Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-11-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-5286-1122/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-29
Bylos Nr.
A15.-5286-1122/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04472-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Pažeidėjas
V. V., Lietuvos transporto saugos administracijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-5286-1122/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04472-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 16.20 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Vitai Jurienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V. (V. V.),

Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucija) vyresniajam inspektoriui J. G.,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 459 straipsnio 6 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos transporto saugos administracijos vyresnysis inspektorius J. G. 2019 m. spalio 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VKTI-ANR_P-3040-2019 V. V. už tai, kad 2019 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini), apie 11.12 val. patikrinimo metu kontrolės akte K-056983 bei svėrimo akte Nr. K-056983 nustatyta, jog jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) ir ko vairuotoju, 2019 m. spalio 17 d. vairavo leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) (keturašis automobilis su lingine pakaba) maršrutu (duomenys neskelbtini), neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Patikrinus 2019 m. spalio 17 d. 11.20 val. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje, nustatyta, kad leidimo važiuoti vieną kartą kopija transporto priemonei (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) nebuvo skelbta. Pasvėrus transporto priemonę ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. 1620 su svėrimo plokščių Nr. 4677 ir Nr. 4670, metrologinės patikros liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), patikra galioja iki 2020 m. sausio 16 d.) ir įvertinus paklaidą, nustatyta, kad transporto priemonės faktinė bendroji masė – 34,65 t, o tai 8,85 t viršijo leistiną 25 t bendrąją masę, be to, pasvėrus ir įvertinus paklaidą nustatyta, kad transporto priemonės varančiųjų ašių grupės apkrova – 22,50 t, o tai 4,50 t viršijo leistiną 18 t varančiųjų ašių grupės apkrovą. Tokiu būdu V. V. nesilaikė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimų, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo (toliau – ir Aprašas) III skyriaus 15.3 punkto bei IV skyriaus 26.3 punkto nuostatų, Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintų N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų 10.2 ir 11 punktų nuostatų. Už tai numatyta atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžių metu V. V. kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažino ir paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir ko vairuotoju. 2019 m. spalio 17 d. gavo užduotį nuvažiuoti į karjerą, esantį (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), pakrauti smėlį ir nuvežti krovinį į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pagal važtaraštį ir svėrimo aktą (b. l. 29–31) smėlio karjere į jo vairuotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini))) buvo pakrauta 16 t. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini) gatvėje, jį sustabdė Lietuvos transporto saugos pareigūnai, kuriems jis pateikė minėtą važtaraštį. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, pasvėrus transporto priemonę, buvo pasakyta, kad per didelis jos ir krovinio svoris. Pareigūnai nustatė 34,65 t svorį, padarė „nuolaidą“, kiekvienai ašiai tenkančią apkrovą sumažino 200 kg, ir nustatė bendrą svorį – 33,85 t. Svėrimo akte pareigūnas ranka išbraukė bendrą leistiną 32 t svorį, vietoj jo prirašydamas 25 t. Tačiau Institucijos pareigūnai nurodė netinkamą bendrąją leistiną masę – 25 t, traktuodami jo transporto priemonę kaip trijų ašių, nors jo transporto priemonė yra keturių ašių, todėl ir bendras svoris su kroviniu gali būti 32 t (ne pagal Aprašo III skyriaus 15.3 punktą, o pagal šio Aprašo III skyriaus 15.7 punktą). Pagal transporto priemonės techninį pasą jo transporto priemonė tuščia sveria 16 t, karjere buvo pakrauta 16 t smėlio, todėl bendras transporto priemonės ir krovinio svoris yra 32 t. Didžiausios leistinos transporto priemonės su kroviniu masės – 32 t, jo transporto priemonė neviršijo. Taip pat pirmos transporto priemonės ašies apkrova gali būti 10 t, antros 9,5 t, ant abiejų galinių ašių 19 t (pagal Aprašo IV skyriaus 26.4 punktą). UAB (duomenys neskelbtini) ir ko už transporto priemones moka mokesčius UAB (duomenys neskelbtini), kurie priklauso nuo jomis vežamo krovinio svorio. Į klausimą, ar karjere, prieš išvažiuojant, buvo sveriama visa transporto priemonė su kroviniu, V. V. atsakė, kad ne, tik rašoma, kiek pakrauta. Paaiškindamas, kaip vyksta pakrovimas, V. V. nurodė, jog atvažiavus į karjerą, išduodamas čekis, parašomas važtaraštis, tada nuvažiuojama į vietą, kurioje pakraunamas smėlis, o vairuotojas tuo metu sėdi transporto priemonėje. Kai jis buvo sustabdytas inspektorių, iškvietė UAB (duomenys neskelbtini) ir ko direktorių, kuris paprašė pasverti transporto priemonę antrą kartą, bet inspektorius atsisakė. Baigiamosios kalbos metu V. V. nurodė, jog nepripažįsta, kad buvo viršytas svoris, kad buvo pažeidimas. Jo vairuota transporto priemonė važiuoja visur, per laukus, apkimba purvais, prieš sveriant ją reikia nuplauti, tačiau kiekvieną dieną negali jos plauti.

Teismo posėdžio metu Lietuvos transporto saugos administracijos vyresnysis inspektorius J. G. paaiškino, jog jis su kolega (G. Š.), vykdydami viršininko užduotį, Vilniaus mieste 2019 m. spalio 17 d. tikrino sunkiasvores transporto priemones: krovinių tvirtinimą, techninės apžiūros galiojimą. Dirbdami (duomenys neskelbtini) mikrorajone, pastebėjo keturašį sunkvežimį, kuris buvo su kaupu, virš borto pakrautas smėlio, ir nusprendė patikrinti, ar neviršytas nustatytas leidžiamas transporto priemonės svoris ir ašių apkrovos. Pasvėrus transporto priemonę, buvo nustatyta, kad viršyta leidžiama bendra masė ir ašių grupės leidžiamos apkrovos. Kadangi transporto priemonė buvo su lingine pakaba, ne su pneumatine, jai pagal rugpjūčio mėnesio Klaipėdos apygardos teismo sprendimą buvo pritaikyta tokiems automobiliams taikytina leistina bendra masė – 25 t. Po tokio teismo išaiškinimo, rugpjūčio mėnesį iš vadovybės buvo gautas elektroninis nurodymas tokiais atvejais pagal Aprašą, kai viršyta bendra masė daugiau nei 8 t ir ašių apkrova daugiau nei 4 t, taikyti leistiną bendrą masę – 25 t. Pritaikius fiksuotą paprastai pagal ūkio ministro įsakymą taikomą paklaidą kiekvienai ašiai, atmetus po 200 kg, vis tiek svoris buvo didesnis negu leistina vienai ašiai. Varančių ašių grupės apkrova buvo viršyta daugiau nei 4 t. Todėl šiuo atveju buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pritaikius Aprašo 15.3 punktą. Kadangi šiuo atveju V. V. vairuota transporto priemonė buvo su lingine pakaba, be to, buvo viršyta kiekvienos ašies 9,5 t apkrova, todėl nebuvo taikomas Aprašo 15.7 punktas. J. G. ranka buvo atliktas svėrimo akto pataisymas, nes po Klaipėdos apygardos teismo išaiškinimo nebuvo spėta pakeisti programos su šablonu. Institucijos svarstyklės turi metrologinę patikrą, jos tikrinamos kas metus, todėl svarstyklės svėrė automatiškai pagal seną tvarką. UAB (duomenys neskelbtini) ir ko direktorius į įvykio vietą buvo atvykęs kelis kartus, norėjo, kad būtų pakartotinai pasverta transporto priemonė, tačiau buvo atsisakyta, dėl to jis reiškė pretenziją, jam buvo patarta kreiptis pasitikėjimo telefonais, bet tuo metu jie kažkodėl neveikė. J. G. dėl to paskambino savo viršininkui, kuris atsakė, kad jokių pakartotinų svėrimų nebus, Institucija sveria vieną kartą. Be to, antrą kartą pasvėrus, tokio pat svorio nebūtų, nes prietaisas turi paklaidą. Dėl to yra pritaikoma 200 kg paklaida asmens naudai. Tokių protokolų dėl keturašių transporto priemonių surašoma nemažai, nes dažnai jos važiuoja su per didelėmis apkrovomis, kelius iš esmės gadina ašių apkrovimas. Nuo rugpjūčio mėnesio pasikeitus tvarkai dėl taikytinos leistinos bendrosios masės (25 t) iš pradžių vairuotojai buvo įspėjami, kad yra pasikeitę reikalavimai. Paprastai krovinys pakraunamas į transporto priemonės galą, kad būtų lengviau jį iškrauti, šiuo atveju nuotraukose matyti, kad taip ir buvo. Ženkliai buvo viršytas leidžiamas svoris, 18 t yra bendra leistina masė ašių grupei, o vien tik vienos ašies svoris buvo 11 t. Institucija yra atsakinga už tai, kad nebūtų gadinami keliai, kai viršijamos apkrovos. Vadovaujamasi ne tik ministro įsakymu (Aprašu), tačiau ir Europos Sąjungos direktyvomis. Tokios sunkiasvorės transporto priemonės, keturių ir penkių ašių, skirtos po karjerus važinėti, tačiau ne važiuojamąja danga. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir ko mokamų kitų didelių mokesčių už kelius ji gali kreiptis į vežėjų asociaciją, prašyti keisti transporto priemonės registracijos pažymėjimą, gal bus sumažinti mokesčiai.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis inspektorius G. Š. paaiškino, jog UAB (duomenys neskelbtini) ir ko direktorius prašė Institucijos atstovų pasverti transporto priemonę pakartotinai, tačiau buvo atsisakyta, kadangi tokia patikrinimų praktika. Buvo susisiekta telefonu su vadovybe ir gautas atsakymas nepersverti. Jis pats skambino kelis kartus ir paskutinį kartą įjungė garsiakalbį, kad pats direktorius girdėtų atsakymą. Šiuo konkrečiu atveju buvo pritaikytas Aprašo 15.3 punktas – triašėms ir daugiau ašių turinčioms transporto priemonėms 25 t bendra leistina masė. Aprašo 15.7 punktas šiuo atveju negalėjo būti taikomas, nes jame kalbama apie pneumatinę pakabą, o UAB (duomenys neskelbtini) išraše nurodoma, kad pakaba yra linginė. Be to, Aprašo 15.7 punkte yra sąlyga, kad didžioji kiekvienos varančiosios ašies apkrova neviršija 9,5 t. Šiuo atveju buvo viršyta 9,5 t. Taip pat buvo vadovautasi ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Pasitikėjimo telefonai neveikė, nors telefonas ant Institucijos transporto priemonės nurodytas teisingas. Jis girdėjo, kad nepavyko susisiekti, tačiau kodėl nepavyko, negali atsakyti. Dėl to buvo informuota vadovybė, po ko paskui pavyko susisiekti. Pasitikėjimo telefonas skirtas klientams. Juo atsiliepia atsakingi asmenys. Jei jie būtų atsiliepę, davę nurodymus pakartotinai pasverti transporto priemonę, pareigūnai būtų klausę jų nurodymų. Toks atvejis būtų galėjęs būti, jei jų viršininko aukštesni vadovai būtų nusprendę kitaip. Pareigūnai laikosi ne vien tik ministro įsakymo (Aprašo), tačiau ir Europos Sąjungos direktyvų nuostatų. Susitvarkyti informacines sistemas užima laiko, ne jie (pareigūnai) jas tvarko.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) ir ko generalinis direktorius M. K. nurodė, jog 2019 m. spalio 17 d. įvykio metu atvykęs į vietą, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje buvo atliekamas transporto priemonės svėrimas, ir pamatęs svėrimo akto išrašą, su juo kategoriškai nesutiko, kadangi oficialiai vežto krovinio svoris yra 16 t pagal važtaraštį, transporto priemonės svoris – 16 t, iš viso bendras svoris yra 32 t. Teismui yra pateikti dokumentai apie mokamus mokesčius, pažymos (UAB (duomenys neskelbtini)) apie transporto priemonę, kiek ji turi varomų ašių ir pan. Kadangi su protokolu nesutiko, jis paprašė transporto priemonę persverti, tačiau buvo atsisakyta. Jis parašė pretenziją, kurią berašant, J. G. ranka perskaičiavo svarstyklių čekio rodmenis svėrimo akte. Čekis yra oficialus dokumentas, ir jei duodama paklaida, tai ji turi būti nurodoma būtent čekyje. Be to, paklaida negali būti fiksuota, kaip šiuo atveju – 200 kg kiekvienai ašiai, o turi būti apskaičiuota procentine išraiška. Taip pat svėrimo akte neteisingai nurodytas ir bendras ašių leistinas svoris, kuris turi būti ne 18 t, o 19 t. Techniniais duomenimis Vokietija tokiai UAB (duomenys neskelbtini) ir ko transporto priemonei (duomenys neskelbtini) leidžia vežti 41 t bendros masės, po 13 t kiekvienai galinei ašiai, tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktas nustato – 32 t, dvigubos ašies bendrąją apkrovą – 19 t. Net ir atsižvelgiant į Aprašo III skyriaus 15.7 ir IV skyriaus 26.4 punktus, kurie šiuo atveju taikomi UAB (duomenys neskelbtini) ir ko transporto priemonei, 2019 m. spalio 17 d. svėrimo akto šablonas visiškai neteisingas (trečios ir ketvirtos varomųjų ašių suporintais ratais apkrova turi būti 19 t, arba 9,5 t kiekvienai ašiai, o ne 18 t). Be to, suskaičiavus visų svėrimo akte nurodytų ašių leistiną svorį, jis turėtų būti 38 t, o ne 32 t, juo labiau ne 25 t. UAB (duomenys neskelbtini) ir ko transporto priemonei turėtų būti taikomi minėti Aprašo III skyriaus 15.7 ir IV skyriaus 26.4 punktai, kadangi pagal UAB (duomenys neskelbtini) pažymą ji yra keturių ašių, dvi iš jų vairuojamos, trys iš jų varomos, galinių varomųjų ašių ratai sudvejinti, o pakaba lygiavertė pneumatinei (pakaba linginė su hidrauliniu amortizatoriumi). Pareigūnai, nieko nesiaiškinę, surašė protokolą pritaikydami pirmą pasitaikiusį Aprašo III skyriaus bendrąjį 15.3 punktą. Dėl tų pačių priežasčių taikytinas ir Aprašo IV skyriaus 26.4 punktas, o ne 26.3 punktas.

Atsakydamas į klausimą apie pareigūnų atsisakymą pakartoti svėrimą, liudytojas M. K. nurodė, jog pareigūnai pasiūlė paskambinti pasitikėjimo telefonu, kurio numeris buvo nurodytas ant Institucijos automobilio, tačiau paskambinus, telefonas neveikė. Tą gali patvirtinti ir Institucijos atstovas G. Š., kuris, įjungus garsiakalbį, viską girdėjo. Tada buvo pasiūlyta pasižiūrėti kitus telefonus. Pareigūnai surado telefoną, nuo kada iki kada dirba tarnyba. Institucijos atstovas skambino savo viršininkui, liudytojui nedavė su juo pakalbėti. Jis girdėjo viršininko neigiamą atsakymą persverti transporto priemonę, bet tai buvo asmeninis telefonas, liudytojas nežinojo, su kuo kalbėjo, kam skambinta. Jei skambinama į tarnybas (kaip šiuo atveju pasitikėjimo telefonu), pokalbis telefonu įrašomas, viskas fiksuojama. Liudytojas norėjo, kad jam dalyvaujant būtų persverta transporto priemonė, bet buvo atsisakyta. Jeigu būtų išvažiavę iš vietos kitur svertis, tai Institucijos pareigūnai būtų sakę, jog jie nusipylė smėlį ir pasisvėrė, be to, buvo uždrausta be vienkartinio baudos mokesčio pajudėti iš aikštelės. Karjere nesveria bendro transporto priemonės su kroviniu svorio. Galima buvo grįžti į karjerą pasisverti, bet liudytojas to nesiūlė, tik paskambino į karjerą paklausti, ar teisingai pasvertas krovinys, ir buvo atsakyta, kad taip. Karjere yra elektroninės svarstyklės, žmogiško faktoriaus nėra, ten yra naujos technologijos, nauji pakrovėjai. Karjere negali per daug prikrauti smėlio, nes UAB (duomenys neskelbtini) ir ko jį perka, karjerui būtų nuostolis. Karjeras įsipareigoja pakrauti tiek, kiek nurodyta važtaraštyje. Smėlį karjere pasveria svarstyklėmis, išduoda važtaraštį, kuris yra oficialus dokumentas, pagal kurį mokami pinigai, ir smėlis pakraunamas. UAB (duomenys neskelbtini) ir ko suinteresuota, kad nebūtų pakrauta mažiau, o karjeras stebi, kad nebūtų prikrauta daugiau, šioje vietoje nėra apgavystės. Buvo deklaruota, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir ko pati prisikrovė daugiau, tačiau to negali būti, nes pakrautas smėlis buvo 10.18 val., vairuotoją sustabdė (duomenys neskelbtini) prospekte, patikrino visus dokumentus, nuvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pasvėrė 10.56 val. Smėlis buvo vežamas į (duomenys neskelbtini) gatvę, Vilniaus miesto valstybinį objektą. Jeigu būtų vežama bet kas, perkrauta, techninė priežiūra nepriimtų, nes yra sertifikuotas smėlis, su visom deklaracijomis, 0/4 sauso sijojimo, tai, kas būtina pagal projektą. Sustabdžius transporto priemonę ir pasvėrus, svėrimo aktas nebuvo surašytas po 15 min, besiginčijant visi sėdėjo dvi valandas, kol buvo surašytas aktas ir pareigūnai transporto priemonę paleido, prieš tai sumokėjus vienkartinę baudą (8,51 Eur) už perkrovą, kitaip pareigūnai neišleido šios transporto priemonės toliau važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tuo tarpu stovėjo žmonės, technika, darbai sustojo. Liudytojas M. K. taip pat nurodė, jog įvykio metu su Institucijos pareigūnu G. Š. lipo į priekabą, darė nuotraukas, taip pat Institucija pateikė teismui transporto priemonės nuotraukas, iš kurių matyti transporto priemonės keturios ašys, kaupukas smėlio, bet šonai priekabos visi tušti, kadangi smėlis birus, nuotraukose matoma, kad kėbulo gale yra tuščia vieta, šonas taip pat yra visiškai tuščias, tuščias bortas. Nesutikdami su Institucijos nustatytu faktiniu transporto priemonės svoriu, jį ginčijo turimais dokumentais ir savo faktiniais skaičiavimais.

Iš Lietuvos transporto saugos administracijos vyresniojo inspektoriaus J. G. 2019 m. spalio 17 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VKTI-ANR_P-3040-2019 matyti, kad jame nurodyta V. V. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys, pažeistos teisės aktų nuostatos, ANK straipsnis, numatantis administracinę atsakomybę už pažeidimo padarymą, kitos žinios, būtinos bylai išspręsti (b. l. 2–3).

Iš Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. spalio 17 d. svėrimo akto Nr. K-056983 ir kvito, matyti, kad pasvėrus transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyta faktinė bendroji masė – 34,65 t, kuri, įvertinus paklaidą (perskaičiuota į 33,85 t), 8,85 t viršijo leistiną 25 t bendrąją masę (J. G. ranka ištaisyta iš 32 t į 25 t), o varančiųjų ašių grupės apkrova – 22,9 t, kuri, įvertinus paklaidą (perskaičiuota į 22,5 t), 4,5 t viršijo leistiną 18 t varančiųjų ašių grupės apkrovą (b. l. 4).

Iš 2019 m. spalio 17 d. krovinio gabenimo važtaraščio matyti, kad transporto priemone (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buvo gabenama 16,0000 t smėlio (b. l. 5).

Iš 2019 m. spalio 17 d. V. V. paaiškinimo dėl krovinio vežimo matyti, kad jis minėta transporto priemone vežė maršrutu (duomenys neskelbtini) 16,0 t smėlio iš bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Iš 2019 m. spalio 17 d. V. V. rašytinio paaiškinimo matyti, kad smėlį krovė karjere. Kadangi jis buvo šlapias, jo pakrovė daugiau į galą, todėl ir išėjo daugiau. Nuoširdžiai gailisi, trūkumus pašalins (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių Institucijos pateiktų fotonuotraukų matyti, kad užfiksuota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) su pakrautu smėliu (b. l. 9–13).

ANK 459 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t.

Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gegužės 7 d.), III skyriaus 15.3 punktas nustato, kad krovininių automobilių, turinčių tris ir daugiau ašių, didžiausia leistina naudojantis keliais krovininių automobilių, autobusų ir jų junginių masė – 25 t. Šio aprašo IV skyriaus 26.3 punkte nustatyta, kad bendroji krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrova, priklausomai nuo atstumo d (metrais) tarp ašių (1,30 ? d < 1,80), neturi viršyti 18 t.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2019 m. spalio 31 d.) 7 straipsnio 1 dalį transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio įstatymo 3 priede, kurių matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, valdytojai moka mokestį už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais. Mokesčio už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo, priežiūros tvarką ir dydžius, neviršydama šio įstatymo 3 priede nustatytų ribinių tarifų, nustato Vyriausybė. Mokesčio už naudojimąsi vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant tokiomis transporto priemonėmis dydį, neviršydamos šio įstatymo 3 priede nustatytų ribinių tarifų, ir mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką nustato savivaldybių tarybos. Pagal minėto įstatymo 7 straipsnio 3 dalį naudojimosi valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais tvarką reglamentuoja Kelių įstatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2019 m. spalio 31 d.) 17 straipsnio 3 dalį naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, taip pat Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gegužės 19 d.) 4 punktas numato pareigą važiuojant valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, kai viršijami didžiausi leidžiami transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai, gauti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą.

Kaip nagrinėjamu atveju nustatyta, V. V. vairuojamos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) faktinė bendroji masė 2019 m. spalio 17 d. buvo 34,65 t, ir įvertinus paklaidą, 8,85 t (t. y. daugiau kaip 8 t) viršijo leistiną 25 t bendrąją masę, o varančiųjų ašių grupės apkrova buvo 22,9 t, ir įvertinus paklaidą, 4,5 t (t. y. daugiau kaip 4 t) viršijo leistiną 18 t varančiųjų ašių grupės apkrovą. Teismas, įvertinęs teismo posėdžių metu asmenų duotus paaiškinimus bei byloje esančius ir teismo posėdžių metu ištirtus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, jog Institucijos pareigūnai, nustatydami didžiausią leidžiamą naudojantis keliais krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) masę – 25 t, pritaikė tinkamą Aprašo III skyriaus 15.3 punktą. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) pagal techninius duomenis, nors ir turi keturias ašis, kurių bent dvi ašys yra vairuojamosios, o varančiosios ašies ratai suporinti, šiuo atveju neatitiko kitų Aprašo III skyriaus 15.7 punkte (kuriuo vadovautis prašė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei jo darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini) ir ko, direktorius) nurodytų sąlygų – šios transporto priemonės pakaba nėra pneumatinė ar jai lygiavertė bei didžiausioji kiekvienos varančiosios ašies apkrova viršijo 9,5 t. Tai patvirtina tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini) ir ko, direktoriaus pateikta UAB (duomenys neskelbtini) pažyma dėl šios transporto priemonės techninių duomenų (b. l. 22), tiek Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. spalio 17 d. svėrimo kvito duomenys (pagal kuriuos didžiausioji kiekvienos varančiosios ašies apkrova buvo 11,45 t (b. l. 4)), tiek teismo posėdžio metu Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų J. G. bei G. Š. duoti parodymai. Be to, tokios praktikos, kaip nurodė pareigūnai, laikomasi pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-250-360/2019 pateiktą išaiškinimą. Atsižvelgus į tai, dėl tų pačių priežasčių šiuo atveju Institucijos pareigūnai tinkamai taikė ir Aprašo IV skyriaus 26.3 punktą, numatantį bendrąją krovininio automobilio dvigubosios ašies maksimalią apkrovą – 18 t, o ne Aprašo IV skyriaus 26.4 punktą, numatantį bendrąją krovininio automobilio dvigubosios ašies maksimalią apkrovą – 19 t.

Taip pat teismas, įvertinęs byloje esančius ir teismo posėdžių metu ištirtus įrodymus, sprendžia, jog šiuo atveju V. V. vairuotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) svėrimo duomenimis (faktinė bendroji masė bei varančiųjų ašių grupės apkrova), užfiksuotais Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. spalio 17 d. svėrimo kvite (čekyje) (b. l. 4), nėra pagrindo abejoti, juo labiau, kad jie nebuvo paneigti ar nuginčyti kitais šios transporto priemonės su kroviniu svėrimo svarstyklėmis duomenimis. Šie Institucijos kvite nurodyti duomenys buvo užfiksuoti sertifikuotomis automobilių ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo su nuotoliniu ekranu su integruotu spausdintuvu EC 100 Nr. 1620 su svėrimo plokštėmis Nr. 4677 ir Nr. 4670, metrologinės patikros liudijimo Nr. 1027194, patikra galioja iki 2020 m. sausio 16 d.) (b. l. 73), byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų atliktos metrologinės patikros galimą rezultatų nepatikimumą, bei nebuvo nustatyti kokie nors svėrimo metu padaryti pažeidimai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. V. ir jo darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) ir ko direktoriaus nurodyti transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) bendrosios masės duomenys (t. y. 32 t) yra nustatyti pačių V. V. ir UAB (duomenys neskelbtini) ir ko direktoriaus atliktu skaičiavimu iš dokumentų – tik sudėjus atskirai tuščios transporto priemonės svorį, nurodytą techniniame pase, (16 t) (b. l. 6) ir krovinio, t. y. smėlio, svorį, nurodytą krovinio važtaraštyje, (16 t) (b. l. 5), teigiant, kad Institucijos minėtomis svarstyklėmis nustatytas transporto priemonės su kroviniu faktinis svoris (34,65 t) neteisingas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 37 punktu, jeigu didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės masė pagal pateiktus dokumentus neatitinka kontrolinio svėrimo rezultatų, vadovaujamasi svėrimo rezultatais. Pažymėtina ir tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. pirmojo teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis nežino, kiek įvykio metu, t. y. išvažiavus iš karjero, konkrečiai svėrė transporto priemonė su kroviniu, nes pakrovus krovinį (smėlį), išvažiuojant iš karjero transporto priemonė su kroviniu svarstyklėmis nebuvo sverta, atskirai buvo svertas tik smėlis, jį kraunant, važtaraštis surašytas prieš pakraunant smėlį, todėl jis pasitikėjo, kad važtaraštyje užfiksuotas teisingas krovinio svoris, ir išvažiavo. Kaip nurodė V. V. bei patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) ir ko direktorius, smėlio krovimo metu susiklosčiusi praktika, jog vairuotojui atvažiavus į karjerą, išduodamas čekis, parašomas važtaraštis, ir tik tada nuvažiuojama į vietą, kurioje tuo pat metu sveriant pakraunamas smėlis, o vairuotojas tuo metu sėdi transporto priemonėje. Tokiu būdu galimas važtaraštyje užfiksuoto ir faktiškai pakrauto krovinio (smėlio) svorio neatitikimas, juo labiau, jei išvažiuojant transporto priemonė su kroviniu nesveriama. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2019 m. spalio 17 d. V. V. rašytiniame paaiškinime jis vis dėlto buvo nurodęs, kad smėlio karjere buvo pakrauta daugiau, kadangi smėlis buvo šlapias (b. l. 8). Be to, ir teismo posėdžio metu V. V. užsiminė, kad transporto priemonė galimai buvo nešvari, kas, tikėtina, galėjo lemti didesnį faktinį jos ir krovinio svorį, užfiksuotą svarstyklėmis, o ne dokumentais.

Tai, kad įvykio metu atvažiavęs UAB (duomenys neskelbtini) ir ko direktorius nesutiko su Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. spalio 17 d. svėrimo kvite užfiksuotais transporto priemonės svėrimo duomenimis ir reikalavo pakartotinai tomis pačiomis svarstyklėmis dar kartą pasverti transporto priemonę, tačiau buvo atsisakyta, laikantis įprastos patikrinimų atlikimo praktikos, taip pat nepaneigia 2019 m. spalio 17 d. Institucijos užfiksuoto transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) bendro ir ašių svorio, kaip minėta, nenuginčijus šių duomenų kitais svėrimo (svarstyklėmis, ne dokumentais) duomenimis, kuo, kaip teismo posėdžio metu patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) ir ko direktorius, nebuvo pasinaudota. Prašant pasverti transporto priemonę dar kartą, nebuvo nurodyta, jog svoris svėrimo metu buvo nustatytas netinkamai (pavyzdžiui, neišlygintos svėrimo plokštės, svarstyklės dar prieš sveriant rodė kažkokius skaičius ir pan., dėl ko galimai galėjo būti iškreipti svėrimo rezultatai). Galimybe pasverti transporto priemonę su kroviniu kitomis svarstyklėmis V. V. ir UAB (duomenys neskelbtini) ir ko direktorius nepasinaudojo net ir Institucijos pareigūnams išleidus transporto priemonę iš karto po patikrinimo. UAB (duomenys neskelbtini) ir ko direktorius teismo posėdžio metu patvirtino, kad galėjo grįžti į karjerą ir pasverti transporto priemonę, tačiau to nepadarė ne tik transporto priemonės tikrinimo metu (jei, kaip nurodo, objektyviai to padaryti negalėjo), bet ir po jo.

Aplinkybės, susijusios su tuo, kad dėl pakartotinio svėrimo pareigūnams pasiūlius UAB (duomenys neskelbtini) ir ko direktoriui skambinti Institucijos pasitikėjimo telefonu, nurodytu ant Institucijos transporto priemonės, pasitikėjimo telefonas neveikė (ar juo nepavyko susisiekti), teismo vertinimu, taip pat nepaneigia Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. spalio 17 d. svėrimo kvite užfiksuotų transporto priemonės svėrimo duomenų. Teismo posėdžio metu nebuvo patvirtinta, kad jei būtų pavykę susisiekti pasitikėjimo telefonu, UAB (duomenys neskelbtini) ir ko direktoriaus prašymas tikrai būtų patenkintas. Kita vertus, šiuo metu nustatyti, kokie būtų galėję būti svėrimo rezultatai pasvėrus transporto priemonę tomis pačiomis ar kitomis svarstyklėmis antrą kartą, nebėra galimybės. Pažymėtina, jog svėrimo rezultatus gali lemti įvairūs veiksniai, tačiau tam įvertinti ir taikoma paklaida.

Pasisakydamas dėl Institucijos 2019 m. spalio 17 d. svėrimo akte Nr. K-056983 atliktų svėrimo kvito rezultatų taisymo, teismas vadovaujasi jau išdėstytais argumentais dėl šiuo atveju taikyto Aprašo III skyriaus 15.3 punkto ir jame nustatytos didžiausios leistinos transporto priemonės su kroviniu masės (25 t), bei pažymi, kad kiti svėrimo akte užfiksuoti svėrimo kvito rezultatų (tiek faktinės bendrosios masės, tiek varančiųjų ašių grupės apkrovos) taisymai taip pat pagrįstai atlikti, kaip minėta, įvertinus paklaidą (0,2 t kiekvienai ašiai), vadovaujantis tiek Institucijos naudotų automobilių ašinių svarstyklių patikros sertifikatu (b. l. 73), tiek Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 patvirtinto Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento 1 priedo nuostatomis, ir paklaidą pritaikius būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir įvertinus paklaidą, transporto priemonės svoris ir jos ašių apkrovos vis tiek viršijo leistinas ribas.

Byloje taip pat nustatyta, kad specialus įstatymo nustatytos formos leidimas, suteikiantis teisę važiuoti šia sunkiasvore transporto priemone ((duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini))) Lietuvos Respublikos keliais, nebuvo išduotas. Nors, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2019 m. spalio 31 d.) 7 straipsnio 1 dalimi, Mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2005, Nr. 53-1799; TAR, 2015-01-09, Nr. 2015-00393), nuostatomis, UAB (duomenys neskelbtini) ir ko 2018 m. spalio 24 d. yra sumokėjusi nustatyto dydžio mokestį už transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) (b. l. 25–28), tačiau pagal minėto Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį naudojimosi valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais tvarką reglamentuoja Kelių įstatymas, kurio, kaip minėta, 17 straipsnio 3 dalies, 20 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi iki 2019 m. spalio 31 d.), taip pat Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gegužės 19 d.) 4 punkto nuostatos numato pareigą važiuojant valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, kai viršijami didžiausi leidžiami transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai, papildomai gauti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą. UAB (duomenys neskelbtini) ir ko sumokėtas mokestis yra už įregistruotą krovininę transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), iki ar jos privalomosios techninės apžiūros metu, tačiau ne už leidimą važiuoti šia transporto priemone valstybinės reikšmės keliais, viršijant didžiausius leidžiamus šios transporto priemonės techninius parametrus. Kaip nustatyta Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. spalio 17 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. VKTI-ANR_P-3040-2019, patikrinus 2019 m. spalio 17 d. 11.20 val. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje, leidimo važiuoti vieną kartą kopija transporto priemonei (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) nebuvo skelbta.

Pagal 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-35 patvirtintų reikalavimų „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ 10.2 punktą krovinio vežėjas ir (ar) vairuotojas privalo krovinio krovimo metu kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų didžiausių leidžiamų transporto priemonės matmenų, bendrosios masės ir (ar) ašies (ašių) apkrovų, jeigu yra – krovinio išdėstymo ir tvirtinimo schemų. Tų pačių reikalavimų 11 punktas numato, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys, jeigu jis pasiekiamas, išdėstytas ir pritvirtintas laikantis Kelių eismo taisyklių ir Reikalavimų nuostatų. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui ir (ar) krovėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama.

Taigi, byloje surinkti, teismo ištirti bei šiame nutarime aptarti įrodymai patvirtina, kad V. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) ir ko vairuotoju, 2019 m. spalio 17 d. vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), viršijančią bendrą leistiną masę daugiau kaip 8 t, bei leidžiamą ašių apkrovą daugiau kaip 4 t, neturėdamas specialaus įstatymo nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti šia sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Nagrinėjamu atveju V. V. prieš važiuodamas neįsitikino, t. y. neprašė prieš išvažiuodamas iš karjero pasverti transporto priemonę su kroviniu, kad pakrautas krovinys atitinka transporto priemonės pakrovimo normas, o priešingu atveju yra gautas specialus leidimas vežti krovinį sunkiasvore transporto priemone, rizikuodamas važiuoti viršijant didžiausius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninius parametrus ir rizikuodamas eismo saugumu automobilių keliuose, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį.

ANK 459 straipsnio 6 dalis, be kita ko, numato, jog važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam UAB (duomenys neskelbtini) ir ko vairuotojui V. V., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas transporto srityje, t. y. eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimas), taip pat tai, kad nenustatyta V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į V. V. asmenybę (dirbantis, administracine tvarka nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi, šio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą (b. l. 14–17)). Šios aplinkybės sudarytų pagrindą skirti asmeniui minimalią įstatymo numatytą nuobaudą. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Nagrinėjamu atveju, nors V. V., būdamas patyręs vairuotojas, ir turėjo pareigą įsitikinti, ar jo vairuojamos transporto priemonės svoris (taip pat ašių apkrova) neviršija teisės aktų reikalavimų, arba kad reikalingas leidimas važiuoti tokia transporto priemone, o priešingu atveju nevežti krovinio, ko, kaip konstatuota šiame nutarime, jis nepadarė, vis tik įvertintina ir tai, kad jis krovinį vežė ne savo reikmėms, darbdavio pavedimu, vykdydamas jo užduotį, numanydamas savo atsisakymo vykdyti šią užduotį pasekmes, taip pat tiesiogiai krovinio krovime pagal nustatytą tvarką neturėdamas galimybės dalyvauti bei pasitikėdamas važtaraštyje užfiksuotu krovinio svoriu. Taip pat atsižvelgtina į įstatymo už padarytą administracinį nusižengimą numatytą baudos dydį, į tai, kad už tokio pobūdžio pažeidimą V. V. baudžiamas pirmą kartą – minėta, administracine tvarka nebaustas. Todėl darytina išvada, kad paskyrus net ir minimalią įstatymo numatytą nuobaudą, ji nebūtų teisinga ir proporcinga V. V. asmenybei bei jo padarytam teisės pažeidimui. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant V. V. už padarytą administracinį nusižengimą mažesnę nei minimali ANK 459 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą baudą (ANK 34 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

V. V. (V. V.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jam administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19106995442.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėja Aušra Dambrauskienė