Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. K. ir M. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai V. K. ir M. K. kreipėsi į teismą, prašydami iškelti jiems fizinių asmenų bankroto bylą, taikant supaprastinto bankroto procesą, mokumo atkūrimo planą įgyvendinant per 1 metus nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, bankroto administratoriumi paskirti G. M.. Nurodė, kad V. K. skoliniai įsipareigojimai sudaro 107 197,54 Eur, M. K. – 87 750,78 Eur, bendros skolos kreditoriams – 194948,32 Eur. Bankrutuojančių asmenų kreditoriai pritarė mokumo atkūrimo planui, kuriame numatyta turto pardavimo tvarka ir sąlygos, plano įgyvendinimo trukmė – 1 metai nuo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų V. K. ir M. K. pareiškimą.

Teismas, priėmimo stadijoje įvertinęs pareiškėjų pareiškimo bei mokumo atkūrimo plano turinį, padarė išvadą, kad pareiškėjų planas turi trūkumų, dėl ko negalėtų būti tvirtinamas, o papildomos informacijos ir įrodymų rinkimas, įpareigojant pareiškėjus pateikti papildomus dokumentus, tinkamai suorganizuoti kreditorių susirinkimą ir balsavimą, iš esmės reikštų plano tikslinimą, trūkumų šalinimą, kurie, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, negalimi.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nepateikė argumentų, kodėl pateikė bendrą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors pareiškėjai turi tik vieną solidarią skolą bankui bei iš šios skolos kylančių vykdymo išlaidų solidarią dalį.

Teismo vertinimu, 2018-05-11 kreditorių susirinkime M. K. naudai balsavo mažiau nei 50 procentų kreditorių, o Luminor Bank, AB, su 52,46 procento reikalavimu, balsavo prieš tokį planą, todėl negalima laikyti, jog M. K. kreditoriai pritarė plano projektui bei supaprastinto bankroto proceso taikymui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas turi didelės vertės turto, neaišku, už kokią kainą turtas galėtų būti realizuotas, kokia dalimi solidarią skolą bankui dengtų M. K.. M. K. sumokėjus didelę dalį ar visą įsiskolinimą bankui, V. K. turto vertė viršytų įsipareigojimų vertę, dėl ko fizinio asmens bankroto byla jam negalėtų būti keliama.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjai į bylą pateikė penkis paprastuosius neprotestuotinus vekselius, tačiau nei pagal vieną iš jų dar nėra pradėtas ne tik išieškojimas, bet ir teisminis procesas; nėra teisinio pagrindo, remiantis pareiškėjų pateiktais įrodymais, konstatuoti, kad pareiškėjai yra nemokūs.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai V. K. ir M. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

V. K. 67,58 procentai kreditorių ir M. K. 65,54 procentai kreditorių yra tapatūs ir dėl to, kad fiziniai asmenys yra tėvas ir sunūs, kurių pagrindinis kreditorius yra Luminor Bank AB, kuris yra bendras fizinių asmenų kreditorius, todėl ir buvo pateiktas bendras pareiškimas ir siūlomas bendras fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas.

Balsavimo metu daugiau kaip pusė vienos kreditorių grupės pasisakė už plano tvirtinimą ir bankroto procesą supaprastinta tvarka. Nagrinėjant pareiškimo priėmimo klausimą, aplinkybės, atitinkančios LR FABĮ 8 str. 3 d. sąlygas, nebuvo nagrinėjamos ir nustatytos, o teismas tik formaliai konstatavo, kad didžiausias kreditorius yra Luminor Bank, AB ir jis balsavo prieš, ir kad fiziniai asmenys nori apeiti Luminor Bank, AB.

Pateiktame teismui pareiškime ir dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo plano dalyje „Lėšos, kurios numatomos gauti periodiškai bankroto proceso metu“, ir pareiškimo dalyje „Gaunamos pajamos“ pareiškėjai paminėjo gaunamas pajamas, pridėjo iš darboviečių pajamas patvirtinančius dokumentus. Teismas visiškai nesusipažino su pareiškimu ir pateiktais dokumentais, o tik formaliai konstatavo, kad pareiškėjų būklė neatitinka LR FABĮ 2 str. 2 d. reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą supaprastinta tvarka, nurodydami, jog 2018-05-11 susirinkime kreditoriai pritarė mokumo atkūrimo planui. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo.

Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 9 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens bankroto byla gali būti iškeliama supaprastinta tvarka, kai plano projektas pagal šio įstatymo nuostatas parengiamas iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui dienos. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad taikant supaprastintą bankroto bylos iškėlimo tvarką, fizinis asmuo kartu su pareiškimu teismui iškelti bankroto bylą pateikia: 1) šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3, 4 ir 7 punktuose nurodytus dokumentus ir duomenis; 2) plano projektą; 3) dokumentus, įrodančius, kad plano projektui pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma pagal fizinio asmens duomenis vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba dokumentus, įrodančius, kad plano projektui kreditoriai nepritaria. Taigi, kai asmuo pateikia prašymą iškelti bankroto bylą supaprastinta tvarka, teismas vertina, ar yra pagrindas iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui ir ar pareiškėjo parengtas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ nuostatas bei nepažeidžia skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. K. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad jis turi šiuos kreditorius: G. I., skola šiam kreditoriui 14 481 Eur, R. N. – 20 273,40 Eur, P. A. – 25 000 Eur, antstolė V. Š. – 2 332,39 Eur. M. K. nurodė šiuos skolinius įsipareigojimus: J. U. – 20 273,40 Eur, L. T. – 10 136,70 Eur, P. A. – 10 000,00 Eur, antstolei V. Š. – 2 230,23 Eur. Solidari V. K. ir M. K. skola – kreditoriui Luminor Bank, AB – 46031,37 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai turi tik vieną bendrą kreditorių, kuriam jie yra skolingi solidariai (Luminor Bank, AB), kitiems kreditoriams pareiškėjai yra skolingi kiekvienas atskirai, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjai dėl bankroto bylos iškėlimo turi kreiptis kiekvienas asmeniškai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada o taip pat ir su tuo, kad V. K. kreditoriai neturi teisės balsuoti skolininko M. K. kreditorių susirinkime svarstant mokumo atkūrimo planą, o M. K. kreditoriai neturi teisinio pagrindo svarstyti skolininko V. K. mokumo atkūrimo plano projekto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vertinant kiekvieną iš skolininkų atskirai, M. K. naudai balsavo mažiau nei 50 procentų kreditorių, kadangi vien Luminor Bank, AB balsavo prieš plano projektą, todėl laikytina, kad M. K. kreditoriai nepritarė plano projektui ir supaprastinto bankroto proceso taikymui.

Nutarties 12 punkte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. K. ir M. K. kreditoriai ir jų reikalavimai nėra tapatūs (išskyrus kreditorių Luminor Bank AB), todėl nepagrįstai teismui pateiktas bendras pareiškimas, o taip pat ir bendras fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas visiškai nesusipažino su pareiškimu ir pateiktais dokumentais, o tik formaliai konstatavo, kad pareiškėjų būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies reikalavimams, nes pareiškėjai nurodė gaunamas pajamas, pridėjo šias pajamas patvirtinančius dokumentus.

M. K. pateiktas Swedbank AB sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2018-02-28 patvirtina, kad 2018-02-03 į banko sąskaitą grynais pinigais įnešta 300 Eur, o 2018-02-28 įnešta 400 Eur suma, kurios nenurodytos nei pareiškime, nei mokumo atkūrimo plane. Nenurodžius šių lėšų kilmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išreiškė abejones dėl pareiškėjų nurodytų pajamų teisingumo (13–14 el. b. l.). Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas visapusiškai susipažino su pareiškėjų pateiktais procesiniais dokumentais, išsamiai išanalizavo skolininkų turimą turtą ir įsipareigojimus, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis teismo padarytomis išvadomis ir byloje nustatytų aplinkybių vertinimu.

Apeliantai nurodo, kad teismas nesuteikė jiems teisės pašalinti trūkumus, ir tik formaliai konstatavo, kad pareiškimas nepriimtas, priimdamas 2018-06-05 nutartį, teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino pateiktus dokumentus ir įrodymus.

Pažymėtina, kad įstatymo straipsnis, reglamentuojantis bankroto bylos iškėlimą supaprastinta tvarka (FABĮ 9 straipsnis), nenumato plano tikslinimo procedūros. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo įpareigojimas tikslinti planą neatitiktų supaprastinto bankroto proceso esmės: teismas šiuo atveju gali tik įvertinti kreditorių nepritarimo planui priežastis ir patvirtinti planą, taip pat, iškeldamas bankroto bylą arba nustatęs, kad pateiktas planas neatitinka įstatymo reikalavimų, atsisakyti kelti bankroto bylą supaprastinta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. e3K-3-418-695/2016 išaiškino, kad tuo atveju, jeigu teismui (nagrinėjančiam klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka) tiriant mokumo atkūrimo planą kilo pagrįstų abejonių dėl jame pateiktų duomenų teisingumo, plane nurodytų mokumo atkūrimo priemonių ir kreditorių interesų pusiausvyros realumo, šio plano ir jame pateiktų duomenų tikslinimas teisme negalimas taip pat, kaip ir sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo bendra tvarka. Papildomos informacijos ir įrodymų rinkimas, įpareigojant pareiškėjus pateikti papildomus dokumentus, iš esmės reikštų plano tikslinimą, trūkumų šalinimą, kurie negalimi sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka. Tokiu atveju teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą supaprastinta tvarka (FABĮ 9 straipsnio 4 dalis).

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nutarties 18 punkte nurodytu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, todėl neturėjo teisinio pagrindo taikyti trūkumų šalinimo instituto.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Taigi, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.