- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-1089-611/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06969-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- UAB „Skaigama“
- Atsakovas
- UAB „I-Service“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Skaigama“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Skaigama“ ieškinį atsakovui UAB „I-Service“ dėl skolos ir atsakovo UAB „I-Service“ priešieškinį ieškovui UAB „Skaigama“ dėl baudos ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
atsakovas kreipėsi į teismą su priešieškiniu ieškovui, prašydamas pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytą Sutartį Nr.06/11/12-SKA nutraukta, pripažinti negaliojančiais priėmimo-perdavimo aktus Nr.05/12/12-MED-Š, Nr.03/12/12-MED-V, Nr.03/12/12-MED-KL, priteisti iš ieškovo atsakovui 101 000 Lt dydžio baudą, 32 303 Lt nuostolių, taip pat 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priešieškinio sumai areštuoti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias ieškovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad šalys 2011-11-06 sudarė Sutartį Nr.06/11/12-SKA, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo perduoti nuosavybėn sutarties prieduose nurodytas prekes bei savo rizika atlikti įrangos montavimo darbus, jei tokie darbai užsakomi, o atsakovas įsipareigojo priimti įrangą ir tinkamai atliktus darbus bei laiku sumokėti ieškovui nurodytą kainą. Teigia, kad ieškovas sutartimi užsakytus gaminius pristatė ne laiku ir nekokybiškus, dėl ko atsakovas patyrė nuostolių. Pažymėjo, kad ieškovas nuo 2012-12-06, kai atsakovas pateikė pirmąją rašytinę pretenziją dėl pristatytų stalų kokybės trūkumų, iki šios nėra ištaisęs nei vieno iš pristatytų stalų defektų, nėra nekokybiškų stalų pakeitęs kokybiškais. Ieškovas, net ir žinodamas, kad už kiekvieną pavėluotą tinkamai perduoti įrangą dieną, yra skaičiuojama 1 000 Lt bauda, vis vien nesiėmė jokių veiksmų įrangos trūkumams pašalinti bei tinkamai prievolės įvykdymui. Tokie ieškovo veiksmai rodo jo piktavališką vengimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir leidžia manyti, kad ieškinio suma (133 303 Lt) ieškovui yra didelė, todėl sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino ir nusprendė areštuoti ieškovui UAB „Skaigama“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti turtines teises, esančias pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, bei pinigines lėšas, esančias ieškovo vardu atidarytose sąskaitose bankuose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leisti iš šių lėšų daryti atsiskaitymus tik su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu, atsakovu bei ieškovo darbuotojais. Bendra areštuoto ieškovo turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi atitikti 133 303 Lt sumą.
Teismas konstatavo, kad atsakovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma yra didelė, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunktėi arba pasidaryti negalimas (CPK 144 str.), tačiau areštuojamo turto vertė turi būti ne didesnė, nei priešieškinio reikalavimo suma.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. preliminariai įvertinus ieškinio pagrįstumą, darytina išvada, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas: dalis atsakovo priešieškinio reikalavimų prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, įtvirtintoms CK 6.73 str. ir numatančioms, kad reiškiant reikalavimą atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Be to, atsakovas pats nurodo, kad stalai buvo pristatyti dar 2012 m. gruodžio mėnesio pradžioje ir nors teigia, kad stalai pristatyti galimai pavėluotai 3 valandomis vėliau, tačiau reikalaudamas baudos, nepagrįstai remiasi Sutarties priedo 1 p., kuriuo bauda skiriama pavėlavus pristatyti stalus daugiau nei 1 dieną. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino arba neteisingai įvertino tikėtiną ieškinio pagrįstumą.
2. Atsakovas nepateikė teismui jokių konkrečių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad priešieškinio suma ieškovui yra didelė, o pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, neturėdamas tokių duomenų ir net nevertindamas finansinės ieškovo padėties. Ieškovo finansinė būklė yra gera, įmonė vykdo savo veikslą ir turi nebaigtų sutarčių. Ieškovas įsigijo ilgalaikio turto, kurį daugiausiai sudaro baldų gamybos staklės ir įrenginiai, o tai patvirtina, kad ieškovas toliau ketina vystyti savo veiklą ir vykdyti tiek sudarytas, tiek būsimas sutartis. Ieškovo įmonė veikia nuo 2002 m., jokių teisminių ginčų neturi, nei valstybės institucijos, nei jokie kiti tretieji asmenys nėra areštavę ieškovo turto. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas siekė perleisti turtą tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu siekė išvengti galimų teismo sprendimo pasekmių. Ieškovas visais būdais stengėsi išspręsti tarp šalių kilusį konfliktą, vedė derybas.
3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino fakto, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas negalės įvykdyti turimų sutarčių su užsakovais, dėl ko nuostolių patirs ne tik ieškovas, bet ir jo kreditoriai, bus pažeistas viešasis interesas, nes nevykdant šių projektų ir tolesnės veiklos, dėl darbo nebuvimo, bus atleidžiami įmonės darbuotojai, nemokami mokesčiai valstybei.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. nesant akivaizdžių duomenų apie priimto ieškinio akivaizdų nepagrįstumą bei esant pagrįstam įtarimui, kad nagrinėjamu atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones priešieškinio įvykdymo užtikrinimui, rodo, kad teismas preliminariai įvertino priešieškinio pagrįstumą ir teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Priešieškinyje pateikti įrodymai ir paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas neįvykdė ir iki šios nėra įvykdęs pagal Sutartį savo prisiimtų įsipareigojimų.
2. Nepagrįsti ieškovo atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad priešieškinyje nurodyti reikalavimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms – už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų civilinę atsakomybę – netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Be to, net ir taikant ieškovo nurodomą įskaitymą, didesnioji priklausanti suma apimtų mažesniąją, todėl bet kuriuo atveju priešieškinio suma viršytų 100 000 Lt, kuri ieškovui yra labai didelė.
3. Priešingai nei teigia ieškovas, jo pateikti dokumentai nepatvirtina ieškovo geros finansinės padėties bei neeliminuoja galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, nes ieškovas iš esmės neturi pakankamai turto pareikšto priešieškinio reikalavimų tinkamam įvykdymui garantuoti, o minėti reikalavimai yra akivaizdžiai dideli ieškovui. Be to, per 2012 m. ieškovas patyrė net 102 125 Lt nuostolių, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia net 173 894 Lt, ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto. Jokių duomenų, kad ieškovas turi materialaus turto už 52 040 Lt nepateikta. Ieškovo pateiktas 2012 m. balansas yra įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtintas, yra abejotinas ir neatitinka tikrosios ieškovo finansinės padėties.
4. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neriboja ieškovo teisės naudotis turimu turtu, ieškovas turi realią galimybę toliau vykdyti savo veiklą, vykdyti užsakymus bei mokėti mokesčius, atsiskaityti su darbuotojais. Be to, siekdamas išvengti ribojimų jo turto atžvilgiu ir dėl to patiriamų nepatogumų, turi galimybę pasinaudoti įstatymo nustatyta teise pateikti kitą adekvačią atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemonę – laidavimą, piniginę įmoką ar turto įkeitimą, tačiau tokios priemonės nėra pateikęs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apelianto atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas apelianto turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – turtinės teisės ir piniginės lėšos, bendrai 133 303 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas, ieškovui pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nusprendė, kad priešieškinio reikalavimo ieškovui suma yra didelė, dėl ko nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Be to, teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1624/2010). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009 ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio (priešieškinio) reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio (priešieškinio) reikalavimo bei jo faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys (priešieškinys) yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio (priešieškinio) bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2383/2011). Nagrinėjamu atveju, nesant akivaizdžių duomenų apie priimto priešieškinio nepagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytas aplinkybes, leidusias padaryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo, galimai palankaus atsakovui, įvykdymas. Apelianto teigimu, atsakovo reikalavimai jo atžvilgiu yra nepagrįsti, kadangi apeliantas sutartą įrangą pagal šalių sudarytą sutartį atsakovui pristatė. Tokie atskirajame skunde nurodyti motyvai yra neteisingi – priešieškinio reikalavimai yra grindžiami ne įrangos nepristatymu, tačiau jos nekokybiškumu, dėl ko galimai nebuvo tinkamai įvykdyta tarp šalių sudaryta sutartis, o tai nesudaro pagrindo laikyti, kad priešieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Taip pat pažymėtina, kad teismas, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą, nesprendžia dėl ieškinio (priešieškinio) sumos, nuostolių ir (ar) netesybų dydžio.
Be to, ieškinio suma – didelė ar maža – yra vertinamojo pobūdžio, dėl kurios buvimo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Nagrinėjamu atveju priešieškinio reikalavimo suma sudaro 133 303 Lt. Iš ieškovo pateikto 2011 m. turto balanso matyti, kad įmonė 2011 m. turėjo tik 119 Lt ilgalaikio bei 189 926 Lt vertės trumpalaikio turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 46 503 Lt (b.l. 26). Be to, iš ieškovo turto balanso už 2012 m., kuris, kaip pastebėjo atsakovas, nors ir nėra tinkamai patvirtintas, tačiau kuriuo apeliantas grindžia savo finansinę būklę, matyti, kad ieškovas 2012 m. veikė ne pelningai, kaip nepagrįstai teigia apeliantas, tačiau priešingai – patyrė net 105 125 Lt nuostolių, ilgalaikis ieškovo turtas sudarė 52 040 Lt, trumpalaikis – 160 271 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus –173 894 Lt (b.l.24-25). Įvertinus šiuos dokumentus ir ieškovo finansinę būklę konstatuotina, kad priešieškinio suma, lyginant su ieškovo nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, vykdoma ūkine-komercine veikla, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė bei patvirtina, kad esant palankiam teismo sprendimui atsakovo atžvilgiu, grėsmė tokiam teismo sprendimui įvykdyti yra galima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog ginčijama nutartimi nėra ribojamos ieškovo teisės naudotis turimu turtu, t.y. įrenginiais, žaliavomis, prekėmis, o taip pat neribojami atsiskaitymai su darbuotojais, mokesčių mokėjimas valstybės biudžetui, todėl nepagrįstais laikytini atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės pažeis viešąjį interesą, bus nemokami mokesčiai ar atleidžiami darbuotojai.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Dėl nurodytų motyvų atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.). Atmetus atskirąjį skundą atmetus bei atsižvelgus į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymą Nr.1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, atsakovui iš ieškovo priteistinos 500 Lt bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš ieškovo UAB „Skaigama“ priteisti 500 Lt (penkių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „I-Service“.