Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2015-12-29 · Civilinė byla Nr. 2-17992-512/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-29
Bylos Nr.
2-17992-512/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15492-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mickevičius
Pareiškėjas
A. Z.
Suinteresuotas asmuo
AB SEB bankui, VMI prie FM, L. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-17992-512/2015(Proceso Nr. 2-06-3-15492-2015-0)Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.11.; 3.5.1.20.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims AB SEB bankui, VMI prie FM, L. M. (L. M.), antstoliui J. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl antstolio J. P. veiksmų, kuriuo prašo priimti patvarkymą neišieškoti lėšų iš gaunamos pensijos, kurią gauna iš Krašto apsaugos ministerijos. Nurodo, kad pensiją sudaro 400 Eur. Vykdant skolų išieškojimą, pensijos lieka 179 Eur, kurios neužtenka pragyvenimui. Teigia, jog nori gauti visą pensiją bei sudaryti su antstoliu skolos išmokėjimo grafiką.

Antstolis 2015-12-07 priėmė patvarkymą dėl pareiškėjo skundo, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjo skundo ir skundą perdavė nagrinėjimui Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodo, kad pagrįstai surašė 2014-01-03 patvarkymą ir 2015-03-12 patvarkymą dėl skolos išieškojimo bei vykdo išieškojimą iš skolininko gaunamų pajamų. Išskaitos daromos vadovaujantis CPK 736 str., todėl nėra teisinio pagrindo jų mažinti. Pažymėjo, kad skolininkas siekdamas sumažinti galimas išskaitas, turėtų sudaryti taikos sutartį ar mokėjimo grafikus su išieškotojais bei gauti jų sutikimą, priešingu atveju antstolis pažeistų išieškotojų teises ir teisėtus lūkesčius.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, jog rašytinio proceso tvarka byla iš esmės nebus išnagrinėta.

Pagal CPK XXXI skyriuje nustatytą tvarką skundai dėl antstolių veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas), kurią detalizuoja CPK 510, 512-513 straipsniai. CPK 443 straipsnio 5 dalis numato, kad XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš vykdomųjų bylų medžiagų nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/11/01413, pradėtą pagal 2011-11-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-13069-618/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. Z. išieškotojo L. M. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0172/12/00600, pradėtą pagal 2012-03-27 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-1536948-12 dėl baudos išieškojimo iš skolininko A. Z. išieškotojo valstybės, atstovaujamos VMI prie FM, naudai; vykdomąją bylą Nr. 0172/13/00232, pradėtą pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro 2013-02-11 vykdomąjį įrašą Nr. GB-1036 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. Z. išieškotojo AB SEB banko naudai; taip pat vykdomąją bylą Nr. 0172/14/01406, pradėtą pagal 2014-05-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-12060956-14 dėl baudos išieškojimo iš skolininko A. Z. išieškotojo valstybės, atstovaujamos VMI prie FM, naudai.

2014-01-03 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriuo LR Krašto apsaugos ministerija įpareigota iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v.b. Nr. 0172/13/00232). 2015-03-12 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriuo LR Krašto apsaugos ministerija įpareigota iš skolininko gaunamų pajamų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v.b. Nr. 0172/14/01406).

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).

Pareiškėjas pateiktu skundu iš esmės nesutinka su tuo, jog skolos išieškojimas vykdomas iš jo gaunamos pensijos.

CPK 624 straipsnio 2 dalis numato priverstinio vykdymo priemones, kurių gali būti imamasi vykdant išieškojimą, tarp kurių ir išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis. CPK 739 straipsnis numato baigtinį sąrašą piniginių lėšų, į kurias išieškojimas negali būti nukreipiamas – tai kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos.

Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas iš pareiškėjo (skolininko) gaunamos pensijos, kurią moka Krašto apsaugos ministerija. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo skunde minima pensija nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytų lėšų, iš kurių negalima išieškoti, sąrašą. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su gaunamų lėšų naudojimu pragyvenimui, nesudaro pagrindo jas vertinti kaip aplinkybes, dėl kurių iš pareiškėjui priklausančių lėšų (pensijos) negalėtų būti vykdomas išieškojimas.

Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų (CPK 733 straipsnio 1 dalis). CPK 736 straipsnyje reglamentuoti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžiai. Pagal CPK 736 straipsnį iš skolininko gaunamų darbo užmokesčio ar kitų joms prilyginamų pajamų gali būti išskaičiuojama 70 proc. pajamų, viršijančių vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 proc. iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalus mėnesio atlyginimo dydžio. Kai išieškojimas vykdomas pagal kelis vykdomuosius raštus – iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, neviršijančių vieno minimalaus mėnesio darbo užmokesčio, gali būti išskaitoma ne daugiau kaip 50 proc. sumos. Šios išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės yra taikomos išieškant iš visų skolininkui priklausančių pajamų, nurodytų CPK 737 straipsnyje, įskaitant ir pensijas (CPK 737 straipsnio 7 punktas). Iš pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad antstolis patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo gaunamos pensijos priėmė laikantis CPK 733 ir 736 straipsnio reikalavimų, todėl išskaitų dydžio mažinti nėra jokio pagrindo.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Todėl tik imantis visų CPK numatytų priverstinio vykdymo priemonių gali būti pasiekti vykdymo proceso tikslai ir uždaviniai.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo A. Z. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0172/11/01413, Nr. 0172/12/00600, Nr. 0172/13/00232, Nr. 0172/14/01406 grąžinti antstoliui J. P..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Egidijus Mickevičius