Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. Ą., jos įgaliotajai atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, gynėjui advokatui R. M., laiduotojui G. V., nedalyvaujant civiliniam atsakovo - UAB DK „PZU Lietuva“ - atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, KTU studentė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

- kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kauno apylinkės teisme gautas kaltinamosios tėvo G. V. prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. V..

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos.

Šiuo atveju nukentėjusiajai nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, tačiau sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos kaltinamosios atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės svarbi aplinkybė yra ta, kad V. V. buvo sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią pareiga atlyginti kaltininko veiksmais padarytą žalą teko draudimo bendrovei, neviršijant draudimo sumos. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl V. V. nusikalstamos veikos atsiradusi žala pagal pateiktus dokumentus buvo atlyginta draudimo bendrovės. V. V. teigė mananti, jog visą žalą privalo kompensuoti draudimo bendrovė. Tačiau tai, kad nukentėjusioji nesutinka su draudimo bendrovės apskaičiuotos ir atlygintos žalos dydžiu, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad kaltinamoji nevykdė savo pareigos atlyginti žalą, kadangi, kaip jau minėta, ši pareiga priklausė V. V. civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 str. 2 d. numatyta, jog tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šiuo atveju pagrindo pačiai eismo įvykio kaltininkei atlyginti žalą nebuvo, todėl tai, kad žalą atlygino draudimo bendrovė, nereiškia, jog neegzistuoja BK 40 str. 2 d. 3 p. numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, jog egzistuoja BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visuma, kas sudaro pagrindą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Iš teismui pateikto laiduotojo prašymo teismas teigiamai vertina laiduotojo asmenybę, be to, pateikti laiduotoją teigiamai charakterizuojantys duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kalta ji prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji V. V. nusikalto pirmą kartą, jos padarytas nusikaltimas yra neatsargus, atsižvelgiant į V. V. asmenybę (neteista, studijuoja), į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, esant laiduotojo – asmens, verto teismo pasitikėjimo – prašymui, nesant jokių teisinių kliūčių, kaltinamosios atžvilgiu taikytinos LR BK 40 str. nuostatos – ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą.

Baudžiamoji byla nutrauktina.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. Ą. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti šią sumą taip: 3000 Eur - solidariai iš kaltinamosios ir iš draudimo įmonės, o 500 Eur – iš kaltinamosios, be to, prašo priteisti 1187,92 Eur turtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai N. Ą. sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, t. y. siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad nukentėjusioji iki šiol jaučia įvykio pasekmes, teismas sprendžia, kad 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dalyje civilinis ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad V. V., vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios N. Ą. sveikata. Aukščiau minėta transporto priemonė buvo apdrausta civiline atsakomybe, todėl civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą, neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys). Ši nuostata reiškia, kad jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12 p. nurodyta, kad draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 str. nustatytos sumos.

Maksimali išmokos suma dėl neturtinės žalos, t. y. 5000 eurų, mokama tik gyvybės atėmimo atveju (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12.3 p.) Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai N. Ą. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.4 punktas neturtine žala laiko į Taisyklių 12.1 ir 12.2 punktų sudėtį neįeinančią neturtinę žalą, atsiradusią dėl nukentėjusio patirtų sužalojimų sunkumo, jų dydžio, nukentėjusiojo patirtų nepatogumų, fizinių bei dvasinių kančių pobūdžio ir kt. (žr. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį byloje Nr. 1A-547-120/2009). Toks nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo mechanizmas, kai žalos ar jos dalies atlyginimas priteisiamas ne iš pagal įstatymus už nusikalstama veika padarytą žalą privalančio atsakyti civilinio atsakovo, o iš kaltininko, pažeistų ne tik traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teises, bet gali neatitikti ir nukentėjusiojo interesų, jei realios galimybės išieškoti priteistą sumą iš kaltininko yra blogesnės, nei iš už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.

Draudimo prievolės esmė garantuoja apdraustojo atsakomybės už padarytą žalą atlyginimo užtikrinimą draudimo įmonės lėšomis.

1000 eurų neturtinės žalos suma neviršija įstatymu numatytos draudimo sumos, nukentėjusioji patyrė sužalojimus, fizinį ir dvasinį skausmą, dėl sužalojimų patyrė nepatogumus, todėl visa 1000 eurų neturtinės žalos suma priteistina iš draudiko UAB DK „PZU Lietuva“, t. y. civilinio atsakovo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011).

Nukentėjusioji N. Ą. nuostolių ar išlaidų, susijusių su kaltinamosios nusikalstamos veikos padarymu, nepagrindė konkrečiais duomenimis - nebuvo pateikti kelionės išlaidas patvirtinantys dokumentai, nenurodytas negautų pajamų dydis, t. y. neįrodytas realus šių pajamų gavimas. Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pagal jam pateiktus dokumentus atlygino kelionės išlaidas – 82,01 Eur, be to, atlygino 558,80 Eur gydymo išlaidų (pagal pateiktus mokėjimo kvitus ir išrašus iš medicininių dokumentų). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nukentėjusiosios N. Ą. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, priteisiant 300 Eur iš kaltinamosios.

Nukentėjusiosios N. Ą. patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios (LR BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 4 d., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendžia:

V. V., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduodant ją laiduotojo – tėvo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirb. UAB „A.“, atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vieneri) metai, skaičiuojant šį terminą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1407-240/2015 nutraukti.

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, nekeisti.

Priteisti nukentėjusiajai N. Ą. iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinę žalą.

Priteisti nukentėjusiajai N. Ą. iš kaltinamosios V. V. 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) turtinę žalą.

Priteisti nukentėjusiajai N. Ą. iš kaltinamosios V. V. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.