- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- 1A-238-493/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07221-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Algerdas Urbšys
- Nukentėjusysis
- N. Ą.
- Civilinis atsakovas
- UAB DK „(duomenys neskelbtini)“
- Kaltinamasis
- V. V.
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas, Rasa Užkuraitienė
- Kategorijos
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-238-493/2016
Teisėjas Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07221-2015-3
2016 m. gegužės 6 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. V. gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, nukentėjusiajai N. Ą. ir jos atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios N. Ą. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. V., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, perduodant ją laiduotojo – tėvo G. V., atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Laidavimo terminas nustatytas 1 (vieniems) metams, skaičiuojant šį terminą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Baudžiamoji byla Nr. 1-1407-240/2015 nutraukta.
Nukentėjusiajai N. Ą. iš civilinio atsakovo UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ priteista 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinė žala, iš kaltinamosios V. V. – 300 Eur (trijų šimtų eurų) turtinė žala ir 300 Eur (trys šimtai eurų) proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad kaltinamoji V. V. 2014 m. lapkričio 23 d., apie 12.13 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mazda Premacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 ir 165 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodama (duomenys neskelbtini) g., trečiąja eismo juosta, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g., degant draudžiamam šviesoforo signalui sukti į kairę, nesustojo prie „Stop“ linijos ir sukdama į kairę susidūrė su priešinga kryptimi, degant leidžiamam šviesoforo signalui, tiesiai važiavusiu automobiliu „Suzuki Forenza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu J. L., dėl ko šio įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Suzuki Forenza“ keleivės N. Ą. sveikata, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu V. V. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta.
Nukentėjusioji N. Ą. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje iš dalies tenkintas nukentėjusiosios N. Ą. ieškinys, padidinti priteistą neturtinę žalą ir priteisti 3000 Eur neturtinės žalos N. Ą. iš atsakovų V. V. ir UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ solidariai bei 500 Eur neturtinės žalos iš V. V. ir padidinti turtinę žalą nuo 300 Eur iki 1085,03 Eur ir priteisti 1085,03 Eur turtinės žalos solidariai iš atsakovų V. V. ir UAB DK „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantė nurodo mananti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei tik 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir ši nuosprendžio dalis yra priimta netinkamai taikius materialines teisės normas ir nukrypus nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas, priteisdamas 1000 Eur, nenustatė, kokio dydžio neturtinė žala padaryta ieškovei, todėl teismo nuosprendis šioje dalyje yra nemotyvuotas. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į draudimo išmokėtą neturtinės žalos sumą bei į teismo priteistą sumą, galima daryti išvadą, kad ieškovės patirta neturtinė žala įvertinta 3000 Eur neatitinka visiško žalos atlyginimo principo ir nukentėjusiosios patirtų pasekmių.
Skunde nurodoma, kad apeliantei buvo padaryti šie sužalojimai: dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžimas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2015 m. lapkričio 25 d. medicinos dokumentų išrašas, 2015 m. gruodžio 1 d. išrašas iš medicininių dokumentų, PVM sąskaita faktūra, receptai, patvirtina, kad apeliantė dėl patirto sužalojimo dar gydosi, praėjus metams po patirto sužalojimo, taigi patirto nesunkaus kūno sužalojimo pasekmes jaučia iki dabar, kadangi, kaip matyti iš byloje esančio 2015 m. gruodžio 1 d. išrašo, yra išlikęs biosocialinių funkcijų sutrikimas, taip pat sutrikusi rankos funkcija, apeliantei sunku apsitarnauti, ypač skausmingi riešo sukamieji judesiai. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, buvo pagrindas priteisti ieškovės prašomą neturtinės žalos sumą – 3000 eurų iš UAB DK „(duomenys neskelbtini) ir V. V. solidariai, o 500 eurų – iš V. V..
Apeliantės manymu, nepagrįsti nuosprendžio argumentai, kad V. V. atsako už žalą tik tuo atveju jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai. Taip pat nepagrįsta nuosprendžio dalis ir dėl turtinės žalos priteisimo. Apeliantė pažymi, kad teismas nuosprendžio dalies, kurioje iš V. V. priteisė 300 eurų turtinės žalos, nemotyvavo. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai turtinę žalą priteisė tik iš atsakovės V. V., kadangi, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, draudimas ir V. V. yra solidarūs skolininkai, todėl turtinė žala priteistina iš abiejų atsakovų, kadangi atsakovai atsako solidariai.
Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai nepriteisė visų išlaidų transportui. Transporto išlaidas patvirtina byloje surinkti įrodymai, medicininiai išrašai, iš kurių matyti, kad apeliantė privalėjo vykti pas gydytojus bei reabilitacijos procedūroms. Priteistinų išlaidų dydį patvirtino byloje apklausta liudytoja J. L., kuri paaiškino, kad nukentėjusioji važiavo taksi pas gydytojus, kad vienas važiavimas į vieną pusę kainuodavo 5-6 eurus, važiuodavo kelis kartus į savaitę, kad bendra suma susidarė apie 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos pagrįstos tiek rašytiniais įrodymais, tiek liudytojų parodymais, teismas turėjo pagrindą priteisti nurodytas išlaidas. Apeliantės teigimu, taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neįrodė ieškinio dalies dėl negautų pajamų. Šių nuosprendžio išvadų nepagrįstumą įrodo ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai. Iš ieškovės pateiktos 2014 metų deklaracijos matyti, kad darbo pajamos 2014 metais buvo tik 599,47 litai, tuo tarpu 2013 metais darbo pajamos buvo 2619,47 Lt, taigi pateiktos deklaracijos patvirtina, kad ieškovės negautos pajamos sudaro 2020 Lt arba 585,03 Eur. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būtent dėl sveikatos būklės ieškovė negalėjo dirbti, todėl ieškinys šioje dalyje yra įrodytas ir tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė ir jos atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. V. gynėjas advokatas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios N. Ą. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde keliamas priteistinos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Nors skundžiamu nuosprendžiu, nutraukdamas bylą, teismas iš dalies tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį, tačiau apeliantė prašo jai priteistas turtinės ir neturtinės žalos sumas padidinti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šiuo atveju pagrindo priteisti žalos atlyginimą iš nusikalstamą veiką padariusio asmens nėra, kadangi padaryta žala nėra didesnė nei maksimalios draudimo atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos sumos.
Nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad buvo atlyginta ne visa dėl V. V. nusikalstamos veikos atsiradusi turtinė žala. Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo bendrovė UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ išsamiai nagrinėjo nukentėjusiosios N. Ą. pateiktus duomenis ir atlygino 4375,71 Eur turtinės žalos (558,80 Eur gydymo išlaidoms atlyginti, 3734,90 Eur už eismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę, 82,01 Eur kelionių į gydymo įstaigas išlaidoms atlyginti) ir 2000 Eur patirtos neturtinės žalos. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad draudimo bendrovė N. Ą. atlygino jos patirtas gydymosi ir reabilitacijos išlaidas, taip pat išlaidas vaistams ir medicininėms priemonėms. Apeliantė nesutinka su draudimo bendrovės nustatytu išlaidų kelionėms į gydymo įstaigas dydžiu ir teigia, kad jai priteistinos 500 Eur transporto išlaidų, kadangi į gydymo įstaigas ji dažnai turėjo važinėti taksi. Tačiau vis dėlto sutiktina su draudimo bendrovės apskaičiuota suma, kadangi turtinio pobūdžio žala turi būti įrodinėjama dokumentais, kai tai yra įmanoma. Šiuo atveju aplinkybę, kad nukentėjusioji į gydymo įstaigas važinėjo taksi, patvirtina tik ji pati ir liudytoja J. L., jos dukra, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių šią aplinkybę, su civiliniu ieškiniu nepateikta, nors taksi vairuotojai privalo paprašius pateikti atliktą mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Apeliantė pateikė tik viešojo transporto bilietų pirkimo čekius, todėl pagal juos ir buvo apskaičiuota patirtų išlaidų suma. Sprendžiant dėl apeliantės patirtų transporto išlaidų atlyginimo, svarbi aplinkybė yra ir tai, kad būtinybės ilgą laiką naudotis taksi paslaugomis nebuvo, kadangi apeliantei buvo sužalota ranka ir, nors gydymosi ir reabilitacijos procesas buvo ilgas, apeliantės judėjimas nebuvo apribotas.
Skunde taip pat prašoma priteisti nukentėjusiosios negautas pajamas atlyginančią pinigų sumą, sudarančią 585,03 Eur, tačiau pagrindo tenkinti šį prašymą nėra, vėlgi dėl to, kad pateiktų duomenų nepakanka spręsti, kad apeliantė 2014 metais gavo mažiau pajamų nei 2013 metais būtent dėl 2014 m. lapkričio 23 d. įvykusio eismo įvykio padarinių. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos sutrikdymą N. Ą. patyrė likus kiek daugiau nei vienam mėnesiui iki metų pabaigos, todėl didelės įtakos metiniam pajamų dydžiui patirtas sužalojimas negalėjo turėti. Duomenų apie vykdomą darbinę veiklą N. Ą. nei teismui, nei draudimo bendrovei nepateikė, tad pagrindas spręsti, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais, sumažėjimas buvo nulemtas būtent eismo įvykio metu patirtos traumos, nėra pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad 2014 metais N. Ą. pajamos iš individualios veiklos buvo netgi didesnės nei 2013 metais. Taigi vertinant visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad civilinės ieškovės prašymas dėl negautų pajamų priteisimo yra nepagrįstas.
Kaip teisingai nurodo apeliantė, teismas nemotyvavo sprendimo priteisti 300 Eur turtinės žalos atlyginimo iš asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta – V. V.. Šis sprendimas nėra pagrįstas jau vien dėl to, kad, kaip minėta anksčiau, žalą padaręs asmuo, apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, privalo atlyginti tik tą žalos dalį, kuri viršija maksimalią draudimo atlyginimo sumą. Tačiau kadangi pati V. V. nuosprendžio neskundė ir, netgi jam dar neįsiteisėjus, sumokėjo N. Ą. priteistos turtinės žalos sumą, nėra pagrindo šioje dalyje nuosprendį pakeisti.
Apeliantė skunde prašo padidinti jai priteistos neturtinės žalos dydį, nurodydama, kad teismas nepakankamai įvertino jos dėl sužalojimo patirtus nepatogumus ir išgyvenimus. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).
Vadovaujantis išvardytais vertybiniais kriterijais, konstatuotina, kad apeliantei pirmosios instancijos teismo iš draudimo bendrovės priteista neturtinė žala padidintina iki 2000 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė sudėtingus rankos lūžius, ilgai gydėsi, reabilitacija tęsiama iki šiol ir jos sveikatos būklė į pradinę padėtį dar nėra atstatyta. Apeliantės pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2015 metų pabaigoje jos dešinio riešo sąnario judesiai riboti, mažesnė dešinės rankos jėga, ypač skausmingi riešo sukamieji judesiai, sutrikusi smulkioji motorika. Atsižvelgiant į tai, kad N. Ą. vykdoma individuali veikla susijusi su projektiniais – konstruktoriniais darbais ir architektūros veikla, spręstina, kad eismo įvykio metu patirti sužalojimai gali turėti įtakos galimybėms toliau tęsti tokio pobūdžio individualią veiklą. Tai, kad dėl patirtos traumos apeliantė išgyvena nerimą, patvirtina ir ta aplinkybė, kad jai viso gydymo metu skiriami nerimą slopinantys medikamentai. Išvardytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo susiformavusios teismų praktikos, kurioje šios kategorijos bylose už nesunkų sveikatos sutrikdymą neturtinei žalai atlyginti paprastai priteisiama iki 2896 Eur (10000 Lt).
Apeliacinės instancijos teismo nutartimi taip pat ištaisytinas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, kur nurodyta, kad laidavimo terminas skaičiuojamas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant, kad šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keistinas, padidinant iš draudimo bendrovės priteistos neturtinės žalos dydį ir ištaisant pirmosios instancijos teismo padarytą rašymo apsirikimą. Nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė išlaidas advokato paslaugoms patvirtinantį dokumentą, todėl, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, šios išlaidos priteistinos iš V. V..
Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. V., išlaidas sudaro 46,32 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutarė:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad laidavimo terminas – 1 (vieni) metai, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiajai N. Ą. iš civilinio atsakovo UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Priteisti iš V. V. N. Ą. 300 Eur proceso išlaidų.