Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12622-435/2007 pagal pareiškėjos Rimos O. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. V., UAB „Linavos servisas“, UAB „Autojonas“ ir B. S. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas nutartyje nurodė, kad 2007-04-18 antstolio R. V. kontora gavo bankrutuojančios B. S. įmonės administratorės pranešimą apie bankroto bylos iškėlimą, 2007-03-20 Kauno apygardos teisme buvo priimta nutartis iškelti B. S. įmonei bankroto bylą bei areštuoti turtą (b.l.5; vykdomoji byla b.l. 101-102). 2007-05-02 antstolis R. V. priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuriuo nusprendė UAB „Autojonas“ pavesti vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2003-09-30 vykdomąjį dokumentą Nr. L2-13085/2003 dėl skolos išieškojimo iš Rimos O. S. išieškotojui UAB „Linavos servisas“ (b.l.6, vykdomoji byla b.l. 118). Skolininkui iškėlus bankroto bylą, antstolis privalo vykdomąją bylą sustabdyti ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui, o teismas vykdomosiose bylose pareikštus reikalavimus įtraukia į kreditorių sąrašą (CPK 626 str. 3 p.). Antstolio R. V. argumentas, jog bankroto bylos iškėlimas B. S. įmonei neatima teisės kreditoriui reikalauti prievolės įvykdymo iš bendraskolių B. S. ir Rimos O. S. atmestinas, nes suinteresuotų asmenų B. ir R. O. S. turtas buvo neatskirtas nuo įmonės turto ir iš šio turto yra tenkinami visi kreditoriniai reikalavimai. 2007-06-20 antstolio R. V. patvarkymas Nr. 0147/03/04895 dėl skolos išieškojimo iš Rimos O. S. panaikintinas (CPK 177-178, 185, 626 str. 3 p.). Antstolio R. V. prašymas sustabdyti civilinę bylą iki civilinės bylos Nr. 2-10015-528/2007 išnagrinėjimo atmestinas, kadangi ši byla yra išnagrinėta. Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas, kadangi tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė bei pažeidė procesines teisės normas, todėl skundžiama nutartis turi būti naikintina (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.). Kauno miesto apylinkės teismas, visiškai patenkinęs pareiškėjos skundą, priteisė iš antstolio R. V. pareiškėjos naudai 200 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 14 Lt valstybės naudai. Teismas, priteisęs iš antstolio R. V. šias sumas, pažeidė CPK 443 str. 6 d. nuostatą, kad byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; pažeidė CPK 93 str. 1 d. ir 443 str. 6 d., nes pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo proporcingai padalytos tarp byloje dalyvaujančių asmenų; pažeidė CPK 98 str. 2 d., kadangi priteisęs iš antstolio R. V. pareiškėjos naudai 200 Lt advokato pagalbai, neatsižvelgė į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą ir teisinių paslaugų teikimo pastovumą. Įstatymo leidėjas yra numatęs, kad bylose dėl antstolių veiksmų dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos ne tik neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.), bet ir skundai dėl antstolių veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami (CPK 510 str. 2 d.). Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio akivaizdu, kad visos pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo priteistos tik iš antstolio R. V.. Tačiau visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas galėjo priteisti tik iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 str. 6 d.). Antstolis jokių pareiškimų teismui CPK 443 str. 7 d. nustatyta tvarka nebuvo pateikęs ir jokių antstolio pareiškimų teismas neatmetė, todėl teismas galėjo tik proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 443 str. 1 ir 6 d.). Antstolis vykdymo proceso metu yra tik valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteiktos vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijos (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., CPK 634 str. 1 d.) ir veikia ne savo, o išieškotojo naudai, siekiant apginti viešąjį interesą, t.y. užtikrinti vykdomųjų dokumentų įvykdymą, kad būtų pasiekti CPK 2 str. įtvirtinti civilinio proceso tikslai. Antstolis vykdymo procese negali turėti jokių priešingų interesų, nes privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 str. 1 d., nes sprendžiant klausimą dėl atliktų antstolio veiksmų netaikė CPK 628 str. 3 d. Net iškėlus skolininkui bankroto bylą ir privalomai sustabdžius vykdomąją bylą (CPK 626 str. 3 p.), antstolis gali imtis priemonių skolininko turtui surasti ir areštuoti (CPK 628 str. 3 d.). Todėl antstolis turėjo teisę imtis priemonių surasti bendraatsakovų (individualios įmonės dalyvių) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje esantį turtą, t.y. pajamas, gautas iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str.), jau po bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė CPK 443 str. 8 d. Panaikinus apribojimus taikomus skundžiamais antstolio patvarkymais bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje esančiam turtui, t.y. pajamoms, gautoms iš R.O. S. darbinės veiklos, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bankroto bylos išnagrinėjimo ir tuo pažeidė CPK 4 str., nes neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2001-12-21 nutarimo Nr. 33 11 p. nurodytą reikalavimą imtis priemonių, kad individualios įmonės dalyvių turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo ir prireikus būtų galima nukreipti į jį išieškojimą.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

2007-03-20 Kauno apygardos teismo nutartimi (b.l.5) civilinėje byloje Nr. B2-708-109/2007 B. S. įmonei, įmonės kodas 3368777, esančiai Pašilės g. 96-23, Kaune, buvo iškelta bankroto byla. Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nurodo, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Šio įstatymo 10 str. 4 d. 4 p. reglamentuoja pareigą pranešti antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto. 2007-04-18 antstolio R. V. kontoroje buvo gautas bankrutuojančios B. S. įmonės administratorės pranešimas apie bankroto bylos iškėlimą (vykdomoji byla Nr.0147/03/04895, b.l. 102). Skolininkui iškėlus bankroto bylą, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, jeigu bankroto byla iškeliama skolininkui, ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui, o teismas vykdomosiose bylose pareikštus reikalavimus įtraukia į kreditorių sąrašą (CPK 626 str. 3 p.). Nagrinėjamoje byloje antstolis buvo informuotas apie bankroto bylos įmonei iškėlimą, todėl privalėjo visus vykdomuosius dokumentus perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nutraukti visus išieškojimus. Tuo tarpu antstolis R. V. 2007-05-02 priėmė patvarkymą (civilinė byla Nr. B2-708-109/2007, b.l.63, prijungta šioje byloje; vykdomoji byla Nr.0147/03/04895, b.l. 103), kuriuo nusprendė sustabdyti vykdomąją bylą Nr.0147/03/04895, kuria buvo išieškoma 4381,74 Lt suma trečios eilės išieškotojo UAB „Linavos servisas“ naudai iš B. S. įmonės, dalyje dėl išieškojimo iš B. S. įmonės, į.k. 3368777, turto. Antstolis, atsižvelgęs į tai, kad pagal vykdomąjį dokumentą, kuris yra išieškojimo pagrindas, išieškojimas buvo vykdomas ne tik iš B. S. įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, bet ir iš įmonės savininkų (dalyvių), t.y. B. S. ir R.O. S., kurių atžvilgiu nėra iškeltos bankroto bylos, o be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 str. 2 d.), vykdomąjį dokumentą antstolis paliko vykdomoje byloje, o bankroto bylą nagrinėjančiam teismui išsiuntė tik vykdomojo dokumento nuorašą. Šiuo veiksmu antstolis pažeidė CPK 626 str. 3 p. reikalavimus – vykdomosios bylos sustabdymas yra privalomas, iškėlus skolininkui bankroto bylą. Turi būti sustabdyta visa vykdomoji byla, o dalinis bylos sustabdymas negalimas. Taigi esant 2007-03-20 iškeltai bankroto bylai, apie kurios iškėlimą antstoliui buvo žinoma, jis neturėjo teisės 2007-06-20 priimti patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš Rimos O. S. išieškotojui UAB „Linavos“ servisas. Pažymėtina, kad 2007-05-31 Kauno apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. B2-708-109/2007, b.l.83-84, prijungta šioje byloje) buvo patvirtinti bankrutuojančios B. S. įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų – ir UAB „Linavos“ servisas 4381,74 Lt sumai. Taigi vadovaujantis išdėstytais motyvais, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolio atliktus veiksmus pripažino neteisėtais, panaikindamas antstolio patvarkymą.

Antstolio argumentas dėl neteisingai teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstas. Civilinio proceso kodekso 443 str. 6 dalis reglamentuoja, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjos R. O. S. ir antstolio R. V. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Patenkinus pareiškėjos skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų, pagrįstai pareiškėjai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš antstolio (b.l.18, CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Priteista 200 Lt bylinėjimosi išlaidų suma atitinka bylos sudėtingumą ir neviršija nustatytų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.2 ir 8.18 punktas), patvirtintų 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 ir 2004-03-26 Lietuvos advokatų tarybos nutarimu.

Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 2.50 str. 4 d. numato, kad juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija. Nagrinėjamu atveju juridinis asmuo yra individuali įmonė, todėl už juridinio asmens prievoles gali atsakyti ir individualios įmonės dalyviai. CK 3.109 str. 1 d. numato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; solidariosios sutuoktinių prievolės. CK 3.113 str. numato, kad jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, tai šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto. Prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš asmeninio skolininko turto. Kai išieškojimas vykdomas iš bendrojo sutuoktinių turto (pvz., CK 3.109 str. 1 d. 1-6 p., 2 d., 3.112 str. 1 d.), tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (CPK 667 str.) atlikti nereikia. Vien ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies. Sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais dokumentais. Jos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-423/2006, kat. 75.7; 129.1, „Teismų praktika“ Nr.26).

Nagrinėjamu atveju esant iškeltai bankroto bylai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolio veiksmus pripažino neteisėtais ir panaikino antstolio priimtą patvarkymą. Kolegijos nuomone, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.