- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- AN2-250-360/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00094-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Pažeidėjas
- A. D.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. D. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad 2019 m. balandžio 18 d. patikrinimo metu nustatyta, kad pasvėrus transporto priemonę automobilinėmis svarstyklėmis ir įvertinus paklaidą nustatyta, kad varančiųjų ašių grupės apkrova – 21,20 t, taigi leidžiama 18,00 t varančiųjų ašių grupės apkrova viršyta 2,80 t, transporto priemonės faktinė bendroji masė – 34,00 t, taigi leidžiama 25 t bendroji masė viršyta 8,20 t. Vairuotojas A. D. krovinį vežė neįsitikinęs, kad išduotas leidimas. A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 patvirtinto Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo 15.3 ir 22.3 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalyse.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiamu 2019 m. birželio 5 d. nutarimu pripažino A. D. kaltu pagal ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalis ir paskyrė jam nuobaudas – pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį paskyrė 300,00 Eur baudą; pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskyrė 500,00 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos, parenkant nuobaudą neperžengiant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų, ribų, ir A. D. paskirta galutinė nuobauda – 500,00 Eur bauda.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. D. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarimą, kvalifikuojant jo veiką tik pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį, ir skirti baudą, ne didesnę, nei būtų turėjęs teisę sumokėti pagal administracinį nurodymą.
3.1. Skunde nurodo, kad gailisi, kad dėl nepakankamo patyrimo 2019 m. balandžio 18 d. važiavo nežymiai perkrautu sunkvežimiu, t. y. patį faktą pripažįsta, tačiau teikia apeliacinį skundą tik dėl teisės aktų – Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo 16 punkto (toliau – ir Aprašas) ir 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 96/53/EB I priedo 4.3 punkto taikymo ir aiškinimo. Kaip rašė savo 2019 m. gegužės 13 d. prašyme dėl nusižengimo kvalifikavimo, su jam taikoma ANK 459 straipsnio 5 dalimi jis sutinka ir to neginčija, tačiau nesutinka su kaltinimu, kad 8,20 t viršijo didžiausią leistiną bendrąją masę, dėl to jam norima taikyti ANK 459 straipsnio 6 dalį. Apeliantas prašo teismo pasisakyti dėl jo argumento, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnas turėjo taikyti specialiąją normą, taikomą krovininiams automobiliams, turintiems keturias ir daugiau ašių, – Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo 16 punktą – ir pagal minėtą Aprašo 16 punktą nustatyti didžiausią leistiną masę ir pagal ją nustatyti, kiek gi iš tikrųjų jis viršijo didžiausią leistiną bendrąją masę, t. y. iki 8 t ar virš 8 t. Protokolą surašęs pareigūnas Aprašo 16 punkto netaikė ir nesiaiškino, kokia yra jam leistina maksimali masė pagal 16 punktą, nuo kurios skaičiuotinas iki 8 t (ANK 459 straipsnio 5 dalis) ar virš 8 t (ANK 459 straipsnio 6 dalis) viršsvoris. Anot apelianto, negalima situacija, kad pasirinktinai yra taikomas ne visas teisės aktas, o atsisakoma taikyti būtent Aprašo 16 punktą.
3.2. Skunde teigiama, kad Aprašas yra 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 96/53/EB, nustatančią tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (OL L 235 , 17.9.1996, p. 59), įgyvendinantis teisės aktas, todėl taikant Aprašą būtina atsižvelgti ir į Direktyvos, kuri įgyvendinama, turinį. 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 96/53/EB I priedo 4.3 punkte reglamentuojama maksimali leistina masė atsižvelgiant į ratų bazę, jame nurodyta: maksimali leistina keturašės motorinės transporto priemonės masė, išreikšta tonomis, negali penkis kartus viršyti metrais išreikšto atstumo tarp transporto priemonės pačiame priekyje esančios ašies ir užpakalinės ašies. Aprašo 16 punkte analogiškai nurodyta, kad didžiausioji krovininio automobilio, turinčio keturias ir daugiau ašių, leidžiamoji masė, išreikšta tonomis, daugiau kaip penkis kartus neturi viršyti atstumo, išreikšto metrais, tarp pačiame priekyje ir pačiame gale esančių atskirų krovininio automobilio ašių (ne ašių grupių). Minėtas reglamentavimas yra nustatytas todėl, kad esant didesniam atstumui tarp ašių mažiau koncentruotoje vietoje yra apkraunama kelio danga. Apelianto vairuota transporto priemonė yra 4 ašių, todėl atitinka Aprašo 16 punkto reikalavimus. Atstumas tarp priekinės ir galinės ašies yra 5,47 metro. 5,47 metro padauginus iš 5 kartų, kaip nurodo Aprašas, jo vairuoto automobilio maksimali leistina masė tampa 27 tonos, nuo kurių ir turėtų būti skaičiuojamas viršsvoris. Pagal Aprašo 16 punktą apskaičiavus maksimalią leistiną keturašės motorinės transporto priemonės masę, jis nuo leistinų 27 tonų tik 6,20 tonos viršijo didžiausią leistiną bendrąją masę, todėl jam turėtų būti taikoma ne ANK 459 straipsnio 6 dalis, kuri reglamentuoja viršsvorį virš 8 t, bet ANK 459 straipsnio 5 dalis, kuri reglamentuoja viršsvorį iki 8 t. Taikant jam ANK 459 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis ANK 610 straipsniu, jis turi teisę sumokėti baudą pagal administracinį nurodymą, t. y. baudą, lygią pusei minimalios baudos. Mano, kad šioje byloje turėtų būti taikomas in dubio pro reo principas (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai). Pagal įmonės, kurioje dirba, atliktus matavimus, atstumas tarp priekinės ir galinės ašies yra būtent 5,47 metro, priešingų duomenų byloje nėra ir Inspekcija to neginčija.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į A. D. skundą Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjas (toliau – Institucija) nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kadangi jie yra nepagrįsti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Direktyvos nuostatos, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 249 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nėra taikomos tiesiogiai ir tampa valstybės narės corpus iuris dalimi, kai valstybės narės priimamos ir įsigalioja, todėl šioje byloje analizuojant tinkamą teisės aktų taikymą privaloma remtis nacionaliniais teisės aktais. Vadovaujantis svėrimo aktu Nr. 054389 ir svėrimo kvitu Nr. 858, transporto priemonės techninėmis charakteristikomis, 2019 m. balandžio 18 d. kontrolės metu sustabdyta ir pasverta transporto priemonė – krovininis automobilis, turintis 4 ašis, iš kurių dvi galinės yra varančiosios ašys. Šios transporto priemonės leidžiamą maksimalią bendrąją masę reglamentuoja Aprašo 15.3 papunktis – didžiausioji leidžiama naudojantis keliais krovininio automobilio, turinčio tris ir daugiau ašių, masė 25 t; 15.7 papunktis – krovininių automobilių, turinčių keturias ašis, kurių bent dvi ašys yra vairuojamosios, kai varančiosios ašies ratai suporinti ir jų pakaba pneumatinė ar jai lygiavertė arba kai kiekvienos varančiosios ašies ratai suporinti ir didžiausioji kiekvienos varančiosios ašies apkrova neviršija 9,5 t, masė 32 t; 16 punktas – didžiausioji krovininio automobilio, turinčio keturias ir daugiau ašių, leidžiamoji masė, išreikšta tonomis, daugiau kaip penkis kartus neturi viršyti atstumo, išreikšto metrais, tarp pačiame priekyje ir pačiame gale esančių atskirų krovininio automobilio ašių (ne ašių grupių).
4.2. Institucijos teigimu, Aprašo 15.3 papunkčio ir 16 punkto nuostatos yra dvi bendrosios ir 15.7 papunkčio – specialioji. Esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. nutarimas), tačiau šioje byloje teisėtai taikyta bendroji norma, nes bendrosios ir specialioji norma nekonkuruoja. Transporto priemonė neatitinka specialiojoje normoje nurodytų sąlygų, nes varančiosios ašies faktinės nustatytos apkrovos 10,30 t ir 10,5 t viršija 9,5 t. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, Aprašo 15.7 papunkčio nuostatos teisėtai netaikytos. Analizuodama apeliaciniame skunde prašomą taikyti Aprašo 16 punkto nuostatą Institucija daro išvadą, kad ji yra itin abstraktaus ir bendro pobūdžio teisės norma, nurodanti, kad krovininio automobilio, turinčio keturias ir daugiau ašių, leidžiamoji masė, išreikšta tonomis, neturi viršyti daugiau kaip penkis kartus atstumo, išreikšto metrais. Akivaizdu, kad ši norma turi būti detalizuota kitos (konkretinančios) teisės normos, kuri tiksliau apibrėžia imperatyvius svorius. Tokia ir yra Aprašo 15.3 papunktyje numatyta teisės norma, kuri aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodo, kad didžiausioji leidžiama naudojantis keliais krovininio automobilio, turinčio tris ir daugiau ašių, masė – 25 t, todėl Aprašo 15.3 papunkčio nuostatos taikytos teisėtai. Aprašo 16 punkto nuostatos reiškia, kad krovininiam automobiliui gali būti nustatyta leidžiama ir mažesnė masė, nei nurodyta Aprašo 15.3 papunktyje, jeigu atlikus skaičiavimus, nurodytus 16 punkte, ji bus nustatyta mažesnė. Pvz., jei krovininio automobilio, turinčio 4 ašis, atstumas tarp priekinės ir galinės ašies bus 4 metrai, tai padauginus juos iš 5 kartų, krovininio automobilio leidžiama maksimali masė būtų 20 t. Analizuojant Aprašo 16 punkto nuostatas lingvistiniu būdu taip pat akivaizdu, kad visais atvejais pirmiau taikytina Aprašo 15.3 punkte numatyta bendroji teisės norma. Iš Aprašo 16 punkto nuostatų santraukos „neturi viršyti“ darytina išvada, kad ši teisės norma taikoma tik tais atvejais, kai krovininio automobilio leidžiamoji masė viršija kitoje teisės normoje nurodytą imperatyvųjį dydį. Įvertinus Aprašo teisės normas sisteminiu ir lingvistiniu metodais bei viską apibendrinus konstatuotina, kad teismas tinkamai taikė Aprašo 15.3 papunkčio nuostatas ir pagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalyse.
Motyvuojamoji dalis
2. Apeliacinis skundas atmestinas.
3. Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai A. D. pripažino kaltu pagal ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalis. Apeliaciniame skunde A. D. neginčija savo kaltės pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jo vairuoto krovininio automobilio varančiųjų ašių grupės apkrova matavimo metu buvo 21,20 t, taigi leidžiama 18,00 t varančiųjų ašių grupės apkrova viršyta 2,80 t, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo kaltės pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį nepasisako. Apeliaciniame skunde ginčijamas A. D. kaltės dėl ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo klausimas teigiant, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, o pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad yra visi ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.
4. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
5. Iš A. D. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jis kaltinamas Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 15.3 ir 22.3 punktų pažeidimu. Ginčo, kad 2019 m. balandžio 18 d. 16 val. 42 min., pasvėrus transporto priemonę, vykstančią maršrutu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad krovininio automobilio bendroji masė – 34 t, varančiųjų ašių grupės apkrova – 21,2 t, nėra, šias aplinkybes pripažino ir pats A. D., tačiau nesutinkama su transporto priemonės „MAN 32.464“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) didžiausia leistina mase, t. y., apelianto teigimu, šios transporto priemonės didžiausia leistina masė turėtų būti nustatoma ne remiantis Aprašo 15.3 punktu, o taikant Aprašo 16 punktą ir skaičiuojant atstumą, išreikštą metrais, tarp pačiame priekyje ir pačiame gale esančių atskirų krovininio automobilio ašių, padauginus iš penkių kartų.
6. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Išduodami leidimai vežti tik nedalomus krovinius ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis ir vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t.
7. Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289, 4 punkte numatyta, kad didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, galima važiuoti tik gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą. Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 15.3 punkte numatyta, kad didžiausioji leidžiama naudojantis keliais krovininių automobilių masė krovininiams automobiliams, turintiems 3 ir daugiau ašių, yra 25 t. Kadangi A. D. 2019 m. balandžio 18 d. vairuotas krovininis automobilis turi keturias ašis, jis atitinka Aprašo 15.3 punktą, todėl didžiausia leidžiama šio automobilio masė yra 25 t.
8. Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašas nustato motorinių transporto priemonių (autobusų, krovininių automobilių), priekabų ar puspriekabių ir jų junginių, taip pat traktorių, savaeigių mašinų ir jų junginių didžiausiąjį ilgį, plotį, aukštį, masę, ašies (ašių) apkrovą ir kitus techninius parametrus, leidžiamus transporto priemonei ar jų junginiui važiuojant keliais. Taigi šiame Apraše yra nustatyti didžiausi važiuojant keliais leidžiami krovininių automobilių, priekabų ar puspriekabių ir jų junginių, taip pat traktorių savaeigių mašinų ir jų junginių matmenys: ilgis, plotis, aukštis, masė, ašies (ašių) apkrova ir kiti techniniai parametrai. Aprašo 15 punkte yra numatyta, kokia yra didžiausia leidžiama naudojantis keliais krovininių automobilių masė, taigi šiame punkte numatyti svoriai yra didžiausi leidžiami krovininiams automobiliams ir šių svorių negalima viršyti net ir taikant Aprašo 16 punktą. Iš Aprašo 16 punkto nuostatų matyti, kad remiantis šia taisykle turi būti apskaičiuojama didžiausioji krovininio automobilio, turinčio keturias ir daugiau ašių, leidžiamoji masė, ir ši masė, išreikšta tonomis, daugiau kaip penkis kartus neturi viršyti atstumo, išreikšto metrais, tarp pačiame priekyje ir pačiame gale esančių atskirų krovininio automobilio ašių (ne ašių grupių), tačiau tokia masė bet kokiu atveju negali viršyti Aprašo 15 punkte numatytos didžiausios važiuojant keliais leidžiamos krovininių automobilių masės. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad A. D. vairuoto 2019 m. balandžio 28 d. automobilio bendroji masė buvo 34 t, taigi leidžiama 25 t bendroji masė buvo viršyta 8,2 t, todėl teismui nekyla abejonė, kad A. D. padarė ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai A. D. kaltę patvirtinančių duomenų, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam A. D. administracinių nusižengimų bylą, užteko įrodymų, kurių pagrindu jis buvo pripažintas kaltu pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas.
9. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.