- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-1363-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07851-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- K. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei K. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovės K. M. (toliau – atsakovė) 363,04 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 327,60 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2020 m. liepos 24 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-022605, kuria pradinė kreditorė išnuomojo atsakovei dviaukštę lovą SAM su čiužiniais HM-20100011368976, 18 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti 20,99 Eur nuomos mokestį. Atsakovė tinkamai įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo nuomos mokesčio, pradinė kreditorė nutraukė sutartį ir 2021 m. sausio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-01/01 perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota 2021 m. sausio 20 d. pranešimu. Be to, pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytoje sutartyje šalys susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovė privalo mokėti pradinei kreditorei 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško nurodytos sumos sumokėjimo dienos, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 327,60 Eur delspinigių.
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 23 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 363,04 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 32,67 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 148,77 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus įrodymų, kad ji su pradine kreditore atsiskaitė pagal 2020 m. liepos 24 d. išperkamosios nuomos sutartį, sprendė, jog atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 363,04 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.
6. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius taikant 0,5 procento normą, atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismo vertinimu, delspinigių dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu pripažino Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) nustatytą netesybų dydį (0,05 procentai) ir priteistinus delspinigius sumažino iki 32,67 Eur. Teismo vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą bei nesuteiks nei vienai iš šalių perdėto pranašumo. Teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovės 327,60 Eur delspinigių, taip pat sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 261 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisti ieškovei iš atsakovės 19 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė ir atsakovė nuomos sutartyje susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovė sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Be to, nors tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis gali būti laikoma vartojimo sutartimi, tačiau negali būti prilyginama vartojimo kredito sutarčiai, nes ginčo sutarties tikrasis tikslas yra sutarties objekto nuoma su teise išsipirkti, o ne finansavimo vartotojui suteikimas.
1.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 327,60 Eur iki 32,67 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, nepagrįstai vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė prašė priteisti delspinigius už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Be to, teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog ieškovė po reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
1.3. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, kad ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteistinos visų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ su atsakove 2020 m. liepos 24 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, kuria pradinė kreditorė išnuomojo atsakovei dviaukštę lovą 18 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti 20,99 Eur nuomos mokestį, taip pat šalys susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovė privalo mokėti pradinei kreditorei 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško nurodytos sumos sumokėjimo dienos. Atsakovei savo įsipareigojimų nevykdant pradinė kreditorė nutraukė sutartį ir 2021 m. sausio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, kreipėsi į teismą dėl 363,04 Eur nesumokėtų nuomos įmokų ir 327,60 Eur delspinigių priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo susiklostę vartojimo nuomos teisiniai santykiai, sprendė, jog prašomas priteisti 0,5 procento delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis, pažeidžia vartotojo kaip silpnesnės šalies interesus, todėl delspinigių dydį sumažino iki 0,05 procento (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis).
12. Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Kitaip tariant, jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą.
13. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo už akių turinio, pirmosios instancijos teismas sutarties sąlygą dėl netesybų taikymo vertino vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančio VKĮ bei jame įtvirtintų specialių ribojimų kredito davėjui į sutartį su vartotoju įtraukti tam tikras sąlygas kontekste. Nors ieškovė apeliaciniame skunde sutinka, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau teigia, jog šalis siejo ne vartojimo kredito teisiniai santykiai, o nuomos teisiniai santykiai.
14. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis VKĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Kitaip tariant, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo.
15. Kaip minėta, UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2020 m. liepos 24 d. sudarytoje sutartyje susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovei) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą ieškovė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Kaip nurodyta šios nutarties 14 punkte, ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
16. Pati ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad tikrasis ginčo sutarties tikslas yra sutarties objekto nuoma su teise jį išsipirkti, o vartojimo kredito sutarties – piniginio poreikio patenkinimas. Taigi, sprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovės 2020 m. liepos 24 d. sudaryta sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms).
17. Visos nutarties 16 punkte aptartos aplinkybės turi būti detaliai išanalizuotos ir, konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovės susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo vertinimu (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis), bet įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar UAB „Be kredito“ turi teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla (VKĮ 22 straipsnio 1 dalis), ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (VKĮ 5 straipsnis). Teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), kas kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo bei pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali lemti, kad: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nutarties 16–17 punktuose aptartos aplinkybės nebuvo vertinamos. Kartu pažymėtina, kad 2020 m. liepos 24 d. sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Be kredito“. 2021 m. sausio 19 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Be kredito“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą pagal minėtą sutartį. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi ieškovė. Byloje nedalyvaujant UAB „Be kredito“ gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina 2021 m. sausio 19 d. reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl nurodytos priežasties turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens procesiniu statusu.
19. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje įtvirtintos pareigos ex officio kvalifikuoti vartojimo kredito sutartis, neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
20. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.