- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-23
- Bylos Nr.
- N-62-1450-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnė 2009 m. birželio 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. P. už tai, kad jis 2009 m. vasario 23 d., apie 8.00 val., uždarosios akcinės bendrovės „Lukoil Baltija“ degalinėje, esančioje Naugarduko g. 74, Vilniuje, į asmeninio automobilio Audi, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro baką įpylė 27 litrus dyzelino, kurio kaina 82,35 Lt, ir už kurą atsiskaitė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančia debetine kortele, skirta tarnybiniam automobiliui Renault Kangoo, v. Nr. (duomenys neskelbtini) šiais veiksmais padarydamas smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Minėta veika užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnį (b. l. 27-28).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. birželio 29 d. nutarimu nutraukė V. P. administracinio teisės pažeidimo bylą ATPK 250 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog už 27 litrus dyzelino V. P. atsiskaitė jo darbdaviui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariatui priklausančia debetine kortele, t. y. minėtas kuro kiekis iš degalinės nebuvo pagrobtas. Debetinės kortelės V. P. taip pat nepagrobė, o pasinaudojo ja kaip Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato pareigūnas. Remdamasis tuo, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog V. P. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, sudėties (b. l. 29).
Apeliaciniame skunde Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariatas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Paaiškina, jog teismas neteisingai interpretavo V. P. pareikštą kaltinimą, kurio esmę sudaro ne vagystė iš degalinės, bet tai, kad jis, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, sukčiavimo būdu pasisavino darbdaviui priklausančias pinigines lėšas.
Atsiliepimas
V. P. atsiliepime nesutinka su Institucijos apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti. Paaiškina, jog minėta banko kortele pasinaudojo kaip Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato darbuotojas, turintis tokią teisę. Po kelių dienų jis iš asmeninių lėšų nupirko tokį patį kuro kiekį ir šiuos degalus supylė į tarnybinį automobilį, taip kompensuodamas darbdaviui padarytus nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinę teisę, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą.
V. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 50 straipsnį, kuris (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) numato, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 300 iki 700 litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Šio straipsnio pastaboje pasakyta, kad turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – ir MGL) dydžio sumos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. neteisėtas veikimas pasireiškė tuo, kad darbdavio patikėtą turtą jis panaudojo kurui, skirtam asmeninėms reikmėms, įsigyti, tokiu būdu neteisėtai pasisavindamas 82,35 Lt sumą.
Pagal aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Pasisavinimas laikomas baigtu tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, o būtent pradeda elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu – turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti – ir taip padaro žalą turto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 20 d. nutartis Nr. 2K-123/2007; 2006 m. balandžio 25 d. nutartis Nr. 2K-396/2006; 2006 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. 2K-330/2006). Objektyviajam turto pasisavinimo nusikalstamos veikos sudėties požymiui būdinga tai, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis turtas laikomas svetimu. Pripažįstama, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, į kurį kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis Nr. 2K-90/2009; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 2K-733/2007; 2006 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 2K-213/2006; 2006 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 2K-467/2006 ir kt.). Analogiški požymiai sudaro ir smulkiojo svetimo turto pagrobimo pasisavinimo būdu sudėtį.
Remdamasi tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, nustatęs, jog piniginės lėšos V. P. buvo patikėtos tarnybinių santykių pagrindu ir jų atžvilgiu kaltininkas turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, privalėjo vertinti ir pasisakyti dėl likusių teisės pažeidimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių buvimo, tačiau to nepadarė. Todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarimas naikintinas ir bylą grąžintina šiam teismui iš naujo išspręsti V. P. teisinės atsakomybės klausimą (ATPK 248 straipsnis), teismo posėdžio protokole fiksuojant esminius bylos nagrinėjimo momentus, asmenų atvykimą į teismo posėdį, įrodymų tyrimą ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje N1 -1333/2007).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.
Nutartis neskundžiama.