- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2VP-33941-1080/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28100-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė (pirm.)
- Skolininkas
- (duomenys neskelbtini)
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Virginijos Meškauskienės prašymą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys – skolininkė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vadovas A. A., išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. antstolė Virginija Meškauskienė kreipėsi į teismą su prašymu skirti (duomenys neskelbtini) vadovui A. A. 100 Eur baudą už antstolės reikalavimo nevykdymą.
2. Pareiškime nurodo, kad 2020 m. vasario 3 d. priėmė patvarkmą pateikti informaciją apie turimą turtą, kuris buvo išsiųstas skolininkės buveinės adresu, adresu viešoje erdvėje ir elektroniniu paštu. 2020 m. bandžio 27 d. patvarkmas pateikti informaciją apie turimą turtą pakartotinai išsiųstas (duomenys neskelbtini) buveinės adresu. Registruotos siuntos neįteikimo pranešimuose nurodta atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo antstolės prašymą tenkinti teismo nuožiūra paskiriant (duomenys neskelbtini) vadovui baudą už antstolės reikalavimų nevykdmą.
4. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į antstolės pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą iki teismo posėdžio pradžios nepateikė.
5. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR) 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 463,64 Eur skolos iš skolininkės (duomenys neskelbtini) išieškotojos VMI prie LR naudai. Vykdydamas vykdomąjį dokumentą, antstolė 2020 m. vasario 3 d. priėmė patvarkmą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti informaciją apie turimą turtą, kuriuo skolininkė buvo įpareigota per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstolei duomenis apie turimą turtą, jo buvimo vietą ir likutinę vertę, turtines teises ar vertybinius popierius, visas turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose, bendrovės kasoje esančias pinigines lėšas, pinigines lėšas ar turtą pas trečiuosius asmenis. Skolininkei taip pat buvo išaiškinta CPK 645 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atsakomybė už antstolio reikalavimų nevykdymą. Minėtas antstolės patvarkymas buvo išsiųstas skolininkės (duomenys neskelbtini) registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) bei kitu žinomu veiklos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugoimo laiką“. Neįteikus patvarkymo, jis buvo išsiųstas skolininkės (duomenys neskelbtini) vadovo A. A. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai taip pat grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Patvarkymas taip pat išsiųstas ir oficialiais elektroninio pašto adresais – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Antstolės teigimu, informacija apie įmonės turtą pateikta nebuvo, todėl antstolė pakartotinai 2020 m. balandžio 27 d. išsiuntė patvarkymą skolininkės (duomenys neskelbtini) registruotos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugoimo laiką“. Antstolė procesinius dokumentus pakartotinai išsiuntė ir oficialiais eletroninio pašto adresais - (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Antstolės reikalavimai iki kreipimosi į teismą įvykdyti nebuvo.
7. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose (redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.). Pagal jų nuostatas, CPK nustatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo (CPK 605 straipsnis); procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje nustatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose nustatytus atvejus (CPK 604 straipsnis).
8. Kasacinis teismas išaiškino, kad kilus ginčui, ar antstolio patvarkymas buvo įteiktas skolininko ar kito vykdymo proceso dalyvio adresu, ar tai padaryta tinkamai, šis klausimas spręstinas remiantis ne tik CPK 604–605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiosmis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pvz., CPK 122 ir 123 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 122 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 2, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką juridiniams asmenims, įtvirtina pareigą visus reikalingus įteikti dokumentus siųsti Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-459-186/2015).
9. Kaip nustatyta aukščiau, antstolė procesinius dokumentus skolininkei siuntė tiek oficialiai Juridinių asmenų registre nurodytu registruotos buveinės adresu, tiek kitu žinomu skolininkės veiklos adresu. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir skolininkės vadovo gyvenamosios vietos adresu bei oficialiai Juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu paštu, kitu žinomu elektroniniu paštu. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų, jie pakartotinai buvo siuniami įmonės registruotos buveinės adresu bei žinomais elektroninio pašto adresais. Todėl teismo vertinimu, juridinis asmuo šioje situacijoje neužtikrino savo pasiekiamumo ne tik buveinės adresu, bet ir savo vadovo gyvenamosios vietos adresu. Tokiu atveju, juridinis asmuo žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Teismas daro išvadą, kad esant šioms nurodytoms aplinkybėms, egzistuoja pakankamas pagrindas procesinių dokumentų įteikimo faktui konstatuoti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Remiantis CPK 645 straipsnio nuostatomis, skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas. Pagal CPK 645 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų.
11. Atsižvelgdamas į antstoliui keliamus aukštus kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis, kt.), teismas neturi pagrindo abejoti pareiškime išdėstytais antstolio teiginiais, kad antstolio reikalavimai iki šiol neįvykdyti (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ginčo dėl antstolės nustatyto įpareigojimo teisėtumo nėra, vadinasi, nurodyti įpareigojimai yra galiojantys, teisėti ir vykdytini. Nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad skolininkei (duomenys neskelbtini) buvo žinomas antstolės reikalavimų turinys, t. y. nustatyti įpareigojimai, jų vykdymo tvarka ir nevykdymo teisiniai padariniai, tačiau šie reikalavimai iki šiol neįvykdyti. Teismas neturi duomenų, dėl kokių konkrečių (finansinių, organizacinių, nenugalimos jėgos ar kt.) priežasčių skolininkė nevykdo antstolės reikalavimų. Todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju, teismui pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių antstolės nustatytų įpareigojimų neįvykdymo faktą, kaip pagrindą kilti (duomenys neskelbtini) procesinei atsakomybei (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-808-823/2012).
12. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2019 m. sausio 29 d. yra A. A.. VĮ Registrų centre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 2.66 straipsnio 1 ir 5 dalys). Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Šio įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje ir 10 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja bendrovės veiklą ir atsako už bendrovės veiklos organizavimą.
13. Nagrinėjau atveju antstolis pareiškimu prašo teismo skirti (duomenys neskelbtini) vadovui A. A. 100 Eur baudą už antstolės reikalavimo nevykdymą.
14. Pažymėtina, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją: viena vertus, tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už jau įvykdytus proceso pažeidimus (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis, 645 straipsnio 3 dalis), kita vertus, tai yra skatinančio pobūdžio procesinė teisinė priemonė, skiriama siekiant paraginti asmenį įvykdyti antstolio reikalavimus. Nustatant skirtinos baudos dydį, svarbu, kad ji būtų ne per didelė, tačiau pakankama, kad skatintų pažeidėją nutraukti teisės pažeidimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomos paskirti baudos dydžio, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į pažeidimo sunkumą, antstolės reikalavimo nevykdymo trukmę, į išieškomos sumos dydį, į skolininkės bendradarbiavimą su antstole siekiant nevilkinti vykdymo proceso veiksmų (nenurodė jokių reikalavimo nevykdymo priežasčių), vengimą atlikti antstolės reikalavimą, į tai, kad šioje vykdomojoje byloje įmonės vadovui bauda už informacijos antstolei nepateikimą skiriama pirmą kartą. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antstolės pareiškimas tenkinamas iš dalies. Teismas daro išvadą, kad tam, jog būtų pasiekti baudos prevenciniai tikslai, būtų paskata tinkamai vykdyti prievolę, šiuo atveju pakankama bauda skolininkės (duomenys neskelbtini) vadovui A. A. už antstolės reikalavimų nevykdymą būtų 50,00 Eur.
15. Išaiškintina (duomenys neskelbtini) vadovui A. A., kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolės reikalavimus.
16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 106 straipsnio 3 dalį baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų atstovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 585 straipsniu, 593 straipsniu, 645 straipsniu,
nutaria:
antstolės Virginijos Meškauskienės prašymą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies.
Skirti (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) vadovui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų ir 00 ct) baudą už antstolės 2020 m. vasario 3 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą.
Likusioje dalyje prašymo netenkinti.
Išaiškinti (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) vadovui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad baudos paskyrimas neatleidžia jo nuo pareigos įvykdyti antstolės reikalavimo.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įrašant įmokos kodą 6800, mokėjimo paskirtyje nurodant nutarties, kuria paskirta bauda, numerį. Mokėjimo nurodymo kopiją pateikti teismui (raštinei).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.