Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovui advokatui A. S., išvadą byloje teikiančios valstybės institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir vaiko teisių apsaugos skyriaus, VTAS) atstovei Rimai Sederevičiūtei (nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma Zoom), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. S. ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, ieškovės pusėje uždarai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Nordecum“ (kreditorei) dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė (šalių reikalavimai)

II. Bylos šalių ir kt. dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos faktinės bylos (ginčo) aplinkybės, jų vertinimas ir sprendimo teisiniai argumentai.

6. Iš ieškovės pareiškimo (ieškinio), jos ir jos atstovo paaiškinimų bei liudytojos Z. A. L. parodymų teismo posėdyje, o taip pat remdamasis ir kitais bylos duomenimis (rašytiniais ir oficialiais rašytiniais įrodymais pripažįstamais dokumentais), teismas nustatė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai jau treti metai nebegyvena jokio santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio - gyvena atskirai vienas nuo kito, yra visiškai nutraukę ir nebepalaiko absoliučiai jokių socialiai reikšmingų tarpusavio ryšių, atsakovas, pasak ieškovės bei ir remiantis rašytiniais bylos duomenimis, visiškai pasyviu elgesiu bylos proceso metu, teismo vertinimu, santuokos su ieškove nutraukimui taip pat neprieštarauja, ieškovei tvirtai ir galutinai apsisprendus santuoką nutraukti ir atsakovui nereiškiant tam argumentuotų prieštaravimų, terminas šalims susitaikyti neskirtinas, santuoka nutrauktina iš karto, nes priešingas sprendimas iš esmės pažeistų ieškovės interesus, dėl jos, kaip formaliai vis dar sutuoktinio, taip pat nepilnamečio šalių vaiko padėties neapibrėžtumo, besitęsiančio jau santykinai ženklų maždaug pustrečių metų laiką, ir kt. (CK 3.64 straipsnio 3 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas be kitų yra nustatęs ir prezumpciją, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis palieka šeima ir ja visiškai nesirūpina daugiau nei 1 m. laiką. Pagal ieškovės paaiškinimus, išvadą byloje teikiančios institucijos rašytines išvadas (paaiškinimus), taip pat liudytojos Z. A. L. parodymus teisme, kurių nepaneigia jokie kt. bylos duomenys, aptariamą prezumpciją atitinka tiek atsakovo, tiek ir pačios ieškovės veiksmai, nė viena iš šalių pastarosios prezumpcijos byloje neginčijo ir nenuginčijo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis), o tai suponuoja teismui pagrindą pripažinti, kad dėl šalių šeimos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Kita vertus, ir pati ieškovė nuosekliai laikosi pozicijos, jog tam tikra dalis kaltės dėl to, kad bylos šalims iš esmes nepavyko sukurti visaverčių šeimos santykių, juos puoselėti ir išlaikyti, tenka ir jai pačiai (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tokiu būdu santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), o santuokos nutraukimo priežastys ir faktai, patvirtinantys vieno ar kito sutuoktinio kaltę toliau šiame teismo sprendime bylos ieškovės prašymu, neprieštaraujančiu įstatymams ar kt. viešajam interesui bei gerai moralei, ir kitokios valios šiuo klausimu nereiškiant atsakovui, nenurodomi (CK 3.63 straipsnis). Teismo vertinimu, akivaizdu, jog jau sudarant santuoką abu sutuoktiniai (bylos šalys) nepakankamai atsakingai įvertino jų kaip asmenybių tinkamumą vienas kitam, savo pasirengimą sukurti šeimos santykius, juos puoselėti ir stiprinti, todėl abu šioje situacijoje turi prisiimti ir atsakomybę už kilusias pasekmes – visišką šeimos ryšių iširimą, kas suponuoja sprendimą šią santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai, kad šios bylos kontekste ieškovė kaltesniu dėl jų šeimos iširimo laiko atsakovą ir kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnis dėl santuokos nutraukimo tikėtina išties nėra vienodas, neturi įtakos padarytai išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ir kt.). Byloje ieškovė reikalavimo spręsti tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimus nereiškia, pagrindo tam nenustatė ir pats teismas (CK 3.59, 3.72 straipsniai). Pripažinus abu sutuoktinius kaltais dėl jų šeimos iširimo ir jiems nepareiškus dėl to kitokių pageidavimų, nutraukiant santuoką bylos šalims paliktinos jų santuokoje turėtos pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. Nepilnametis vaikas P. S. gimė jos tėvams esant santuokoje, atsakovas yra jos tėvas, vaikas šiuo metu yra beveik šešerių metų amžiaus, ji iš prigimties iš esmės sveika, tačiau turi specialųjį poreikį sveikatos priežiūrai fizioterapijos procedūromis dėl ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimo, taip pat turi papildomų poreikių dėl išlaidų neformaliam ugdymui (kalbų ir šokių būrelių lankymui), nuo 2020 m. birželio mėnesio gyvena tik su motina (skyriumi nuo tėvo) ir jos vienos yra globojama (prižiūrima) bei išlaikoma, auginama ir ugdoma namuose bei vaikų darželyje.

8. Ieškovė yra visiškai darbinga, dirba nuolatinį darbą, jos pajamos iš darbo santykių (duomenys neskelbtini) sudaro tik kiek daugiau nei 1 MMA (už 2022 m. lapkričio mėn. grynosios pajamos (atskaičius mokesčius) – 672,98 Eur) (b. l. 133-144, 173). Ieškovė bylos duomenimis nekilnojamo turto, santaupų ir jokio kito vertingesnio kilnojamo turto neturi (jos vardu įregistruotas automobilis yra senas ir santykinai mažavertis) (b. l. 15, 16), jai yra paskirta ir šiuo metu mokama išmoka vaikui („vaiko pinigai“) - 87,20 svarų, kas šiuo metu atitinka maždaug 98 Eur. Papildomi ar alternatyvūs šaltiniai vaikui išlaikyti bylos duomenimis nėra nustatyti, todėl teismas sprendžia, jog tokių ir nėra, ieškovės dabartinė turtinė padėtis pripažįstama pakankamai sudėtinga – 2 asmenų šeimai pragyventi tenka maždaug 800 Eur/mėn. pajamos, arba maždaug 400 Eur vienam asmeniui.

9. Atsakovas yra dar pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, iš esmės darbingas, įvaldęs darbo rinkoje paklausius statinių vidaus apdailos bei automobilių remonto amatus (turi gerus tam įgūdžius), nors oficialių duomenų apie atsakovo darbinę veiklą užsienio šalyje byloje nėra, tačiau visuma kitais nepaneigtų šios bylos duomenų (ieškovės paaiškinimai) leidžia pagrįstai, pagal tikimybių pusiausvyros bei duomenų pakankamumo taisykles, vertinant įrodymus, spręsti, kad atsakovas tikrovėje gali dirbti ir dirba (nelegaliai) bei gauna stabilias nuolatines ir visuotinai žinomas bent minimalaus pagal įstatymą dydžio pajamas, kurios, atskaičius mokesčius, viešai prieinamais Eurostato duomenimis šiuo metu sudaro 1656,20 Eur/mėn. (CPK 177 ir 178 straipsniai, 182 straipsnio 5 d., 185 straipsnio 1 ir 2 dalys, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nekilnojamo turto ir (ar) likvidžių kelių transporto priemonių atsakovo vardu Lietuvoje taip pat neregistruota (b. l. 14, 16), atsakovas turi dar 1 nepilnametį vaiką išlaikytinį – sūnų A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (10 m.) ( b. l. 145). Sprendžiant iš pastarųjų aplinkybių, atsakovo materialinė padėtis ir objektyvios galimybės ją kurti ir gerinti savo darbu (darbinis potencialas) yra pakankamos išlaikyti tiek save, tiek abu nepilnamečius savo vaikus, taigi ir dukrą P. S. (CPK 178, 185 ir 186 straipsniai).

10. CK 3.192 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, laikinas nedarbas ar kokios tai kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Pagal CK 3.200 straipsnio normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo (gimimo) dienos arba kreipimosi į teismą dienos, priklausomai nuo vaiko amžiaus, kreipimosi į teismą ir kt. faktinių bylos aplinkybių. CPK 178 straipsnyje yra nustatyta pareiga ginčo bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose, išskyrus tas aplinkybes, kurių įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis). Kilus ginčui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ar neteikimo fakto, įrodinėjimo našta aplinkybių, kad išlaikymas yra teikiamas ir teikiamas pakankamas, tenka skyriumi gyvenančiam vaiko tėvui ar motinai (šiuo atveju atsakovui). CK 3.198 straipsnio 1 dalimi įstatymų leidėjo taip pat nustatyta taisyklė, jog tais atvejais, kuomet egzistuoja iš įstatymo kylanti imperatyvaus pobūdžio prievolė išlaikyti du ar daugiau nepilnamečių savo vaikų, išlaikymo dydis turi būti nustatomas (priteisiamas) toks, kad būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius, kitaip tariant, yra būtina subalansuoti ne tik kiekvieno vaiko ir jo tėvų poreikius ir galimybes, tačiau ir atskirų vaikų poreikių patenkinimo galimybes pagal proporcingumo kriterijų (CK 3.198 straipsnio 2 dalis).

11. Teismas primena, jog abiejų vaiko tėvų (tiek motinos, tiek tėvo) teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti nepilnametį vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi nuo jo (CK 3.155 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tam, kad ginčą spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei tėvo galimybės ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Tačiau šiame vertinime vaiko interesas ir prigimtinės teisės turi būti ginama prioritetiškai. Pagal jau kurį laiką nuosekliai formuojamą šalies kasacinio teismo praktiką valstybės mokama socialinė išmoka vaikui („vaiko pinigai“) yra įskaitoma į vaiko išlaikymą, kas reiškia, jog socialinės išmokos dydžiu, valstybei per socialinę politiką prisiėmus dalį nepilnamečių šalies vaikų auginimo ir išlaikymo naštos, turi būti sumažinama ta išlaikymo naštos dalis, kuri turi tekti vaiko tėvams. Teismo proceso metu ieškovė pateikė vaiko poreikių ir patiriamų arba patirtinų, jeigu leistų ieškovės turtinė padėtis, išlaidų jiems patenkinti apytikrių paskaičiavimo lentelę, pagal kurios duomenis vaiko poreikiai dabartiniu metu sudaro maždaug 400-500 Eur/mėn. Teismas sprendžia, kad aptariamas vaiko poreikių dydis šiuo metu, kai jis yra ikimokyklinio amžiaus, įtikinamas, pakankamai pagrįstas, atitinka šios dienos ekonominio ir socialinio gyvenimo realijas. Visgi tolimesnio teismo bylos proceso eigoje ieškovė nurodė dar papildomai atsiradusias išlaidas šalių vaiko sveikatos priežiūrai bei neformaliam ugdymui, kurie suponuoja vaiko poreikių dydį teismui orientuoti į kiek didesnę maždaug 500 Eur/mėn. sumą, juolab, kad sparčiai augančio vaiko poreikiai tik didės, ypač jau netolimoje ateityje jam pradėjus lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, o periodinių išmokų indeksavimas tikėtina pilnai nekompensuos visuotinai žinomos gana aukštos infliacijos. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės neprašo nukrypti nuo tėvų pareigos išlaikyti vaiką lygybės principo ir šios prievolės naštą tarp jų prašo paskirstyti praktiškai vienodomis dalimis. Aukščiau jau minėta, kad vaikui yra paskirta ir mokama beveik 100 Eur/mėn. socialinė išmoka („vaiko pinigai“), todėl tėvams tenkanti jo išlaikymo naštos dalis sudaro maždaug 400 Eur (500 Eur – 100 Eur), ieškovės prašoma priteisti pusę aukščiau nustatytos sumos vaiko poreikių patenkinimui. Labiau mažinti atsakovo, vaiko tėvo, dalį būtinųjų ir bent minimaliai kitų nepilnamečio bylos šalių vaiko poreikių tenkinime (labiau mažinti ieškovės prašomų priteisti periodinių išmokų vaikui išlaikyti dydį) pagal šios konkrečios bylos aplinkybes būtų neteisinga ir nesąžininga pirmiausiai pačios ieškovės atžvilgiu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys), taip pat toks sprendimas akivaizdžiai prieštarautų ir pačio vaiko interesams iš abiejų tėvų gauti ne tik pačius minimaliausius gyvybinius, bet kiek galima didesnio mąsto jo pirmiausiai būtinuosius, toliau ir kitus poreikius galintį patenkinti išlaikymą. Ateityje (bet kada iki vaikas sulauks pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms : ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo. Kita vertus, tokiu išlaikymo dydžiu su vaiku abu tėvai ir gali, ir privalo pasidalinti, jie neturi teisės iškelti savuosius fizinius egzistencijos poreikius, teises ir interesus aukščiau už negalinčio save dar išsilaikyti ar kitaip savimi bent iš dalies pasirūpinti mažamečio vaiko - jo prigimtinės teisės ginamos prioritetiškai atžvilgiu analogiškoms tėvų.

12. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas jau maždaug pustrečių metų laiką praktiškai yra nusišalinęs ne tik nuo išlaikymo, bet ir nuo kitų tėvo pareigų vaikui vykdymo, jo pats nė kiek neaugina, nesirūpina jo ugdymu, auklėjimu, sveikatos priežiūra bei visa kita kasdiene jų globa ir priežiūra, gyvendamas skyriumi nuo vaiko ir jo motinos (ieškovės), nepageidauja pats auginti vaiką, o ieškovė atvirkščiai vaiką augina nuo jo gimimo, vykdo jo kasdienę globą ir priežiūrą, motinos valdžios neįgyvendinimo ar piktnaudžiavimo ja atvejų nėra nustatyta (išvadą dėl ginčo byloje teikiančios valstybės institucijos išvada – b. l. 74-78), jos, ieškovės, sudarytos vaiko auginimo ir ugdymo sąlygos įvertintos pakankamomis jo poreikiams patenkinti ir geriausiam interesui užtikrinti, gyventi su motina pageidauja ir pats tiesiogiai išklausytas vaikas, ginčo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, bylos ieškove, kaip to ir prašoma ieškiniu (CK 3.174 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų išsaugo teisę kreiptis į teismą pakartotinai (iš naujo) dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo su kitu iš vaiko tėvų (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

13. Dėl bylos šalių jų santuokos metu įgyto turto ir (ar) turtinių (daiktinių) teisių padalinimo. Ieškinyje ir duodama paaiškinimus teisme ieškovė deklaravo, jog dalintiną jos su atsakovu santuokos metu įgytą turtą sudaro tik aukščiau jos įvardinta kelių transporto priemonė – automobilis „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šie ieškovės pareiškimai visiškai atitinka ir oficialius rašytinius duomenis iš viešųjų nekilnojamo ir registruojamo kilnojamo turto registrų, kitus kilnojamus namų apyvokos (buities) daiktus šalys, ieškovės teigimu, kurio atsakovas savo ruožtu nepaneigė, jie yra jau pasidalinę bendru sutarimu pradėdami gyventi skyriumi 2020 m. birželį. Atsakovas apie bendrą turtą kitokių duomenų nepateikė, tokių nenustatė ir teismas pagal jam prieinamų viešųjų registrų duomenis. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta įstatyminė prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 3.123 straipsnis). Bylos ieškovė, kaip automobilio bendraturtis, nagrinėjamu atveju prašo iš dalies nukrypti nuo aukščiau minėtos lygių dalių bendrame turte prezumpcijos, remdamasis CK 3.98 straipsnio 2 dalyje bei 3.127 straipsnio 2 dalyje nustatytomis išimtimis. Teismo vertinimu, bylos duomenys iš kelių transporto priemonių registro patvirtina, jog automobilis ieškovės buvo įgytas ir įregistruotas 2021 m. sausio 27 d., t. y. bylos šalims jau gyvenant skyriumi ir jau nebetvarkant jokio bendro ūkio, be to, bylos duomenys, gauti iš liudytojos Z. A. L. parodymų teisme, kartu su ieškovės rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais patvirtina ir antrąją juridiškai reikšmingą aplinkybę, jog automobilis buvo įgytas už ieškovės motinos Z. A. L. tik jai ir dukrai (asmeniškai ir ne atsakovui) tikslingai būtent tam padovanotų piniginių lėšų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 d., 182 straipsnio 5 d. bei 187 straipsnio 1 ir 2 dalys). To pagrindu teismas sprendžia, jog automobilis ieškovės reikalavimu pagrįstai yra prašomas po santuokos nutraukimo priteisti jos asmeninėn nuosavybėn be kokių tai kompensacijų atsakovui (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktai, 3.127 straipsnio 2 dalis) .

14. Dėl santuokos metu prisiimtų piniginių prievolių kreditoriui vykdymo tvarkos po santuokos nutraukimo. CK 6.116 straipsnio 1 dalimi yra nustatytas imperatyvas, pagal kurį modifikuoti prievoles, tame tarpe ir nutraukiant santuoką, galima tik tuomet, kai su tuo raštu sutinka kreditorius. Teismas byloje nustatė, jog skolines pinigines prievoles kreditorei UAB „Nordecum“ (bylos trečiajam asmeniui) pagal vartojimo paskolos sutartį prisiėmė asmeniškai bylos ieškovė be kito sutuoktinio (atsakovo) sutikimo, kas reiškia, jog solidarioji abiejų sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) prievolė kreditoriui neatsirado (CK 3.109 straipsnio 3 dalis), kas kartu reiškia, jog iš minėtos vartojimo kredito sutarties kilusios prievolės yra ieškovės asmeninės. Ieškovė neprašo modifikuoti asmeninį prievolių pobūdį – po santuokos nutraukimo prašo jas pripažinti toliau jos asmeninėmis, tam prieštaravimų byloje nepareiškė nei atsakovas, nei kreditorius (b. l. 71), todėl teismas neturi pagrindo nepatenkinti ir aptariamo ieškovės reikalavimo. Tokiu būdu visi materialieji ieškinio reikalavimai patenkintini visiškai.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

15. Bylos šalys, taip pat ir trečiasis asmuo, priešinių reikalavimų priteisti jiems vienam iš kito galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nepateikė, tokių galimų išlaidų leistinai nepagrindė, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių bei trečiojo asmens neskirstomos (CPK 13 straipsnis, 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro 33,36 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos ir 382,45 Eur ieškovei byloje teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (2023 m. vasario 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2023-02080). Kadangi nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės jiems kyla tokios pačios teisinės pasekmės, tame tarpe ir dėl prievolės kompensuoti valstybei bylinėjimosi išlaidas, kaip ir nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ypatingąja teisena (CK 3.61 straipsnio 3 dalis), o tokiose bylose pareiškėjai yra įstatymu atleisti nuo žyminio mokesčio ir kt. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei prievolės (CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas), todėl valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš bylos šalių nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės A. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę (duomenys neskelbtini), o atsakovui – santuokoje turėtą ir prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina, ieškove A. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui - dukrai P. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka. Uzufrukto teisę į šias nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas nustatyti ieškovei A. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Santuokos metu įgytą automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarptautinis identifikavimo (VIN) kodas – (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti asmeninėn ieškovės A. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.

Ieškovės A. S. prievoles UAB „Nordecum“ pagal 2022 m. liepos 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis vienos ieškovės A. S. prievolėmis.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei iš bylos šalių nepriteisti ir neišieškoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.