Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hoptransa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hoptransa“ ieškinį atsakovui O. M. (O. M.) dėl neteisėtai pasisavintų lėšų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Hoptransa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui O. M., prašydama priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 000,00 Eur neteisėtai pasisavintas lėšas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog dėl reiškiamų reikalavimų kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri 2017 m. kovo 2 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-2-1634 ieškovės prašymą atsakovui O. M. atmetė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovės UAB „Hoptransa“ ieškinį atsakovui O. M. dėl neteisėtai pasisavintų lėšų atsisakė priimti.Teismas nurodė, kad DK 296 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimą, nustatyta, kad jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2017 m. kovo 2 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-2-1634 ieškovės prašymą atsakovui O. M. atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškinys teismui turėjo būti pareikštas iki 2017 m. balandžio 3 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2017 m. liepos 14 d., t. y. ženkliai (beveik tris mėnesius) praleidusi įstatyme įtvirtintą terminą, atnaujinti praleistą terminą ieškovė neprašo. Iš ieškinyje nurodomų aplinkybių teismas nustatė, kad ieškovė jau teikė teismui ieškinį atsakovui O. M. dėl neteisėtai pasisavintų lėšų, tačiau teismui nustačius terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovė teismo nutartyje nurodytų trūkumų nustatytu terminu nepašalino, todėl teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12033-921/2017 ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Teismas pažymėjo, kad minėta nutartimi teismas aiškiai nurodė ieškovei kokius trūkumus pašalinti. Be to, teismas akcentavo, jog ieškovei pareiškus ieškinį, termino eiga nenutrūko. Dėl minėtų aplinkybių teismas sprendė, kad terminą ieškovė praleido dėl subjektyvaus apsisprendimo dėl savo teisių gynybos.Ieškovei praleidus terminą apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą ir neprašant praleisto termino atnaujinti, teismas sprendė, kad ieškinys atsisakytinas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovė UAB „Hoptransa“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir priimti nagrinėti ieškovės ieškinį atsakovui dėl neteisėtai pasisavintų lėšų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju atsakovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, todėl Darbo ginčų komisija turėjo atsisakyti nagrinėti ieškovės prašymą dėl piniginių lėšų išieškojimo iš atsakovo, kadangi šio reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Kadangi Darbo ginčų komisija negalėjo nagrinėti ieškovės reikalavimų, todėl ji neteisėtai priėmė ir sprendimą darbo byloje Nr. APS-2-1634. Taigi, šiuo atveju buvo pažeistos darbo bylos teismingumo nuostatos, kas daro Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 2 d. sprendimą absoliučiai negaliojančiu. Tokiu atveju neturėjo būti taikomas ir vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 2 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-2-1634 panaikinimo.Šiuo atveju atsakovas žalą ieškovei padarė 2016 m. lapkričio 22 d., kai jam buvo perduotas avansas, kuris buvo skirtas sumokėti už paskirtą nuobaudą dėl atsakovo padaryto administracinės teisės pažeidimo. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad byla teisminga teismui, o ne ikiteisminiai darbo ginčų nagrinėjimo institucijai, žala padaryta 2016 m. lapkričio 22 d., o ieškovė su ieškiniu į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2017 m. liepos 14 d., t. y. nepraėjus trejų metų ieškinio senaties terminui, ieškovės ieškinys turi būti nagrinėjamas teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Tik nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį.Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Hoptransa“ pareiškė ieškinį atsakovui O. M. dėl 2 000 Eur neteisėtai pasisavintų lėšų grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso kodekso tvarka, konstatavęs, jog ieškovė į teismą kreipėsi žymiai praleidusi DK 296 straipsnyje įtvirtintą vieno mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ieškinio pateikimo teismui terminą, kurį atnaujinti ieškovė neprašė. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad šiuo atveju buvo pažeistos darbo bylos teismingumo nuostatos, kas daro darbo ginčų komisijos sprendimą negaliojančiu, ir tokiu atveju neturėjo būti taikomas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo. Apeliantės teigimu, ji su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi nepraleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino, todėl ieškinys turėtų būti nagrinėjamas teisme.LR Darbo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) (toliau – DK) 296 straipsnyje buvo nustatyta, kad jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis.DK 27 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 str. 5 d.). DK 29 straipsnyje buvo nustatyta, kad darbo įstatymuose nustatytiems procedūriniams ir procesiniams terminams taikomos CPK nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius, pasibaigus ieškinio senaties terminui, teisės kreiptis į teismą su ieškiniu ir asmens subjektinė teisės neišnyksta (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), o pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. procesinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus, priešingai negu ieškinio senaties terminus (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, vienodindama ir koreguodama ankstesnę kasacinio teismo praktiką dėl DK normose nustatyto termino individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikšti ieškinį teisme teisinio kvalifikavimo, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015 išaiškino, kad DK 296 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos (toliau - DGK) sprendimu, pareikšti ieškinį teisme turi būti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas (DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 29 straipsnis). Šis terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos.Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio, nors ieškovė UAB „Hoptransa“ faktinį ieškinio pagrindą ir nurodė CK 6.237 straipsnio 1 dalį, tačiau iš esmės ieškovės reikalavimas atsakovui O. M. dėl neteisėtai pasisavintų lėšų grąžinimo grindžiamas atsakovo (darbuotojo) prisiimta visiška materialine atsakomybe, taigi, nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šios nutarties 13 punkte nurodyta teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai vadovavosi ne senaties, bet procedūriniu (procesiniu) DK nustatytu terminu, reglamentuojančiu darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo tvarką (DK 296 straipsnis). Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, ieškovė UAB „Hoptransa“ 2017 m. sausio 27 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu atsakovui O. M. dėl piniginių lėšų išieškojimo, ir minėta institucija 2017 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. DGKS-1019 ieškovės prašymą išnagrinėjo bei priėmė sprendimą – prašymą atmetė. Ieškovės UAB „Hoptransa“ ieškinys teismui galėjo būti pateiktas iki 2017 m. balandžio 3 d., tačiau ieškovė teismui ieškinį pateikė tik 2017 m. liepos 14 d., t. y. žymiai praleidusi įstatyme nustatytą terminą darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti, kurio atnaujinti ieškovė neprašė. Kaip minėta šios nutarties 12 punkte, pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį priimti atsisakė (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.