Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdomojoje byloje taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0128/16/00346 pagrįstumo.Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0128/16/00346 iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl skundžiamų antstolio R. V. veiksmų. Prašymą grindė aplinkybe, jog antstolio priimti 2016 m. kovo 26 d. dienos patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-128-1679, 2016 m. kovo 31 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-16-128-1768 ir 2016 m. kovo 31 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas vykdomojoje byloje Nr. 0128/16/00346 yra neteisėti, neatitinka teisės aktuose nustatytos sprendimų vykdymo tvarkos, kuriuos pareiškėja ginčija pateikdama skundą dėl antstolio veiksmų. Pažymėjo, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų antstolis gali inicijuoti sankcijas pareiškėjai, kurios jai sukels neigiamas pasekmes. Manė, jog turi būti įvertinta aplinkybė, kad pareiškėja jau yra įvykdžiusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą, dėl ko negali atlikti antstolio nurodytų veiksmų (b. l. 1-2, 5).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0128/16/00346.Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymo argumentus, padarė išvadą, jog pareiškėjos prašymas nepagrįstas nenurodžius galinčių kilti neigiamų pasekmių bei argumentų, kaip tai pažeistų pareiškėjos teises. Teismas įvertino pareiškėjos argumentą, jog teismo sprendimas yra įvykdytas ir pažymėjo, jog tokiu atveju raginime nurodytas 10 dienų terminas įvykdyti teismo sprendimą neaktualus (b. l. 21).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą tenkinti, taikant laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0128/16/00346 iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl skundžiamų antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Kadangi antstolis R. V. raginime įvykdyti sprendimą yra nurodęs sprendimo neįvykdymo pasekmes, todėl pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus pareiškėja patirtų piniginių nuostolių, t. y. 34,57 Eur vykdymo išlaidų už priverstinį išieškojimą ir 79 Eur atlygį antstoliui už sprendimo įvykdymą ir patirtų neigiamas pasekmes.

Antstolis neatsižvelgė į pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. balandžio 24 raštą Nr. A63-405/15, kuriame prašoma I. P. V. dar kartą pateikti prašymą, išdėstant susiklosčiusią situaciją ir problematiką žemės sklype Traidenio g. 31, Vilniuje.

Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjai neaktualus antstolio nurodytas 10 dienų terminas raginimui įvykdyti, kadangi neįvertino aplinkybės, jog išnagrinėjęs pareiškėjos skundą antstolis 2016 m. kovo 20 d. patvarkymu Nr. 0128/16/00346 atsisakė tenkinti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą bei rašytiniuose paaiškinimuose išieškotojas I. P. V. prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog nesutinka su atskirojo skundo argumentais (b. l. 30-39).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinėje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-03-09 vykdomąjį raštą Nr. I-5623-629/2015 dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Vykdydamas vykdomąjį dokumentą antstolis be kita ko 2016-03-31 priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-16-128-1768, kuriuo įpareigojo pareiškėją per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos išnagrinėti pareiškėjo I. P. V. 2014-07-08 prašymą skundą ir papildymą – patikslinimą bei sumokėti 34,57 Eur vykdymo išlaidų, išaiškindamas raginime nurodytų veiksmų neįvykdymo pasekmes (b. l. 9-10). Pareiškėja, gavusi minėtą raginimą, kartu su skundo kopija dėl antstolio veiksmų, pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0128/16/00346 (b. l. 3-7).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašyme nurodytus argumentus, nustatė, jog nėra pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus vykdomoje byloje Nr. 0128/16/00346. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje.Pagal CPK 510 straipsnio 8 dalį skundo (dėl antstolio veiksmų) padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, jeigu pripažįsta tai esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Taigi, vykdymo veiksmų sustabdymas yra išimtinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kadangi procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese yra tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis). Vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatymas numato, jog prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas turi pagrįsti jų taikymo būtinumą (CPK 144 straipsnis). Apeliantė įrodinėja galinčias kilti neigiamas pasekmes dėl atliekamų vykdymo veiksmų, nurodydamas, jog neatlikus raginime nurodytų veiksmų patirtų piniginius nuostolius. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - vykdymo veiksmų sustabdymo - taikymo, kiekvienu atveju taikytini ir proporcingumo bei interesų derinimo principai. Pareiškėja nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti pareiškėjos interesai ar jai būtų padaryta nepataisoma žala (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo sprendimo vykdymas priverstine tvarka dar nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmų. Nustatyta, kad apeliantė ginčija kitoje civilinėje byloje vykdymo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliantei ginčijant antstolio priimtus procesinius dokumentus vykdymo procese (2016-03-31 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-16-128-1768 ir 2016 m. kovo 31 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 0128/16/00346) priverstinio vykdymo veiksmai nėra atliekami. Taigi vertintina, jog apeliantė nepagrindė patiriamų piniginių nuostolių aplinkybės (CPK 178 straipsnis).Vertintina, jog neturi teisinės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą apeliantės argumentas, jog antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, neatsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. balandžio 24 d. raštą Nr. A63-405/15(3.2.1-EM4), kuriuo prašoma dar kartą pateikti prašymą, išdėstant susiklosčiusią situaciją ir problematiką žemės sklype (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog antstolis manė, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, todėl pradėjo vykdymo veiksmus. Kita vertus, pareiškėjos nurodytas dokumentas teisinę reikšmę gali turėti vertinant antstolio veiksmų pagrįstumą, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kuriam, kaip minėta, svarbu įrodyti pareiškėjos interesų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria pareiškėjos argumentui, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė raginimo įvykdymo pareiškėjai aktualumo nebuvimą. Pažymėtina, jog antstolio priimtas raginimas nėra panaikintas, todėl priešingai nei nustatė apylinkės teismas, jis aktualus pareiškėjai. Kita vertus, ir nurodytas argumentas nesudaro pagrindo tenkinti apeliantės prašymo ir sustabdyti vykdymo veiksmus.Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuojama, jog apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.