- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-27
- Bylos Nr.
- e2S-1576-480/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00173-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Suinteresuotas asmuo
- H. B.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.9Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-15209-894/2017 pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ prašymą dėl procesinio termino pratęsimo ir proceso šalies pakeitimo, suinteresuotas asmuo H. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė teismui prašymą pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti reikalavimus K. D. įpėdiniui, pakeisti šalis vykdymo procese: išieškotoją AB LESTO pakeisti jo teisių ir pareigų perėmėju AB „Energijos skirstymo operatorius“, skolininką K. D. pakeisti jos teisių ir pareigų perėmėja H. B.. Nurodė kad Kauno apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimu iš K. D. AB LESTO naudai priteista 113,05 Eur (390,34 Lt) skolos už elektros energiją, tiektą adresu (duomenys neskelbtini), 5 procentai procesinių palūkanų ir 15,64 Eur (54,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas perduotas vykdyti antstoliui M. L.. 2017-04-21 pareiškėja gavo antstolio raštą, jog (duomenys neskelbtini) skolininkas K. D. mirė. Palikimas perėjo H. B. palikimo perėjimo liudijimo pagrindu. Taip pat antstolis pasiūlė kreiptis į teismą dėl procesinio termino pratęsimo. Terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti suėjo 2014-07-22. K. D. nekilnojamo turto neturėjo, informaciją apie jo mirtų pareiškėja iš antstolio gavo tik 2017-04-21, todėl iki minėtos datos ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinomas faktas, jog K. D. mirė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašymą.Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimai negali būti nagrinėjami vienoje byloje, nes jų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja skirtingos procesinės normos. Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjamos ypatingąja teisena CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka. Skolininko ir/ar kreditoriaus pakeitimo klausimas procesinių teisės normų taikymo aspektu yra nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka pagal CPK 442 straipsnio 14 punkto, 593, ir 596 straipsnių nuostatas. Teismas išaiškino, kad pirmiausiai pareiškėja turi kreiptis su prašymu pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti reikalavimus K. D. įpėdiniui. Teismui minėtą prašymą patenkinus, pareiškėja įgytų teisę kreiptis dėl skolininko K. D. pakeitimo jo teisių ir pareigų perėmėja H. B.. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, trūkumų šalinimo instituto nuostatos netaikytinos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį ir perduoti pirmos instancijos teismui klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą tuo pagrindu, jog pareiškėjos reikalavimai negali būti nagrinėjami vienoje byloje, pažeidė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Taigi skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė.Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos (kreditoriaus) prašymą dėl procesinio termino pratęsimo ir proceso šalies pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilinis procesas pagrįstas byloje dalyvaujančių asmenų teise disponuoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Kiekvienas asmuo pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti reikalavimus K. D. įpėdiniui bei, vadovaujantis CPK 596 straipsniu pakeisti šalis vykdymo procese: išieškotoją AB LESTO pakeisti jo teisių ir pareigų perėmėju AB „Energijos skirstymo operatorius“, skolininką K. D. pakeisti jos teisių ir pareigų perėmėja H. B.. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, konstatavęs, kad pareiškėjos reikalavimai negali būti nagrinėjami vienoje byloje, nes jų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja skirtingos procesinės teisės normos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes toks teismo procesinis sprendimas pažeidžia materialinės ir procesinės teisės normas, taip pat proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principus ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamos teismų praktikos.CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis (CPK 48 str. 1 d., 3 d.). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, taip pat vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d., 596 str. 1 d.).Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d.).Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 10-13 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžia, kad pareiškėjos prašyme pareikšti reikalavimai yra vienas su kitu susiję ir gali būti nagrinėjami vienoje byloje, be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenurodė, kokiu įstatyminiu pagrindu jis atsisako priimti pareiškėjos prašymą dėl procesinio termino pratęsimo ir šalies pakeitimo vykdymo procese (CPK 137 str. 2 d.). Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, nepagrįstai suvaržė pareiškėjos teises ginti savo interesus teisme ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis naikintina ir pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašymo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.