Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-03-21 · Civilinė byla Nr. 2-906-905/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-21
Bylos Nr.
2-906-905/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39115-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Ieškovas
I. K.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „KM service“
Kategorijos
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. 2-906-905/2014
Proceso Nr. 2-68-3-39115-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 11.10; 18.2.2; 18.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIM ASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,teismo posėdžio sekretorė Eglė Zubrickaitė,dalyvaujant ieškovei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „KM service“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, taip pat vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir procesinių palūkanų priteisimo.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2013 m. spalio 22 d. sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-16620, tenkino ieškovės I. K. prašymą. Atsakovas šį komisijos sprendimą apskundė Darbo kodekso 296 straipsnyje nustatyta tvarka, nurodydamas, kad sutinka ieškovei mokėti 500 Lt sumą dalimis.

Ieškovė prašė priteisti 618,16 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 91,48 Lt neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 2858,75 Lt kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką iki ieškinio pateikimo dienos, taip pat penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad pagal 2013 m. balandžio 17 d. sudarytą darbo sutartį ji priimta dirbti kurjerio pareigose pusei etato (4 val.); atsakovas įsipareigojo mokėti 500 Lt darbo užmokestį. Anot ieškovės, šalių darbo sutartis nutraukta 2013 m. liepos 1 d., be to, šalys susitarė, kad atsakovas visiškai atsiskaitys ne atleidimo iš darbo dieną, o iki 2013 m. liepos 5 d., tačiau atsakovas nesumokėjo 500 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. gegužės mėnesį ir 118,16 Lt už birželio mėnesį dirbtas penkias dienas. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas jos neinformavo apie įmonės finansines problemas ir neprašė nustatyti vėlesnės atsiskaitymo datos, o, priešingai, sutiko visiškai atsiskaityti 2013 m. liepos 5 d.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Anot atsakovo, ieškinys akivaizdžiai prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principui bei realioms įmonės galimybėms. Atsakovo teigimu, ieškovės pozicija yra kenkėjiška ir paremta klaidingu įsivaizdavimu, kad privačioje įmonėje gali būti pakankamai pinigų kaip VRM sistemoje, kur ieškovė anksčiau dirbo; ieškovė nesutiko problemos spręsti derybų būdu ir atlyginimo likutį gauti dalimis. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė piktnaudžiauja alkoholiu, padarė įmonei žalos; nesukūrė įmonei pridėtinės vertės, iš kurios atsirastų papildomų pajamų.

Nustatytos aplinkybės

Šalys 2013 m. balandžio 17 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas (darbdavys) įsipareigojo ieškovei (darbuotojai) mokėti 500 Lt darbo užmokestį; nustatyta darbo dienos trukmė – 4 val. (b. l. 17). Ieškovė 2013 m. liepos 1 d. prašymu prašė atleisti ją iš pareigų nuo liepos 1 d.; nurodė, kad sutinka, jog su ja būtų atsiskaityta ne atleidimo dieną, tačiau ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 5 d. (už gegužės ir birželio mėn.) (b. l. 18).

Iš Sodros duomenų (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis, 414 straipsnio 1 dalis) matyti, kad nuo 2013 m. balandžio 17 d. iki 2013 m. liepos 1 d. ieškovei buvo apskaičiuojamas 100 Lt darbo užmokestis, iš kurio išskaičiuojama 39,98 Lt įmokų suma (b. l. 39).

Aplinkybių teisinis įvertinimas

Dėl darbdavio pareigos atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju

Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pagal DK 141 straipsnio 2 dalį darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.

Darbuotojui (ieškovui) ginčijant šių darbdavio pareigų tinkamą įvykdymą, pareiga įrodyti aptariamų pareigų tinkamą įvykdymą tenka darbdaviui, t. y. būtent darbdavys turi įrodyti, kad jis visiškai atsiskaitė su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Nagrinėjamu atveju nei apskųsdamas darbo ginčo komisijos sprendimą, nei parengiamajame teismo posėdyje atsakovas iš esmės neginčijo, kad jis neįvykdė DK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos, taip pat atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos skolos dydžio – 618 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 91,48 Lt neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsižvelgdamas į tai, kad, viena vertus, atsakovas šių skolos dydžių neginčijo ir neįrodinėjo esąs skolingas mažesnes pinigų sumas (CPK 12, 13, 178 straipsniai), kita vertus, byloje nėra duomenų apie atsakovo didesnę skolą ieškovei (CPK 414 straipsnio 1 dalis, 417, 418 straipsniai), teismas vertina kaip nustatytą (pakankamai įrodytą) faktinę aplinkybę, kad 2013 m. liepos 5 d. (b. l. 18) atsakovas nevisiškai atsiskaitė su atleista iš darbo ieškove ir liko jai skolingas 618,16 Lt neišmokėto darbo užmokesčio bei 91,48 Lt neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Formuodamas teismų praktiką dėl Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad šios normos paskirtis tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui). Nurodyti normos tikslai gali būti pasiekti tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Tai reiškia, kad jei su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaityta visiškai, tai vidutinis darbo užmokesčio priteisimas už visą uždelstą atsiskaityti laiką atitiks normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, tada taikomos sankcijos dydį sudaro vidutinio darbo užmokesčio dalis, proporcinga neišmokėtoms sumoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Vėberis v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-284/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta ieškovės (darbuotojos) kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti 2013 m. liepos 5 d. Pažymėtina, kad įstatymai nesuteikia darbdaviui teisės uždelsti atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju vien dėl to, kad šis esą piktnaudžiauja alkoholiu, nesukūrė įmonei (darbdaviui) pridėtinės vertės, todėl teismas vertina kaip teisiškai nereikšmingus atsakovo argumentus, kuriais apeliuojama į ieškovės neva piktnaudžiavimą alkoholiu ir (arba) jos darbo naudą įmonei. Atsakovo argumentai dėl ieškovės padarytos žalos įmonei grindžiami vien tik subjektyviais atsakovo teiginiais ir nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, aptariamus atsakovo argumentus teismas atmeta kaip neįrodytus. Pažymėtina ir tai, kad sunkią įmonės būklę ir ribotas galimybes atsiskaityti su ieškove atsakovas taip pat grindė vien tik deklaratyviais teiginiais, kurių, teismo vertinimu, akivaizdžiai nepakanka sunkiai įmonės turtinei finansinei būklei konstatuoti. Be to, sunki įmonės turtinė-finansinė būklė taip pat nėra teisėtas pagrindas uždelsti atsiskaityti su darbuotoju. Šia prasme atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-5238-798/2013, atsisakė iškelti UAB „KM service“ bankroto bylą; nurodytoje nutartyje apygardos teismas konstatavo, kad UAB „KM service“ skolų suma 4993,21 Lt neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės – 62 988 Lt. Taigi šie bylos duomenys netgi paneigia atsakovo deklaratyvius teiginius apie įmonės neturėjimą galimybių visiškai atsiskaityti su ieškove. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad, viena vertus, ieškovei darbo užmokesčio neišmokėta daugiau negu vieno mėnesio darbo užmokestis, kita vertus, kad šalis darbo santykiai siejo (tik) mažiau negu tris mėnesius, teismas sprendžia, kad už uždelstą atsiskaityti laikotarpį iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos iš atsakovo ieškovei priteistina fiksuota 1500 Lt (t. y. trijų mėnesių darbo sutartyje nurodyto užmokesčio) suma. Teismo vertinimu, tokia trijų mėnesių darbo užmokesčio kompensacija atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat pakankamai proporcinga sankcija už trigubai ilgesnį (nuo 2013 m. liepos 5 d. iki šiol besitęsiantį) uždelsimo atsiskaityti laikotarpį.

Pažymėtina, kad šiuo sprendimu konstatavus ieškovės teisių pažeidimą, realus ieškovės teisių gynimas ateityje (po teismo sprendimo priėmimo dienos) priklauso iš esmės tik nuo paties atsakovo, todėl už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 24 d. (pirmos darbo dienos po sprendimo priėmimo dienos) iki sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovei priteistinas vienos dienos vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną (5 darbo dienas per savaitę). Apskaičiuodamas ieškovės vidutinį vienos dienos darbo užmokesčio dydį, teismas atsižvelgia tik į 2013 m. gegužės mėnesio duomenis, nes balandžio mėnesį ieškovė dirbo ne visą mėnesį, o birželio mėnesį, ieškovės teigimu, jai buvo suteiktos nemokamos atostogos. Taigi ieškovės vidutinis dienos darbo užmokestis 22,73 Lt (500 Lt / 22 d.). Atsižvelgiant į tai, už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2014 m. kovo 24 d. iki sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovei priteistinas 22,73 Lt vienos dienos vidutinis darbo užmokestis kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną (5 darbo dienas per savaitę).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Brazauskas v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-254/2012). Atsižvelgdamas į šią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, teismas konstatuoja, kad darbo teisės norminiai aktai neįtvirtina galimybės darbo bylose kartu su taikomomis DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sankcijomis priteisti ir procesines palūkanas, įtvirtintas Civilinio kodekso 6.37, 6.210 straipsniuose. Dėl to teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškinio reikalavimus dėl penkių procentų procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylos proceso

Privalomas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas nėra naujas reiškinys Lietuvos teisėje. Kol nėra suformuotos kasacinio teismo praktikos dėl nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Darbo kodekso pakeitimų, reglamentuojančių darbo ginčų nagrinėjimo perkėlimą iš darbo ginčų komisijos į teismą, teismo vertinimu, atsižvelgtina į kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles dėl iš esmės analogiškų Darbo įstatymų kodekso nuostatų aiškinimo ir taikymo. Šiame kontekste kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbo ginčą išnagrinėjęs organas negali būti laikomas civilinėje byloje dalyvaujančiu asmeniu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-1/1996, kuri aprobuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1996 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 39). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/1999, motyvai mutatis mutandis teikia pagrindą išvadai, kad individualaus darbo ginčo nagrinėjimą perkeliant į teismą (šalims jau pasinaudojus privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka) darbo ginčo šalys nesikeičia, nepriklausomai nuo to, kas – darbdavys ar darbuotojas – kreipiasi į teismą su atitinkamu pareiškimu.

Toks istorinio teisės aiškinimo metodo taikymas šiuo metu galiojančių DK 296, 297 straipsnių kontekste reiškia, kad darbo ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi darbo ginčų komisija nelaikytina dalyvaujančiu byloje asmeniu ir kad komisijos sprendimą DK 296 straipsnyje nustatyta tvarka apskundžiantis darbdavys išlieka atsakovu, o darbo ginčą inicijavęs darbuotojas išlieka ieškovu. Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir tai, kad darbo ginčų komisija (neturinti juridinio asmens teisių) neturi civilinio procesinio subjektiškumo (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Be to, svarbu ir tai, kad teisme pareiškiamas darbdavio procesinis dokumentas, kuriuo vien tik apskundžiamas darbo ginčų komisijos sprendimas (ar jo dalis) negali būti teisme nagrinėjamas iš esmės, nes jo išnagrinėjimas iš esmės (patenkinimas ar atmetimas) nesukeltų teisinių padarinių, kurių siekiama iškeliant individualų darbo ginčą! Šiame kontekste pažymėtina, kad, pavyzdžiui, darbo ginčų komisijai nusprendus priteisti darbuotojui (ieškovui) tam tikrą pinigų sumą ir darbdaviui (atsakovui) tokį sprendimą apskundus teisme, aptariamas komisijos sprendimas neįsiteisėtų ir todėl netaptų vykdomuoju dokumentu (DK 297, 298 straipsniai). Pabrėžtina, kad nei Darbo kodekso, nei Civilinio proceso kodekso normos nenumato galimybės apskųstam komisijos sprendimui „įsiteisėti“ po civilinės bylos išnagrinėjimo teisme; šiame kontekste nėra teisės normų, kurios savo prasme ar turiniu atitiktų CPK 279 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias apskųsto sprendimo įsiteisėjimą (teisminis darbo ginčo išnagrinėjimas nėra „apeliacinė“ instancija darbo ginčų komisijos sprendimams peržiūrėti). Kadangi norminiai teisės aktai nenumato komisijos sprendimų (įsi)galiojimo ar įsiteisėjimo juos apskundus teismine tvarka, tai, akivaizdu, ir teismų sprendimais negalima komisijos sprendimų „palikti galioti“, „palikti galioti iš dalies pakeistus“ ar pan. Vadinasi, darbo ginčą išnagrinėjus teismine tvarka, vykdomuoju dokumentu (dėl teismui apskųstos individualaus darbo ginčo dalies) gali būti vien tik teismo sprendimas. Laikant, kad civilinėje byloje ieškovu yra komisijos sprendimą apskundęs darbdavys (kuris komisijos išnagrinėtoje darbo byloje buvo atsakovu), teismas, laikydamasis CPK 12, 13 straipsnių ir ypač 265 straipsnio 2 dalies reikalavimų, turėtų išnagrinėti ir rezoliucinėje dalyje pasisakyti (tik) dėl darbdavio reikalavimų, pavyzdžiui, panaikinti komisijos sprendimą (ar jo dalį). Tokiu atveju, pripažindamas, kad darbuotojas vis dėlto turi teisę į tam tikros pinigų sumos priteisimą iš darbdavio, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje turėtų įrašyti ir išduoti atitinkamą vykdomąjį raštą su įrašu „(darbdavio) ieškinį atmesti“ (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Akivaizdu, kad toks vykdomasis raštas neatitiktų individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo esmės, jo baigties ir negalėtų efektyviai apginti darbuotojo teisių ir teisėtų interesų – tai lemtų neaiškumų ir papildomų teisminių ginčų vykdymo procese. Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad DK 296 straipsnio nuostatos aiškintinos taip, kad nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu individualų darbo ginčą inicijavęs asmuo turi teisę pareikšti „ieškinį“ teisme, o kai su komisijos sprendimu nesutinka atsakovas, tai jo procesinio dokumento pateikimas sukelia tik DK 297 straipsnyje nustatytus padarinius, t. y. komisijos sprendimo neįsiteisėjimą.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, kad atsakovo apskųstą 2013 m. spalio 22 d. sprendimą priėmusi darbo ginčų komisija nelaikytina šioje byloje dalyvaujančiu asmeniu (CPK 38 straipsnio 1 dalis) ir kad atsakovo (darbdavio) pateiktas ieškinys (skundas) šioje civilinėje byloje nagrinėtinas tik tiek, kiek tai susiję su komisijos sprendimo apskundimu ir šio komisijos sprendimo neįsigaliojimu (DK 297 straipsnis). Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas apskundė visą komisijos sprendimą (prašė dalimis išdėstyti priteistą 500 Lt sumą), ir ieškovė nekėlė klausimo dėl DK 296 straipsnyje įtvirtinto vieno mėnesio ieškinio senaties termino šiam veiksmui atlikti, tai konstatuotinas komisijos sprendimo neįsiteisėjimas.

Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad (ieškovės) ieškinys iš esmės tenkintinas priteisiant ieškovei 618 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 91,48 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, taip pat priteisiant fiksuotą 1500 Lt sumą už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2013 m. liepos 6 d. iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 22,73 Lt vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimų dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestina, kaip teisiškai nepagrįsta.

Dėl byloje pateiktų Sodros duomenų apie atsakovo deklaruotą ieškovei mokėtą 100 Lt (o ne darbo sutartyje nurodytą 500 Lt) darbo užmokestį priimtina teismo atskiroji nutartis (CPK 299 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovo priteistina 66 Lt žyminio mokesčio už patenkintą turtinių reikalavimų dalį (2209,48 Lt / 100 proc. X 3 proc.) ir 19,02 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Darbo kodekso 141 straipsnio 2, 3 dalimis, 296, 297 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Konstatuoti, kad atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „KM service“ apskųstas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. spalio 22 d. sprendimas, priimtas darbo byloje Nr. APS-36-16620, neįsiteisėjo.

Ieškinį iš esmės tenkinti.

Priteisti ieškovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „KM service“, j. a. k. 301791969, 618 (šešis šimtus aštuoniolika) Lt darbo užmokesčio, 91,48 Lt (devyniasdešimt vieną litą 48 ct) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1500 (tūkstantį penkis šimtus) Lt už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2013 m. liepos 6 d. iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat po 22,73 Lt (dvidešimt du litus 73 ct) vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atmesti ieškinio dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „KM service“, j. a. k. 301791969, 66 (šešiasdešimt šešis) Lt žyminio mokesčio ir 19,02 Lt (devyniolika litų 2 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius