Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T., gimusio (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) R. G. 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) A. G. 2023 m. rugsėjo 27 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu, kuriuo A. T. pasiūlė iki 2023 m. spalio 28 d. sumokėti 15 Eur baudą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo (b. l. 18-20). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad A. T. būtų įvykdęs aptartą administracinį nurodymą (sumokėjęs 15 Eur baudą), todėl šis procesinis sprendimas neįgijo teisinės galios.

Institucijos (duomenys neskelbtini) R. G. 2023 m. lapkričio 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), kuriuo A. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Nutarime nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T., 2023 m. rugsėjo 12 d., apie 09.03 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo stovėjimo trukmę ribojančio kelio ženklo galiojimo zonoje ir gerai matomoje vietoje nepaliko informacijos apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 8 ir 149 punktus, taip pat 1 priedo 529 punktą. Dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo A. T. paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda (b. l. 11-13).

Vilniaus miesto apylinkės teismui A. T. pateikė skundą, kuriuo yra prašoma įpareigoti Institucijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnus tinkamai atlikti tyrimą šioje administracinio nusižengimo byloje, taip pat įvertinti tyčią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose, be kita ko, atkreipti dėmesį į tai, kad tyrimą atlikęs pareigūnas neįgyvendino A. T. turimų procesinių teisių. Skunde teigiama, kad 2023 m. spalio 26 d. telefonu susisiekus su administracinio nusižengimo protokolą surašiusiu pareigūnu A. G., pastarasis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nurodė, kad į pareigūno el. paštą atsiųstų savo paaiškinimą, kuriame nurodytų visas įvykio aplinkybes. 2023 m. spalio 26 d., pasinaudodamas savo procesinėmis teisėmis, kurios numatytos ANK 577 straipsnyje, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. nurodytu el. paštu pateikė prašymą/paaiškinimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nurodydamas visus motyvus ir galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Prašyme/paaiškinime buvo nurodyta, kad A. T. atvykęs nurodytu adresu ir nurodytu automobiliu, apie 08.35 val. palikdamas transporto priemonę stovėti, paliko informaciją apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką už priekinio motorinės transporto priemonės stiklo taip, kad ji (informacija) būtų matoma kitiems asmenims, užrašydamas minėtą informaciją ant lapelio, tačiau po maždaug 20 minučių grįžęs į automobilį, lapelį su informacija rado ant automobilio grindų, įtarė, jog išlipant iš automobilio, lapelį su informacija nupūtė vėjas. Skunde akcentuojama, kad ANK 7 straipsnyje nurodyta, jog asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo. Remiantis skunde nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. veiksmuose nėra tyčios. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, A. T. prašė tyrimą atliekančio pareigūno visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištirti šią administracinio nusižengimo bylą bei priimti pagrįstą sprendimą, įvertinti visus motyvus ir argumentus, kadangi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas neįvertino visų aplinkybių – administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės, t. y. nenustatyta kaltės forma, rūšis ir visiškai neatskleistas kaltės turinys, pasireiškiantis intelektinio ir valinio elementų visuma, nors tą nurodo padaryti įstatymų leidėjas. Kita vertus, po Nutarimo priėmimo susisiekus su šį procesinį sprendimą priėmusia pareigūne R. G., pastaroji nurodė, kad jos A. T. prašymas/paaiškinimas prie administracinio nusižengimo bylos iki pat bylos nagrinėjimo nebuvo pridėtas, o sprendimą priėmusi pareigūnė nežinojo jokių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiktų aplinkybių. Akivaizdu, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, aplaidžiai vykdydamas savo pareigas, nesuteikė teisės, sprendimą priėmusiam pareigūnui, susipažinti su A. T. paaiškinimais, t. y. įrodinėjimo pareiga buvo perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Skunde pabrėžtina ir tai, kad gatvės atkarpa paženklinta kelio ženklais Nr. 529 „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ nurodant 2 valandų laikotarpį, su papildoma lentele Nr. 828 „Galiojimo laikas darbo dienomis“ nuo 08.00 val. iki 18.00 val., t. y. automobilių nemokamas stovėjimas dvejoms valandoms galioja nuo 08.00 val. iki 18.00 val. Byloje nėra duomenų, kad A. T. vairuotas automobilis buvo paliktas stovėti ilgiau nei 2 valandas, kadangi pastarasis automobilį paliko stovėti 08.35 val., o transporto priemonė užfiksuota 09.03 val. (b. l. 3-6).

Institucija atsiliepime prašo A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą Nutarimą nepakeistą. Institucijos vertinimu, A. T. padarytas administracinis nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu ir byloje surinkta medžiaga. Administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, tačiau fiksuojant šį administracinį nusižengimą buvo daromos transporto priemonės nuotraukos arba nusižengimas užfiksuotas stacionariomis ar mobiliosiomis nusižengimo fiksavimo sistemomis. Atsiliepime akcentuojama, kad A. T., palikdamas informaciją apie transporto priemonės atvykimo laiką už priekinio motorinės transporto priemonės stiklo, turėjo įsitikinti, kad tą padarė tinkamai, t. y. nueidamas nuo stovinčio automobilio įsitikinti, kad palikta informacija matoma kitiems asmenims. Byloje esančiose nuotraukose, kuriose automobilis užfiksuotas keliais rakursais, nėra matomas paliktas lapelis, todėl akivaizdu, kad A. T. neįvykdė KET 149 punkte nurodytos pareigos. Pabrėžtina ir tai, kad A. T. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, jog nepaliko informacijos apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką už priekinio automobilio stiklo taip, kad informacija būtų matoma kitiems asmenims, o ne dėl to, jog pastarojo automobilis administracinio nusižengimo padarymo vietoje stovėjo ilgiau nei 2 valandas (b. l. 32-33).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. parodė, kad (2023 m.) rugsėjo 12 d., apie 08.30 val., atvyko į (duomenys neskelbtini), pasistatė savo automobilį. Tą dieną pats vairavo transporto priemonę. Jis paliko raštelį su (atvykimo) laiku, kadangi prieš tai matė ženklą. Turi 08.35 val. nusifotografavęs ženklą, kad žinotų kada tiksliai pasistatė savo automobilį. Kai statė automobilį, nematė kiek tiksliai laiko ten galima buvo stovėti, todėl ir nusifotografavo bei nuėjo į (duomenys neskelbtini). Kiek žino, leidimas stovėti toje vietoje galioja dvi valandas. Kadangi jis tuo metu sunkiai vaikščiojo, todėl negrįžo atgal prie savo automobilio ir nepasitikrino (neįsitikino) dėl lapelio ar jis nėra nukritęs, tiesiog nuėjo į (duomenys neskelbtini). Tuo metu sunkiai vaikščiojo, nes jam buvo lūžęs (kojos) pirštas. Jis tuo metu neatkreipė dėmesio ar lapelis guli, kadangi vėlavo, bet lapelis nebuvo pritvirtintas, tiesiog ant panelės paliktas. Buvo paprastas lapelis iš užrašų knygutės. Jis visą laiką turi užrašinę, palieka savo mobiliojo telefono numerį. Grįžęs atgal rado lapelį su pranešimu, kad jo automobilis yra užfiksuotas dėl (administracinio) nusižengimo. Kai grįžo, jo paliktas lapelis buvo prie sėdynės, todėl pašaliniams galimai ir negalėjo matytis. Jis susisiekė su administracinio nusižengimo protokolą surašiusiu pareigūnu ir pastarajam paaiškino situaciją. Pareigūnas jam paaiškino, kad būna tokių atvejų, jas įvertina vadovai ir nutraukia pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, taip pat pareigūnas nurodė savo tarnybinį el. paštą, jog atsiųsti prašymą, kurį jis išsiuntė pareigūnui ir prašė nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Nurodė savo paaiškinime, kad galbūt dėl vėjo lapelis nukrito, bet galėjo būti ir nuo to kaip uždarė automobilio dureles. Tai buvo pirmas atvejis, kai paliko lapelį ir jį nupūtė. Nepridėjo nuotraukos, kai siuntė paaiškinimą, tiesiog paaiškino situaciją administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam pareigūnui. Kita vertus, buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo teisena, o Nutarimą priėmęs pareigūnas net nežinojo, kad toks jo (A. T.) prašymas buvo siųstas. Nori patikslinti, kad pagal ANK 577 straipsnio 3 dalį gali administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam pareigūnui teikti paaiškinimus el. paštu, registruotu paštu, o ne taip, kaip nustatyta pagal (duomenys neskelbtini) tvarką (b. l. 41-42).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. parodė, kad nusižengimus fiksuoja savivaldybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriai, po to juos perduoda tyrimui (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju turi būti nurodytas vardas ir pavardė kontrolieriaus, kuris fiksavo teisės pažeidimą. Jam pačiam galimai teko bendrauti su asmeniu, kuris padarė šioje byloje nagrinėjamą teisės pažeidimą (administracinį nusižengimą). Asmuo teigė, kad tai (padarytas administracinis nusižengimas) yra ANK 417 straipsnio 7 dalis, o ne 2 dalis, buvo akcentuota, jog veika neteisingai kvalifikuota. Kita vertus, tai yra kiti pažeidimai, už kuriuos savivaldybė neturi kompetencijos vykdyti administracinio nusižengimo teiseną. Dėl administracinio nusižengimo gali pasakyti, kad tai yra vairuotojo pareiga palikti užfiksuotą laiką, nes tai yra jau ženklo pažeidimas. Dėl prašymų paaiškino, kad yra nustatyta prašymų pateikimo tvarka. Prašymai yra pateikiami per elektroninę paslaugų sistemą (duomenys neskelbtini). Nežino ar į jo asmeninį el. paštą siuntė prašymą A. T., reikėtų tai patikrinti (b. l. 47-48).

Teismo posėdžio metu liudytojas M. N. parodė, kad toje vietoje yra riboto stovėjimo, parkavimo ženklai, buvo paliktas automobilis. Buvo fiksuojami automobiliai, kurie galimai pažeidė stovėjimo ženklą. Jis nežiūri kas salone guli, žiūri kur yra palikta informacija, visus kampus panelėje apžiūri. Kai mato vairuotoją, visada įspėja (b. l. 55-56).

Elektroninio laiško kopijoje užfiksuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. 2023 m. spalio 26 d. apie 10.05 val. iš savo el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) į el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) išsiuntė elektroninį laišką pavadinimu „Paaiškinimas“ su tekstu „Laba diena, siunčiu paaiškinimą. Geros dienos.“. Iš elektroninio laiško turinio taip pat matyti, kad buvo pridėtas PDF formato failas „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 7).

Foto nuotraukose užfiksuotas A. T. automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ant kurio nėra palikta informacija apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką (b. l. 21-22).

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos administracinio nusižengimo bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Tiek iš administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. skundo turinio, tiek iš pastarojo duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, galima teigti, kad yra prašoma arba panaikinti skundžiamą Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai iš naujo tirti, arba administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, kadangi, pasak A. T., jo veiksmuose nenustatyta tyčia ir dėl to pastarajam negali kilti administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis (ANK 2 straipsnio 3-4 dalys). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

KET 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

KET 149 punkte įtvirtinta, jog palikdamas stovėti motorinę transporto priemonę stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, vairuotojas privalo palikti informaciją apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką už priekinio motorinės transporto priemonės stiklo taip, kad ji būtų matoma kitiems asmenims.

Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 12 d., apie 09.03 val., (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo stovėjimo trukmę ribojančio kelio ženklo galiojimo zonoje, tačiau matomoje vietoje nebuvo palikta informacija apie šios transporto priemonės atvykimo laiką. Šią faktinę aplinkybę pripažįsta bei jos neneigia ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T., be kita ko, tai užfiksuota ir vaizdinėje bylos medžiagoje, o būtent – foto nuotraukose (b. l. 21-22), iš kurių akivaizdžiai matyti, kad inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo laiku ir vietoje ant minėtos transporto priemonės nebuvo palikta jokios informacijos apie tikslų atvykimo laiką. Teismas pripažįsta, kad šios byloje nustatytos aplinkybės atitinka ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius sudėties požymius, jos yra įrodytos visiškai ir nekelia jokių abejonių.

A. T. per visą administracinio nusižengimo teisenos procesą nuosekliai nurodė, kad jis iš tiesų 2023 m. rugsėjo 12 d., apie 08.30 val. su automobiliu „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvyko adresu (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti minėtą transporto priemonę. Be kita ko, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu pripažino, kad atvykęs ir prisiparkavęs iš tiesų pamatė ženklą, kuris įpareigoja paliekant stovėti motorinę transporto priemonę stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, palikti informaciją apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką, todėl paliko raštelį su atvykimo laiku, t. y. iš šių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų akivaizdu, kad pastarasis nagrinėjamo įvykio metu suvokė apie įstatymais numatytą minėtą pareigą palikti informaciją apie atvykimo laiką. Be kita ko, A. T. teismo posėdžio metu paaiškino ir tai, kad grįžęs atgal iš (duomenys neskelbtini) prie automobilio rado lapelį su pranešimu, jog jo automobilis yra užfiksuotas dėl (administracinio) nusižengimo. Kai grįžo, jo paliktas lapelis buvo prie sėdynės, todėl pašaliniams galimai ir negalėjo būti matomas.

Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebėra jokių procesinių galimybių patikrinti šių A. T. duotų parodymų patikimumą, tačiau taip pat byloje nėra surinkta ir objektyvių duomenų, galinčių paneigti A. T. teiginius apie iš tiesų paliktą lapuką, kuriame buvo nurodytas atvykimo laikas. Kita vertus, net ir konstatuojant, kad A. T. iš tiesų paliko pastarojo minimą lapuką su nurodytu atvykimo laiku bei jis (raštelis) galimai dėl vėjo ar uždarant automobilio dureles nukrito nuo gerai kitiems matomos vietos, tai nepaneigia asmens padaryto administracinio nusižengimo fakto bei negali būti pagrindas nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.

Pažymėtina, kad KET 149 punktas imperatyviai ir be jokių išlygų nustato, kad būtent vairuotojas, palikdamas stovėti motorinę transporto priemonę stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, privalo palikti informaciją apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką už priekinio motorinės transporto priemonės stiklo taip, kad ji būtų matoma kitiems asmenims, t. y. nagrinėjamu atveju būtent A. T. pastarojo minimą lapelį (raštelį) su atvykimo laiku privalėjo palikti taip, kad jis būtų gerai matomas kitiems asmenims, jis nebūtų nukritęs ant sėdynės ant kitokiu būdu užslėptas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu pripažino, jog iš tiesų negrįžo atgal prie savo automobilio ir nepasitikrino (neįsitikino) dėl lapelio ar jis nėra nukritęs, tiesiog nuėjo į (duomenys neskelbtini), o grįžęs pamatė, kad lapelis buvo prie sėdynės, todėl pašaliniams galimai ir negalėjo matytis, t. y. neatkreipė dėmesio ar lapelis guli, kadangi vėlavo, bet lapelis nebuvo pritvirtintas, tiesiog ant panelės paliktas. Šie duoti asmens paaiškinimai patvirtina, kad A. T. net ir žinodamas apie imperatyvią KET nustatytą pareigą, elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, neįsitikino ar jo paliktas lapelis iš tiesų yra tokioje vietoje, jog būtų gerai matomas kitiems asmenims. Būtent tai patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose buvus ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviąją pusę – kaltę, kuri nagrinėjamu atveju pasireiškia kaip neatsargumas, kadangi A. T. elgėsi neapdairiai ir kokybiškai neužtikrino jam tenkančios imperatyvios KET numatytos pareigos.

Teismas, įvertinęs šioje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų ir kitų duomenų visumą, taip pat duotus proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatytas svarbias faktines aplinkybes, sprendžia, jog A. T. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nekelia jokių abejonių ir yra įrodyta visiškai, pastarojo padarytas teisės pažeidimas kvalifikuotas teisingai, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ar bylą grąžinti Institucijai papildomam tyrimui atlikti.

Kartu pažymėtina ir tai, jog nors administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad analogiško turinio paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių jis teikė ir Institucijai, tačiau ši šių paaiškinimų nevertino, tačiau visi A. T. argumentai, susiję su administracinio nusižengimo padarymo aplinkybėmis, buvo išklausyti ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Be kita ko, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apklausti ir aptariamą įvykį fiksavę bei tyrę Institucijos pareigūnai, todėl tokiu būdu buvo realizuota administracinėn atsakomybėn patraukto teisė būti išklausytam ir gintis nuo kaltinimo, kas nesuteikia pagrindo teismui aptariamą administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos

Kaip jau minėta, ANK 641 straipsnis teismą įpareigoja patikrinti ne teismo tvarka priimtą nutarimą ne tik dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, bet ir dėl paskirtos administracinės nuobaudos bei kitų nutarime sprendžiamų klausimų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų ir įrodymų visumą, nustatytas esmines faktines aplinkybes, sprendžia, kad Institucija skundžiamu Nutarimu neteisingai individualizavo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriamą administracinė nuobaudą.

Skundžiamu Nutarimu A. T. už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda, t. y. sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis, kas laikytina akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga priemone padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo kontekste. Kaip jau minėta, byloje liko nepaneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai (versija), kad pastarasis iš tiesų paliko lapelį (raštelį) su transporto priemonės atvykimo laiku, t. y. nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog A. T. jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir akivaizdžiai norėjo savo aktyviais veiksmais padaryti teisės pažeidimą. Be kita ko, kaip nustatyta šioje administracinio nusižengimo byloje, pats teisės pažeidimas truko gana trumpą laiko tarpą, o būtent – apie pusvalandį. A. T. teigimu, jis atvyko apie 08.30 val., priparkavo automobilį, paliko raštelį ir išėjo į (duomenys neskelbtini), o pats teisės pažeidimas buvo užfiksuotas apie 09.03 val. Taip pat svarbu ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog toje vietoje, kurioje buvo paliktas A. T. automobilis, buvo galimas nemokamas priparkavimas iki 2 valandų (b. l. 23, 40, 45), tačiau išpildant konkrečią sąlygą – paliekant informaciją apie transporto priemonės atvykimą į tą konkrečią vietą.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti, be to, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas (imperatyvas) administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones parinkti iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Be to, skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

Teismas, susipažinęs su A. T. skunde, Institucijos atsiliepime ir skundžiamame Nutarime nurodytais argumentais bei motyvais, taip pat su skundo nagrinėjimui pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, įvertinęs visus reikšmingus skundo nagrinėjimui duomenis, sprendžia, kad A. T. padaryti ir Institucijos pagrįstai įrodytais pripažinti veiksmai parodo jo padaryto administracinio nusižengimo mažesnį pavojingumą ir suponuoja ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.

Visos pirmiau aptartos ir teismo nustatytos aplinkybės šioje nutartyje leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas administracinis pažeidimas yra išimtinai atsitiktinio pobūdžio ir nepagrįsto pasitikėjimo savimi pasekmė, o ne tyčinis veikimas puikiai suvokiant, jog yra daromas KET pažeidimas. Įvertinus tai, kad A. T. padarytas teisės pažeidimas truko gana trumpą laiko tarpą, taip pat, kaip matyti iš 2024 m. balandžio 16 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo, pridėto prie administracinio nusižengimo bylos, pastarasis nėra baustas administracine tvarka, byloje nepaneigti A. T. teiginiai, jog jis paliko informaciją apie atvykimą matomoje vietoje, tačiau dėl kitų aplinkybių ji galimai nukrito ant automobilio sėdynės, be kita ko, Institucija net nevertino šių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens duotų paaiškinimų, kuriuos jis elektroniniu paštu nusiuntė administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam pareigūnui (b. l. 7), dėl ko neteisingai įvertino tikrąjį padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį bei netinkamai individualizavo skiriamą administracinę nuobaudą ir paskyrė akivaizdžiai neproporcingą bei nepagrįstą padarytiems veiksmams 60 Eur dydžio baudą (sankcijos vidurkį). Sugretinus A. T. charakterizuojančius duomenis (dirba, nebaustas administracine tvarka) su jo padarytu administraciniu nusižengimu, pripažintina, kad, neatsakingiems ir teisei priešingiems pastarojo veiksmams tinkamai individualizuoti bei nepažeisti proporcingumo ir teisingumo principo, šiuo atveju užtenka ir švelniausios administracinės nuobaudos – įspėjimo paskyrimo, kadangi net ir minimali įstatyme numatyta administracinė nuobauda (30 Eur dydžio bauda) yra perteklinė.

Visų šių, teismo aptartų tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, tiek jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių aplinkybių bei jų vertinimui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste pripažintina, kad nagrinėjamu atveju tikslinga skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje – įspėjimą. Teismo vertinimu, tokios rūšies administracinė nuobauda, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, bus pakankama priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl šioje dalyje skundžiamas Nutarimas keistinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. (A. T.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) R. G. 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl paskirtos administracinės nuobaudos.

A. T., padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.