teritorijos urbanizavimas, kurio siekia pareiškėjai, yra esminis pokytis. Esamos būklės analizė bei rengiant Vilniaus miesto perspektyvinės plėtros koncepciją iki 2025 m. atlikti skaičiavimai ir miesto raidos prognozės rodo, kad iki 2015 m. nėra realaus poreikio įsisavinti daugelio dar neužstatytų miesto teritorijų. Pagal Bendrąjį planą pareiškėjų valdomi sklypai Nr. 1 ir Nr. 4 nepateko į urbanizuojamą teritoriją. Pareiškėjai, įsigydami šį žemės sklypą žinojo, kad teritorijos urbanizavimas nebuvo numatytas ir sklypo įsigijimo metu galiojusiame bendrajame plane iki 2005 m., todėl atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog jų teisėti interesai buvo pažeisti. Pareiškėjai žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 4 gali vykdyti tik tokią veiklą, kuri numatyta bendrajame plane ir jo sprendiniuose iki 2015 m. Teismas pagal savo kompetenciją sprendžia ginčus dėl teisės, t. y. nustato, ar konkrečiu atveju yra pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, tačiau jis nevykdo viešojo administravimo funkcijų. Vykdydamas teisingumą, nagrinėdamas tarp konkrečių šalių konkrečiu metu iš konkrečių administracinių teisinių santykių kilusius konkrečius ginčus dėl teisės, teismas negali vykdyti teritorijų planavimo funkcijos ir įpareigoti savivaldybės administraciją priskirti ginčo sklypus pareiškėjo pageidaujamai paskirčiai. Teritorijų planavimo organizatorius yra laisvas pasirinkdamas planavimo sprendinius, kiek tai neprieštarauja teisės aktams, taigi, teismas yra įgaliotas spręsti, ar konkretus teritorijų planavimo organizatoriaus sprendinys atitinka teisės aktų reikalavimus, ar ne, tačiau jis pats tų sprendinių nustatyti negali.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimu į skundą (b. l. 126–128) Inspekcija nurodė, kad Viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, vykdydamas jam priskirtas teritorijų planavimo valstybinės priežiūros funkcijas, t. y. nustatyta tvarka patikrino bendrąjį planą iki 2015 m., ir 2007 m. vasario 14 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte pateikė pastabas, nurodydamas, jog kitų projekto rengimo, derinimo ir viešojo svarstymo su visuomene proceso ir procedūrų bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta ir teikė teigiamą (su sąlyga) patikrinimo išvadą. Savivaldybės teritorijos arba jos dalių bendrieji planai rengiami savivaldybės tarybos sprendimu. Jų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Patvirtinus bendrąjį planą vykdoma šių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas), priežiūra ir kontrolė, nuolat kaupiama ir analizuojama informacija, nustatomas investicijų poreikis, rengiamos programos bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti. Remdamiesi bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) duomenimis, savivaldybės administracijos direktorius, Vyriausybės įgaliota institucija, Vyriausybė, ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki kiekvienų savivaldybės ir Seimo rinkimų pradžios, turi pateikti ataskaitas atitinkamai savivaldybės tarybai, Vyriausybei ar Seimui, taip pat informuoti visuomenę apie bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimą. Teritorijų planavimo valstybinei priežiūrai pateikto bendrojo plano projekte esanti medžiaga patvirtina, kad bendrojo plano rengimo, derinimo, ir viešo svarstymo su visuomene proceso ir procedūrų, bei teritorijų planavimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, o bendrasis planas iki 2015 m. galėtų būti keičiamas teisės aktų nustatyta tvarka.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 24 d. (t. I, b. l. 192–196) administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. S., Vilniaus miesto tarybai bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo nutraukė; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijami sprendimai negali būti laikomi nei individualiais teisės aktais, nei administraciniais aktais ABTĮ 2 straipsnio 15 dalies ir VAĮ 3 straipsnio 15 dalies prasme, nes juose nėra išreikštas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjų teisių ar pareigų ir patys savaime jokių pasekmių nesukelia. Panaikintas gali būti tik administracinis aktas. Ginčo atveju, pareiškėjai skundžia informacinio pobūdžio raštus, kuriuose pateikta informacija, tačiau jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai pareiškėjams nėra nustatyti. Raštas yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kurie pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal iki 2007 m. vasario 14 d. galiojusį Bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto tarybos 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 292 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano tvirtinimo“, ginčo sklypai Nr. 1 ir Nr. 4 nepateko į urbanizuojamą teritoriją. Pareiškėjai, įsigydami žemės sklypą žinojo, kad teritorijos urbanizavimas nebuvo numatytas ir sklypo įsigijimo metu galiojusiame Bendrajame plane iki 2005 m. Pareiškėjai žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 4 gali vykdyti tik tokią veiklą, kuri numatyta Vilniaus miesto bendrajame plane ir jo sprendiniuose iki 2015 m. Bendrasis teritorijos planas nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus, tam tikras elgesio taisykles, į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai. Bendrojo plano rengimo, derinimo ir viešo svarstymo su visuomene proceso ir procedūrų bei teritorijų planavimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ginčo atveju pažeisti nebuvo. Savivaldybės teritorijos bendrasis planas iki 2015 m. galėtų būti keičiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjų valdomi žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 4 nebuvo rezervuojami svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti, taip pat nebuvo rengiamas joks detalus ar specialus planas, kuriame būtų numatyta pakeisti pareiškėjų sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį, todėl atsakovas nepažeidė TPĮ 31 straipsnio 4 dalies. Pareiškėjai nenurodė, kokius pažeidimus padarė atsakovas, t. y. kaip atsakovas šį straipsnį pažeidė ir kokią įtaką toks pažeidimas padarė jų subjektinėms teisėms. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų pasinaudoję TPĮ 32 straipsniu suteikiamomis teisėmis. Nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą VAĮ nustatyta tvarka ir terminais visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti 2010 m. birželio 17 d. skundą dėl žemės sklypų Nr. l ir Nr. 4 Salininkų buvusiame rėžiniame kaime duomenų patikslinimo bei įpareigoti Administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti žemės sklypų Nr. l ir Nr. 4, kad. Nr. 0101/0083:1547 ir kad. Nr. 0101/ 0079:20 00, esančių Vilniaus mieste, duomenų patikslinimą 2007 m. bendrajame plane, atsižvelgiant į Įsakymu nustatytus duomenis, nustatant sklypams pagrindinę tikslinę paskirtį kita ir teikti tvirtinti Savivaldybės tarybai.

III.

Pareiškėjai H. M., J. M., A. Z., T. Z., K. G. ir J. F. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 1–3) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų tenkinamas pareiškėjų skundas. Pareiškėjai, be argumentų, nurodytų skunde pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad bendrojo plano rengimo, derinimo metu, svarstant bendrojo plano sprendinius su visuomene 2006 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjai nebuvo ginčo sklypų savininkais, nuomininkais ar naudotojais, bei suinteresuota visuomene, kaip tai apibrėžta TPĮ 32 straipsnio 4 dalimi, todėl ir negalėjo naudotis TPĮ suteiktomis teisėmis teikti pasiūlymus dėl 2007 m. bendrojo plano sprendinių. Skundžiami sprendimai sukėlė pareiškėjams teisines pasekmes, nes jų prašymai patikslinti 2007 m. bendrojo plano sprendinius buvo nepagrįstai atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 6–8) prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Inspekcija, be argumentų, nurodytų atsiliepime pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad pareiškėjai nenurodo, kokie kokius pažeidimus padarė atsakovas, rengdamas ir tvirtindamas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 14–18) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas, be argumentų, nurodytų atsiliepime pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad bendrasis planas iki 2015 m. buvo parengtas vadovaujantis planavimo tęstinumo principu ir nenumatė galimybių urbanizuoti daugelį teritorijų, nenumatytų užstatyti Bendrajame plane (iki 2005 m.), Vilniaus miesto perspektyvinės plėtros koncepcijoje iki 2025 m. Pareiškėjams įsigijus nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus Nr. 1 ir Ne. 7 jau galiojo 2007 m. vasario 14 d. Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Bendrasis planas gali būti keičiamas 1 kartą per metus, todėl pareiškėjai gali pasinaudoti galimybe dėl ginčo žemės sklypų sprendinių patikslinimo. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ginčijamų sprendimų informacinio–aiškinamojo pobūdžio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 20–21) palaiko argumentus, išdėstytus Administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo teritorijų planavimo srityje. Bylos dalykas – atsakovo pareigos tikslinti 2007 m. Vilniaus miesto bendrąjį planą pagal pareiškėjų pateiktą prašymą turinys ir įgyvendinimo tvarka.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nors pareiškėjai skunde ir apeliaciniame skunde kelia kelis reikalavimus (panaikinti skundžiamus sprendimus; įpareigoti atsakovą tinkamai išnagrinėti pareiškėjų skundą dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 4 duomenų patikslinimo; įpareigoti atsakovą parengti žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 4 patikslinimą 2007 m. Vilniaus m. bendrajame plane), įvertinus jų turinį matyti, jog pareiškėjai faktiškai siekia įpareigoti atsakovą patikslinti (pakeisti) 2007 m. Vilniaus miesto bendrojo plano dalį, apimančią jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kuri, jų teigimu, nėra suderinama su teisės aktais, priimtais atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus, taip pat teisės aktais, reglamentuojančiais teritorijų planavimo procedūras. Dėl šios priežasties manytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria konstatuota, jog ginčijami atsakovo sprendimai (t. y. 2010 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštas Nr. A51-11176-(2.142.12-MP8) ir 2010 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštas Nr. A51-19622-(2.14.2.12-MP8) pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniuose teismuose dalyku, ir byla šioje dalyje nutraukta, yra teisiškai ydinga.

Iš minėtų ginčijamų sprendimų (t. I, b.l. 6-7; 112-113) turinio matyti, kad jais buvo atsisakyta atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos prašė atlikti pareiškėjai. Taigi tokiais raštais atsakovas išreiškė savo poziciją pareiškėjų keliamų reikalavimų atžvilgiu, iš esmės jais buvo atsisakyta atlikti tam tikrus veiksmus – t. y. pareiškėjų prašomu būdu tikslinti 2007 m. Vilniaus m. bendrąjį planą, taip pat nurodyta, kad pareiškėjų prašymas perduotas atsakovo struktūriniam padaliniui, vykdančiam bendrojo plano monitoringą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 d. 2 p. nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta, šis pareiškėjų reikalavimas iš esmės neatsiejamas nuo kitų dviejų pareiškėjų keltų reikalavimų. Teisėjų kolegija šiuo aspektu sutinka su pareiškėjų apeliacinio skundo argumentu, kad aptariami raštai pareiškėjams sukėlė neigiamas pasekmes tuo požiūriu, kad buvo atsisakyta tenkinti jų pateiktus prašymus. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ar atsakovo atsisakymas atlikti veiksmus, išreikštas 2010 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštu Nr. A51-11176-(2.142.12-MP8) ir 2010 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštu Nr. A51-19622-(2.14.2.12-MP8) yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria byla dėl 2010 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašto Nr. A51-11176-(2.142.12-MP8) ir 2010 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašto Nr. A51-19622-(2.14.2.12-MP8), buvo nutraukta, naikintina kaip nepagrįsta.

Vis dėlto teisėjų kolegija, įvertinusi likusios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjų skundas ydingas tuo požiūriu, kad iš jo turinio nėra visiškai aišku, kokią konkrečiai teisės saugomą subjektinę teisę ar teisėtą interesą pirmiau nurodytu atsisakymu pažeidė atsakovas, ir kokią teisę ar teisėtą interesą gina pareiškėjai skunde formuluodami konkrečius reikalavimus. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas administraciniai teismai ABTĮ nustatyta tvarka gina būtent pažeistas ar ginčijamas asmenų teises, taip pat įstatymų saugomus interesus. Atitinkamai, administracinis teismas negali nagrinėti skundų ar prašymų dėl administravimo subjekto veikos, kuria nėra pažeidžiama konkreti pareiškėjo teisė ar interesas, nes realiai nebus realizuota administracinio teismo funkcija ginti pažeista teisę (žr. pvz., 2009 m. birželio 18 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261 - 693/2009). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai atsakovui adresuotuose raštuose (t. I, b.l. 4-5; t. I, b.l. 8-9) savo tariamą teisių pažeidimą kildina iš faktinės aplinkybės, kad, jų teigimu, mokėdami valstybei mokesčius kaip už kitos paskirties žemės sklypus, pareiškėjai šių sklypų negali naudoti pagal tikslinę paskirtį, taip pat savo lėšomis turi parengti detaliuosius planus. Patikslintame skunde teismui (t. I, b.l. 64-71) pareiškėjai kaip savo teisių pažeidimą nurodo tai, kad, jų teigimu, dėl 2007 m. Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių jie moka nepagrįstai didelius mokesčius ir negali šių sklypų parduoti, o tai, jų manymu, pažeidžia LR civilinio kodekso 4.37 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį. Tuo tarpu apeliaciniame skunde (t. II, b.l. 2) pareiškėjai nurodo, kad jų teises pažeidžia tai, jog jie žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 4 negali „plėtoti jokios veiklos bei rengti detalių planų minėtuose sklypuose iki 2015 metų“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti pareiškėjų argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neparemti į bylą pateiktais įrodymais.

Kiek tai susiję su nepagrįstai didelių mokesčių mokėjimu, pareiškėjai nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, kad tam tikri aptariamo bendrojo plano sprendiniai nulemia jų mokamus nekilnojamojo turto mokesčius ir kad tokie mokesčiai nėra teisėti ar pagrįsti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjai šiuo klausimu kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl registro duomenų apie žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 4 patikslinimo, tačiau VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2010 m. gegužės 3 d. raštu Nr. IN (12.5.1.15.) – 14695 (t. I, b.l. 100-01) ir 2010 m. birželio 19 d. raštu Nr. IN (12.5.1.15.) – 19684 (t. I, b.l. 98-99) minėtų sklypų duomenis tikslinti atsisakė. Pareiškėjai šių atsakymų teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, jie nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo objektas, todėl pareiškėjų argumentas dėl nepagrįstai didelių mokesčių mokėjimo atmestinas kaip nesusijęs su nagrinėjama byla.

Taip pat kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjų teiginiai dėl neteisėto jų nuosavybės teisių ribojimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjai nepateikė argumentų ir įrodymų, leidžiančių teigti, kad ginčijami bendrojo plano sprendiniai kokiu nors būdu riboja jų teisę disponuoti aptariamais žemės sklypais. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas teiginys, kad teritorijų planavimo procesas ir jo pasekoje teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo sprendiniai savaime traktuotini neteisėtas ir nepagrįstas nuosavybės teisių apribojimas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, taip pat Civilinio kodekso 4.37 straipsnį. Šiuo atveju pažymėtina, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti ir neribota. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstituciją, yra pažymėjęs, kad nuosavybės neliečiamumas neturi būti traktuojamas kaip absoliutus, nei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymais nustatytomis sąlygomis ir tvarka riboti turto valdymą, naudojimą ar disponavimą juo (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi manytina, kad teritorijų planavimo procesas ir jo eigoje rengiami ir tvirtinami planavimo dokumentai kaip tik yra viena iš būtinų prielaidų užtikrinti veiksmingą nuosavybės teisių įgyvendinimą, siekiant suderinti atskirų savininkų, kitų asmenų, taip pat visos visuomenės interesus.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai nurodo, jog dėl bendrojo plano teiginių jie negali plėtoti jokios veiklos, taip pat iki 2015 m. rengti aptariamų žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 4 detaliųjų planų. Šie teiginiai nepagrįsti į bylą pateiktais įrodymais. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad būtų apskritai kreipęsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl detaliojo planavimo proceso inicijavimo teisės aktų nustatyta tvarka, kad toks kreipimasis buvo atmestas ar buvo vilkinamas tam tikrų veiksmų atlikimas šioje srityje. Pareiškėjai taip pat nepateikė įrodymų ir argumentų, kad 2007 m. Vilniaus m. bendrojo plano sprendiniai apskritai užkirstų pareiškėjų galimybę aptariamuose žemės sklypuose plėtoti veiklą, kuri atitiktų kitai paskirčiai pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnį nedraudžiamą veiklą, ir, atitinkamai, neprieštarautų 2007 m. Vilniaus m. bendrojo plano sprendiniams.

Pareiškėjai taip pat teigia, kad tvirtinant 2007 m. Vilniaus m. bendrąjį planą į jį turėjo būti perkelti 2005 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-114 nustatyti žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 4 duomenys. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2005 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-114 (t. I, b.l. 15) buvo nustatyti laisvų (neužstatytų) kitos paskirties žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 4 duomenys, taip pat šio įsakymo 7.2 punkte nurodyta, jog žemės sklypų savininkai norėdami plėtoti veiklą sklypuose privalo parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Aptariamų žemės sklypų paskirtis – kitos paskirties žemė, taip pat sąlyga, kad sklypų savininkas, norėdamas plėtoti veiklą (nustatyti naudojimosi būdą ir pobūdį) aptariamuose žemės sklypuose, privalo parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, įtvirtinta ir Vilniaus apskrities viršininko sprendimuose (t. I, b.l. 80-97), kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 4. Pareiškėjai sutinka, kad minėti individualūs administraciniai aktai buvo priimti laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, šių aktų neginčija, jų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo objektas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus (t. I, b.l. 171 - 172) pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1 – 1519 patvirtinto Vilniaus m. savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius žemės sklypas Nr. 1 pagal vyraujančius teritorijos požymius yra terminuotai iki 2015 m. urbanizuoti nenumatytoje teritorijoje („terminuotai iki 2015 m. žemės ūkio ir kt. neužstatytos teritorijos“), kurioje pagal galimas pagrindines tikslines žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdus yra ir kitos paskirties žemė. Sklypas Nr. 4 pagal vyraujančius teritorijos požymius taip pat yra neurbanizuojamoje intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijoje, kurioje pagal galimas pagrindines tikslines žemės naudojimo paskirtis bei naudojimo būdus yra ir kitos paskirties žemė. Pareiškėjai apeliaciniame skunde šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neginčija.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, taip pat konstatavo, jog pagal iki 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1 – 1519 patvirtinto Vilniaus m. savivaldybės teritorijos bendrojo plano įsiteisėjimo galiojusį 1998 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 292 patvirtintą Vilniaus miesto bendrąjį planą, sklypai Nr. 1 ir Nr. 4 taip pat nepateko į urbanizuotą teritoriją. Pareiškėjai apeliaciniame skunde šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija, patikslintame skunde (t. I, b.l. 66) pripažįsta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas 2005 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. 30-114, vadovavosi 1998 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 292 patvirtintu Vilniaus miesto bendruoju planu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija daro išvadą, jog bendrojo planavimo sprendinių lygmeniu bylai reikšmingos teritorijos statusas buvo analogiškas ir 2005 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-114, ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymų, kuriais pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 4, priėmimo metu, ir įsiteisėjus 2007 m. Vilniaus m. bendrajam planui. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad 2007 m. Vilniaus m. bendruoju planu buvo pakeisti sklypų Nr. 1 ir Nr. 4 duomenys. Taip pat pažymėtina, kad nors pareiškėjai teigia, kad 2007 m. Vilniaus m. bendrojo plano sprendiniai užkerta kelią žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 4 detaliųjų planų, kurių parengimo sąlyga nurodyta 2005 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-114 7.2 punkte, rengimui, pažymėtina, kad minėtame įsakyme nėra nurodyti konkretūs terminai, per kuriuos turi būti parengti minėti detalieji planai. Be to, ir minėtame įsakymo Nr. 30-114 7.2 punkte, ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymuose, kuriais pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, yra tiesiogiai nurodyta, kad sklypų detalieji planai turi būti rengiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, jog aptariami žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 4 šiuo metu neatitinka teisės aktų reikalavimų, kad 2005 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-114 privalėjo būti registruojamas teritorijų planavimo dokumentų registre, tokie teiginiai atmestini kaip nesusiję su šios bylos tyrimo objektu. Kaip minėta, šioje byloje nėra ginčijamas 2005 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-114 teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat nėra skundžiamas valstybės institucijų neveikimas, susijęs su minėto įsakymo neregistravimu. Taip pat nėra ginčijami Vilniaus apskrities viršininko įsakymai, kuriais pareiškėjams į žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 4 buvo atkurtos nuosavybės teisės.

Iš pareiškėjų skundo ir apeliacinio skundo turinio matyti, kad, jų teigimu, 2007 m. Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais de facto buvo pakeista (paneigta) žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 4 pagrindinė tikslinė paskirtis, nustatyta 2005 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-114. Vis dėlto pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į: 1) gyvenamąsias teritorijas; 2) visuomeninės paskirties teritorijas; 3) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas; 4) komercinės paskirties objektų teritorijas; 5) inžinerinės infrastruktūros teritorijas; 6) rekreacines teritorijas; 7) bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas; 8) naudingųjų iškasenų teritorijas; 9) teritorijas krašto apsaugos tikslams; 10) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas; 11) teritorijos valstybės sienos apsaugos tikslams; 12) atskirųjų želdynų teritorijas. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad kitos paskirties žemės naudojimo būdai gali būti įvairūs. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 4 pagal 2007 m. Vilniaus m. bendrąjį planą yra teritorijose, kuriose pagal galimas pagrindines tikslines žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdus yra ir kitos paskirties žemė. Pažymėtina ir tai, kad žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 4 pagrindinės tikslinės paskirties nurodymas 2005 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. 30-114 savaime nereiškia, kad juo savininkams buvo leista besąlygiškai pasirinkti bet kokį tokios žemės naudojimo būdą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal 1997 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 (2004 m. rugsėjo 31 d. redakcija) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktą „suformuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypai turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą“. Be to, kaip minėta, aptariamame įsakyme Nr. 30-114 įtvirtinta nuostata, jog sklypų savininkas, norėdamas plėtoti veiklą (nustatyti naudojimosi būdą ir pobūdį) aptariamuose žemės sklypuose, privalo parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Todėl toks pareiškėjų teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjai taip pat teigia, jog 2005 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-114 patvirtinti žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 4 sprendiniai privalėjo būti perkelti į 2007 m. Vilniaus m. bendrąjį planą. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjai, grįsdami tokį teiginį, remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 patvirtintų Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių nuostatomis. Minėtų Taisyklių (2006 m. gruodžio 14 d. redakcija) 50 punkte nurodyta, jog „bendrojo plano sprendiniai turi neprieštarauti regiono bei rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įregistruotiems teritorijų planavimo dokumentų registre“. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2005 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-114 negali būti laikomas regiono ar rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentu (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai), todėl taikyti šią nuostatą 2007 m. Vilniaus m. bendrojo plano atžvilgiu pagrindo nėra.

Pareiškėjai taip pat teigia, jog bendrojo plano rengimo, derinimo metu, svarstant bendrojo plano sprendinius su visuomene 2006 m. rugsėjo 21 d. jie nebuvo šių žemės sklypų savininkai, nuomininkai, bei ta suinteresuota visuomenė, todėl negalėjo pasinaudoti Teritorijų planavimo įstatymo suteiktomis teisėmis teikti atsakovui pasiūlymus dėl bendrojo plano sprendinių.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Teritorijų planavimo įstatymas (be kita ko, jo II , VII skirsniai) ir jį įgyvendinantys teisės aktai (be kita ko, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymas Nr. D1-263 Dėl apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo (2007 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. D1-354 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) išsamiai reglamentuoja bendrojo teritorijų planavimo procedūrų atlikimo tvarką, eigą, konsultavimosi su visuomene taisykles ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2010 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašte Nr. A51-11176-(2.142.12-MP8) ir 2010 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašte Nr. A51-19622-(2.14.2.12-MP8) pareiškėjų prašymas nebuvo atmestas, o buvo nurodyta, kad jis bus apsvarstytas ir įvertintas teisės aktų nustatyta tvarka atliekant bendrojo plano įgyvendinimo monitoringą.

Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad savivaldybės teritorijos arba jos dalių bendrieji planai rengiami savivaldybės tarybos sprendimu; jų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius; savivaldybės administracijos direktorius bendrąjį planą teikia tvirtinti savivaldybės tarybai. Bendrojo teritorijų planavimo dokumentų keitimo tvarka įtvirtinta Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnyje. Be to, TPĮ 10 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad patvirtinus bendrąjį planą, vykdoma šių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas), priežiūra ir kontrolė, nuolat kaupiama ir analizuojama informacija, nustatomas investicijų poreikis, rengiamos programos bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti. Taisyklių 56 punkte nurodyta, kad Bendrojo plano sprendiniai rengiami 10 metų laikotarpiui; savivaldybės tarybos sprendimu jų galiojimas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 4 metams. Taisyklių 58 punkte numatyta, jog bendrasis planas keičiamas tik tais atvejais, kai keičiama principinė teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepcija ir numatomi keitimai turi esminės įtakos urbanistinės struktūros, infrastruktūros sistemos ar bendrojo naudojimo teritorijų panaudojimui; sprendimą dėl Bendrojo plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima bendrąjį planą tvirtinusi institucija (58.1 punktas); Bendrųjų planų sprendinių pakeitimai (vienu metu keičiamų sprendinių kiekis nėra ribojamas) gali būti daromi ne dažniau kaip vieną kartą per metus (58.2 punktas).

Sistemiškai įvertinus pirmiau minėtas ir kitas TPĮ nuostatas, Taisyklių turinį, darytina išvada, kad jame nėra įtvirtinta pareiškėjų teisė reikalauti, kad bendrojo plano sprendiniai būtų keičiami vien jų prašymo pagrindu, atitinkamai, nėra įtvirtinta besąlyginė atsakovų pareiga pradėti bendrojo plano keitimo procedūrą vien gautų suinteresuotų asmenų prašymų pagrindu. Tokia išvada darytina, be kita ko, atsižvelgiant į bendrajam planavimui keliamus uždavinius (TPĮ 7 straipsnio 2 dalis) ir bendrųjų planų prigimtį bei turinį (TPĮ 2 straipsnio 1 dalis). Manytina, kad pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti pasiūlymus dėl bendrojo plano sprendinių keitimo ir, priėmus sprendimą keisti bendrojo plano sprendinius, dalyvauti bendrojo plano pakeitimo (ar naujo bendrojo plano) projekto svarstyme, naudotis TPĮ įtvirtintomis teisėmis teikiant pasiūlymus, ginčijant planavimo proceso eigoje pateiktus atsakymus (TPĮ 32 straipsnis).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjai apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad rengiant ir tvirtinant 2007 m. Vilniaus m. bendrąjį planą buvo pažeistos TPĮ ar kitų teisės aktų nuostatos. Nors pareiškėjai nurodo, kad aptariamo bendrojo plano sprendiniai prieštarauja TPĮ 31 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 2 dalyje įtvirtintiems teritorijų planavimo tikslams, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytose TPĮ nuostatose teritorijų planavimo tikslai apskritai nėra tvirtinti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors TPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti tam tikri teritorijų planavimo tikslai, juos siekiama užtikrinti, be kita ko, TPĮ ir kituose teisės aktuose išsamiai reglamentuojant bendrojo teritorijų planavimo procesą. Todėl vien aplinkybė, kad pareiškėjai praktiškai nedalyvavo svarstant bendrojo plano projektą, nėra pakankama daryti išvadą, kad dėl to buvo pažeisti teritorijų planavimo tikslai.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėjams nuosavybės teisės į žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 4 buvo atkurtos 2006 m. lapkričio 11 d. – 2007 m. vasario 6 d. sprendimais, o Vilniaus m. bendrasis planas buvo patvirtintas 2007 m. vasario 14 d., minėti žemės sklypai pareiškėjų nuosavybės teisėms atkurti buvo suformuoti dar 2005 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-114, taigi prieš du metus iki aptariamo bendrojo plano patvirtinimo momento. Todėl manytina, kad pareiškėjai, norėdami, jog būtų keičiami bendrojo plano sprendiniai, privalėjo elgtis apdairiai: žinodami, kurioje vietoje yra suformuoti žemės sklypai, į kuriuos jiems natūra bus atkurtos nuosavybės teisės, taip pat turėdami galimybę gauti informaciją apie tuo metu galiojusio (t. y. patvirtinto 1998 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 292) Vilniaus m. bendrojo plano sprendinius vietovėje, kurioje jiems bus atkurtos nuosavybės teisės, pareiškėjai turėjo galimybę dalyvauti 2007 m. Vilniaus m. bendrojo plano rengimo procese, naudotis TPĮ 31 -32 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis ir teikti planavimo organizatoriui atitinkamus pasiūlymus.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių išnagrinėti pareiškėjų 2010 m. birželio 7 d. skundą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai šioje byloje nepateikė įrodymų, jog rengiant 2007 m. Vilniaus m. bendrąjį planą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, ir nusprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių parengti žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 4 patikslinimą 2007 m. Vilniaus m. bendrajame plane.

Pareiškėjų atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė prašymą stabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl 2007 m. Vilniaus m. bendrojo plano teisėtumo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjai nepateikė argumentų, pagrindžiančių tokio prašymo pagrįstumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taip pat atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, daro išvadą, kad jai abejonių dėl 2007 m. Vilniaus m. bendrojo plano atitikties aukštesnės galios teisės aktams šioje byloje nekyla, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, kiek tai susiję su bylos nutraukimu dėl 2010 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašto Nr. A51-11176-(2.142.12-MP8) ir 2010 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašto Nr. A51-19622-(2.14.2.12-MP8) teisėtumo ir pagrįstumo. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų H. M., J. M., A. Z., T. Z., K. G. ir J. F. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Pareiškėjų H. M., J. M., A. Z., T. Z., K. G. ir J. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą“.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiIrmantas JarukaitisVirgilijus ValančiusVirginija Volskienė