Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-02-08 · Civilinė byla Nr. e2-687-1150/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-08
Bylos Nr.
e2-687-1150/2023
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02496-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Ieškovas
N. S.
Atsakovas
O. K., T. J.
Kategorijos
  • 2.3.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-687-1150/2023Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02496-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.8.; 2.4.2.3.; 2.4.2.9.2.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 8 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovėms O. K. ir T. J. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė N. S. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti butą (patalpą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), asmenine ieškovės nuosavybe. Nurodo, kad:

1.1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) apylinkės taryboje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su F. S. (F. S.), kuri (duomenys neskelbtini) liaudies teismo sprendimu buvo nutraukta. Ištuokos liudijimą ieškovė išsiėmė (duomenys neskelbtini).

1.2. Santuokos metu ieškovė su F. S. susilaukė dviejų vaikų – dukters T. S. (šiuo metu T. J.) ir sūnaus A. S. (A. S.), kuris (duomenys neskelbtini). mirė.

1.3. Po santuokos nutraukimo F. S. sudarė antrą santuoką su O. K..

1.4. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir prasidėjus turto privatizacijai ieškovė iš individualios žvėrininkystės įmonės „Jovaras“ 1992 m. liepos 28 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį nusipirko Turtą, už kurį sumokėjo viso 10 635 rb savo asmeninėmis lėšomis.

1.5. Ieškovė, po aptariamo Turto įsigijimo, 2012 metų kovo 26 d., pirko 1467/4648 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Aptariamo žemės sklypo dalį ieškovė pirko po ištuokos liudijimo gavimo, mokėjo savo asmeninėmis lėšomis, grynais pinigais 554,53 Lt.

1.6. (duomenys neskelbtini). ieškovės buvęs sutuoktinis mirė. Duomenų apie brolius ir seseris, vaikaičius nėra. VĮ Registrų centro duomenimis po F. S. mirties niekas iš įpėdinių palikimo nepriėmė, be to, jis nebuvo sudaręs jokių testamentų. Gyvenamąją vietą iki mirties deklaravo antros žmonos O. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

1.7. F. S. niekada nesirūpino nei butu, nei ūkiniais pastatais, nepadėjo jų išlaikyti bei niekaip neišreiškė savo teisių į ieškovės vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą. Jokio indėlio į jų įsigijimą ieškovės buvęs sutuoktinis F. S. neįnešė, nes jie gyveno atskirai ir jis net nesidomėjo savo buvusia sutuoktine, t. y. ieškove.

1.8. Ieškovė 2022 m. norėjo parduoti aptariamą butą ir namų valdos žemės sklypo dalį, todėl kreipėsi pas notarę, tačiau notarė patikrinusi dokumentus nustatė, kad butas yra nupirktas 1992 m. liepos 28 d. t. y. iki (duomenys neskelbtini) kai buvo gautas ištuokos liudijimas. Dėl šių priežasčių ieškovė kreipiasi į teismą dėl aukščiau aprašyto turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe.

Atsiliepimas

2. Atsakovė O. K. atsiliepimu sutinka su ieškovės ieškinyje nurodytais reikalavimais.

3. Atsakovė T. J. atsiliepimu į ieškovės pateiktą ieškinį nurodė, jog į Turtą pretenzijų neturi, sutinka, jog Turtas būtų pripažintas mamos asmenine nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti, jog Turtas, nurodytas šio sprendimo 1 punkte, buvo įgytas ne bendra su kitais asmenimis (konkrečiau – su F. S.), o asmenine ieškovės nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punktas, 3.89 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis).

5. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės:

5.1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) apylinkės taryboje (duomenys neskelbtini). buvo sudariusi santuoką su F. S.. Santuoka (duomenys neskelbtini) liaudies teismo sprendimu nutraukta.

5.2. Santuokos metu ieškovė su sutuoktiniu susilaukė dviejų vaikų, t. y. T. J. ir sūnaus A. S., kuris (duomenys neskelbtini) mirė.

5.3. Ištuokos liudijimą ieškovė išsiėmė (duomenys neskelbtini).

5.4. Po santuokos nutraukimo, ieškovės buvęs sutuoktinis sudarė antrą santuoką su O. K.. Šios santuokos metu, t. y. (duomenys neskelbtini) F. S. mirė. Iki mirties F. S. gyveno ir savo gyvenamąją vietą deklaravo antros sutuoktinės gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini).

5.5. Iš buto ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties teismas nustatė, kad Turtą ieškovė įsigijo 1992 m. liepos 28 d.

5.6. Nekilnojamo turto registro duomenimis Turtas nuosavybės teise priklauso ieškovei pagal 1992 m. liepos 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 4575.

5.7. Iš VĮ Registrų centro pažymos teismas nustatė, kad F. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su ieškove, kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) F. S. antrą kartą sudarė santuoką su O. K.. F. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Iki mirties gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini).

5.8. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta Turte.

Dėl ieškinyje nurodytų reikalavimų (ne)pagrįstumo

6. Lietuvos Tarybos Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) įstatymo 21 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 1970 m. sausio 1 d. iki 2001 m. birželio 30 d.) įtvirtinta bendroji taisyklė, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų (sutuoktinių) nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo (turtu) naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis (turtas) įformintas vieno iš jų (sutuoktinių) vardu (SŠK 21 straipsnio 1 ir 3 dalys). Santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą metrikacijos organuose (SŠK 40 straipsnis).

7. Aptarta SŠK 21 straipsnyje numatyta bendroji taisyklė faktinių bylos aplinkybių kontekste reiškia, jog Turtas laikytinas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės rūšimi. Visgi, tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, tačiau pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai SŠK 22 straipsnis ir CK 3.89 straipsnis). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, tačiau teismas papildomai atkreipia dėmesį tai, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio (CK 3.87–3.100 straipsniai – apylinkės teismo pastaba) normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki 2000 m CK įsigaliojimo, ar 2000 m. CK įsigaliojus. Tai reiškia, jog sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) ir jo (turto) (ne)dalijimo klausimus, turi būti vadovaujamasi 2000 m. CK atitinkamomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015).

8. Kasacinio teismo išaiškinta, jog kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam (sutuoktiniui) priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė; įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011). Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, nutarties 15 punktas).

9. Nustatyta, jog ieškovė norėdama parduoti Turtą kreipėsi į notaro biurą, tačiau notarė patikrinusi dokumentus nustatė, jog Turtas pirktas 1992 m. liepos 28 d., t. y. iki kai buvo gautas ištuokos liudijimas ((duomenys neskelbtini).), todėl Turtas laikytinas įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių N. S. ir F. S. nuosavybe. Visgi, ieškovė teigia, kad dėl teisinio neišprusimo ištuokos liudijimas buvo išimtas vėliau nei nutraukta santuoka, santuoka faktiškai nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu. Be to, buvęs sutuoktinis F. S. niekada nesirūpino Turtu, nepadėjo jo išlaikyti bei niekaip neišreiškė savo teisių į ieškovės vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą. Jokio indėlio į jų įsigijimą ieškovės buvęs sutuoktinis F. S. neįnešė, nes jie gyveno atskirai ir jis net nesidomėjo savo buvusia sutuoktine.

10. Šio sprendimo 5 punkte aptarti įrodymai patvirtina, jog ieškovė Turtą pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 1992 m. liepos 28 d., t. y. po priimto teismo sprendimo nutraukti santuoką ((duomenys neskelbtini)). Už Turtą mokėjo savo lėšomis, šį faktą patvirtina ne tik tai, kad buvęs sutuoktinis jau gyveno atskirai, bet ir byloje esantis Turto išpirkimo pranešimas ir kvito kopija. Ieškovės teigimu, su buvusiu sutuoktiniu po santuokos nutraukimo bendro ūkio nebevedė, buvęs sutuoktinis Turte negyveno bei jo neprižiūrėjo, tad ieškovė pagrįstai nelaikė, jog Turtas priklauso bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tik dėl teisinių žinių stokos ieškovė iškart po santuokos nutraukimo neišsiėmė ištuokos liudijimo, dėl ko vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, notarė tikrindama dokumentus, turėjo teisę pagrįstai spręsti, jog Turtas įgytas santuokos metu.

11. Teismo nuomone, įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovė, pasirašydama pirkimo-pardavimo sutartį, aiškiai išreiškė valią Turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Juolab, duomenų, kad buvęs sutuoktinis būtų prisidėjęs prie ieškovės įgyjamo Turto, nėra, todėl labiau tikėtina, kad ieškovė būtent už savo asmenines santaupas nupirko (įsigijo) Turtą. Svarbu ir tai, kad ieškovės buvusio sutuoktinio antra žmona sutiko su ieškovės reikalavimu, įrodymų, nuginčijančių, jog Turtas priklausė jos mirusiam sutuoktiniui neteikė.

12. Teismas, apibendrindamas aukščiau išdėstytus motyvus, sprendžia, jog ieškovė įrodė (CPK 185 straipsnio 1 dalis), kad Turtas buvo įgytas už asmenines ieškovės lėšas po santuokos nutraukimo su F. S.. Byloje esantis teismo sprendimas paneigia VĮ Registrų centro duomenis, jog santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)., todėl nepaisant to, kad ištuokos liudijimas buvo išimtas vėliau nei faktiškai nutraukta santuoka, Turtas teisiškai laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys tenkinamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti

Pripažinti, jog N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) butą (patalpą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė