Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, 1A-872-174-2011

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Data: 2011-10-27
Bylos Nr.: 1A-872-174-2011
Teisminio proceso Nr.: 1-69-2-00017-2008-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Violeta Miliuvienė (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Stasys Valužis
Nuteistasis: D. V., A. Š.
Advokatai: Mauras Urbonavičius

Kategorijos

2.4Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėjas Vaidas Gasiūnas Baudž. byla Nr. 1A-872-174/2011 Teisminio proceso Nr. 1-69-2-00017-2008-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.19.4.; 1.1.4.2.; 1.2.29.1.; 2.1.7.4.; 2.4.6.4.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

Lietuvos respublikos vardu

2011 m. spalio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Stasio Valužio,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,nuteistajai D. V.,gynėjui advokatui Maurui Urbonavičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-07-22 nuosprendžio, kuriuo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 228 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – uždrausta trejus metus dirbti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Pataisos inspekcijos sektoriuje; pripažinta kalta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 20 MGL dydžio (2 600 Lt) bauda; pripažinti kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nubausta 35 MGL dydžio (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – draudimas trejus metus dirbti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Pataisos inspekcijos sektoriuje ir 40 MGL dydžio (5 200 Lt) bauda.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti, iki įsiteisės nuosprendis.

Daiktinius įrodymus nuspręsta palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Baudžiamąją bylą Nr.1-16-474-2008 (nuteistoji A. Š.), 2007 m. ir 2008 m., Kretingos rajono apylinkės teismo išnešiojamų raštų žurnalus nuspręsta grąžinti Kretingos rajono apylinkės teismui po nuosprendžio paskelbimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteista už tai, kad ji nuo 2005-12-07 iki 2008-06-01 dirbdama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono (duomenys neskelbtini) rajono Pataisos inspekcijos vyresniąja inspektore, tai yra valstybės tarnautoja, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2007-07-09 įsakymu Nr. 4-77 patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 4 punkto nuostatas būdama atsakinga už vadovavimą (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijai, šios įstaigos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999-07-08 įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija) 3straipsnio 1 dalies nuostatas, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, atsakomybės už priimtus sprendimus, principais, 3 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, kad valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus; 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) 19 straipsnio 4 punkto nuostatas, kad kiekvienas pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus bei jų pasekmes, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-06-12 tyčia nuolatos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi pasikėsino suklastoti ir panaudoti tikrus dokumentus bei suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, todėl nebuvo pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo bei bausmės neišvengiamumo principų įgyvendinimą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Pataisos inspekcijos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas pataisos inspekcijos pareigūno vardas, t. y.:

„D. V., pažeisdama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2007-07-09 įsakymu Nr. 4-77 patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo IVskyriaus, „Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos“ 16 punkto nuostatas – „Organizuoti ir vykdyti (duomenys neskelbtini) rajono PI raštvedybą ir dokumentacijos plane numatytų bylų tvarkymą ir atidavimą į archyvą“, Lietuvos Respublikos Archyvų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatas, kad „Oficialus dokumentas-valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens vykdant teisės norminių aktų nustatytus įgaliojimus sudarytas, patvirtintas ar gautas dokumentas, įtrauktas į apskaitą“, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88, 3 punkto nuostatas, kad „Registravimas – dokumento įrašymas į apskaitą, kuri užtikrina jo oficialumo įrodymą“, Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2007-01-02 įsakymu Nr. 4-3 patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos darbo reglamento 96 punkto nuostatas, kad „Klaipėdos regiono PI ir teritoriniuose padaliniuose parengti ar gauti su Klaipėdos regiono PI veikla susiję dokumentai turi būti registruojami, kad būtų įrodytas jų buvimas Klaipėdos regiono PI ir teritorinių padalinių dokumentų apskaitos sistemose ir užtikrinta dokumentų paieška“, laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2008-06-01 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijos patalpose, neužtikrino ir neįtraukė visų (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijoje gautų ir parengtų dokumentų Kalėjimo departamento prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijos 2006-2008 metų registrus: 2006 metų “Pataisos inspekcijos teikimų registrą“ (011Kr), 2006 metų “Laikino saugojimo informacinių vidaus dokumentų registrą“ (018Kr), 2006 metų „Nutarimų dėl paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo nuteistiesiems registrą“(16Kr), 2007 metų “Laikino saugojimo informacinių vidaus dokumentų registrą“ (018Kr), 2008 metų „Laikino saugojimo informacinių vidaus dokumentų registrą“ (018Kr), 2008 metų „Nutarimų dėl paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo nuteistiesiems registre“ (16Kr), 2008 metų „Gautų dokumentų registrą“ (2Kr), 2008 metų „Informacinių siunčiamų dokumentų registre“ (1Kr).

Be to, D. V., pažeisdama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2007-07-09 įsakymu Nr. 4-77 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataiso inspekcijos (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo IV. „Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos“ 8 punkto nuostatas, kad „Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais pataisos inspekcijų veiklą, užtikrinti teismo nuosprendžių ir nutarčių vykdymą (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijoje“, 9 punkto nuostatas, kad „Vykdyti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įskaitoje esantiems asmenims įstatymo bei teismo paskirtų pareigų, įpareigojimų ar draudimų bei jų elgesio kontrolę“, laikotarpiu nuo 2006-03-27 iki 2006-10-23, tiksli data nenustatyta, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijos, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose, tyčia piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijos įskaitoje esančiam nuteistajam A. P. nurodė ir pastarasis parašė savo vardą, pavardę, datą ir pasirašė ant neužpildytų nutarimo „Dėl registravimosi kartų ir dienų nustatymo“ blanko ir dviejų pažymų „Apie individualų pokalbį“ blankų, kuriuos D. V. įdėjo ir laikė asmens byloje Nr. 26, turėdama tikslą įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą darbą su nuteistuoju ir juos panaudoti asmens byloje, tačiau nusikalstamos veikos neužbaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2008-08-12 kratos metu A. P. asmens bylą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, D. V. laikotarpiu nuo 2006-04-03 iki 2008-04-01 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono (duomenys neskelbtini) rajono Pataisos inspekcijos patalpose, pažeisdama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2007-07-09 įsakymu Nr. 4-77 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo IV. „Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos“ 8 punkto nuostatas, kad „Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais pataisos inspekcijų veiklą, užtikrinti teismo nuosprendžių ir nutarčių vykdymą (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijoje“, vykdydama (duomenys neskelbtini) rajono PI įskaitoje esančių nuteistųjų priežiūrą, tyčia nesurašė veiklos dokumentų, susijusių su nuteistųjų priežiūra, tai yra:

- laikotarpiu nuo 2006-04-03 iki 2008-04-01 neįrašė visiškai ar iš dalies reikalingų duomenų į nutarimų „dėl registravimosi kartų ir dienų nustatymo“ blankus, tai yra į 2006-04-03, 2006-05-02 ir 2006-08-07 nutarimus nuteistajam V. K., į 2006-10-06 nutarimą nuteistajam V. B., į 2006-08-16, 2006-12-19 ir 2007-04-24 nutarimus nuteistajam V. B., į 2007-04-17 nutarimą nuteistajam R. B., į 2007-12-18 ir 2008-01-08 nutarimus nuteistajam M. V., į 2008-04-01 nutarimą nuteistajam A. N., kuriems nurodė parašyti savo vardą, pavardę ir datą ir pasirašyti ant dalinai užpildytų ar visai neužpildytų nutarimų,

- 2006-04-27 neįrašė visų reikalingų duomenų į 2006-04-27 nutarimą „dėl nuobaudos skyrimo“ nuteistajam S. Z., kuriam nurodė parašyti savo vardą, pavardę ir pasirašyti nutarime

- 2007-07-12 ir 2007-08-02 neįrašė visų reikalingų duomenų į 2007-07-12 ir 2007-08-02 nutarimus „dėl nuobaudos skyrimo“ nuteistajam V. A., kuriam nurodė parašyti savo vardą, pavardę ir pasirašyti nutarimuose.

Be to, D. V. laikotarpiu nuo 2007m. rugpjūčio pabaigos iki 2008-06-01, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono (duomenys neskelbtini) rajono Pataisos inspekcijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini, patalpose, pažeisdama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono Pataisos inspekcijos direktoriaus 2007-07-09 įsakymu Nr. 4-77 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono Pataisos inspekcijos (duomenys neskelbtini) rajono Pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo IV. „Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos“ 8 punkto nuostatas, kad „Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais pataisos inspekcijų veiklą, užtikrinti teismo nuosprendžių ir nutarčių vykdymą (duomenys neskelbtini) rajono Pataisos inspekcijoje“, 9 punkto nuostatas, kad „Vykdyti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įskaitoje esantiems asmenims įstatymo bei teismo paskirtų pareigų, įpareigojimų ar draudimų bei jų elgesio kontrolę“, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2003-04-17 įsakymu Nr. 107 patvirtintos Pataisos inspekcijų darbo tvarkos 14 punkto nuostatas, kad „pataisos inspekcija, gavusi nuosprendžio (nutarties) nuorašą ir teisėjo patvarkymą (potvarkį) vykdyti nuosprendį (nutartį) registruoja jį žurnale (1 priedas) ir įrašo nuteistąjį į įskaitą“, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 48str. 1d. nuostatas, kad „Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija: tvarko personalinę nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, įskaitą; kontroliuoja bausmės atlikimo tvarką ir kaip nuteistieji laikosi nustatytų draudimų bei vykdo paskirtus įpareigojimus; skiria nuteistiesiems paskatinimo priemones ir nuobaudas; vykdo kitas šio Kodekso nustatytas pareigas“, 163str. 1d. nuostatas, kad „Lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų asmenų priežiūrą atlieka pataisos inspekcijos. Pataisos inspekcija tvarko visų lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų asmenų personalinę įskaitą, prireikus padeda įsidarbinti darbingiems lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims, skiria paskatinimus ir nuobaudas, teikia duomenis policijai dėl lygtinai paleistų nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paieškos“, į „Gautų teismo nuosprendžių (nutarčių) žurnalą“ (05Kr), neįregistravo nuosprendžių ir nutarčių, į įskaitą nuteistųjų neįtraukė ir nevykdė jokios kontrolės 6 laisvės apribojimo bausme nuteistų asmenų ir 1 lygtinai paleisto iš įkalinimo įstaigos asmens, tai yra:

- 2007m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo mėn. laikotarpiu, tiksli data nenustatyta, gavusi 2007-08-24 raštu Nr. S-2165-(1.19) Pasvalio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijai pateiktą vykdymui 2007-07-27 šio teismo nuosprendį, kuriuo G. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal LR BK 178str. 1d. (2 epizodai) ir jam remiantis LR BPK 63str. 1, 4d. paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23 iki 7val. būti namuose ir per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, šio nuosprendžio neįregistravo, į įskaitą nuteistojo neįtraukė ir nevykdė jokios G. D. kontrolės,

- 2007-09-27 gavusi Kretingos rajono apylinkės teismo pateiktą vykdymui 2007-09-04 šio teismo nuosprendį, kuriuo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal LR BK 284str. 1d. - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23val. iki 6val. būti namuose ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, šio nuosprendžio neįregistravo, į įskaitą nuteistojo neįtraukė ir nevykdė jokios A. P. kontrolės,

- 2007-10-22 gavusi Kretingos rajono apylinkės teismo pateiktą vykdymui 2007-09-28 nuosprendį, kuriuo G. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal LR BK 227str. 3d. - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant lankytis viešojo maitinimo įstaigose, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais, ir įpareigojant nuo 21val. iki 7val. būti namuose, šio nuosprendžio neįregistravo, į įskaitą nuteistojo neįtraukė ir nevykdė jokios G. P. kontrolės,

- 2007-11-08 gavusi Kretingos rajono apylinkės teismo pateiktą vykdymui 2007-10-17 nuosprendį, kuriuo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal LR BK 227str. 3d. – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 21val. iki 7val. būti namuose, šio nuosprendžio neįregistravo, į įskaitą nuteistojo neįtraukė ir nevykdė jokios A. G. kontrolės,

- 2007-11-22 – gruodžio mėn. laikotarpiu, tiksli data nenustatyta, gavusi Klaipėdos rajono apylinkės teismo pateiktą vykdymui 2007-10-31 šio teismo nuosprendį, kuriuo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal LR BK 227str. 3d. – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22val. iki 6val. būti namuose, tačiau šio nuosprendžio neįregistravo, į įskaitą nuteistojo neįtraukė ir nevykdė jokios A. A. kontrolės,

- 2007-12-11 - 2007-12-19 laikotarpiu, tiksli diena nenustatyta, gavusi Alytaus rajono apylinkės teismo pateiktą vykdymui 2007-11-29 šio teismo nutartį dėl Z. P., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinai paleisto iš pataisos namų neatlikus 20 dienų laisvės atėmimo bausmės, šios nutarties neįregistravo, į įskaitą nuteistojo neįtraukė ir nevykdė jokios Z. P. kontrolės,

- 2008-05-21 gavusi Kretingos rajono apylinkės teismo pateiktą vykdymui 2008-04-28 šio teismo nuosprendį kuriuo V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal LR BK 164str. – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22val. iki 7val. būti namuose, šio nuosprendžio neįregistravo, į įskaitą nuteistojo neįtraukė ir nevykdė jokios V. Č. kontrolės.

Be to, D. V. laikotarpiu nuo 2007-08-11 iki 2008-06-01. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono (duomenys neskelbtini) rajono Pataisos inspekcijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, pažeisdama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 107 patvirtintos Pataisos inspekcijų darbo tvarkos 59 punkto nuostatas, kad „Suėjus bausmės vykdymo atidėjimui ir esant pagrindams, nustatytiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalies 1 punkte, pataisos inspekcija išsiunčia teikimą teismui dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2007-07-09 įsakymu Nr. 4-77 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono Pataiso inspekcijos (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo IV. „Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos“ 13 punkto nuostatas – „Rengti teismui įstatymų nustatytus teikimus ir medžiagą bei atstovauti teismuose nagrinėjant (duomenys neskelbtini) rajono Pataisos inspekcijos pateiktus teikimus dėl įskaitoje esančių asmenų“, nesikreipė į teismą su teikimais dėl 7 nuteistų asmenų atleidimo nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, tai yra:

- laikotarpiu nuo 2007-08-11 iki 2008-06-01 nesikreipė į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą su teikimu dėl A. K., nuteisto 2004-07-22 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn., remiantis LR BK 75str. nuostatomis, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, atleidimo nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui,

- laikotarpiu nuo 2007-10-09 iki 2008-06-01 nesikreipė į Kretingos rajono apylinkės teismą su teikimu dėl A. V., nuteisto 2005-06-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn. ir 30 MGL bauda, remiantis LR BK 75str. nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, atleidimo nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui,

- laikotarpiu nuo 2007-10-25 iki 2008-06-01 nesikreipė į Kretingos rajono apylinkės teismą su teikimu dėl E. P., nuteisto 2005-10-03 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, remiantis LR BK 75str. nuostatomis, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, atleidimo nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui,

- laikotarpiu nuo 2007-12-24 iki 2008-06-01 nesikreipė į Kretingos rajono apylinkės teismą su teikimu dėl A. K., nuteisto 2006-12-04 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, remiantis LR BK 92str. nuostatomis, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, atleidimo nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui,

- laikotarpiu nuo 2007-12-27 iki 2008-06-01 nesikreipė į Kretingos rajono apylinkės teismą su teikimu dėl R. G., nuteisto 2005-11-07 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės atėmimu 2 metams, remiantis LR BK 75str. nuostatomis, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, atleidimo nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui,

- laikotarpiu nuo 2008-02-22 iki 2008-06-01 nesikreipė į Kretingos rajono apylinkės teismą su teikimu dėl A. K., nuteisto 2006-02-22 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2006-03-14 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriam bausmės subendrintos 2006-06-02 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metus 9 mėn., remiantis LR BK 92str. nuostatomis, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, atleidimo nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui,

- laikotarpiu nuo 2008-02-22 iki 2008-06-01 nesikreipė į Kretingos rajono apylinkės teismą su teikimu dėl A. P., nuteisto 2006-02-22 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2006-03-14 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriam bausmės subendrintos 2006-06-02 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metus 9 mėn., remiantis LR BK 92str. nuostatomis, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, atleidimo nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui.

Be to, D. V., pažeisdama LR VRM 2006-06-05 įsakymu Nr. 1V-213 patvirtinto Duomenų teikimo įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybiniam registrui tvarkos aprašo 7.3 punkto nuostatas, kad pataisos inspekcijos registro tvarkymo įstaigai teikia pranešimus apie asmens įrašymą ar išbraukimą iš pataisos inspekcijos įskaitos, laikotarpiu nuo 2007-10-15 iki 2008-06-01 visiškai neteikė Informatikos ir ryšių departamentui prie LR VRM pranešimų apie nuteistųjų įrašymą į (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijos įskaitą ar išbraukimą.

Be to, D. V., pažeisdama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono Pataisos inspekcijos direktoriaus 2007-07-09 įsakymu Nr. 4-77 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo IV. „Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos“ 8 punkto nuostatas, kad „Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais pataisos inspekcijų veiklą, užtikrinti teismo nuosprendžių ir nutarčių vykdymą (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijoje“, 9 punkto nuostatas, kad „Vykdyti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įskaitoje esantiems asmenims įstatymo bei teismo paskirtų pareigų, įpareigojimų ar draudimų bei jų elgesio kontrolę“, laikotarpiu nuo 2008-05-14 iki 2008-06-01, tiksli data nenustatyta, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono (duomenys neskelbtini) rajono Pataisos inspekcijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, tyčia piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijos įskaitoje esančiai nuteistajai Ž. B., asmens byloje Nr. 20, suklastojo tikrus dokumentus - 2008-05-28 pažymą „Apie apsilankymą nuteistojo gyvenamoje, darbo ar mokymosi vietoje“, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2008-05-28 ji apsilankė pas Ž. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir 2008-05-30 pažymą „Apie nuteistojo patikrinimą namuose nustatytu laiku“, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2008-05-30 ji apsilankė ir tikrino Ž. B. namuose, nes pažymose užfiksuoto darbo nepadarė, kurias įdėjo į nuteistosios Ž. B. asmens bylą Nr. 20, taip panaudodama suklastotus tikrus dokumentus.

Be to, D. V., laikotarpyje nuo 2008-06-02 iki 2008-06-12, dėl ligos būdama nedarbinga ir neturėdama teisės vykdyti Pataisos inspekcijos vyresniosios inspektorės funkcijų, iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono (duomenys neskelbtini) rajono Pataisos inspekcijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patalpų paėmusi V. V., nuteisto 2006-08-09 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178str. 1d. laisvės atėmimo bausme, pritaikius LR BK 75str. nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus 1m. 6mėn., asmens bylą Nr. 15, A. S., nuteisto 2004-08-10 ir 2004-09-15 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, 2004-10-20 teismo nutartimi nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinus, ir paskyrus galutinę bausmę – laisvės atėmimą, remiantis LR BK 75str. nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 3 metams, asmens bylą Nr. 63, M. K., nuteisto 2007-07-03 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180str. 2d. laisvės atėmimo bausme, remiantis LR BK 92str. nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 3 metams, asmens bylą Nr. 47, ir A. Š., nuteisto 2007-07-03 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 180str. 2d. laisvės atėmimo bausme, pritaikius LR BK 92str. nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus 1m. 6mėn., asmens bylą Nr. 48, surašė 2008-06-02 teikimus dėl V. V., A. S., atleidimo nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, bei teikimus dėl M. K. ir A. Š. įspėjimo, kuriuos kartu su asmenų bylomis 2008-06-12 pateikė Kretingos rajono apylinkės teismui.“

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji D. V. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-07-22 nuosprendį, kuriuo ji buvo pripažinta kalta pagal BK 228 straipsnio l dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio l dalį; 300 straipsnio l dalį, ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog teismas ją pripažino kalta ir nuteisė už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2005-12-07 iki 2008-06-01, dirbdama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijos vyresniąja inspektore, piktnaudžiavo tarnyba, pasikėsino suklastoti tikrus dokumentus ir juos suklastojo. Nesutikdama su skundžiamu nuosprendžiu apeliantė teigia, jog teismas neteisingai ir netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

Teismų praktika rodo, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į tai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Nuteistoji D. V. teigia, jog iš skundžiamo nuosprendžio visiškai neaišku, kokios turtinės naudos ar kokios asmeninės naudos ji siekė, todėl galima suprasti, kad ji buvo nuteista tik dėl neturtinio pobūdžio žalos, kuri paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo.

Taigi neturtinė žala turi būti kiekvienu atveju ad hoc įvertinama konkrečioje byloje, nes įstatymas ir teismų praktika universalių kriterijų, kaip apskaičiuoti jos dydį, nepateikia. Kadangi tokio pobūdžio žala turi ne konkrečią materialią, o abstrakčią nematerialią formą, todėl ypač svarbus yra vertinamasis atsiradusių padarinių aspektas. Sprendžiant šį klausimą pirmiausia reikia nustatyti, kurioje valstybės tarnybos srityje ir kokioms vertybėms yra padaryta žala, po to įvertinti jos dydį ir pažeistų objektų reikšmingumą. Tačiau veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo – būtina nustatyti netinkamu pareigų atlikimu sukeltų padarinių kokybinį atspindį kaltininko sąmonėje. Apeliantė D. V. aiškina, jog Plungės rajono apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį visiškai neįvertino objektyvių aplinkybių, dėl kurių jos tarnybinėje veikloje buvo nustatyti tam tikri trūkumai.

Žemesnės instancijos teismas

Baudžiamojoje byloje pateikta 2007-09-24 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos centralizuoto vidaus audito skyriaus ataskaita, kurios išvadoje nurodyta, kad: „...žmoniškųjų išteklių trūkumas (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijoje sudaro prielaidą rizikai, jog nebus užtikrintas tinkamas veiklos įgyvendinimas.“ Taip pat šioje ataskaitoje nurodyta: „Audito metu pastebėta, kad (duomenys neskelbtini) rajono PI vietoj trijų pareigūnų, šiuo metu dirba tik vienas, todėl laibai padidėjo ten dirbančios pareigūnės darbo krūvis, kuris viršija 2007 m. kovo 26 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-88 nustatytą normatyvą, tai sudaro prielaidą rizikai, jog (duomenys neskelbtini) rajono PI nebus užtikrintas tinkamas veiklos įgyvendinimas.“ Ši objektyvi ir nepaneigta ataskaita, D. V. teigimu, neginčytinai įrodo faktą, jog jos tarnybinėje veikloje užfiksuoti trūkumai kilo dėl objektyvių aplinkybių, o ne dėl jos tyčios padaryti nusikaltimą. D. V. teigia, kad jokio nusikaltimo daryti ji nesiekė, jokios tyčios neturėjo, nesiekė ir nenorėjo atlikti nusikalstamus veiksmus.

Be to, valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Nei prokuroras, nei teismas nenurodė, kuo pasireiškė didelė žala, kam ji realiai padaryta. Apeliantės teigimu, abstraktus teigimas, kad jos veiksmai sukėlė didelę žalą, yra niekuo nepagrįsti. Nuteistoji nurodo, kad jai inkriminuota veikla nuo 2005-12-07, tačiau byloje pateikti neginčijami įrodymai, kad už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą bei sąžiningą darbą ji buvo skatinta net 5 kartus: 2006-10-11, 2006-12-22, 2007-03-20, 2007-07-05 ir 2007-12-16, taigi akivaizdu, jog ji nuteista tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių, neatsižvelgus į byloje esančius įrodymus.

Dėl atskirų inkriminuotų veikų

D. V. nurodo, jog ji nuteista už tai, kad į registrus nuo 2006-01-01 iki 2008-06-01 neįtraukė dokumentų, tačiau nuo 2005-12-07 iki 2006-06-01 jai buvo skirtas bandomasis laikotarpis. Tuo metu ji buvo mokinė ir už jos atliktus veiksmus buvo atsakingas kitas asmuo. Liudytoja A. S. parodė, jog už registrų pildymą buvo atsakinga A. Š.. Po bandomojo laikotarpio buvo pripažinta, kad darbus ji, D. V., atliko tinkamai, todėl visiškai neaišku, kodėl teismas ją pripažino kalta už laikotarpį, kada ji net norėdama nebūtų galėjusi piktnaudžiauti tarnyba. Šiuo laikotarpiu ji dirbo su kitais kolegomis, jos darbas buvo tikrinamas ir teikiami tik skatinimai. Teismas visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes ir visiškai nepagrįstai jos veiką kvalifikavo kaip tyčinį nusikaltimą.

Be to, ji, D. V., buvo nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2006-04-03 iki 2008-04-01 tyčia nesurašė ir neužregistravo veiklos dokumentų. Nuteistoji nurodo, kad iki baudžiamosios bylos iškėlimo atlikti jos veiklos patikrinimai rodė, kad savo pareigas ji atliko tinkamai, todėl šiuo metu teigti, neva ji tyčia neatliko tam tikrų veiksmų, yra visiškas absurdas. Apeliantei visiškai nesuprantama, kuo grindžiama jos tyčia neatlikti tam tikrų veiksmų, jei, kaip teigiama, ji tyčia neatliko veiksmų, D. V. nesuprantamas tokio nusikaltimo tikslas.

Nuteistoji D. V. aiškina, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008-06-01 vyko ikiteisminis tyrimas STT, po to baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-474-2008 Kretingos rajono apylinkės teismas nuteisė jos buvusią kolegę A. Š.. Anksčiau minėtose audito išvadose nurodyta, jog yra rizika dėl netinkamo veiklos įgyvendinimo, o darbo krūvis viršija įsakymo numatytą normatyvą. Taigi akivaizdu, jog net ir esami pažeidimai galėjo kilti tik dėl objektyvių, ne nuo jos – D. V. – priklausančių aplinkybių.

Be to, D. V. nurodo, kad ji buvo nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2007-08-11 iki 2008-06-01 nesikreipė į teismą dėl tam tikrų nuteistų asmenų atleidimo nuo bausmės, o laikotarpiu nuo 2007-10-15 iki 2008-06-01 nepateikė visų būtinų pranešimų, tačiau nuteistoji D. V. tvirtina, jog nurodytu laikotarpiu ji net neturėjo dalies nuteistųjų asmenų bylų. Šias bylas buvo paėmę STT agentai, ji dirbo viena, darbo krūvis buvo nepakeliamai didelis. Be to, nuo 2007 m. gruodžio mėnesio į darbą buvo priimtas naujas darbuotojas A. D., jis buvo atsakingas už pranešimų pateikimą, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes.

Be to, teismas ją, D. V., nuteisė už tai, kad laikotarpiu nuo 2008-06-02 iki 2008-06-12 dėl ligos būdama nedarbinga ji kreipėsi į teismą su teikimais ir dėl to viršijo savo įgaliojimus. Apeliantė pripažįsta, jog būdama nedarbinga kreipėsi į teismą, tačiau nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ne darbo metu valstybės tarnautojo tarnybos pareigų atlikimas užtraukia drausminę nuobaudą, jei nebuvo sukelta didelė žala. Šiuo atveju jokios žalos ji nepadarė, priešingai – siekė įvykdyti savo funkcijas. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju susidaro paradoksali situacija, nes vienu metu ji yra nuteista už tai, neva tyčia piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi nesikreipė į teismą su teikimais, ir kartu yra nuteista už tai, kad kreipėsi į teismą su teikimais nedarbingumo laikotarpiu. Akivaizdu, kad kreipimasis į teismą nedarbingumo laikotarpiu tik įrodo faktą, jog nebuvo jokios tyčios piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o visi darbinės veiklos trūkumai kilo dėl per didelio darbo krūvio.

Dėl dokumentų klastojimo

D. V. nurodo, kad buvo nuteista už tai, jog pasikėsino suklastoti dokumentus ir juos suklastojo, tačiau dėl šios veikos teismas visiškai nevertino byloje esančių faktinių aplinkybių ir padarė visikai nepagrįstas išvadas. D. V. nurodo, kad pirminiuose pranešimuose apie įtarimus ji buvo kaltinama tuo, jog tam tikriems nuteistiems asmenims (pvz., V. K., V. B., V. B., S. Z., N., M. V. ir kt.) davė pasirašyti ant tuščių blankų bei tokiu būdu suklastojo dokumentus. Nuteistoji D. V. nurodo, kad po atliktų akistatų visi, išskyrus A. P., parodė, kad ji nedavė pasirašyti ant tuščių blankų. Tačiau A. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai buvo prieštaringi ir nenuoseklūs, tai yra pastarasis teigė, jog bendravo tik su ja – D. V., nors byloje yra nenuginčyti rašytiniai įrodymai, jog jam teko bendrauti ir su jos kolege A. Š., be to, A. P. apklausos metu skundėsi atminties stoka ir nesugebėjo duoti nuoseklių paaiškinimų. Jokių objektyvių įrodymų, kad ji, D. V., prašė nuteistųjų pasirašyti ant tuščių blankų, byloje nėra. Priešingai, baudžiamojoje byloje Nr.1-16-474-2008 Kretingos rajono apylinkės teismas nuteisė jos buvusią kolegę A. Š. už tai, kad ji imdavo parašus ant tuščių blankų. Taip pat liudytojas A. D. teisme parodė, kad jis nuteistiems asmenims duodavo pasirašyti ant tuščių blankų. Be to, minėti liudytojai V. K., V. B., V. B., S. Z., Norvilas, M. V. ir kt. parodė, kad ji – D. V. – neprašė jų pasirašyti ant tuščių blankų. Todėl visi šioje baudžiamojoje byloje esantys neužpildyti blankai su nuteistųjų parašais, D. V. teigimu, turi būti priskirti ne jai. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog paėmus iš jos bylas, nė viename priėmimo–perdavimo akte nenurodyta, jog nuteistųjų bylose būtų įdėta tuščių blankų su nuteistųjų parašais. Nė vienas tuščias blankas su nuteistojo parašu negali būti priskirtas jai, nes nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ji turėjo tokius blankus ir/ar ėmė parašus iš nuteistų asmenų. Taigi akivaizdu, jog Plungės rajono apylinkės teismas visiškai nepagrįstai, nesant jokių objektyvių įrodymų, nuteisė ją, D. V., už dokumentų klastojimą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantės D. V. teigimu, Plungės rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus, padarė neatitinkančias bylos aplinkybių išvadas, dėl to nepagrįstai inkriminavo jai nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio l dalyje, 22 straipsnio l dalyje ir 300 straipsnio l dalyje bei 300 straipsnio l dalyje. D. V. įsitikinimu, jos veiksmuose nėra jai inkriminuotų nusikaltimų sudėties, todėl ji turi būti išteisinta dėl BK 228 straipsnio l dalyje, 22 straipsnio l dalyje ir 300 straipsnio l dalyje, 300 straipsnio l dalyje numatytų nusikaltimų.

Nuteistoji ir jos gynėjas prašo nuteistosios D. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo nuteistosios D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių įrodymų teisinančiais, todėl juos netinkamai įvertino. Apylinkės teismas byloje esančius duomenis tyrė ir juos vertino atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, nesiaiškino jų ryšio su kitais surinktais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl drausminės ir baudžiamosios atsakomybės santykio valstybės tarnybos srityje ir D. V. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį

Valstybės tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, veiklos skaidrumo, viešų ir privačių interesų derinimo principais. Šių principų laikymasis valstybės tarnyboje realiai garantuoja žmogaus teisių, laisvių ir teisėtų interesų apsaugą, teisėtumą visuomenės bei valstybės gyvenime, ekonominę gerovę. Todėl labai svarbi funkcija yra pačios valstybės tarnybos apsauga teisinėmis, iš jų ir baudžiamosiomis priemonėmis nuo kėsinimosi į valstybės tarnybos normalią veiklą. Valstybės tarnybos darbuotojai yra atsakingi už tam tikrų valstybės įstaigų, institucijų funkcijų vykdymą, arba turi teises bei pareigas teikti žmonėms atitinkamas viešąsias paslaugas, tačiau nevykdydami arba netinkamai, nesąžiningai vykdydami savo pareigas ar pasinaudodami tarnybine padėtimi dėl savo interesų, dezorganizuoja, griauna valstybės tarnybos darbą įvairiose srityse, tiesiogiai ar netiesiogiai pažeidžiamos žmonių teisės bei laisvės. Kėsinimasis į valstybės tarnybą padarinių mastas labai priklauso nuo valstybės tarnybos veiklos srities, kaltininko užimamų pareigų svarbos. Europos žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose (pvz., 1998 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Lauko prieš Slovakiją, 2002 m. liepos 23 d. sprendimas Janosevic prieš Švediją ir kt.) nurodė kriterijus, pagal kuriuos teisės pažeidimas kvalifikuojamas kaip baudžiamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme: 1) teisės pažeidimą apibrėžiantis tekstas valstybės teisinėje sistemoje priklauso baudžiamajai teisei; 2) teisės pažeidimo pobūdis; 3) bausmės, kuri grėsė asmeniui, pobūdis ir griežtumo laipsnis. Šie kriterijai nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose, kuriose kilo santykio tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės (kaip viena kitai artimų teisinės atsakomybės rūšių) klausimas.

Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo: 1) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė vieša organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (BK 228 straipsnio 1 dalis); 2) padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (BK 228 straipsnio 2 dalis). Taigi drausminis nusižengimas nuo nusikaltimo šiuo atveju atribojamas pagal nusikalstamus padarinius. Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Kadangi BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik dėl padarytos veikos atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nenustačius didelės žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas.

Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 22 d. nuosprendžiu nuteisdamas D. V. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį konstatavo, kad jai inkriminuotais veiksmais D. V. piktnaudžiavo tarnyba ir diskreditavo Pataisos inspekcijos pareigūno vardą, pažeidė pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipė tarnybinės veiklos esmę ir padarė didelės žalos valstybės interesams. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji savo veiksmais, kuriuos teismas nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, diskreditavo Pataisos inspekcijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos autoritetą ir padarė didelės žalos valstybei.

Kad būtų prieita prie tokios išvados, byloje turėjo būti įrodyta, kad D. V. suprato savo veikos pavojingumą, suprato, kad veikia priešingai tarnybos interesams, bei numatė didelės neturtinės žalos atsiradimo valstybei galimybę ir buvo tam abejinga, leido šiai žalai kilti.

Piktnaudžiavimas yra tyčinis nusikaltimas, kuris, nesant BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytų jį kvalifikuojančių požymių, gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, tai yra tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis Nr. 2K-407/2009). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis Nr. 2K–310/2010). Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2007). Taigi, atskleidžiant piktnaudžiavimo kaltės turinį, būtina nurodyti tiek asmens psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais.

Patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį kolegija mano, kad ne visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos D. V. inkriminuojamo piktnaudžiavimo sudėties taikymui, išnagrinėtos ir tinkamai įvertintos.

Byloje nustatyta, kad D. V. dalį veiksmų padarė laikydamasi įstatymų reikalavimų, o dalies savo pareigų, numatytų teisės aktuose, nevykdė. Tačiau ji teisinasi tuo, kad jos darbo krūvis buvo labai didelis, ji dirbo viena, 2007 m. rugsėjo 24 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos audito skyriaus ataskaitoje nurodyta, kad tai sudaro prielaidą rizikai, jog (duomenys neskelbtini) rajono Pataisos inspekcijoje nebus užtikrintas tinkamas veiklos įgyvendinimas, kurį laiką dalis bylų nebuvo jos žinioje, nes buvo paimtos dėl kitos baudžiamosios bylos. Pažymėtina, kad atskirais laikotarpiais su D. V. dirbo ir tas pačias funkcijas atliko D. D., A. Š., A. D., todėl negalima vienareikšmiai teigti, jog už visus veiksmus (neveikimą), dėl kurių yra kaltinama, atsakinga tik nuteistoji D. V.. Pastaroji ne kartą ir būtent kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo skatinta už nepriekaištingą pareigų atlikimą ir sąžiningą darbą. Visi šie įrodymai patvirtina, kad ji nesiekė tyčia diskredituoti institucijos ar pareigūno autoriteto ar padaryti žalos valstybei ir fiziniams asmenims, tai yra sukelti tokius neigiamus padarinius, kuriuos būtų galima įvardyti kaip piktnaudžiavimą tarnyba. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes, jų nevertino kartu su kitais byloje surinktasis įrodymais ir dėl to padarė neteisingas išvadas.

Padaryta žala BK 228 straipsnio 1 dalies prasme gali būti turtinė ir neturtinė. Turtinė žala turi būti apskaičiuota ir išreikšta konkrečia pinigų suma. Neturtinės žalos formų įstatymas neįvardija, ši žala gali pasireikšti labai įvairiai. Dažniau tai žala įstaigos ar net valstybės įvaizdžiui ar autoritetui, žmonių pasitikėjimo tam tikromis institucijomis praradimas, korupcijos santykiuose su tam tikra institucija skatinimas ir panašiai. Įstatymas nepateikia ir universalių kriterijų neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti. Kiekvienu konkrečiu atveju ar padaryta žala laikytina didelė ar ne, sprendžia teismas. Priimdamas sprendimą, jis atsižvelgia į konkrečias bylos aplinkybes, kaip antai, padarytos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių ir jiems padarytą žalą, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir institucijos autoritetui ir pan.

D. V. kaltinama nesilaikiusi vidinių (lokalinių) norminių aktų – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2007-07-09 įsakymu Nr. 4-77 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo nuostatų; Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. nuostatų; Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2007-01-02 įsakymu Nr. 4-3 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos darbo reglamento nuostatų, tai yra aktų, kurie taikomi gana siauram asmenų ratui ir didžiajai visuomenės daliai neturi jokios įtakos ar poveikio. D. V. užimamos pareigos nelaikytinos itin svarbiomis ir reikšmingomis, o duomenų, kad savo veiksmais ji būtų siekusi kokios nors naudos sau ar asmenims, už kurių priežiūrą buvo atsakinga, nėra. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. V. veiksmuose nėra subjektyviųjų ir objektyviųjų BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas didelės žalos padarymą apsiribojo D. V. veiksmų išvardijimu, tačiau nedetalizavo nei didelės žalos pobūdžio (turtinė ar neturtinė), nei kuo pasireiškė didelė žala valstybės, institucijos ar fizinių asmenų interesams bei kuo pasireiškė Pataisos inspekcijos pareigūno vardo diskreditavimas, valstybės institucijos autoriteto sumažinimas, tik formaliai nurodė, kad dėl D. V. veiksmų (neveikimo) buvo sudaromos neteisingos ataskaitos, juridinių faktų visuma buvo iškraipyta ir neatitiko tikrovės, buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Pataisos inspekcijos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas Pataisos inspekcijos pareigūno vardas.

Iš bylos medžiagos nesimato, kad asmenims, kurie nebuvo įtraukti į (duomenys neskelbtini) rajono Pataisos inspekcijoje gautų ir parengtų dokumentų registrus, nebuvo įtraukti į įskaitą ar kontroliuojami, būtų padaryta didelė žala. Nė vienas iš apklaustų liudytojų (Z. P., A. P., G. P. ir kt.) neparodė, kad jiems asmeniškai padaryta fizinė ar moralinė žala, kad tai, jog D. V. nepaskyrė jiems registracijos dienų, jų nekontroliavo ir pan., sukėlė neigiamų emocijų ar neigiamo pareigūnų darbo ar elgesio vertinimo, D. V. veiksmų (neveikimo) jie neskundė ir nesiruošė skųsti, nenurodė, kad D. V. diskreditavo Pataisos inspekcijos pareigūno vardą ar sumenkino valstybinės institucijos ir valstybės autoritetą.

Kaip minėta, nuteistųjų akyse D. V. neatrodė kaip piktnaudžiavusi tarnyba ir diskreditavusi valstybės tarnautojo vardą. Todėl jos veiksmai turi būti vertinami kaip pareigūno vardo diskreditavimas tiek išeinant iš valstybės tarnybos interesų, tiek iš asmenų, kuriuos ji turėjo kontroliuoti suvokimo. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių nustatyti, kokia žala buvo padaryta konkretiems fiziniams, juridiniams asmenims ar valstybei, kiek ir kokių veiksmų buvo atlikta bylose, kuriose procesinių sprendimų priėmimas užvilkintas, kokių reikėjo imtis priemonių trūkumams pašalinti ir kokių tai pareikalavo procesinių, organizacinių, žmogiškųjų išteklių ar kitokių sąnaudų.

Byloje įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad dėl D. V. aplaidaus raštvedybos vedimo, apskaitos registrų, žurnalų pildymo trūkumų, išsamios ir laiku informacijos nepateikimo būtų sutrikusi (duomenys neskelbtini) rajono Pataisos inspekcijos veikla, ši institucija visiškai ar iš dalies negalėjo vykdyti savo funkcijų, nėra surinkta. Duomenų, kad nuteistų asmenų neįtraukimas į įskaitą ar teikimų dėl atleidimo nuo bausmės neparuošimas teismui ar tokių teikimų perdavimas teismui būnant nedarbingai dėl ligos sukėlė kokias nors sunkias pasekmes (padarė didelę žalą), taip pat nėra. Šioje baudžiamojoje byloje pateiktoje 2007-09-24 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos centralizuoto vidaus audito skyriaus ataskaitoje pažymėta, jog: „...žmoniškųjų išteklių trūkumas (duomenys neskelbtini) rajono pataisos inspekcijoje sudaro prielaidą rizikai, jog nebus užtikrintas tinkamas veiklos įgyvendinimas. ...Audito metu pastebėta, kad (duomenys neskelbtini) rajono PI vietoj trijų pareigūnų, šiuo metu dirba tik vienas, todėl labai padidėjo ten dirbančios pareigūnės darbo krūvis, kuris viršija 2007 m. kovo 26 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-88 nustatytą normatyvą, tai sudaro prielaidą rizikai, jog (duomenys neskelbtini) rajono PI nebus užtikrintas tinkamas veiklos įgyvendinimas.“ Ši objektyvi ir nepaneigta ataskaita patvirtina tą aplinkybę, jog D. V. tarnybinės veiklos trūkumus lėmė objektyvios aplinkybės, tai paneigia teismo išvadą dėl jos tyčios padaryti nusikaltimą. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad D. V. darbo trūkumai buvo daugiau pavieniai nei sistemingi atvejai, kuriuos lėmė objektyvios priežastys – didelis darbo krūvis, tinkamos išorinės kontrolės nebuvimas, bei subjektyvios priežastys – jos pačios suvokimas teisės normų, reglamentuojančių jos veiklą, taikymas. Tai, kad D. V., būdama nuo 2008-06-01 iki 2008-06-12 nedarbinga, 2008-06-02 kreipėsi į teismą su teikimais, rodo, kad ji siekė įvykdyti savo funkcijas, nes, kaip nurodė, dėl didelio darbo krūvio nuolatos teko dirbti namuose po darbo bei savaitgaliais. Tai rodo, kad nebuvo jokios tyčios piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o visi darbinės veiklos trūkumai kilo dėl per didelio darbo krūvio. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ne darbo metu valstybės tarnautojo tarnybos pareigų atlikimas užtraukia drausminę nuobaudą, jei nebuvo sukelta didelė žala. Kadangi nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo surinkti konkretūs duomenys apie žalos padarymą ir padarinių dydį, pirmosios instancijos teismui nebuvo procesinių prielaidų konstatuoti valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarytą žalą bei įvertinti jos dydį.

Kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos padarymo valstybei, tačiau atsižvelgia į minėtas objektyvias priežastis, lėmusias D. V. tarnybinės veiklos trūkumus, ir mano, kad jos užimamos pareigos nebuvo tokios svarbios, kad dėl jos veiksmų būtų sumenkintas daugelio valstybės tarnautojų autoritetas, duomenų, jog dėl padarytos veikos būtų kilęs koks nors rezonansas visuomenėje ir tai būtų turėję įtakos valstybės tarnautojų ir institucijų neigiamam vertinimui ir pan., nėra. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms padaryta žala BK 228 straipsnio prasme nelaikytina didele ir darančia padarytą veiką nusikaltimu bei užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę, todėl kolegija konstatuoja, kad kilę padariniai nelaikytini didele neturtine žala valstybei, o D. V. dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo sudėties požymių.

Dėl D. V. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį

BK 300 straipsnio, numatančio atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, 1 dalis nustato, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Dokumento suklastojimu pripažįstamas ir netikro dokumento pagaminimas, ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Melaginti duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2008). Tačiau pažymėtina, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, tai yra veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, tai yra negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Šioje byloje D. V. skundžiamu Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nuteista už tai, kad jos pildytuose dokumentuose ne iki galo ar realios situacijos neatspindintys užfiksuoti duomenys, turintys teisinę reikšmę, ir jie yra laikytini oficialiais dokumentais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje nuosprendžio dalyje kvalifikuodamas veikas nekonkretizavo, kokius dokumentus suklastojo, ar į juos įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis D. V.. Iš skundžiamo nuosprendžio reikia suprasti, jog D. V. nuteista už tai, kad duomenis į patikrinimo aktus, blankus apie individualų pokalbį ir pan. įrašydavo neišsamius, jų tinkamai iki galo neužpildydavo. Tačiau tie dokumentai dėl to netapo iš viso netikrais, nes nepažeidė niekieno teisių, juose nėra įrašyti melagingi duomenys. Tai formalus pažeidimas, iš esmės nepaneigiantis faktų, kad pokalbiai su kontroliuojamais asmenimis vykdavo, D. V. juos tikrindavo, tai nustatyta nagrinėjamoje byloje, ir duodavo jiems pasirašyti dokumentus. Šias aplinkybes patvirtino byloje kaip liudytojai apklausti V. Č., R. B., T. Č., S. Z. ir kiti. Liudytojai R. N., K. R., M. N. patvirtino, kad kartu su D. V. vykdavo tikrinti nuteistųjų į namus, apie tai jie ir patikrintieji pasirašydavo. Tokias pat aplinkybes nurodė ir liudytojas A. P., nurodydamas, kad D. V. jį, kaip paleistą lygtinai asmenį, ne kartą tikrino namuose, jis lankydavosi Pataisos inspekcijoje ir pasirašydavo ant pateiktų dokumentų. Taigi ir dokumentų apie atliktą darbą tikrumas nėra paneigtas. Kolegijos nuomone, dokumentų užpildymas ne iki galo ir ne visų duomenų įrašymas neturi įtakos dokumento tikrumui ir nedaro veikos pavojingos ir nusikalstamos, reikalaujančios traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, nesant jokių duomenų apie tai, jog D. V. turėjo tikslą įrašyti ir įrašė neteisingus duomenis į pildomus dokumentus, tai nepagrįstai konstatuota skundžiamame nuosprendyje. Tai, kad dalis dokumentų dėl didelio darbo krūvio buvo baigiami pildyti vėliau, tokių veikų padarymas gali užtraukti asmeniui drausminę, bet ne baudžiamąją atsakomybę.

Kolegija pažymi, kad Pataisos inspekcijos pareigūnų veikla neatsiejamai susijusi su teisės aktų (Archyvų įstatymo, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos darbo reglamento ir kt.) taikymu. Teisės aktų taikymas – tai teisėsaugos institucijų pareigūnų profesinės veiklos sudėtinė dalis. Todėl ne be reikalo BK 300 straipsnis nustato, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. Netinkamas įstatymo ar kito teisės akto taikymas yra pagrindas ginčyti tokį veiksmą ir skųsti atitinkamo pareigūno veikimą ar neveikimą įstatymo nustatyta tvarka. Tik aukštesnysis pareigūnas, prokuroras ar teismas gali spręsti, ar teisės aktas pritaikytas tinkamai. Netinkamas teisės akto taikymas tam tikrais atvejais gali būti pagrindu traukti pareigūną drausminėn atsakomybėn, bet tik išimtiniais atvejais toks pažeidimas gali būti vertinamas kaip nusikalstama veika. Būtina tam sąlyga – sąmoningas neteisėtų veiksmų padarymas ir kaltės BK 15 ar 16 straipsnių prasme – tyčinės ar, įstatymo numatytais atvejais, neatsargios kaltės buvimas. Profesinėje veikloje taikant teisės normas pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kai įstatymo nuostatos įvairių teisėsaugos pareigūnų suprantamos ir aiškinamos nevienodai, todėl praktikoje analogiškose situacijose gali pasitaikyti skirtingi sprendimai. Bet tai jokiu būdu nėra pagrindas ginčytiną pareigūno procesinį sprendimą laikyti nusikalstama veika. Profesinė veikla gali būti vertinama kaip nusikalstama ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę tik asmeniui suvokiant daromos veikos pavojingą ar rizikingą pobūdį ir numatant galimą įstatyme numatytų padarinių kilimą. Teisės aktų taikymas, iš jų ir netinkamas taikymas, jei padarytoje veikoje nėra sąmoningo netinkamo teisės akto taikymo požymių, negali būti pagrindu traukti baudžiamojon atsakomybėn pareigūną dėl priimto sprendimo. Byloje nustatyti D. V. veiksmai (netinkamas dokumentų pildymas, tai yra laiku ir išsamiai dokumento neužpildymas ir pan.) rodo atidumo ir profesionalumo stoką, bet ne tiesioginę tyčią suklastoti dokumentus, be to, kaip minėta, tai lėmė objektyvios priežastys – darbuotojų Pataisos inspekcijoje trūkumas, labai didelis darbo krūvis, tai konstatuota 2007-09-24 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos centralizuoto vidaus audito skyriaus ataskaitoje, kurios išvadoje nurodyta, jog darbo krūvis viršija įsakymo numatytą normatyvą ir yra rizika dėl tinkamo veiklos įgyvendinimo.

BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis numato tik tyčinę kaltės formą. Kaltininkas suvokia, kad įrašo į tikrą dokumentą aiškiai melagingas žinias, kurios iškreips dokumento tikrumą, ir nori taip veikti.

Šioje byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad D. V. tyčia į kokį nors dokumentą būtų įrašiusi melagingus duomenis ar savo veiksmais siekė suklaidinti kitus asmenis ar institucijas ir kėsinosi pažeisti BK 300 straipsniu saugomą vertybę – teisinės apyvartos funkcionalumą bei jos patikimumą. Nė vienas byloje apklaustas liudytojas neparodė, kad dokumentuose apie registravimąsi, patikrinimus, pravestus pokalbius būtų pasirašęs kas nors kitas, priešingai, – visi patvirtino, kad tuose blankuose pasirašė patys po to, kai su jais pabendraudavo ar patikrindavo D. V..

Dėl D. V. veiksmų nebuvo sutrikdyta normali valstybės institucijos veikla, pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai, o tai yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo tiesioginis objektas. Be to, jos veiksmuose nebuvo būtinojo šio nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, D. V. aptartus veiksmus atliko, neturėdama tyčios teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik prielaidomis, kad D. V. ateityje galėjo į dokumentus įrašyti bet kokius duomenis. Tačiau tokio fakto nėra, todėl asmuo negali būti nuteistas ir atsakyti už tai, ko jis nepadarė.

Kolegijos vertinimu, kaltinimas dėl pasikėsinimo suklastoti dokumentus, juos suklastoti ir panaudoti D. V. bylos medžiaga neįrodytas. Nesant jos veiksmuose BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, negali būti ir pasikėsinimo panaudoti tokius dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistosios D. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2011-07-22 nuosprendį panaikinti:

D. V. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kolegijos pirmininkė Violeta MiliuvienėKolegijos teisėjai Aurelija SadauskaitėStasys Valužis